Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus dar siūloma tobulinti. Pasak Žemės ūkio ministerijos, atimtų dėl nepriežiūros ar žiauraus elgesio gyvūnų šeimininkai turėtų apmokėti globėjų, kurie rūpinasi tokiais gyvūnais vykstant teismams, patirtas išlaidas.

Siūloma, kad vykstant teismams dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jų priežiūros išlaidas laikiniems globėjams kompensuotų savivaldybės iš joms tam skirtų biudžeto lėšų. Vėliau jos regreso tvarka būtų susigrąžinamos iš gyvūno savininko. Papildomos lėšos savivaldybėms galėtų būti skiriamos nuo 2023 metų.

Šiuo metu visa finansinė našta tenka šunis, kates ir kitus gyvūnus priglobusioms organizacijoms. Didžiajai daliai konfiskuotų gyvūnų prireikia veterinarų paslaugų, o sąskaitos už jų gydymą ir laikymą apmokamos tik iš savanorių lėšų.

2021 metais laikinai gyvūnų globėjams perduoti 488 šunys ir 47 katės. Po teismų sprendimų buvo konfiskuoti 169 šunys ir 3 katės, iš jų 44 buvo konfiskuoti dėl žiauraus elgesio. Šiemet pirmąjį ketvirtį laikinai gyvūnų globėjams perduoti 276 šunys ir 35 katės. Įsigaliojus teismo sprendimams konfiskuota 111 šunų ir 15 kačių, iš jų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais – 19.

Pasak ministerijos, įstatymo pakeitimams reikėtų apie150 tūkst. eurų per metus.

Įstatymo projekto iniciatoriai pažymi, kad teisminiai procesai dažnai užtrunka ilgą laiką, o laikinai konfiskuotais gyvūnais turi rūpintis ir esant poreikiui gydyti laikini globėjai savo lėšomis.

Vokietijai pavyko išvengti skaudžiausių koronaviruso krizės padarinių, su kuriais susidūrė labiau pandemijos paveiktos jos kaimynės, ir priėmė nemažai pacientų, daugiausia iš Prancūzijos ir Italijos, siekdama sumažinti naštą šių valstybių apkrautoms sveikatos apsaugos sistemoms.

Šiuo metu Vokietijos intensyviosios terapijos skyriuose gydoma daugiau nei 200 COVID-19 sunkiai sergančių pacientų iš kitų ES šalių, o jų gydymas jau kainavo apie 20 mln. eurų.

„Vokietija padengs šių pacientų gydymo išlaidas – būtent taip suprantame europietišką solidarumą“, – sakė J. Spahnas prieš pirmadienį įvykusį ministrų susitikimą, per kurį buvo aptartas atsakas į viruso sukeltą krizę.

„Esant poreikiui turime norą ir galimybę priimti daugiau“ pacientų, pridūrė jis.

Vokietijoje COVID-19 pacientų ir aukų skaičius išlieka kur kas mažesnis nei kaimyninėse valstybėse.

Iki pirmadienio didžiausioje Europos ekonomikoje buvo patvirtinta per 140 tūkst. užsikrėtimo ir 4 404 mirties atvejai, o tiek Ispanija, tiek Italija pranešė apie daugiau nei 20 tūkst. aukų. Prancūzijoje mirusių pacientų skaičius artėja prie 20 tūkst., o Didžiojoje Britanijoje jis viršijo 16 tūkstančių.

Krizės pradžioje Vokietijos ligoninėse buvo 28 tūkst. intensyviajai priežiūrai skirtų lovų, o nuo to laiko jų padaugėjo iki 30 tūkstančių.

Pasak vokiečių Tarpdisciplininės intensyviosios ir greitosios medicinos pagalbos asociacijos (DIVI), sekmadienį laisvų lovų buvo daugiau nei 12,6 tūkstančio.

Savo pareikšimą J. Spahnas padarė, daugeliui Vokietijos regionų pirmadienį ruošiant atidaryti dalį parduotuvių ir mokyklų po kelias savaites trukusio karantino.

Sveikatos apsaugos ministras penktadienį teigė, kad koronaviruso protrūkis šalyje yra „valdomas“.