J. Urbanavičius, preliminariais duomenimis, laimi rinkimus Garliavos rinkimų  apygardoje. Už jį atiduota per 52 proc. balsų, o jo konkurentas socialdemokratas Paulius Visockas pelnė beveik  45 proc. balsų. Tačiau kol kas trūksta duomenų iš vienos rinkimų apygardos.

J. Urbanavičius – buvęs 2008-2012 kadencijos Seimo narys. Jis buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Iš svarbių institucijų

Labiausiai Seimo mandatu turėtų džiaugtis konservatorius 40-metis Matas Maldeikis: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše buvo paskutinis, bet rinkėjų pakeltas iš 141 į 21-ą vietą, ir jau turi kėdę parlamente.

Dėl paskutinio numerio sąraše konkuruojama, nes paskutinis niekada nelieka paskutinis. Bet pakilti iki tiek, kad turėtum mandatą, – retas, nors ir ne pirmas toks atvejis. 2016-aisiais taip į Seimą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pateko Egidijus Vareikis.

M.Maldeikis parlamente debiutuos, bet įdirbį politikoje jau turi: jis – konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio patarėjas, buvęs Seimo nuolatinis atstovas ES. Beje, jis pratęs ir šeimos dinastiją: Seimo nariais yra buvę ir jo tėvas Eugenijus Maldeikis, ir mama Aušra Maldeikienė, dabar – europarlamentarė.

Rinkėjų išreitinguotas iš paskutinės vietos sąraše į 21-ą konservatorius M.Maldeikis laimėjo Seimo nario mandatą. (ELTOS nuotr.)

Tarp jau turinčių mandatus 24 konservatorių yra ir dar trys naujokai, bet visi – su politikos patirtimi. Rinkėjai iš 39-os į 20-ą vietą išreitingavo 31-ų Vilniaus savivaldybės tarybos narį Arūną Valinską. Jis baigęs tarptautinius santykius ir japonų kalbą Jungtinės Karalystės Lidso universitete, ketverius metus tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dvejus – Seimo nario Mykolo Majausko patarėjas.

Seimo koridorius puikiai pažįsta ir 38-erių Mindaugas Lingė – buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, dabar Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas.

Pirmą savo kadenciją Seime netrukus pradės ir Kauno miesto tarybos narė, buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorė ir laikinoji rektorė 48-erių Jurgita Šiugždinienė. Jos patirtis valstybės valdymo srityje neabejotina: 2009–2012 m. vadovavo Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamentui, buvo vicekanclere ir laikinąja kanclere.

O Laima Liucija Andrikienė grįžta į Seimą po 20 metų pertraukos. Dabar Europos saugumo ir bendradarbiavimo Specialiosios rinkimų stebėjimo misijos Šiaurės Makedonijoje vadovė, prieš tai – trijų kadencijų Europos ir tiek pat Lietuvos parlamentų narė pirmąkart į Seimą išrinkta dar 1990-aisiais, ji – Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė, 1996–1998 m. – Europos reikalų ministrė. Beje, politikė ne kartą yra viešai išsakiusi kritiką konservatorių vadovybės, tiek ankstesnės, tiek dabartinės, atžvilgiu.

Nauji – beveik visi

Visi Laisvės partijos atstovai, išskyrus jos lyderę Aušrinę Armonaitę, baigiančią savo pirmą kadenciją Seime, bus čia naujokai. Jauna partija – jauni ir veidai joje: jos sąrašas buvo jauniausias tarp visų į Seimą kandidatavusių partijų, o sąrašo pradžios tipinė biografija tokia – kiek per 30 metų vilnietis, baigęs TSPMI.

Nors jauni, bet tarp septynių debiutantų penki jau turi patirties vietos valdžioje. 31-ų Vytautas Mitalas – Vilniaus vicemeras, antra kadencija sostinės taryboje, anksčiau yra dirbęs Seimo nario padėjėju.

Antrą kadenciją Vilniaus miesto taryboje ir Kasparas Adomaitis. Jis – tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, "Euromonitor International" bendrovės miestų analitikas, aplinkosaugos ekspertas.

Dar viena Vilniaus miesto tarybos narė 41-ų Monika Ošmianskienė dirba programuotoja, ji gilinasi į žmonių su negalia problemų sprendimą.

LGBT teisių gynėjas 31-ų Tomas Vytautas Raskevičius – pirmasis atsiskleidęs gėjus, išrinktas į vietos valdžią – jis Vilniaus tarybos narys. Centriniame Europos Universitete baigęs Žmogaus teisių teisės magistro studijas dirbo Nacionalinėje LGBT teisių organizacijoje, dabar vadovauja vienam iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skyrių.

Laisvės partijos komanda – jauna ir spalvinga. Joje – ir LGBT teisių gynėjas Tomas Vytautas Raskevičius. (G. Skaraitienės/Fotobanko nuotr.)

Advokato padėjėja, taip pat sostinės Tarybos narė, 32-ejų Evelina Dobrovolska, pati lenkų tautinės mažumos atstovė, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje, lyties keitimo, neapykantos nusikaltimų bylose.

Pirmą kartą rinkimuose kandidatavusi Priklausomybės ligų centre dirbanti 32-ejų Morgana Danielė nuo magistro studijų TSPMI gilinasi į narkotikų politikos klausimus, vadovavo šios srities tarptautinei jaunimo organizacijai "Youth RISE", inicijavo jaunimo judėjimą narkotikų klausimais "Jauna banga".

Tarp jaunimo vienintelė išimtis – neseniai kadenciją baigęs VU rektorius, habilituotas mokslų daktaras profesorius 63-ejų Artūras Žukauskas, bet jis pratęs būti tarp jaunų, juolab dauguma čia – VU absolventai. Nors A.Žukausko gyvenimo pasiekimai įspūdingiausi, bet politikoje jis – debiutantas.

Naujokai iš valdžios

Kol kas valdančioji LVŽS naujokų ieškojo valdžios institucijose, tiksliau, premjero Sauliaus Skvernelio aplinkoje. Seime debiutuos Vyriausybės kancleris 58-erių Algirdas Stončaitis, anksčiau buvęs Vidaus reikalų ministerijos kancleriu, policijos generalinio komisaro pavaduotoju. Kartu su juo į Seimą ateis ir Vyriausybės vicekancleris 30-metis Lukas Savickas, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ir buvęs jo svajonių ekonomikos ir inovacijų ministras, taip juo ir netapęs. L.Savickas – ir Vilniaus miesto tarybos narys.

Tarp parlamento naujokių bus ir socialinės apsaugos ir darbo ministras 42-ejų Linas Kukuraitis bei buvęs žemės ūkio ministras, o dabar S.Skvernelio patarėjas – 40-erių Giedrius Surplys.

Netikėta naujokė

Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiams rinkimų sąrašo formavimas sukėlė daug streso. Pirmiausia, trečiu išreitinguotas Mindaugas Sinkevičius nutarė nekandidatuoti į Seimą. Jį pakeitė parlamentaro vaidmenyje debiutuosiantis, bet jau gana ilgą ir tikrai socialdemokratišką karjerą turintis 41-ų Linas Jonauskas. Jis – LSDP atsakingasis sekretorius, 2012–2016 m. aplinkos viceministras, prieš tai dirbęs Seimo nario padėjėju, premjero patarėju. Augant sunkiai besiverčiančioje šeimoje anksti susiformavo jo ideologinės pažiūros, tad dar būdamas aštuoniolikos jis įstojo į LSDP.

Dar didesnį šoką socialdemokratai patyrė likus kelioms dienomis iki sąrašo pateikimo termino: pati ryškiausia kviestinė žvaigždė ekonomistas Romas Lazutka nutarė į politiką nebesukti. Griebtasi atsarginio varianto – prišnekinta taip pat visuomenei puikiai žinoma ekspertė edukologė, VU profesorė nepartinė 62-ejų Vilija Targamadzė.

Po pertraukos į Seimą grįžta 47-erių kaunietė Orinta Leiputė. Ji – buvusi Kauno miesto vicemerė, Socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė. Po nesėkmingų jai 2016-ųjų Seimo rinkimų Kauno miesto meras ją pasikvietė į patarėjas, tačiau, kai pernai rinkimuose Kauno socialdemokratai nelaimėjo nė vieno mandato, ji neteko ir patarėjos posto. Paskui O.Leiputė dirbo švietimo srities projektuose.

"Darbiečių" rezervas

Tarp Darbo partijos (DP) devintuko šeši nėra dabartiniai Seimo nariai, bet iš jų du jau buvę parlamentarais. Tiesa, tarp trijų esamų tik vienas į Seimą pateko kaip DP atstovas per vienmandatę apygardą, nes partija 2016 m. neperžengė Seimo slenksčio. Dauguma naujokų ar grįžtančiųjų į Seimą – artimi partijos lyderio Viktoro Uspaskicho bendražygiai, išugdyti DP remiančio jaunimo organizacijos "Darbas".

Kėdainiškis, dabar 38-erių Vytautas Gapšys vos V.Uspaskichui įsteigus DP, tapo jo padėjėju, frakcijos seniūnės referentu, buvo DP atsakinguoju sekretoriumi. Jau dvi kadencijas jis yra buvęs Seimo nariu, o 2012–2013 m. – net Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Jis – "Darbo" buvęs pirmininkas.

V.Gapšys buvo pripažintas kaltu DP juodosios buhalterijos byloje. Dabar jis, beje, pagal išsilavinimą teisės magistras, kitoje – "MG Baltic" politinės korupcijos byloje yra tarp kaltinamųjų.

33-ejų Viktoras Fiodorovas taip pat kėdainiškis, taip pat grįžta į Seimą. Pirmą kartą į jį išrinktas 2012 m. jis tapo jauniausiu Seimo nariu istorijoje. Jis taip pat buvęs "Darbo" pirmininkas, buvęs V.Uspaskicho asistentas, DP centrinės būstinės vadovas, buvęs Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys.

Seime debiutuos antrą kadenciją Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė 30-metė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Būdama vos penkiolikos kėdainiškė įsitraukė į "Darbo" veiklą, vėliau tapo jos pirmininke. Ji dirbo "darbiečių" politikų Seime ir EP padėjėja, asistente, patarėja, partijos atsakingąja sekretore.

Dėl rinkėjų reitingavimo iš šešioliktosios pakilusi į devintąją vietą Seime bus ir 37-erių Vaida Giraitytė, vadovavusi "Darbo" Marijampolės skyriui. Ji – Marijampolės socialinės pagalbos centro direktorės pavaduotoja, anksčiau buvo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, Seimo nario padėjėja. Ji – kelių kadencijų Marijampolės tarybos narė.

Kol vieni rengiasi inauguracijai į Seimo narius, kitų laukia išleistuvės.

Seimo debiutantas ir pirmasis DP sąrašo numeris – 51-ų profesorius Vigilijus Jukna. Dabar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras vadovas 2012 m. "darbiečių" buvo deleguotas į žemės ūkio ministrus, tačiau po pusantrų metų poste atsistatydino motyvuodamas asmeninėmis priežastimis.

Bet didžiausia "darbiečių" naujiena – buvęs europarlamentaras, buvęs liberalas Antanas Guoga. Jis iš tiesų spalvinga asmenybė: daug metų gyvenęs Australijoje, tarptautinė pokerio žvaigždė, verslininkas. Nutaręs pasukti į politiką 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą jis iš karto gavo antrą poziciją Liberalų sąjūdžio sąraše ir laimėjo mandatą. 2016-aisiais A.Guoga net tapo laikinuoju šios partijos pirmininku, tačiau vos keturioms dienoms. Verdant politinės korupcijos skandalui, susijusiam su partijos buvusiu pirmininku Eligijumi Masiuliu, A.Guoga nustebino pasiūlęs visą partijos elitą patikrinti melo detektoriumi.

Su Naglio Puteikio Centro partija pernai į EP nesėkmingai bandęs grįžti A.Guoga dabar nutarė tapti "darbiečiu".

Eksliberalui eksperlamentarui A. Guogai nepavykus grįžti į EP su Centro partija, jis debiutuos Seime kaip Darbo partijos atstovas. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Politikos debiutantų trys

Vienmandatėje apygardoje Seimo mandatą jau laimėjo ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė, Šalčininkų vicemerė 39-erių Beata Petkevič.

O tarp šešių Liberalų sąjūdžio atstovų naujokų Seime nėra, yra tik naujokas Liberalų sąjūdyje – buvęs "valstietis" Viktoras Pranckietis.

Seimo debiutantų sąrašai dar pasipildys po rinkimų antrojo turo, bet ir pagal jau laimėjusiuosius mandatus akivaizdu, kad jaunimui ar politikos naujokams prasibrauti į didesnės parlamentinės partijos priekinį ešeloną nelengva, bet įmanoma.

Į Seimą nepatekusios naujos ar persiformavusios partijos didžiuodamosi vardijo, kiek jose debiutuoja mokslo daktarų ar profesorių, bet daug jų – priešpensinio ar pensinio amžiaus, lyg Seimas būtų kokia senjorų rezidencija. Tarp didesnių partijų sąrašų naujokų dauguma paraleliai darė ir partinę, ir darbinę karjerą. O visiški politikos naujokai vos trys – socialdemokratams atstovaujanti V.Targamadzė, Laisvės partijai – A.Žukauskas ir M.Danielė. Bet ir jie aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose kaip savo srities profesionalai.

Kiti Seimo naujokai politinės patirties sėmęsi ir prezidentūroje, ir Vyriausybėje, ir Europos Parlamente, nemažai jų – esami ar buvę vietos tarybų nariai. Tiesa, partijos laikosi skirtingos strategijos. TS-LKD ne tik atsinaujina, bet ir atsijaunina – dauguma debiutantų 30–40 metų, bet jau turintys patirties politikoje. Darbiečių rezervas – iš jaunimo organizacijos "Darbas" ir V.Uspaskichui artimos aplinkos. Bet ši partija pasitelkė ir politinį legionierių – buvusį liberalą A.Guogą. Socialdemokratai taip pat atsišviežino ir iš šalies – pasikvietė švietimo ekspertę V.Targamadzę. O LVŽS į savo sąrašo pirmuosius dešimtukus įtraukė premjero S.Skvernelio komandos žmones.

Kol vieni rengiasi inauguracijai į Seimo narius, kitų laukia išleistuvės: Seime nebeliks jo veteranų "socialdarbiečių" atstovų Lino Linkevičiaus, Gedimino Kirkilo, Irenos Šiaulienės, Juozo Bernatonio, Krikščionių partijos pirmininko Rimanto Dagio, Centro partijos-tautininkų lyderio Naglio Puteikio ir kitų Seimo senbuvių.

B. Bradausko grįžimą į LSDP frakciją Seime patvirtino ir partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Jis ateina pas mus į frakciją, mes esame jau kalbėję, kaip Bronius įsivaizduoja jau tą bendrą darbą, prisijungimą“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Dėl to, kad B. Bradauskas dirbs LSDP frakcijoje, o ne su nuo pastarosios atskilusiais „socialdarbiečiais“, teigė G. Paluckas, nėra nieko stebėtino.

„Man atrodo, kad jis pats irgi yra sakęs, kad jis nesiblaško, nelaksto“, – pridūrė LSDP lyderis.

Jam antrino ir pats B. Bradauskas. Jo teigimu, jis lieka ištikimas vienai LSDP, tačiau didelio priešiškumo su Socialdemokratų darbo partijos kolegomis nemato.

„Aš bendrauju su jais, man jie yra draugai. Tiek metų pažįstami, tai jokiu būdu aš jų neignoruoju, ir jie manęs neignoruoja (...), bet mano nusistatymas yra tvirtas – partija yra tam, kad būtų organizuota, ir jeigu dauguma priima, partijos nariai turi vykdyti. Tarybos sprendimo (į Seimą deleguoti B. Bradauską. – ELTA) aš tikrai negaliu ignoruoti“, – Eltai sakė B. Bradauskas.

Vis dėlto, teigė socialdemokratas, nors pats ir norėtų vėl dirbti su buvusiais bendražygiais drauge vienoje partijoje, nes taip, jo nuomone, partija galėtų pasiekti geresnių rezultatų, tačiau, teigė jis, vargu, ar tai yra įgyvendinama.

„Būtų gerai, bet nežinau, ar tai įmanoma. Dabar kai kurių mūsų partiečių nuostatos yra labai kategoriškos, teigiant, jog „socialdarbiečiai“ pasielgė nelabai korektiškai palikdami partiją. Yra įvairių nuomonių, bet politikoje nėra amžinų priešų ir amžinų draugų. Man tai būtų tikrai sveikintina, jeigu vėl sugrįžtume visi į bendrą krūvą ir į rinkimus eitume po viena vėliava“, – sakė B. Bradauskas, pridūręs, kad labai džiaugiasi LSDP rezultatais Europos Parlamento rinkimuose, bet tikriausiai, jo manymu, vieningi socialdemokratai būtų užėmę pirmą vietą.

ELTA primena, kad socialdemokratas Juozas Olekas gavo europarlamentaro mandatą. Jį rinkėjai į Seimą buvo išrinkę pagal LSDP kandidatų sąrašą, o pirmasis sąraše pakeisti J. Oleką yra B. Bradauskas. Priesaiką Seime socialdemokratas duos liepos pradžioje.

„Einu, nusprendžiau“, – BNS antradienį sakė B. Bradauskas.

Jis patvirtino, jog prisijungs prie opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, nors kvietimų sulaukė ir iš kitų frakcijų.

„Aš po partijas nevaikštau, gimiau socialdemokratas ir mirsiu socialdemokratas, aš niekur neišėjau, esu Socialdemokratų partijos narys ir aišku, į socialdemokratų frakciją eisiu, jokio kito kelio nėra“, – kalbėjo B. Bradauskas.

Aš po partijas nevaikštau, gimiau socialdemokratas ir mirsiu socialdemokratas, aš niekur neišėjau, esu Socialdemokratų partijos narys ir aišku, į socialdemokratų frakciją eisiu, jokio kito kelio nėra.

Paaiškėjus Europos Parlamento rinkimų rezultatams B. Bradauskas pirmadienį BNS dar sakė svarstysiantis, ar grįžti į Seimą. Jis dirbo keturias kadencijas parlamente nuo 2000 iki 2016 metų.

Dėl Europos Parlamento rinkimų atsilaisvina dar trys vietos Seime: konservatorius Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę pakeis buvusi parlamentarė Vilija Aleknaitė Abramikienė bei partijos atsakingoji sekretorė Aistė Gedvilienė, o Žirmūnų apygardoje, kur laimėjo Aušra Maldeikienė, bus rengiami nauji rinkimai.