Jau įprasta, kad į pirmenybes neatvykus pripažintoms žvaigždėms, jų vietas užima kiti. NBA finalo serijoje šiemet kovojęs Tony Parkeris sieks išlaikyti Prancūziją Žemyno elite, o vokiečiai mokysis žaisti be Dirko Nowitzki ir Dirko Baurmanno.
Didžiausia intriga grupėje? Kova dėl trečiosios vietos, kuri leidžia tęsti kovą čempionate. Dėl jos greičiausiai kovos ambicingieji ukrainiečiai ir garsių pavardžių niekada nestokojanti Izraelio rinktinė.
Ar Belgijos ir Didžiosios Britanijos komandos gali sumaišyti kortas aukščiau išvardintoms komandoms? Būna visko, tačiau realiausia, kad belgai ir britai sieks išvengti grupės autsaiderio vaidmens.
Ukraina: NBA stratego ambicijos
Vyriausiasis treneris Mike'as Fratello pirmąjį Europos čempionato blyną kartu su ukrainiečiais kepė prieš dvejus metus Lietuvoje. Tuomet NBA patirties turinčio stratego auklėtiniai vos neįkando Slovėnijai (64:68), tačiau galutinėje rikiuotėje iškovoję pergales prieš Bulgariją ir Belgiją grupės turnyrą Ukrainos rinktinė baigė užimdama priešpaskutinę 5 poziciją.
Įspūdžio nedaro ir aukščiausias jų pasiekimas Senajame žemyne – 1997 m. užimta 13 vieta. Tačiau prieš dvejus metus Klaipėdoje apšaudytas rinktinės branduolys Liublianoje pasiryžęs įveikti grupės barjerą. Šis čempionatas bus puiki generalinė repeticija prieš didįjį išbandymą, nes po dviejų metų Europos pirmenybės vyks būtent Ukrainoje.
Kad šį rudenį stebuklų tikėtis dar neverta, parodė draugiškos rungtynės su slovėnais, kuriems ukrainiečiai pralaimėjo rezultatu 46:74. Tačiau pergalė prieš Makedoniją 69:60 ir ne pati stipriausia grupė pirmajame čempionato etape Ukrainos krepšinio sirgaliams suteikia pagrindo manyti, kad jų numylėtinių žygis Europoje nesibaigs jau po 5 mačų.
Daug ką lems ne tik Atlantos „Hawks“, Klivlendo „Cavaliers“ ir Memfio „Grizzlies“ klubus muštravusio trenerio ranka, tačiau ir žaidėjų motyvacija kovojant dėl atšokusių kamuolių. Mike‘as Fratello aplink save nori suburti komandą, kuri kartu žaistų bent 6-8 metus. Visgi sezono metu būdamas už Atlanto strategas ne itin domisi jaunaisiais šalies talentais, todėl į pirmąją treniruočių stovyklą jis pakvietė net 24 krepšininkus.
Slovėnijoje Ukrainos rinktinė versis be dviejų aukštaūgių – naudingiausio ukrainiečio titulą VTB Vieningoje lygoje praėjusį sezoną pelniusio 210 cm ūgio Oleksėjaus Pečerovo ir 6 centimetrais aukštesnio Alexo Leno.
Būsimi lyderiai? Igoris Zaytsevas, Denisas Lukašovas, Leonidas Stefanišinas, Stanislavas Tymofeyenka, Artemas Pustovoy.
Didžioji Britanija: nieko šviesaus?
Kad po vieną britų salyno šalys krepšinio pasaulyje yra per silpnos buvo suvokta 2005-aisiais. Tuomet Velso, Škotijos ir Anglijos pajėgiausi atletai susibūrė po bendra Didžiosios Britanijos vėliava. Po ketverių metų britai debiutavo Europos pirmenybėse Lenkijoje, kur pralaimėjo visas trejas rungtynes.
2011-aisiais Jungtinės Karalystės rinktinė iškovojusi pergales prieš Portugaliją ir Lenkiją liko ketvirtoje vietoje. Tuo tarpu pernai olimpiniame krepšinio turnyre Londone britai vos neįgėlė brazilams (62:67) ir nieko nebelėmusiose rungtynėse paskutiniajame ture nušlavė Kinijos rinktinę (90:58). Visuose kituose susitikimuose monarchinės šalies atstovai buvo priversti taikstysis su triuškinamos komandos įvaizdžiu.
Britų krepšinio vadovai į rinktinę investavo tikėdamiesi solidaus pasirodymo namuose – 2012-ųjų Olimpinėse žaidynėse. Jog viltys pateisintos nebuvo rodo ir faktas, kad po rungtynių su Kinija iš vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė Chrisas Finchas. Būta kalbų apskritai išformuoti Didžiosios Britanijos rinktinę. Jos lyderiai dėl to išreiškė nepasitenkinimą, jog tokiu atveju, 4 metų darbas nueitų veltui.
Kaip bebūtų, į Slovėniją naujasis strategas Joe Prunty vežasi itin nukraujavusią sudėtį. Joje nebėra po alinančio sezono Čikagos „Bulls“ klube atsigaudinėjančio Luolo Dengo, o Portlando „Trail Blazers“ debiutavęs Joelas Freelandas savo įgūdžius vasarą nusprendė tobulinti pasilikdamas Amerikoje. Ant parketo taip pat neišvysime Beno Gordono ir Pops Mensah-Bonsu.
Panašu, kad šis rugsėjis Didžiosios Britanijos rinktinei gali būti itin nykus.
Prancūzija: energijos ir vėl nestigs
Leus Bleus praėjusiame Europos čempionate Lietuvoje pakartojo 1949-ųjų pasiekimą, kai kopė ant antrojo pjedestalo laiptelio. Amžinai perspektyvia, bet nieko nelaiminčia rinktine iki tol vadinti prancūzai pernai olimpiniame ketvirtfinalyje po emocingos kovos buvo priversti pripažinti tų pačių ispanų pranašumą.
Po šių rungtynių ilgą laiką netilo konflikto atgarsiai tarp Nicolo Batumo ir Juano Carloso Navaro. Prancūzai netgi žarstėsi įtarimais, kad ispanai tyčia pralaimėjo grupės rungtynes Brazilijos rinktinei. Faktas, kad į Europos čempionatą abi rinktinės atvyks patyrusios rimtų nuostolių, toli gražu nereiškia, kad jų galia ir tarpusavio priešprieša sumažėjo. Žinoma, abejoms rinktinėms visų pirma dar reikia patekti tarp 3 stipriausių grupės komandų, tačiau visai nepanašu, kad praėjusio Senojo žemyno finalo dalyviams tai galėtų sukelti prancūziškąjį Vaterlo.
Prancūzija šią vasarą kartą jau įrodė pranašumą prieš vieną iš pagrindinių konkurentų A grupėje, kai 89:84 įveikė Vokietijos pasipriešinimą. Suprantama, pergalė 5 taškų skirtumu nieko nereiškia, o ir prancūzų strategas Vincentas Colletas pripažino, kad jo auklėtiniai sutrinka, kai prieš juos taikoma agresyvi gynyba.
Nenuilstantis Tony Parkeris nėra praleidęs nė vieno Europos čempionato nuo 2001-ųjų. Prancūzų strategas pažymėjo, kad Tony į rinktinę ir šiemet atvyko maksimaliai susikaupęs ir nusiteikęs sunkiai dirbti dėl taip trokštamo rezultato. „Tai nebe pirmas kartas, kai po NBA finalo serijos šiek tiek atsipučiu ir keliauju į rinktinės stovyklas. Turėjau varginantį sezoną, tačiau tikrai nesijaučiu blogai, - trenerio žodžius T. Parkeris.
Visgi V. Colletas nėra linkęs varginti savo varikliuko draugiškų rungtynių cikle. „Nėra jokios prasmės dabar jam leisti žaisti po 30-35 min. Jis turi būti šviežiausias tada, kai to reikės labiausiai, - teigė“, - teigė mėlynųjų treneris.
Nors T. Parkeris šiemet pagalbos iš Joakimo Noah, Ronny Tiurafo, Kevino Seraphino, Ali Traore bei Rudy Goberto tikėtis negalės, tačiau jam visada bus pasiruošę talkinti Nicolas Batumas, Borisas Diaw ir Nando De Colo
Vokietija: rodys meistriškumą be Dirkų
Dirkas Nowitzkis su ypatingą drausmę aikštelėje mėgstančiu treneriu Dirku Baurmannu sugebėjo sučiupti 2005-ųjų Europos sidabrą. Paskutinį kartą šis duetas kartu darbavosi Lietuvoje, kai liko per žingsnį nuo stipriausiųjų komandų aštuntuko. Šiemet Slovėnijoje jų nebus. Vokietijos rinktinė bandys įrodyti, jog nėra vieno žaidėjo komanda.
Naujasis treneris Frankas Menzas žaidimo gaires bus priverstas braižyti be Chriso Kamano, Timo Olhbrechto, Jano-Hendriko Jaglos, Steffeno Hamanno Eliaso Harisso ir Denniso Schroederio.
Pastarieji liejo prakaitą NBA vasaros lygoje ir jiems leista įsitvirtinti Los Andželo „Lakers“ ir Atlantos „Hawks“ klubuose. Tačiau F. Menzas to nė kiek nesibaimina: „Su šiais klubais turime palaikyti draugiškus santykius. Ateityje E. Harrisas ir Dennisas Schroederis bus svarbūs mūsų komandos ramsčiai, todėl padėties nedramatizuojame. Be to, esu tikras, kad į Europos čempionatą ir taip atsivešime pajėgią rinktinę“, - entuziazmo neprarado vokiečių treneris.
Net iš 15 iš 17 rinktinės kandidatų rungtyniauja tėvynėje, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad vokiečiai stokoja tarptautinės varžybų patirties. Heiko Schaffartzikas, Karstenas Tadda, Philippas Neumannas, Maikas Zirbesas yra užgrūdinti negailestingose Eurolygos kovose. Nederėtų pamiršti ir to, jog tiek Bambergo „Brose Baskets“, tiek Berlyno „Alba“ praėjusį sezoną pateko į prestižinio turnyro „Top16“ etapą. Be to, po krepšiu vokiečiai turi ir Vitorijos „Laboral Kutxa“ vidurio puolėją Tiborą Pleissą.
Vokietija į kitą etapą turėtų patekti užtikrintai, o ten - kaip Dievas duos.
Izraelis: amžinai galintys
Po nesėkmingo Europos čempionato Lietuvoje, šiemet žydai kupini vilčių ne tik prasibrauti į antrąjį pirmenybių etapą, tačiau ir pakovoti dėl teisės žaisti ketvirtfinalyje.
Prieš dvejus metus pažadėtosios žemės atstovai palaužė Latvijos ir Italijos rinktines, o atrankoje į 2013 Europos čempionatą žydai sugebėjo įveikti serbus. Visgi galutinėje atrankos turnyro grupės rikiuotėje per 10 susitikimų iškovoję 6 pergales Izraelio rinktinė užėmė 3 vietą, į priekį praleisdama minėtuosius serbus ir Juodkalnijos rinktinę.
Dalaso „Mavericks“ vyr. treneris Rickas Carlisle‘as naująjį komandos įžaidėją Galį Mekelį jau spėjo palyginti su Šarūnu Jasikevičiumi. Tiesa, 25-erių izraelietis nusprendė praleisti Europos pirmenybes ir visą dėmesį sutelkti debiutiniam sezonui NBA lygoje.
Tai yra vienintelė žydų rinktinės stratego Ariko Shiveko netektis. Nors praėjusiame sezone Klivlendo „Cavaliers“ klube Omri Casspi nežibėjo, treneris tiki puolėjo atsigavimu: „Aplinkui apstu pavyzdžių, kai blankų sezoną klube sužaidę krepšininkai visu gražumu atsiskleidžia būtent rinktinėje“, - išreiškė viltį A. Shivekas.
Treneris taip pat pripažįsta, kad jo auklėtiniai nepasitenkins vien patekimu tarp 12 stipriausių čempionato komandų. Jam pritaria ir pats O. Casspi: „Šią vasarą mūsų vizitinė kortelė yra komandos vienybė aikštelėje ir už jos ribų. Jeigu žaisime taip, kaip iš tiesų mokame, galime pasiekti aukštų rezultatų“, - teigė puolėjas.
Įdomumo dėlei, geriausias Izraelio rinktinės pasiekimas Europoje per pastarąjį dešimtmetį - 7 vieta 2003-aiais.
Kad Izraelio ambicijos ne iš piršto laužtos įrodo ir tai, kad Slovėnijoje šaliai atstovaus Lioras Eliyahu, Yanivas Greenas, Yotamas Halperinas ir Yogevas Ohayonas.
Tačiau koją žydams gali pakišti tradiciškai trumpas atsarginių žaidėjų suolelis.
Belgija: vėl pralaimės viską?
Progą artimiau susipažinti su šios šalies krepšiniu turėjome praėjusią savaitę, kai Kėdainiuose ir Kaune Lietuvos rinktinė pradėjo kontrolinių rungtynių ciklą. Nieko keisto, kad abu kart belgai pralaimėjo (61:86 ir 53:66).
Jų treneris Eddy Casteelsas pripažino, kad dvikovos su tokio kalibro komanda kaip Lietuva, nors dar ir stokojančia susižaidimo, jo auklėtiniams yra puiki patirtis. Belgai į krepšinio žemėlapį grįžo 2011-aisiais, kai po 18 metų sugebėjo prasibrauti tarp stipriausių Žemyno komandų. Tiesa, Lietuvoje Belgijos liūtai neužsibuvo – prapylė visas 5 rungtynes. Labiausiai jie pasipriešino Bulgarijai, kuriai pralaimėjo rezultatu 65:68, o krepšininko karjerą jau baigęs Thomas Van Den Spiegelis tuomet pasižymėjo ne solidžiu žaidimu, o įžvalgomis apie uostamiesčio viešbučio interjerą.
Tuo tarpu dabartinis rinktinės lyderis Alexis Hervelle trokšta, kad belgų susidomėjimas krepšiniu augtų: „Puikiai suprantame, jog norint pritraukti daugiau žiūrovų, privalome žaisti geriau. Tik tokiu būdu galime šalyje vystyti krepšinį“, - mintimis dalijosi A. Hervelle.
Prieš dvejus metus debiutuoti Europos čempionate puolėjui sutrukdė trauma. „Daugiau nenoriu praleisti galimybės dalyvauti ir džiaugtis tokiu renginiu. Norime įrodyti, kad nesame silpniausia pirmenybių komanda. Jeigu varžovai mums skirs nepakankamai dėmesio, jie bus nubausti“, - teigė belgų rinktinės lyderis.
Samas Van Rossomas ir Jonathanas Tabu taip pat yra aukšto lygio krepšininkai, tačiau šiai rinkinei ypač stinga jėgos po krepšiu. Kiekviena pergalė belgams Europos čempionato A grupėje būtų ne tik svarus, bet ir istorinis pasiekimas.
