Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną prašė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas.

Daugiausiai – 80 – valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų 2023–2024 mokslo metais skirta šeimos medicinai, planuojantiems specializuotis vidaus ligų gydyme skirtos 26, skubiosios medicinos – 22 rezidentūros studijų vietos.

Taip pat peržiūrėtas valstybės finansuojamų vietų skaičius endokrinologijos, klinikinės toksikologijos, neurologijos, ortopedijos ir traumatologijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, radioterapinės onkologijos, skubiosios medicinos, urologijos, vaikų ligų ir vaikų onkohematologijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, burnos chirurgijos bei vaikų odontologijos rezidentūros studijų programose.

Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, pastaruosius kelerius metus bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius yra stabilus ir traktuojamas kaip pakankamas, tačiau svarbus yra jų persiskirstymas pagal specializacijas, užsakant vietų labiausiai trūkstamiems specialistams.

Minėtas komitetas nustatė ir rekomenduotiną valstybės nefinansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Į mokamas medicinos rezidentūros studijos ketinama priimti 110 rezidentų ir 12 – į odontologijos rezidentūrą.

Ministerija primena, kad nuo sausio 1-osios atlygis gydytojams rezidentams ir gydytojams odontologams rezidentams bus skaičiuojamas ne pagal statusą, kaip buvo iki šiol, tačiau pagal rezidentūros studijų metus. Pirmaisiais rezidentūros studijų metais gydytojų rezidentų darbo užmokestis didės apie 280 eurų, o septintaisiais – apie 576 eurus.

Taip pat nuo rugpjūčio planuojama pradėti taikyti pakopinį rezidentūros studijų modelį.

Anot SAM, pakopinės kompetencijos įgalins gydytojus rezidentus palaipsniui prisiimti atsakomybę už įgytų įgūdžių taikymą ir panaudojimą praktikoje, užtikrinant nuoseklesnį perėjimą į savarankišką gydytojo specialisto praktiką.

Tikimasi, kad tai suteiks gydytojams rezidentams savarankiškumo, padės padidinti rezidentūros studijų kokybę, sumažinti specialistų trūkumą ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Galutinį sprendimą dėl rezidentų skaičiaus priims Vyriausybė.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios, kaip teigiama, turėtų užtikrinti nuoseklų jaunų specialistų atlyginimų didėjimą ir plėsti rezidentų įsidarbinimo pasirinkimus.

Pakeitimais, kuriems dar turės pritarti Seimas, planuojama atsisakyti šiuo metu galiojančio jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento statusų, ribojančių rezidentų darbo užmokesčio augimą, vietoje jų nustatant rezidentūros studijų metų bazinio darbo užmokesčio koeficientą, didėjantį atsižvelgiant į įgyjamas profesines kompetencijas.

Tai reiškia, jog darbo užmokesčio koeficientas augs kiekvienais rezidentūros studijų metais, ne vieną kartą per visą šių studijų laikotarpį, kuomet iš jaunesniojo rezidento tampama vyresniuoju – tokia sistema galioja šiuo metu.

Viceministras Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad dabartinė sistema verčia rezidentus ieškoti papildomo uždarbio, neretai dirbant dviem-trimis krūviais keliose įstaigose, dalis apsisprendžia emigruoti.

A. Pečkausko teigimu, pakeitimais nustatant naujus koeficientus bus siekiama, kad paskutiniais, septintaisiais rezidentūros metais, rezidento atlyginimas siektų 70-75 proc. vidutinio gydytojo atlyginimo.

„Su siūlomu modelio pakeitimu nuo dabartinio darbo užmokesčio turėtumėme stebėti pakilimą, priklausomai nuo rezidentūros metų, nuo 18 proc. iki 34 proc. dabartinio darbo užmokesčio. Be abejo, tai turės įtakos ir valstybės biudžetui, tam papildomai būtų reikalingi apie 9 mln. eurų“, – kalbėjo jis.

Anot ministerijos, gydytojo rezidento bazinis (tarifinis) darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas bazinio darbo užmokesčio koeficiento žemutinę ribą nustatant ties 2,55 ir nurodytą koeficientą dauginant iš praėjusių metų minimalios mėnesinės algos dydžio.

Taip pat gydytojai rezidentai įgytų galimybę dalyvauti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties derybose.

Pasak viceministro, šiuo metu gydymo įstaigose rezidentai dažnai traktuojami kaip „nemokama darbo jėga“, nes didžioji dalis jų darbo užmokesčio apmokėjimo skiriama tiesiai iš valstybės biudžeto, o pačios gydymo įstaigos prisideda tik simboliškai apmokėdamos už viršvalandžius ir darbą šventinėmis dienomis.

Siekiant spręsti šią problemą, įstatymų pakete siūloma įrašyti, jog gydymo įstaigos turi prisidėti prie rezidentų darbo užmokesčio 1-5 proc., taip pat priklausomai nuo rezidento išdirbtų metų. Maksimalią 5 proc. ribą šie priedai dabartiniams rezidentams pasiektų 2027-aisiais.

Pakeitimuose  apibrėžiamos ir gydytojo rezidento vadovo bei gydytojo rezidento mentoriaus sąvokos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydymo įstaigos negali tapti rezidentūros bazėmis, jeigu neturi rezidentų vadovų – specialistų, dirbančių universitetuose. Pakeitimai leistų rezidentūros bazėmis tapti įstaigoms, turinčioms gydytojo rezidento mentoriaus funkcijas atliekančių specialistų – nebūtinai dirbančių universitete, tačiau turinčių pakankamas edukacines kompetencijas.

Vilniuje medicinos besimokantis jaunimas ir po mokslo toli nuo studijų suolų nenutolsta. 98 proc. rezidentų dirba didmiesčiuose – Vilniaus ar Kauno ligoninėse. Į regionus niekas vykti nenori.

„Nemaža dalis studentų, kurie studijuoja universitetuose, yra iš didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno. Visuomet yra tas noras likti“, – teigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus.

Valdžia siūlo, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai ne tik norėtų, bet ir privalėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Esą dabar dalis rengiamų medikų žino, kad vėliau emigruos į užsienį. Medikus atidirbti raginančias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas ir kiti skirtingų frakcijų komiteto nariai.

Tai yra absoliuti nesąmonė ir tai yra labai nesąžininga mūsų specialybės atstovų atžvilgiu.

„Čia joks lažas nėra, čia yra galimybė tiesiog sudaryti (galimybę, – red. past.) padirbėti Lietuvoje, ką daro ir darė visi. Tas jausmas patriotizmo tikriausiai turėtų būti ne vien tik žodžiais“, – tikino Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

A. Matulas siūlo, kad valstybei apmokėjus visą rezidentūros studijų kainą, po jų medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti Lietuvos valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu valstybė apmokėtų pusę studijų kainos, medikas dirbtų dvejus metus. Kas už rezidentūros studijas moka patys, atidirbti Lietuvoje neturėtų.

„Tai yra absoliuti nesąmonė ir tai yra labai nesąžininga mūsų specialybės atstovų atžvilgiu“, – teigė rezidentė Karolina Daunaraitė.

Nesąžininga, anot jaunųjų medikų, nes valdžia rezidentūrą laiko studijomis, o ne darbu. Esą būtent per rezidentūrą, kuri trunka nuo trejų iki šešerių metų, dalis medikų ir atidirba Lietuvai. Jie nesijaučia skolingi dar kelerius metus dirbti prievarta.

„Nėra jokios kitos studijų krypties, kurioje tiek būtų atidirbta, kiek yra atidirbama per rezidentūros studijas. Dar tuo pat metu gydytojai rezidentai dirba papildomomis sutartimis, kaip medicinos gydytojai, kaip asistentai, kas nėra netgi legalu. Kamšo tas personalo skyles visoje Lietuvoje“, – situaciją komentavo Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčiauskas.

Anot pataisų autorių, privalomas atidirbimas galėtų užkamšyti medikų trūkumą regionų ligoninėse. Bet pataisose nenumatyta kelti atlyginimų, mažinti krūvių ar kitų garantijų, kurios motyvuotų jaunimą persikelti į regionus. O tai šiuo metu ir yra didžiausia problema.

„Jeigu būtų pasiūlyta būsimiems jauniems gydytojams geros sąlygos, tinkamas atlyginimas, gyvenimo sąlygos, tai manau, kad tikrai žmonės sutiktų“, – teigė rezidentė K. Daunaraitė.

Jeigu būtų pasiūlyta būsimiems jauniems gydytojams geros sąlygos, tinkamas atlyginimas, gyvenimo sąlygos, tai manau, kad tikrai žmonės sutiktų.

Regionų ligoninės jaunų medikų laukia, bet pripažįsta – čia jiems realizuotis būtų sunku. Ligoninių tinklas optimizuojamas, gydymo paslaugų mažėja. „Valstybė apriboja paslaugų teikimą ir paskui sako: jūs važiuokite ten, bet neturėsite labai daug ką veikti“, – kalbėjo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.

Kai kurie neabejoja – tokiomis valdžios priemonėmis medikų emigracija tik didėtų. „Taip, yra tokia rizika. Ir manyčiau, gali tas procentas baigusių vientisąsias studijas, medicinos, pavyzdžiui, pasirinkti tolimesnes rezidentūros studijas užsienio šalyse“, – teigė medicinos fakulteto dekanas A. Utkus.

Kad medikai atidirbtų regionų ligoninėse, dar prieš septynerius metus norėjo tuometis sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Bet jo idėja tada nebuvo palaikyta.

Šiuo metu medikų atidirbimo tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse – Latvijoje, Graikijoje ir Vengrijoje.

Įrašu K. Kilčauskas sutiko pasidalyti ir su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.

„Per paskutinius 10 metų jau antrą kartą grįžtame prie siūlymo Seime visus jaunus gydytojus išsiųsti į regionus atidirbti po rezidentūros. Nebesvarbu kas valdžioje – socialdemokratai ar konservatoriai. Taip, problema opi. Pacientai skundžiasi, kad nėra kaip patekti pas gydytoją. Pas kuriuos patenka, dažnai jau turėtų eiti užtarnauto poilsio, o ne kamšyti sistemos personalo skyles.

Šioje vietoje mes susiduriame su realybe, kad per paskutinius 31 nepriklausomybės metus:

– nesukurta sveikatos apsaugos tinklo vizija. Kur ir kokių paslaugų reikia?

Kadangi bijoma net liestis prie medikų krūvio problemos, vienam slaugytojui gali tekti nuo kelių iki keliasdešimt pacientų per budėjimą.

– Neturint vizijos, neįmanoma prognozuoti, kur ir kokių specialistų trūksta ir trūks.

– „Sodra“, ligonių kasos nemonitoruoja sistemos. Duomenys fragmentiški, nepanaudojami analizei.

– Kadangi bijoma net liestis prie medikų krūvio problemos, vienam slaugytojui gali tekti nuo kelių iki keliasdešimt pacientų per budėjimą. Taip pat ir su gydytojais. Nusprendus kas yra saugu pacientui, gali tekti uždaryti skyrius.

– Medikų atlyginimai vis dar neatitinka EBPO santykinių dydžių. Paimi šalies vidutinį darbo užmokestį (VDU), padaugini iš koeficiento. Tiesą sakant iš visų sveikatos sektoriaus darbuotojų – gydytojų atlyginimai labiausiai nutolę nuo EBPO standartų.

– Turime vieną mažiausių (konkuruojame su Latvija) sveikatos sektoriaus finansavimų visoje Europos Sąjungoje. Taip pat vieną didžiausių priemokų iš kišenės procentą. Mokame patys už vaistus, už odontologines paslaugas. Tiek ir tos nemokamos sveikatos apsaugos.

– Gydytojai rezidentai susigrūdę Vilniuje ir Kaune. Nėra jokių sąlygų išvažiuoti į kitus regionus. Net lengviau darbintis med. gydytoju, ką daugelis ir daro. Judumo sistema veikia tik ant popieriaus ir yra niekaip neprižiūrima. Žodžiu, vienu metu gydytojai rezidentai kamšo Vilniaus ir Kauno personalo skyles, o laisvu nuo darbo laiku dar pakamšo ir visos likusios Lietuvos personalo skyles.

Šalys, kurių pavyzdžiu remiamasi siūlant atidirbti po rezidentūros:

– Latvijoje dar 2015 metais priimta įstatyminė bazė, kurioje parašyta, kad mediko teisės yra žemiau paciento. Suprask, jei spjaus į veidą, atsiprašyti turi medikas. Tai lėmė krūvą neadekvačių sprendimų. Vienas iš jų atidirbti po rezidentūros. Emigracija išaugo, paslaugų netolygumai padidėjo.

– Graikija. Ten išvis jokio atidirbimo po rezidentūros nėra. Darbas regione yra studijų proceso dalis.

Vienu metu gydytojai rezidentai kamšo Vilniaus ir Kauno personalo skyles, o laisvu nuo darbo laiku dar pakamšo ir visos likusios Lietuvos personalo skyles.

Žvelgiant į kitas valstybes: kuo didesnė šalis, tuo didesnė ir specialistų pritraukimo į regionus problema:

– Specialistą regione išlaiko santykiai su kolegomis, su administracija ir galimybė realizuoti savo specialybę, adekvatūs darbo krūviai.

– Regione labiau linkęs dirbti žmogus, kuris pats yra iš to regiono. Einama į mokyklas, kalbamasi su moksleiviais, bandoma sudominti medicinos studijomis, padedama susigaudyti sistemoje ir net finansuojamas mokslas.

– Vykimas į regionus praktikai yra didelė dar ikidiplominių arba medicinos studijų dalis.

– Laisvas gydytojų rezidentų judumas rezidentūros metu. Judumo klausimus sprendžia ne skyriaus ar klinikos vadovas, kuriam rezidentas reikalingas kamšyti personalo skyles, o pats rezidentas. Sudaromos sąlygos nuotoliniam mokymuisi universitete, pasirūpinama būstu, transporto išlaidomis, mokami priedai. Sudaromos galimybės bazėje dirbti papildomai.

– Vyksta išorinis studijų ir rezidentūros bazių kokybės monitoravimas. Pripažįstama, kad bet koks laikas nekokybiškoje bazėje, net regione, yra per didelė kaina sumokėti gydytojo ruošime.

Taigi, metas kalbėti apie gydytojų rezidentų judumą rezidentūros metu, o ne po jos“, – socialiniame tinkle rašė medikas.

Freepik.com nuotr.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta savaitės pradžioje, siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Pasak jo, Seimo analitikų pateiktais duomenimis, panaši tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų kaimyninėje Latvijoje. „Mes siūlome ketverius metus padirbėti Lietuvoje, aišku, galime kalbėti ir apie trumpesnį laiką, siūlome patį principą, jei būtų finansuojama mažiau, 50 proc., atitinkamai mažiau, o jei pats finansuoja – tada rinktųsi, kur nori, arba gali finansuoti pati įstaiga“, – pataisas pristatė komiteto vadovas.

Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei valstybė apmokėtų pusę studijų kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.

Metas kalbėti apie gydytojų rezidentų judumą rezidentūros metu, o ne po jos.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.

Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.

Pataisų aiškinamajame rašte taip pat remiamasi tokią tvarką vertinusio Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimu, kad rezidentų studijos yra ypatingos, jie nėra „vienodomis ir palyginamomis sąlygomis su kitais studentais“, todėl nustačius prievolę atidirbti lygybės principas nėra pažeidžiamas.

„Kaimynai latviai tai jau yra padarę. Mes matėme, kad Europos Sąjunga neprieštarauja, nelaiko, kad tai darbo jėgos kažkoks suvaržymas, ir siūlome, jei valstybė finansuoja visas rezidentūros studijas, būtų pareiga, rezidentas prašytų valstybės finansavimo, sudarytų trišalę sutartį“, – sakė A. Matulas.

Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.

Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia, kad tai būtų grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Anot partijos atstovų, gydytojų trūkumo regionuose problemos turėtų būti sprendžiamos ne prievolėmis, o gerinant medikų darbo sąlygas

„Toks siūlymas – grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Vietoje to, kad jauni specialistai būtų priverstinai siunčiami į regionų gydymo įstaigas, turime šiose įstaigose kurti tokias sąlygas, kurios motyvuotų darbuotojus pačius pasirinkti darbą jose“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama I. Pakarklytė.

Pasak parlamentarės, į regionus gydytojus pritraukti gali patrauklios sąlygos ir konkurencingi atlyginimai, o ne „absurdiškos prievolės“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad iniciatyva kirstųsi su laisvo judėjimo, darbo pasirinkimo principais, ir „būtų didelės kontroversijos Konstitucijos požiūriu, kai žmogus yra pririšamas“.

Toks siūlymas – grįžimas į sovietmečio paskyrimus.

„Kitas dalykas, kaip pasiekti, kad tie žmonės patys norėtų dirbti, aš manau, kad reikalingos radikalios permainos sveikatos apsaugos sistemoje – ir tinklo pertvarka, ir atlyginimų peržiūra, ir mobingo išnaikinimas, kur jis atsiranda“, – BNS sakė E. Gentvilas.

„Kvalifikuotam specialistui, medikui darbas Lietuvoje yra iššūkis ir jis dažnu atveju renkasi, kur sutvarkyta sistema ir gerai apmokamas darbas. Šito turi imtis politikai, o ne dirbtinio teisių, laisvių, judėjimo ribojimų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad siūlymas frakcijoje neaptartas ir tai yra kelių jos narių iniciatyva, kuriai asmeniškai nepritartų.

„Kol kas šis kolegų siūlymas neaptartas ir nediskutuotas frakcijoje, todėl neatspindi ir bendros frakcijos pozicijos. Stebėdami gydytojų trūkumą regionuose, kolegos, matyt, siekia apsvarstyti įvairius variantus. Asmeniškai tokio siūlymo nepalaikyčiau, reikia orientuotis į tokias paskatas medikams kaip konkurencingi atlyginimai bei patrauklios ir geresnės darbo sąlygos“, – BNS sakė frakcijos seniūnė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje.

„Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS anksčiau sakė A. Matulas.

Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei valstybė apmokėtų pusę studijos kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.

Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.

Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.

– Nuo ko pavargote?

– Nuo darbo. Darbas yra sunkus. Mes, aišku, norime dirbti, mes atėjome dirbti. Tačiau, deja, sąlygos, kuriomis dirba rezidentai, šiuo metu neatspindi to, ko mes siekiame ir ko norėtume visiems kolegoms.

– Tikriausiai dalis nuomonių būna tokia, kad jūs dar studentai, rezidentai, dar ne gydytojai, ko jūs dabar norite? Jūs gal paaiškinkite, kad gydytojai rezidentai yra tie žmonės, kurie jau šešerius metus studijavo mediciną ir kurie jau šeimas ir vaikus turi, kuriuos reikia išlaikyti.

Mes jau žiūrime į kolegas, jie jau būna ir būstą nusipirkę, ir mašiną turi, o mes tik pradedame dirbti.

– Taip, gydytojai rezidentai tikrai yra pabaigę šešerių metų magistrantūros studijas. Mes jau žiūrime į kolegas, jie jau būna ir būstą nusipirkę, ir mašiną turi, o mes tik pradedame dirbti. Aišku, nereikia tikėtis kosminės algos pirmame darbe. Bet vis dėlto, rezidentūros studijos gali trukti nuo trejų iki septynerių metų. Sutariama, kad tos rezidentūros studijos turi būti truputį prailginamos kai kuriose programose, kadangi nespėjame įgyti visų reikalingų įgūdžių. Tačiau taip, esame suaugę žmonės nuo 24–25 metų ir norisi dirbti ir už mūsų daromą darbą adekvačiai uždirbti.

– Jūs jau užsiminėte apie keletą problemų, kalbėdama apie situaciją Santarose, kad nesijaučiate lygiagretūs su kolegomis medikais, jūsų darbo krūvis labai dažnai neatitinka to, kuris yra surašytas grafike. Jaučiate netiesioginį spaudimą dirbti daugiau ir nemokamai, spintelių trūkumas. Tai kurios problemos yra pačios aštriausios ir pačios opiausios gydytojams rezidentams?

– Iš tikrųjų norėčiau pradėti nuo to, kad mes esame tokie politiniai įkaitai. Problema iškilo prieš dešimt–penkiolika metų, kai buvo priimtas sprendimas, kad gydytojų trūksta Lietuvoje, jų reikia rengti daugiau. Universitetai padidino priėmimus į medicinos studijas. Reikia suprasti, kad aš savo sprendimą tapti gydytoja priėmiau prieš dešimt metų. Tuo metu buvo sakoma, kad gydytojų poreikis yra didžiulis, jūs visi eisite dirbti, turėsite darbą. Dabar turime tokią situaciją, kad rezidentų skaičius išaugo apytiksliai apie 30 proc. per pastaruosius dešimt metų. Mes vis dar visi mokėmės tose pačiose rezidentūros bazėse. Tai jeigu kalbame apie VU – yra Santaros klinikos, jeigu apie LSMU – Kauno klinikos ir taip pat dalis išeina į kitas miesto ligonines.

Bet šiuo metu VU mokosi 840 rezidentų. Skaičiai yra kosminiai. Kadangi rezidentūros bazių tinklas nebuvo išplėstas, teorinių rezidentūros bazių kaip ir yra, bet dėl tų pačių žmogiškųjų kriterijų mes nesame linkę važiuoti į Klaipėdą, Šiaulius. Kadangi tuomet turime nuomotis būstą, kažkas turi mums padengti kuro išlaidas.

– Tai jums nebus tiesiog kur atlikti praktikos, kai tokie rezidentų skaičiai? Kur problema?

52 proc. vertina savo įgūdžius nuo vieno iki penkių. Kas antras rezidentas vertina savo praktinius įgūdžius kaip nepakankamus.

– Taip, šiemet pasirodė valstybės kontrolės atliktas auditas, ar užtikrinama studijų kokybė ir būtent buvo daug dėmesio skiriama rezidentūros studijoms. Rezidentai bendrai – Vilniaus ir Kauno – vertina savo praktinius įgūdžius dešimtbalėje sistemoje. Kur vienas – aš nieko nemoku, nieko nesugebu, dešimt – puikiai viską moku. 52 proc. vertina savo įgūdžius nuo vieno iki penkių. Kas antras rezidentas vertina savo praktinius įgūdžius kaip nepakankamus.

– O rezidentams tenka ir nemažai praktinės dalies. Tarkime, Santaros klinikose didžioji dalis rezidentų ėjo gelbėti kovidinių pacientų.

– Tai ne tik kovidinių. Nuo pirmų rezidentūros metų, pirmo mėnesio, mes budime Santaros klinikose, kaip ir dauguma kitų gydymo įstaigų – savaitgaliais, darbo dienų naktimis.

– Koks jūs darbo krūvis kalbant apie studijas ir apie darbą? Kiek valandų per dieną jūs dirbate, studijuojate ir kiek liek poilsiui?

– Teoriškai Rezidentūros studijų reglamentas apibrėžia, kad mes dirbame 38 valandas per savaitę, iš jų 25 proc. turėtų būti skiriama teorinėms studijoms. Praktika rodo kitaip – mes dirbame 38 valandas per savaitę plius savo papildomu laiku skiriame laiką studijoms. Aišku, kadangi mūsų pajamos nėra tenkinančios, tai turbūt visi rezidentai dirba kažkur dar papildomai, kaip medicinos gydytojai važiuoja po regionines ligonines tuo pačiu tikslu – ne tik uždirbti pinigų, bet ir įgyti praktinių įgūdžių.

Plačiau – vaizdo įraše:

Parlamentas po pateikimo pitarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir grupės valdančiųjų inicijuotam projektui, kuriuo nuo balandžio 1 dienos keliami rezidentų pareiginės algos koeficientai.

Toliau pataisas svarstys Seimo Sveikatos reikalų komitetas, dėl jų reikės dar dviejų Seimo balsavimų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki šių metų pabaigos gydytojų rezidentų algoms kelti bus skirta daugiau nei 3 mln. eurų.

Rezidentų atlyginimai keliami ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kaip kitų medikų, o valstybės biudžeto lėšomis.

SAM duomenimis, šiuo metu jaunesniojo gydytojo rezidento bazinė pareiginė alga prieš mokesčius siekia 1337,6 eurus, o vyresniojo gydytojo rezidento – 1425,6 eurus.

Ministerijos skaičiavimais, priėmus pataisas jaunesnysis gydytojas rezidentas prieš mokesčius gaus 200 eurų daugiau nei iki šiol, o vyresnysis gydytojas rezidentas – 215 eurų daugiau.

Seimas anksčiau nuo karantino pradžios 60–100 proc. padidino atlyginimus per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus.

Taip pat nuo balandžio pradžios keliami visų medikų atlyginimai, darbo užmokesčio fondą padidinus 18 procentų.

Vienkartines išmokas, sieksiančias apie 860 eurų, gydytojams rezidentams perves gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai dirba. 

Ministro A. Verygos teigimu, jokių dvejonių, kam skirti sutaupytus pinigus, nekilo. Kaip ir kelerius pastaruosius metus jie pasieks jaunuosius specialistus, kurie yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių.

„Gydytojai rezidentai – jauni žmonės, kurie pasiryžo būti atsakingi už žmogaus sveikatą, gyvybę ir tam mokosi ilgus metus. Vertindami tai, siekiame, kad jų darbo užmokestis augtų, nes suprantame, kad išgyventi, kurti šeimas, auginti vaikus, ką įprastai daro tokio amžiaus jaunuoliai, pasirinkę kitas profesijas, iš gaunamų pajamų nėra paprasta. Tad viliuosi, kad vienkartinės išmokos prieš pat didžiąsias metų šventes bus gera naujiena itin atsakingą darbą dirbantiems jauniems žmonėms“, – sako ministras A. Veryga.

2017 metų ir 2018 metų pabaigoje iš SAM sutaupyto biudžeto gydytojams rezidentams buvo mokamos vienkartinės išmokos. 2017 metais joms buvo skirta beveik 100 tūkst. eurų, vyresniesiems rezidentams buvo išmokėtos po daugiau nei 80 eurų (po mokesčių reformos atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo 1,289 karto, tad tai 2019 m. prilygtų apie 103 eurams) siekiančios vienkartinės išmokos. Praėjusių metų pabaigoje vienkartinės – maždaug 277 eurų  (po mokesčių reformos atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo 1,289 karto, tad tai 2019 m. prilygtų apie 357 eurams) siekusios išmokos buvo skirtos visiems, t. y., tiek jaunesniesiems, tiek vyresniesiems, rezidentams. Iš SAM sutaupytų lėšų tam buvo skirta daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Nuo 2018 metų sausio gydytojų rezidentų algoms didinti papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Jaunesniojo rezidento alga didėjo 72,25 euro, t. y., nuo 391,5 iki 463,75 euro, vyresniojo rezidento – 34,1 euro (nuo 495,9 iki 530 euro).

2019 metais gydytojų rezidentų stipendijai tapus dalimi atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis siekia 1345,67 euro, vyresniųjų rezidentų – 1434,20 euro.

Vyriausybės nutarimo projekte medicinos studijų krypties rezidentūros studijų programoms 2019 metais numatoma skirti tik 345 valstybės finansuojamas studijų vietas. Šiemet vientisąsias medicinos studijas Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose baigs apie 500 medicinos studentų - tad pagal dabartinį Vyriausybės teikiamą projektą gauti valstybės finansuojamas rezidentūros vietas galėtų tik apie 60 proc. absolventų.

Medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma siekiant tęsti profesinę karjerą ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas - nes po vientisųjų studijų įgytas magistro laipsnis ir medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija iš principo nesuteikia galimybės verstis medicinos praktika.

Įvedus studijų krepšelio metodiką ir valstybės nefinansuojamas vietas, didelė dalis studentų prisiėmė finansinę valstybės naštą ir mediciną studijuoja savo lėšomis. Tačiau atsakingos valstybės institucijos niekada neinformavo, jog tik kas antras vientisąsias medicinos studijas bebaigiantis studentas gali tikėtis įgyti profesinę kvalifikaciją valstybės finansuojamose rezidentūros studijose. Šiuo atveju pažeidžiamas studentų teisėtas lūkestis po medicinos studijų įgyti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.

„Radikalus valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus sumažinimas neabejotinai žymiai pagilins vieną didžiausių sveikatos priežiūros sektoriaus problemų Lietuvoje - medicinos studijas ką tik pabaigusių gabiausių jaunųjų Lietuvos gydytojų emigraciją į kitas šalis“, - teigia LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

Šiuo metu Lietuvoje nėra atlikta ir viešai paskelbta nė viena kokybiška sveikatos priežiūros specialistų poreikio analizė, o rezidentūros valstybės finansuojamų vietų poreikio skaičiavimo metodika - neaiški ir nepagrįsta.

Daugiau nei prieš 20 metų tuometė šalies vyriausybė taip pat sumažino rengiamų medicinos specialistų skaičių - dėl to ir šiandien, ypatingai regionuose, stinga 40 - 45 metų amžiaus gydytojų. Todėl LSMU laikosi pozicijos, jog gydytojų rengimo apimtis reikia mažinti palaipsniui, įvertinus valstybės poreikius ir pagrįstas prognozes.

Vakarų šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dėl migracijos, senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių gydytojų specialistų poreikis didėja, todėl Vyriausybės sprendimas mažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių Lietuvoje yra labai abejotinas ir neatitinka pasaulinių tendencijų. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2030 m., pavyzdžiui, Lenkijoje trūks 39 tūkst., Čekijoje ir Slovakijoje - po 7 tūkst., Slovėnijoje - 800, o JAV - 220 tūkst. gydytojų. Lietuva visateise EBPO nare tapo tik 2018 m. liepos 5 d., duomenų apie gydytojų poreikį dar nėra.

Pasak prof. K. Petrikonio, Vyriausybės nutarimo projektą būtina koreguoti, valstybės finansuojamų medicinos krypties rezidentūros vietų skaičių padidinant iki praėjusių metų skaičiaus ir suteikti sąlygas visiems norintiems absolventams studijuoti valstybės nefinansuojamose rezidentūros studijų programose.

Rezidentūros studijų vietų skaičių LSMU prorektorius studijoms siūlo planuoti 5 - 10 metų perspektyvai, apie sprendimus informuojant būsimus studentus, jų tėvus ir universitetus.