Gyvenimo patirtis
Laidos vedėjas prisipažįsta, kad žmonės gatvėje jį jau atpažįsta, prašo patarimų. "Niekada negalvojau, kad pradėjus dirbti televizijoje asmeninis gyvenimas šiek tiek keičiasi. Gatvėje žmonės pasilabina, padėkoja, paspaudžia ranką, sako, kad mano laidą stebi su užrašų knygute rankose", – pasakoja jis.
Kaip neturėti skolų, kaip sutaupyti, kaip teisingai elgtis su šeimos pinigais? Laidos vedėjas Z.Šalna sako, kad didžiausia patirtis šioje srityje yra gyvenimo patirtis. "Esu statybos inžinierius, projektuotojas, teritorijų planavimo, energetinio vertinimo specialistas. Taip pat trylika metų buvau Kauno Aleksoto bendruomenės centro pirmininkas, užsiėmiau visuomenine veikla. Esu ir Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Aleksoto kuopos vadas", – apie savo veiklas pasakoja šaulys, kuris dar ir muzikuoja.
Be viso to, jis taip pat dirba prokuratoriumi Kauno kunigų seminarijoje ir prižiūri visą seminarijos ūkį: energetiką, pastatus, aplinką. "Kad į seminariją atėję turistai sakytų: o, gražu, tvarkinga – mažasis Vatikanas. O jie tikrai dažnai taip sako", – šypsosi jis.
Griebia žmonės kartais telefoną ir ima greitąjį kreditą, net įkeičia būstą. Po to pajunta grėsmę jį prarasti.
Iš patirties Z.Šalna žino, kad kunigai ir privalo būti, ir yra taupūs. "Jie neturi kito pasirinkimo. Seminarijoje klierikai mokomi gyventi taupiai ir asketiškai. Jie padeda ir seminarijos tvarkymo darbuose: pjauna žolę, tvarko seminarijos kiemą, karpo gyvatvores, prižiūri patalpas – jie turi visa tai išmanyti, nes bus bažnyčių administratoriai, klebonai. Jie supranta, kad pinigai iš niekur neatsiranda, juos reikia uždirbti, o jei pinigai yra aukojami, juo labiau – už tai reikia padėkoti ir atsiskaityti bendruomenei", – apie gyvenimo patirtis kalba jis.
Taupyti protingai
Pats Z.Šalna taip pat taupo, tačiau pabrėžia, kad taupymas turi būti protingas. "Negalima savęs skriausti, bloginant gyvenimo kokybę. Taupyti ir save spausti, skriausti nėra geras pasirinkimas", – įsitikinęs jis.
Zenonas Šalna. E. Blaževič / LRT nuotr.
"Protingas taupymas, pirmiausiai, yra paskaičiavimas, kad pirkinio laimės momentas nepasibaigtų praėjus pro kasą ar pirkinį pasidėjus lentynoje. Dažnai vyrai nusiperka kokį nors daiktą, nes galvoja, kad galbūt jo prireiks. Tačiau galbūt ir nelabai – yra nuomos punktai, kitos galimybės", – sako pašnekovas.
Z.Šalna žino – moterys turi savo silpnybių. "Pasipuošti, kažką įsigyti, pasidžiaugti. Vėliau paklausus, kiek kartų per metus naudojo tą daiktą, dažnai atsako, kad net nepamena kada, o jau ir naują įsigijo", – iš praktikos žino laidos apie finansus vedėjas.
Neskubėti ir kalbėtis
Bet didžiausia bėda – ne pirkiniuose, sako Z.Šalna. "Labiausiai žmones žlugdo lengvabūdiškas skolinimasis. Vyresni žmonės išsiugdė supratimą, kad su bankais reikia apdairiai elgtis, tačiau jaunoji karta į bankus bėga labai gerai nepagalvodami. Jie džiaugiasi, kad gavo paskolą, ir tik po kurio laiko, kai mokamos didelės palūkanos, apsižiūri ir supranta, kad buvo paskubėta, kad sąlygos yra labai sudėtingos, palūkanos per didelės", – aiškina jis.
Dažnai laidoje matomi žmonės nustemba, kaip atsitiko, kad taip lengvabūdiškai pasirašė paskolos sutartį. "Taip tikrai dažnai būna. O ką daryti, kad nesuklystum? Pirmiausia įkvėpti oro, pasivaikščioti lauke ir pagalvoti: aha, man tikrai reikia paskolos. Tada pagalvoti apie jos grąžinimo galimybę, įvairius rizikos faktorius – gal rytoj neturėsiu darbo, gal situacija pasikeis. Be to, yra įvairiausių kredito įstaigų – nebūtinai tai yra bankai, nebūtinai kredito unijos. Reikia apsilankyti keliose tokiose įstaigose, pasižiūrėti, kokias sąlygas jos siūlo, ir išsirinkti optimalų variantą, kuris tenkintų ir skolintoją, ir tą, kuris skolinasi, eiti į kredito įstaigą su savo sąlygomis, nepamiršti, kad kredito įstaigoms esate reikalingi – jos iš jūsų gyvena" – pataria Z.Šalna.
Pirmiausiai – neskubėkite, akcentuoja jis. "Griebia žmonės kartais telefoną ir ima greitąjį kreditą, net įkeičia būstą. Po to pajunta grėsmę jį prarasti. Daug tokių atvejų yra. Man paskambina draugų draugai, kurie stebisi, kad, pasirodo, galima sujungti paskolas, tai yra, refinansuoti, ir tos paskolos atsikratyti, pasiimti kitą – protingą – paskolą su gana protingomis sąlygomis. Patarčiau skolinantis vadovautis šaltu protu, o ne emocija", – rekomenduoja laidos vedėjas.
Jis jau seniai pastebėjo, kad apie pinigus mūsų tautoje nuo seno kalbėti lyg ir nepatogu. "Jei užduosi klausimą, koks tavo atlyginimas, pasirodysi nemandagus. Tačiau apie pinigus reikia kalbėti – tai yra vienas iš santykių pagrindų. Jeigu šeimoje yra nutylėjimų, tarp šeimos narių atsiranda kažkokia paslaptis. Niekas nemokė, kad reikia atvirai apie tai kalbėti, bet reikia. Gal vakare atsisėdus, paėmus popieriaus lapą ir paskaičiavus, ar mes tikrai racionaliai gyvename? Galbūt ko nors nepirkdami, atsisakę kokios nors paslaugos ar pramogos turėtume galimybę sutaupyti? Yra puikių galimybių kur nors investuoti ir gauti grąžą, su kuria galima pagerinti savo gyvenimo kokybę. Gyvenkim be skolų!", – susimąstyti siūlo Z.Šalna.
