Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas sako, kad susitikime premjeras pažadėjo spręsti visus tris klausimus, tačiau vaistų prieinamumo problema esą susijusi su finansais, todėl ji daug sudėtingesnė.

„Pernai mes onkologijai turėjome virš 20 naujų inovatyvių vaistų, šiemet nieko neturime. Kalbėjome, kad PSDF‘o (Privalomojo sveikatos draudimo fonde – ELTA) atsirado 200 milijonų eurų daugiau lyginant su pernai metais, o mes kaip pacientai iš to nieko nepajautėme. Gydytojams atlyginimai padidėjo, bet kai pernai buvo augimas, tai ir vaistų buvo daugiau, ir tarkime sauskelnių daugiau buvo pradėta kompensuoti, šiemt to nematėme. Čia aišku niekas nepažadėjo konkrečių dalykų, bet sako galima tų pinigų ieškoti, rasti…tiek kancleris, tiek premjeras pasakė ieškosim…Manau, kad dabar iki metų pabaigos yra klausimas maždaug 20 mln. erų tų vaistų, kurie yra suvertinti, kad valstybė juos turėtų kompensuoti, tik jie laukia tokiame vadinamame rezerviniame sąraše”, – sakė Š. Narbutas.

Lietuvos vaikų vėžio asociacijos “Paguoda” vadovė Daiva Žoromskienė pabrėžia, kad vaistų prieinamumas – ypatingai skaudi problema nuo vėžio gydant mažuosius pacientus. Esą yra nemažai atvejų, kai iš stacionaro namo išrašytam ligoniui sunku rasti kur įsigyti vaistų, o jų kaina tokia didelė, kad kas antra šeima susiduria su labai rimtomis finansinėmis problemomis.

“Yra problema: kol vaikas gydomas ligoninėje, jis gauna visus reikalingus vaistus, tačiau kada jie grįžta į namus ir turi tęsti gydymą, jau viskas, jie patys turi rūpintis vaistais. Ir dažniausiai tie vaistai yra receptiniai ir nekompensuojami. O ką reiškia receptiniai ir nekompensuojami? Tai viskas susiveda į pinigines sumas”, - pabrėžė D. Žoromskienė.

Pasak jos, vaistai vėžiui gydyti vaiko šeimai per mėnesį gali kainuoti nuo maždaug nuo 300 iki 3 tūkstančių eurų.

D. Žoromskienė taip pat pabrėžia, kad didelė problema – ilgas inovvatyvių vaistų laukimas.

“Tarkime prie tam tikrų vėžio formų tiesiog yra reikalingi ypatingi specifiniai vaistai ir jie yra reikalingi čia ir dabar, tačiau mūsų pacientas jo negali gauti. Turi laukti du, tris mėnesius kada šitas vaistas prieis iki gydančio gydytojo, iki ligoninės, o paskui jau iki paties paciento”, - sake D. Žoromskienė.

Š. Narbuto teigimu, dabar veikiančios vėžio prevencijos programos prastai koordinuojamos ir todėl daug mažiau efektyvios nei galėtų būti. POLA siekia, kad į rizikos grupes patenkantiems žmonėms profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio nereikėtų šeimos gydytojo siuntimo.

“Prevencinės programos gerai neveikia. Per tas keturias prevencijos programas, kurias mes turime – krūties vėžio, prostatos, gimdos kaklelio ir storosios žarnos - mes turime beveik pusę visų naujų onkologinių susirgimų. Naujų vėžio susirgimų Lietuvoje turime apie 18 tūkstančių kasmet, tai, vadinasi, jau 9 tūkstančiai žmonių galėtų būti diagnozuojami daug ankstyvesnėse stadijose“, – pabrėžė Š. Narbutas.

Pasak jo, delsimas kompensuoti vaistus ir per vėlus ligos diagnozavimas – ne tik smūgis onkologiniams ligoniams, bet ir nuostolis valstybei, nes pažengusią onkologinę ligą gydyti daug brangiau ir mažiau efektyvu.

Pasak jo, vaisto laukimas onkologiniams ligoniams yra traumuojanti patirtis. Tuo metu, kai jie laukia vaistų, liga ūmėja.

“Žmogui diagnozuojama onkologinė liga, sako vaistas kompensuojamas ir, žiūrėk, jis svarstomas. Bet kada tas svarstymas pasibaigs, niekas ir nežino. Nes mes neturime aiškaus atspirties taško. Mes labai laukiame ir sakėme tai premjerui, kad nauja kompensavimo tvarka, visa sistema turi pasikeisti nuo sausio, kur atsiranda aiškus terminas, kad per 180 dienų turi būti priimtas sprendimas”, – sake Š. Narbutas.

Pasak jo, dėl to, kad Lietuvoje nėra vėžio registro, tikslūs sergančių onkologinėmis ligomis skaičiai nežinomi. POLA duomenimis, per metus Lietuvoje diagnozuojama 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų, iš viso mūsų šalyje yra daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių sergančių onkologinėmis ligomis. Per metus nuo vėžio miršta apie 8 tūkstančiai žmonių.

Manualinė terapija: skaudantys keliai gali įspėti apie žarnyno problemas!

Gydytojas neurologas Jonas Šereiva:

"Manualinė terapija yra funkcinės medicinos dalis, pritaikyta dirbti su organizmo struktūromis: stuburu, sąnariais ir kaulais. Didžiausias manualinės terapijos pranašumas – galimybė ir gydyti, ir ja naudotis kaip vienu iš diagnostikos įrankių. Kaip visa tai veikia? Tarkime, žmogus plaktuku susižeidė pirštą. Mokslinių tyrimų atlikti nereikia; reikia gydyti lokalų sužeidimą. Tačiau jeigu skausmas, tirpimas ar kitokių nemalonių pojūčių atsiranda staiga ir be priežasties – būtent jos ir ieškau. Neseniai pas mane lankėsi vyras, skundęsis kairiojo klubo ir šlaunies skausmu. Paaiškėjo, kad problema buvo ne susidėvėjęs sąnarys, o... prostata. Todėl jeigu radiologiniai tyrimai neparodo konkrečios vietos patologijos – galima įtarti kitą ligą. Kitas pavyzdys – kelio skausmai. Įprastai pacientas yra siunčiamas išsitirti dėl galimų menisko pakitimų, vyksta pas reumatologus, ieškoma patologijos pačiame sąnaryje. Neradus tikrosios skausmų priežasties, išeiti iš aklavietės gali padėti neurologas. Gali būti, kad kelio skausmo priežastis – įvairios plonųjų žarnų patologijos, nusilpninusios keturgalvių raumenų galūnes. Jie yra susiję su plonosiomis žarnomis, tęsiasi kirkšnyse, o užsibaigia kelių srityje, kur ir patiriamas skausmas. Apskritai dažnas skausmo mechanizmas yra toks: kai silpnasis raumuo nedirba, jį tenka pavaduoti kitam raumeniui – sinergistui. Šis mechanizmas galioja ir stuburui. Todėl, kol vienas raumuo išliks spazmuotas, jokie vaistai nuo skausmo nepanaikins pagrindinės problemos. Laikiną pagerėjimą galima suteikti, tačiau visais atvejais primygtinai rekomenduoju kreiptis į gydytoją. Jeigu jūsų kaimynui skaudėjo nugarą ir jam padėjo masažai – tikrai nereiškia, kad tai tiks ir jums. Vienam žmogui galvą skauda dėl skrandžio, kitam – dėl aukšto kraujospūdžio. Žmogaus organizmas yra sistema, kurioje kiekvienas sraigtelis gali sukelti įvairiausių padarinių. Juos išnarplioti gali padėti tik patyręs specialistas."

Kuo neurologijoje pasitarnauja botulino toksinas ir ką signalizuoja svaigstanti galva?

Gydytoja neurologė Aistė Čikotienė:

"Ko gero, apie tai niekada nesusimąstėte, tačiau mažiausiai vieną neurologinį simptomą bent kartą gyvenime yra pajutęs kone kiekvienas žmogus. Tai – galvos svaigimas. Šis sveikatos sutrikimas gali pasireikšti staigiai keliantis iš lovos, greitai pasukant galvą. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad ne visi galvos svaigimo atvejai praeina greitai ir neskausmingai. Reikėtų sunerimti, jeigu svaigimas nepraeina po kelių sekundžių pakeitus kūno padėtį patogesne padėtimi arba pradėjus dirbti kasdienius darbus. Galvos svaigimas, lydimas tam tikrų kitų požymių (galimas paralyžius, koordinacijos, regėjimo sutrikimai), gali signalizuoti netgi apie labai rimtą, ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – insultą. Šis po savęs palieka įvairių skaudžių padarinių. Viena jų – rankos raumenų sustingimas (spastika). Jis gali atsirasti ne iš karto, praėjus šešiems mėnesiams ir vėliau. Laikui bėgant, spastika stiprėja. Ranka nebeatlieka savo funkcijos, todėl atsiranda įvairių problemų: nuo higieninių iki sveikatos. Nėra abejonės, kad tokių ligonių ir jų artimųjų gyvenimas pasunkėja, todėl botulino toksino injekcijos yra puiki galimybė susigrąžinti bent dalį savarankiškumo. Po injekcijų atsipalaiduoja raumenys, juos tampa lengviau mankštinti, sumažėja skausmas. Botulino toksinas turi savybę blokuoti nervinius impulsus, atpalaiduoti raumenį. Todėl šis laiko patikrintas preparatas yra populiarus ne tik estetinėje medicinoje, bet sėkmingai naudojamas ir gydymo tikslais. Kalbant apie insultą, kaip ir apie bet kokį kitą sutrikimą, visada geriausia jo apskritai išvengti. Tačiau jeigu to padaryti nepavyko, gyvenimo kokybę vis vien galima pagerinti. Svarbu nepasiduoti, nes medicina žengia į priekį, o kartu su ja ir mes, gydytojai."

Alternatyvus neurologinių problemų sprendimas

Gydytojas neurologas, homeopatas Raimondas Greičius:

"Nors alternatyvioji medicina vis dar sulaukia kritikos, pats ja pradėjau domėtis būtent tada, kai pastebėjau apčiuopiamus gydymo rezultatus. Dar būdamas medicinos studentas, mačiau, kaip puikiai galima padėti pacientui, neužteršiant jo kūno cheminiais preparatais. Nei homeopatai, nei akupunktūrininkai neneigia klasikinės medicinos priemonių poreikio – visa tai suderinti ir galima, ir kartais privaloma. Tačiau visuomenė vis labiau priima faktą, kad mūsų gyvenime ir taip daug taršos, tad verta pabandyti grįžti prie tūkstantmečius skaičiuojančios išminties. Pvz., daugelis akupunktūrinių organizmo taškų yra išnagrinėti jau prieš kelis tūkstančius metų Kinijoje, toliau tobulinti kitose Azijos šalyse. Akupunktūra gali padėti ne tik neurozėms (pvz., šlapinimasis į lovą, veido tikas, hiperaktyvumas ir pan.), bet ir galvos skausmams (pvz., migrenai), depresijai, astmai, lėtinėms plaučių ligoms, virškinimui bei daugeliui kitų ligų gydyti. Akupunktūra gali padėti net mesti rūkyti ar pakoreguoti savo kūno svorį! Svarbus šiuolaikinis akupunktūros pritaikymas yra biopunktūra – homeopatinių medikamentų suleidimas į akupunktūrinį tašką (-us). Tada veikia du komponentai: dūris į patį tašką ir vaistas, veikiantis konkretaus organo funkciją. Kadangi šiandien vaistų (homeopatinių ir cheminių) pasirinkimas yra itin gausus, džiaugiuosi galimybe individualiai ištestuoti bet kokį preparatą, pritaikant konkrečiam pacientui. Tam pasitarnauja alternatyvios medicinos priemonės, pvz., Folio metodas, naudojamas ir maisto netoleravimo testams. Apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad natūralus gydymas išties pareikalauja daugiau laiko ir pastangų ne tik gydytojui, bet ir pačiam pacientui. Tačiau tie, kurie tam pasiryžta, tausoja savo sveikatą ir įgauna daug naudingų žinių, tolesnių ligų prevencijai."