Vilniaus oro uoste per pietus nusileido privatus orlaivis su daugiau kaip 140 žmonių, atskridusių iš Izraelio. Tarp jų – beveik šimtas Lietuvos piliečių.

Orlaivis taip pat gabeno keliasdešimties piligrimų grupę, savaitgalį, grupuotės „Hamas“ puolimo metu, buvusią Izraelio okupuotame Vakarų Krante.

Į Lietuvą grįžusi piligrimė Nijolė Grigonytė pasakojo, kad būdama Vakarų Kranto mieste Betliejuje girdėjo šūvius, sprogimus.

„Naikintuvai zvimbė ištisai, kiekvieną naktį nepaliaujamai“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo N. Grigonytė.

Ji pridūrė iš Lietuvos jutusi didelę paramą, tačiau sakė pasigedusi informacijos iš šalies institucijų.

„Kai tu sėdi sekmadienį viešbutyje ir matai, kaip lenkus Vyriausybė išgabena kariniais lėktuvais, prezidento lėktuvas yra siunčiamas (...), o mes sėdime ir negauname informacijos“, – kalbėjo piligrimė.

„Aišku, viskas baigėsi gerai ir buvo pirmadienį priimtas sprendimas, bet kai sėdi ant parako statinės ir tiesiog negauni informacijos, nežinai, juo labiau iš ambasados... Tiesą pasakius, norėjosi daugiau reakcijos“, – pridūrė ji.

Iš Izraelio grįžusi Rūta Kiršienė taip pat kritikavo Lietuvos institucijų darbą.

„Jautėmės apleisti visi“, – žurnalistams kalbėjo ji.

Prasidėjus karui ji tvirtino to iš pradžių nežinojusi, nes žinių nematė.

„Kai sekmadienį skambinome į Lietuvos ambasadą Izraelyje ir esant antrai karo dienai atsiliepdavo autoatsakiklis, šiek tiek nejaukiai jautėmės. Vis nukreipdavo į Užsienio reikalų ministeriją, o iš ten girdėjome, kad laikykitės, ramiai, mes viską padarysime pirmadienį“, – teigė R. Kiršienė.

Izraelio vakaruose esančiame Netanijos mieste buvusi Eglė Meškauskaitė tvirtino, kad nors nuo aktyvių karo veiksmų buvo nutolusi apie 70 kilometrų, šūvius girdėjo.

„Buvome nežinomybėje, nes mūsų atgalinį skrydį atšaukė, tikrai buvo labai sunku. Laukėme, atidėjo skrydį, vėl laukėme“, – žurnalistams pasakojo ji.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Inga Černiuk trečiadienį pranešė, kad Iš Izraelio sostinės Tel Avivo su Lietuvos kariuomenės orlaiviu „Spartan“ trečiadienio vakarą į Turkiją turėtų atskristi 35 Lietuvos piliečiai.

Pasak jos, „Spartan“ Turkijoje budės iki spalio 15 dienos.

Lietuvos URM trečiadienį sugriežtino rekomendaciją dėl kelionių į Izraelį ir Palestiną – siūlo ten nevykti.

Anot kanclerės, šiuo metu Izraelyje yra apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių.

Grupuotė „Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo šio anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių ir pačių palestiniečių galimybes palikti ar atvykti į šią teritoriją vandeniu, jūra ar oru, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Į Vilniaus oro uostą pasitikti grįžusiųjų iš Izraelio susirinko nemažai jų artimųjų, taip pat ir žurnalistų. Lėktuvas turėjo atskristi prieš tris paras, tačiau skrydis buvo nukeltas kelis kartus. Šiuo reisu į Lietuvą atskrido 141 žmogus, iš jų beveik 100 yra lietuviai, 27 – Izraelio piliečiai, likusieji – kitų šalių piliečiai.

Dar apie 10 ar 20 žmonių į lėktuvą netilpo, tačiau šiandien vakare į Izraelį žada nuskristi Lietuvos kariuomenės lėktuvas „Spartanas“, kuris turėtų parskraidinti dar apie 30 žmonių. Paskutiniais duomenimis buvo skelbiama, kad yra dar apie 35 norintys grįžti asmenys. „Spartanas“ nuskraidins žmones į Turkiją, o į Lietuvą iš ten jie turės grįžti savarankiškai.

LNK žurnalistas kalbino oro uoste grįžusių iš Izraelio lietuvių pasitikti susirinkusius artimuosius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Į Izraelį buvo išskridusios mano mergina ir jos mama paatostogauti, grynai turistiniais tikslais, prieš pusantros savaitės. Ir dabar, šiuo metu, laukiu, kol grįš. Buvo didelė nežinomybė. Karas yra visiškai nenuspėjamas ir tiesiog buvo neaišku, kaip kas pasisuks bet kurią minutę, nesvarbu, kad buvo ganėtinai toli nuo viso to karo įkarščio. Bet vis tiek buvo baisu. Sekmadienį, kai supratom, kad ta karo situacija greitai nepraeis ir kad situaciją ganėtinai stipriai eskaluoja, pamatėme Lietuvos žydų bendruomenės feisbuke įrašą, kur buvo informuojama, kad yra renkami žmonės skrydžiui ir norintys tegul kreipiasi. Tai bandė susisiekti iš Izraelio, bet izraelietiško numerio pas mus, lietuvius, neįjungia, tai teko skambinti man, išsiaiškinau visą tą informaciją, perdaviau joms. Taip, teko susimokėti po 1000 eurų ir užregistravo tam skrydžiui. Bet, aišku, tą skrydį kelis kartus nukėlė, dėl ko vėl ta didelė nežinomybė, atrodo, kiek dar kartų tą skrydį nukels, ar iš viso pavyks grįžti į Lietuvą“, – prisiminimais dalijosi artimųjų atėjęs pasitikti Vilius.

„Šiaip ne taip, mes dabar turim tą akimirką ir turim tą lėktuvą, kur pargabeno mūsų piliečius namo. Mano anyta iš Piligrimų grupės. Ačiū Dievui, viskas gerai, visi sveiki, bet ką jiems teko išgyventi tai tikrai buvo sunku. Šiaip, kaip ir viskas gerai, jie tos emocijos irgi neperduoda blogos, kad mes labai nesinervintume, mes irgi neperduodame jiems, bet įtampa tikrai buvo. Ir toks jausmas, kad tiesiog nei pirmyn, nei atgal – užstrigę. Ir tu nieko tiesiog negali padaryti, jau ir ne pinigai esmė, niekas – tiesiog kažkokiu būdu juos iš tenai išgabenti. Tai, kaip ir minėjau, labai ačiū žiniasklaidai, nes tiktai jūsų dėka ir jūsų iniciatyva išjudėjo šitas klausimas. Užsienio reikalų ministerijai gal, lengvai pasakyti, iš savo pusės padedu minusą, nes reakcija turėjo būti tikrai greitesnė.

Mes iš karto pradėjom ieškoti informacijos. Amerikiečiai pradėjo rūpintis, lenkai pradėjo rūpintis. Mes ir sakom, kodėl iš mūsų, lietuvių, pusės jokio stipraus žingsnio?“ – pasakojo Edita.

„Reiso metu incidentų nebuvo. Viskas praėjo ramiai. Atplaukė 54 vilkikų vairuotojai ir dar 38 žmonės, 5 jų – be automobilių. Tik atplaukus vienas keleivis pasiskundė karščiavimu ir skausmais. Iškviesta greitoji pagalba“, – teigė kompanijos DFDS atstovas Vaidas Klumbys.

Šiandien vakare iš Kylio turėtų atplaukti dar 127 keleiviai, 28 automobiliai. Tarp jų Lietuvos piliečių – 80.

„Pas mus laivai plaukioja pagal grafiką, nieko papildomai nėra. Saugumo sumetimais sumažinome parduodamų bilietų skaičių keleiviams, kad jie galėtų išsipirkti kajutes po vieną. Todėl natūraliai keleivių vietų sumažėjo. Be to, didžioji dalis tų keleivių jau grįžo. Tai ta mažėjimo tendencija turėtų išlikti. Iki savaitės pabaigos kasdien turėtume pargabenti maždaug po 200 keleivių“, – tvirtino V.Klumbys.

V.Klumbys labai džiaugėsi laivų įgulomis, kurie dirba susitelkę ir suvokia savo darbo prasmę. Jie turi visas apsaugos priemones, po pamainos, kuri trunka dvi savaites, tie, kurie negalės izoliuotis, kompanija išnuomos viešbučius.

Atvykusius emigrantus pasitiko Visuomenės sveikatos centro specialistai, Klaipėdos savivaldybės pareigūnai, policijos pajėgos.

Vilkikus uosto tarnybos iš kelto išleido be specialių palydų, o štai privačiais automobiliai atvykusius keleivius išlydėjo policijos ekipažai.

Buvo sudaryti keli kortežai į įvairiomis kryptimis. Pareigūnams teko palydėti estiškais ir latviškais numeriais ženklintus automobilius.

Kiti keleiviai buvo išvežioti į numatytus viešbučius. Dalis atvykusiųjų reiškė pretenzijas dėl griežtos tvarkos. Tačiau prie vieno iš viešbučių, kuriame apgyvendami karantinuojami asmenys, ramybę demonstravo ginkluoti specialiųjų pajėgų pareigūnai.

Dalis keleivių, sužinoję apie Lietuvoje priimtą naują tvarką dėl saviizoliacijos, nusprendė nevykti į Lietuvą.

Iš užsienio atvykę klaipėdiečiai yra apgyvendinami keliuose viešbučiuose – „Morenoje“, „Active hotel Klaipėda“, „Ibis Styles Klaipėda Aurora“, „Vėtra“, „Amberton Klaipėda“, „Navalis“. „Bogema“, „Hostel Kubu“.