Ministerija teigia, jog apie sugriuvusią Lapojos upelio užtvanką Palapojos kaime pranešė Valstybinė miškų urėdija. Jos duomenimis, užlieta dalis aplink esančio miško bei dalis miško kelio, iš viso – apie 10 ha ploto.

Į įvykio vietą atvykę miškininkai ir Kaišiadorių savivaldybės atstovai ją apžiūrėję teigia, kad situacija kontroliuojama ir pavojaus nėra. Aplink upelį yra išskirtos miško teritorijos, paliktos gyvajai raidai, tad vertinti žalą sudėtinga. Anksčiau buvęs vidutiniškai apie 1 metro pločio upelis šiuo metu išsiplėtęs iki maždaug 20 metrų, Valstybinės miškų urėdijos atstovai pastebi, kad upelio srovė jau silpnėja ir tikisi, kad vanduo netrukus atslūgs.

Tai viena iš užtvankų, pastatytų sovietmečiu, maždaug prieš 60 metų, jos savininkas nežinomas.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, šis incidentas įrodo, kad dabartinė strategija užtvankų klausimu yra teisinga.

„Nekokybiškas užtvankas griauname ir to nesustosime daryti. Užtvankos ne tik užkerta kelią žuvų migracijai ir sveikai upių ekosistemai, tačiau kartu kelia grėsmę ir aplinkinėms teritorijoms“, – situaciją komentavo S. Gentvilas.

Nekokybiškas užtvankas griauname ir to nesustosime daryti. Užtvankos ne tik užkerta kelią žuvų migracijai ir sveikai upių ekosistemai, tačiau kartu kelia grėsmę ir aplinkinėms teritorijoms.

Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų – daugybė jų statytos dar sovietmečiu ir dalis jų tapo bešeimininkėmis. Jos kelia rimtų problemų, nes dalis kenkia upių ekosistemoms, yra avarinės būklės.

Ministerija vienu savo prioritetų įvardija siekį išmontuoti bešeimininkes ar savivaldybėms priklausančias užtvankas, kad būtų atkuriami žuvų migracijos koridoriai ir natūralios upių vagos.

Pasak ministerijos, iki metų pabaigos numatoma sukurti finansinės paramos modelį, kuris padėtų savivaldybėms greičiau šalinti tokias užtvankas. Pažymima, kad dėl užtvankų stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių.

Mokslininkų skaičiavimais apie 20 proc. šalyje esančių užtvankų yra blogos techninės būklės. Neprižiūrimų užtvankų avarijos jau yra įvykusios Mažeikių, Radviliškio, Kretingos, Telšių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Aplinkos apsaugos agentūros 2020-aisiais atliktais skaičiavimais, trečdalis užtvankų kelia pavojų žmonių saugumui ir aplinkai. Galimos žalos atlyginimo klausimas iškyla subjektams, turėjusiems inicijuoti bešeimininkio turto perėmimo ir jo saugumo užtikrinimo procedūras.

„Naujausiais duomenimis, medikai suteikė pagalbą 16 nukentėjusiųjų. Devyni iš jų yra Kuragino ligoninėje. Keturi yra sunkios būklės ir bus sanitarine aviacija nuskraidinti į ligoninę Krasnojarske. Jie patyrė lūžių, pneumotoraksą. Likusių būklė vidutinio sunkumo“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

„Dar ne visi nukentėjusieji buvo hospitalizuoti Kuragino ligoninėje – jie gabenami palaipsniui, sraigtasparniu. Šiuo metu jų būklė stabilizuojama, kad galima būtų juos nugabenti“, – pridūrė jie.

Pasak ministerijos, dar keliems žmonėms buvo suteikta pirmoji pagalba įvykio vietoje; jie atsisakė hospitalizacijos.

Nelaimė Kuragino rajone prie Seibos upės įvyko 2 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku. Griuvus užtvankai, vanduo gyvenvietėje užliejo du laikinus darbininkų bendrabučius vagonėliuose.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, žuvo 15 žmonių.

Regiono gubernatorius Aleksandras Usas per televiziją sakė, kad toje laikinoje gyvenvietėje į pietus nuo Krasnojarsko gyveno maždaug 80 žmonių. Pasak gubernatoriaus, prie užtvankos griūties galėjo prisidėti rajone lijęs lietus.

Nelaimės padarinius likviduoja maždaug 270 pareigūnų, į įvykio vietą išsiųstos papildomos gelbėtojų pajėgos iš kaimyninių regionų.

Speciali komisija tirs, kaip šioje aukso gavybos artelėje buvo laikomasi saugumo technikos.

Nelaimė įvyko vėlai pirmadienį Sanamsajaus rajone Atapu provincijoje. Griuvus užtvankai išsiliejo 5 mlrd. kub. m vandens – daugiau kaip 2 mln. olimpinių baseinų, sakoma Laoso naujienų agentūros pranešime.

„Prarasta gyvybių, keli šimtai žmonių dingo“, – sakoma pranešime.

Užtvanka buvo statoma; ją statė 2012 metais įkurta bendra elektros įmonė „Xe Pien-Xe Namnoy Power Company“ (PNPC).

Taip pat buvo nunešti keli namai pietinėje Sanamsajaus rajono dalyje, nurodė Laoso naujienų agentūra. Provincijos pareigūnai paprašė pagalbos potvynio aukoms.

1,2 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) vertės užtvanka yra dalis didesnio užtvankų projekto, kuriame taip pat dalyvauja Tailando „Ratchaburi Electricity Generating Holding“, Pietų Korėjos „Korea Western Power“ ir valstybinė „Lao Holding State Enterprise“.

Komercinis 410 megavatų galingumo užtvankos eksploatavimas turėjo prasidėti iki 2019 metų, sakoma bendros įmonės tinklapyje.

Neturtingame komunistiniame Laose, turinčiame tankų upių tinklą, statomos ar planuojamos kelios užtvankos. Išėjimo prie jūros neturinti šalis daugumą savo hidroelektrinėse pagamintos energijos eksportuoja į kaimynines šalis, įskaitant Tailandą.

Užtvankų projektai vertinami prieštaringai, nes dėl jų dažnai perkeliama daug vietos gyventojų.

Dėl projektų nesutaria ir kelios Mekongo baseino valstybės, nerimaujančios dėl gyvybiškai svarbių ekosistemų sutrikdymo ir savo pačių upių.