Gyventojai pagal gimimo vietą

Surašymo duomenimis, 2 mln. 655 tūkst. (94,5 proc.) Lietuvos gyventojų gimė Lietuvoje, iš jų 55,7 proc. – mieste, 44,3 proc. – kaime (1 pav.). 155,6 tūkst., arba 5,5 proc., gyventojų gimė užsienyje. Didžiausią gimusiųjų užsienyje dalį (91,2 proc.) sudarė Europos valstybėse gimę asmenys: Europos Sąjungos valstybėse – 11 proc., kitose Europos valstybėse – 80,2 proc.

Iš visų gimusiųjų užsienyje 131,1 tūkst. (84,2 proc. visų gimusiųjų užsienyje) Lietuvos nuolatinių gyventojų gimė postsovietinėse respublikose. Daugiausia iš jų gimė Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lyginant 2001 m. ir 2021 m. surašymų duomenis, Lietuvos nuolatinių gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, sumažėjo 63,7 tūkst., arba 11,3 procentinio punkto.

Palyginti su 2011 m., pastebima, kad ypač reikšmingai išaugo skaičius Lietuvos nuolatinių gyventojų, gimusių šiose Europos valstybėse: Norvegijoje (padidėjo 2 tūkst., arba 8,2 karto), Jungtinėje Karalystėje (7,8 tūkst., arba 5,1 karto), Airijoje (1,8 tūkst., arba 3,1 karto).

62,2 proc. miesto gyventojų gimė mieste, 31,4 proc. – kaime, ne Lietuvoje – 6,4 proc. 64,3 proc. kaimo gyventojų gimė kaime, 32 proc. – mieste, užsienyje – 3,7 proc. Gimusiųjų užsienyje yra daugiau tarp miesto gyventojų (6,4 proc.) nei tarp kaimo (3,7 proc.).

Visose savivaldybėse padėtis pagal gimusiųjų užsienyje skaičių panaši. Tačiau išsiskiria Visagino savivaldybė, kurioje kas antras gyventojas gimė ne Lietuvoje. Šalčininkų rajono savivaldybėje gyvena 12,2 proc., Švenčionių rajono savivaldybėje – 10,5 proc., Klaipėdos miesto savivaldybėje – 10,3 proc. ne Lietuvoje gimusių gyventojų (2 pav.). Vienuolikoje savivaldybių gimusieji Rusijos Federacijoje sudarė po 50 ir daugiau procentų visų gimusiųjų užsienyje. Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse iš visų užsienyje gimusiųjų mažiausia dalis gimusiųjų Rusijos Federacijoje – mažesnė nei ketvirtadalis. Šiose savivaldybėse didžiausią užsienyje gimusiųjų dalį sudaro gimę Baltarusijos Respublikoje – jų daugiau nei po 50 proc.

2021 m. surašymo rezultatai leidžia nagrinėti statistinę informaciją apie gyventojus pagal jų gimimo vietą ir amžių (3 pav.). Daugiausia gimusių mieste gyventojų buvo amžiaus grupėje iki 39 metų, daugiausia gimusių kaime – 50 metų ir vyresnių amžiaus grupėje.

Didžiausia dalis gimusių užsienyje Lietuvos gyventojų buvo tarp jauniausių (0–9 metų) ir vyriausių gyventojų (50 metų ir vyresnių), atitinkamai 5,3 proc. ir 9,2 proc.

Beveik visi Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gimę Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje, buvo asmenys iki 19 metų (atitinkamai 99,8 proc., 98,8 proc. ir 98,5 proc. visų gimusiųjų šiose valstybėse).

Gyventojų tautybės ir gimimo valstybės ryšys atskleidžia kai kuriuos skirtumus. Ne Lietuvoje gimę lietuvių tautybės nuolatiniai gyventojai sudarė nedidelę gimusių užsienyje gyventojų dalį – 2,2 proc. 65 proc. Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, 63,2 proc. baltarusių, 30,5 proc. rusų, 7,6 proc. lenkų gimė kitose valstybėse.

Gyventojų sėslumas

2021 m. surašymo duomenimis, Lietuvos gyventojų sėslumo lygis aukštas. 2 mln. 589 tūkst. (92,9 proc.) gyventojų vieni metai iki surašymo (2020 m. sausio 1 d.) gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. 180,7 tūkst., arba 6,5 proc. gyventojų, gyveno kitoje Lietuvos vietovėje. 17 tūkst., arba 0,6 proc., gyventojų gyveno užsienyje.

Moterys rečiau negu vyrai keitė gyvenamąją vietą Lietuvoje: vieni metai iki surašymo 94,5 proc. moterų ir 91 proc. vyrų gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Vyrų, kurie nuolat gyveno užsienyje, buvo 9,8 tūkst., moterų – 7,2 tūkst., t. y. vyrų – 1,4 karto daugiau negu moterų.

Dažniausiai savo nuolatinę gyvenamąją vietovę Lietuvos teritorijoje keitė 25–44 metų amžiaus gyventojai (44,8 proc. visų nuolatinę gyvenamąją vietovę keitusių gyventojų Lietuvoje). Iš jų 44,2 proc. gyventojų gyveno kituose miestuose, 55,8 proc. – kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse. Sėsliausi – 60 metų ir vyresni gyventojai. Tarp anksčiau gyvenusių užsienyje daugiau nei pusę (54,6 proc.) sudaro 20–34 metų gyventojai.

Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai buvo sėsliausi (4 pav.). Po 93 proc. ir daugiau Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilniaus apskričių gyventojų vieni metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Marijampolės apskrityje buvo daugiausia gyventojų (10,8 tūkst., arba 7,9 proc.), kurie gyveno kitoje vietovėje (kitame Lietuvos mieste ar kaime, ar užsienyje).

2021 m. surašymo duomenimis, Visagino savivaldybės gyventojai buvo sėsliausi (96,1 proc.). Dideliu gyventojų sėslumu pasižymi didieji miestai (Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus), kuriuose 95 proc. gyventojų vieni metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.

Iš visų gyventojų, gyvenusių kitoje Lietuvos vietovėje (180,7 tūkst.), kas antras gyventojas atvyko nuolat gyventi į Vilniaus miesto (25,4 tūkst.), Kauno miesto (16,1 tūkst.), Vilniaus rajono (13,5 tūkst.), Kauno rajono (10,1 tūkst.), Klaipėdos miesto (7,2 tūkst.), Klaipėdos rajono (6,7 tūkst.), Kaišiadorių rajono (4,2 tūkst.), Šiaulių miesto ir Marijampolės savivaldybes (po 4 tūkst.). Nuolat gyventi į didžiųjų miestų savivaldybes dažniausiai atvyko gyventojai prieš vienus metus iki surašymo gyvenę rajonuose prie didžiųjų miestų savivaldybių ir atvirkščiai. Į Vilniaus miesto savivaldybę atvyko 7,9 tūkst. gyventojų iš Vilniaus rajono savivaldybės, 1,4 tūkst. – iš Trakų rajono savivaldybės, 1,1 tūkst. – iš Kauno miesto savivaldybės, į Vilniaus rajono savivaldybę atvyko 6,7 tūkst. gyventojų iš Vilniaus miesto savivaldybės, į Kauno miesto savivaldybę – 7 tūkst. iš Kauno rajono savivaldybės, į Kauno rajono savivaldybę – 4,4 tūkst. iš Kauno miesto savivaldybės.

Didžiuosiuose miestuose gyveno daugiausia gyventojų, kurie vieni metai iki surašymo gyveno užsienyje: Vilniuje (18,7 proc.), Kaune (10,8 proc.), Klaipėdoje (6 proc.), Šiauliuose (4,6 proc.), Panevėžyje (2,9 proc.) ir Kauno rajono savivaldybėje (3,1 proc.).

Gyventojai pagal gyvenimą užsienyje vienus metus ar ilgiau

294,9 tūkst., arba 10,6 proc., nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų buvo gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau (2011 m. – 205,9 tūkst., arba 6,8 proc.). Iš jų 74,2 proc. buvo miesto gyventojai, 25,8 proc. – kaimo gyventojai. Miesto gyventojai sudarė 11,5 proc. nuolatinių gyventojų, kurie gyveno užsienio valstybėse vienus metus ar ilgiau, kaimo gyventojai – 8,6 proc.

Surašymo rezultatai leido nagrinėti nuolatinių gyventojų, kurie vienus metus ar ilgiau gyveno užsienyje, skaičių pagal jų atvykimo gyventi į Lietuvą metus (5 pav.). Beveik kas trečias nuolatinis Lietuvos gyventojas į Lietuvą atvyko iki Nepriklausomybės atkūrimo. 2021 m. surašymo metu užfiksuota, kad paskutinį dešimtmetį vis daugiau gyventojų atvyksta į Lietuvą. Net penktadalis visų nuolatinių šalies gyventojų, gyvenusiųjų užsienyje, 2015–2020 m. atvyko nuolat gyventi į Lietuvą.

Gyventojai pagal pilietybę

Visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė pagal pilietybę: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius. 2021 m. Lietuvoje gyveno 133 valstybių piliečių (2011 m. – 108). 2021 m. surašymo metu užfiksuota, kad Lietuvoje gyveno Gvinėjos, Kenijos, Naujosios Zelandijos, Palestinos, Panamos, Singapūro, Sudano, Zimbabvės ir kitų valstybių piliečių.

Nepaisant pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį (2011 m. – 0,7 proc., 2021 m. – 0,6 proc.). 99,4 proc. gyventojų, turinčių vieną pilietybę – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 m. – 99,3 proc.).

Turinčiųjų ne vieną pilietybę dalis per dešimtmetį kito, vertinant absoliučiais skaičiais – padidėjo daugiau nei dvigubai, tokių gyventojų 2021 m. surašymo metu užfiksuota 8,3 tūkst., arba 0,3 proc. (2011 m. – 4,1 tūkst., arba 0,1 proc.).

2,2 tūkst., arba 0,1 proc., Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų neturėjo pilietybės (2011 m. – 2,4 tūkst., arba 0,1 proc.).

Gyventojų pasiskirstymas pagal pilietybę ir amžių atskleidžia, kad tarp turinčiųjų daugiau nei vieną pilietybę daugiausia jauniausio amžiaus gyventojų – 0–19 metų gyventojai sudaro 56,9 proc. visų turinčių daugiau nei vieną pilietybę gyventojų. Tarp neturinčiųjų pilietybės – atvirkščiai, didžiausia vyresnių gyventojų dalis – 45 metų ir vyresni gyventojai sudaro 85,3 proc. visų neturinčių pilietybės gyventojų.

Iš visų gimusių Lietuvoje nuolatinių Lietuvos gyventojų 99,8 proc. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, iš visų gimusių užsienyje gyventojų 85,7 proc. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, 4,1 proc. – Rusijos Federacijos pilietybę, 1,8 proc. – Baltarusijos Respublikos, 1,6 proc. – Ukrainos pilietybę. Ne Lietuvoje gimusių ir turinčių kitų valstybių pilietybę gyventojų lyginamoji dalis nėra didelė.

Daugiausia Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos pilietybę turinčių asmenų gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje, atitinkamai 53,8 proc., 35,3 proc. ir 37,2 proc. iš visų turinčiųjų šiasilietybes.

Visagino savivaldybė išsiskyrė tuo, kad kitų valstybių pilietybę turinčių gyventojų dalis joje buvo didžiausia. Kas dešimtas Visagino savivaldybės gyventojas buvo kitos valstybės pilietis.

„Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8-14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3-vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.

Palyginti pirmąją sausio savaitę, pasibaigus šventėms ir galiojant griežtiems karantino ribojimams, srautas buvo 2,1 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad išaugusį lankytojų srautą maisto prekių parduotuvėse bei vaistinėse galėjo lemti pora priežasčių – gyventojai daugiau į parduotuves eina su šeimomis, o dėl pandeminio nuovargio galimai daugėja nelegalių masinių susibūrimų ir vakarėlių.

„Gyventojų noras bendrauti ir socializuotis didėja, tačiau tuo pat metu restoranai ir kavinės lieka uždaryti. Atitinkamai, padidėjęs gyventojų srautas į maisto parduotuves gali reikšti, kad vis daugėja gyventojų, kurie didesnėmis grupėmis susitinka lauke arba uždarose patalpose“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Anot jo, duomenys verčia galvoti apie laisvesnę karantino formą, be to, pasak ekonomisto, pavasarį šylant orui didėja tikimybė, jog daugės karantino pažeidimo atvejų.

Jis atkreipė dėmesį, kad srauto į maisto parduotuves ir vaistines padidėjimui įtakos galėjo turėti ir senjorų vakcinavimas.

„Gali būti, kad paskiepytus senyvo amžiaus giminaičius labiau pradėti lankyti giminės – atitinkamai, tai reiškia ir didesnį gyventojų srautą į maisto parduotuves tam, kad būtų galima su giminaičiais susitikti namie“, – teigė A. Izgorodinas.

Tuo metu kitose „Google“ renkamų mobilumo duomenų kategorijose esminių pokyčių pastaruoju metu neįvyko. Palyginti su baziniu laikotarpiu, kovo 8-14 dienomis judėjimas į ne maisto prekių parduotuves bei laisvalaikio praleidimo vietas buvo mažesnis 49,4 proc.

Naudojimasis viešuoju transportu tuo pat laikotarpiu buvo sumažėjęs 42,6 proc., judėjimas į biurus – 30,3 proc., aplink gyvenamuosius kvartalus – padidėjęs 10,7 proc.

„Google“ statistika rodo, kad pastaruoju metu Lietuvos gyventojų mobilumas ir srautas į masinio susibūrimo vietas didėja ir po truputį artėja prie to lygio, kuris buvo fiksuotas prieš pat antrojo karantino įvedimą. Tikėtina, kad didėjantis Lietuvos gyventojų srautas į masinio susibūrimo vietas yra labiausiai susijęs su išaugusiu gyventojų psichologiniu nuovargiu dėl karantino režimo. Kitaip sakant, antrojo karantino efektas Lietuvoje blėsta“, – feisbuke rašo A. Izgorodinas.

Tikėtina, kad didėjantis Lietuvos gyventojų srautas į masinio susibūrimo vietas yra labiausiai susijęs su išaugusiu gyventojų psichologiniu nuovargiu dėl karantino režimo.

Jis nurodo, kad vasario 15–21 dienomis Lietuvos gyventojų srautas į biurus buvo 32,7 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, o paskutinę vasario savaitę – 23,4 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.

Tuo metu gruodžio 7–13 dienomis, kaip nurodo ekonomistas, Lietuvos gyventojų srautas į biurus buvo 26,6 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tuo metu gruodžio 21–27 dienomis – 56,4 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.

Jis nurodo, kad vasario 15–21 dienomis Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus buvo 47,4 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, o paskutinę vasario savaitę – 42 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.

„Gruodžio 7–13 dienomis Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus buvo 37 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tuo tarpu gruodžio 21–27 dienomis – 57 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu“, – teigia ekonomistas.

Pasak A. Izgorodino, tai reiškia, kad kuo ilgiau yra tęsiamas antras karantino režimas, tuo mažesnis yra jo suvaržantis poveikis Lietuvos gyventojų mobilumui.

ELTA primena, kad visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.

Nuo vasario 15 dienos veiklą leista atnaujinti nedidelėms parduotuvėms, teikti grožio paslaugas, vykdyti lauko prekybą.

Šiuo metu karantino režimas galioja iki balandžio 1 dienos.

Anot jo, naujausiais antradienio naktį „Google“ pateiktais duomenimis, gyventojų mobilumo augimas stebimas nuo sausio pradžios.

„Reikia pasidžiaugti, kad mobilumas ikikarantinio lygio, t. y. to, koks buvo gruodžio pradžioje, nėra pasiekęs, bet didėjimas tikrai yra (...). Matosi tendencijos, kad mažiau mobilūs yra vilniečiai, šiek tiek daugiau juda Klaipėdos, Šiaulių gyventojai“, – spaudos konferencijoje sakė M. Stankūnas.

Anot jo, duomenų analizė antradienį Ekspertų tarybos susitikime pristatyta ir prezidentui Gitanui Nausėdai.

Ekspertas taip pat sako nesiejantis Vyriausybės praėjusią savaitę įvestų kai kurių atlaisvinimų su tuo, jog pastarosiomis sustojo sergamumo rodiklių mažėjimas.

„Mes kol kas tikrai negalime sieti šitų epidemiologinių pokyčių, tokių sustojimų su tais priimtais parduotuvėlių, grožio centrų atlaisvinimais, nes yra praėję per mažai laiko (...), šiuo metu, šią minutę to sieti su atlaisvinimais, priimtais praėjusią savaitę, negalėčiau“, – sakė jis.

Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė pirmadienį pabrėžė, kad gyventojų judėjimas „praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį“ ir tai labiausiai ir kelia nerimą. Epidemiologės teigimu, tokia sergamumo situacija susijusi su bendru gyventojų mobilumu, atsiradusiu po karantino sąlygų atlaisvinimo.

„Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad sausio 4-10 dienomis, palyginti su baziniu laikotarpiu iki pandemijos pradžios (2020-ųjų sausio 3 – vasario 6 dienomis), gyventojų judėjimas į prekybos centrus ir pramogų vietas buvo vidutiniškai 62,5 proc. mažesnis.

Šis rodiklis iš esmės susilygino su kovo pabaigos ir balandžio rodikliais pernai, kai taip pat galiojo griežtas karantinas. Kovo 23-29 dienomis judėjimas į prekybos centrus ir pramogų objektus buvo sumažėjęs 65,1 proc., kovo 30-balandžio 5 dienomis – 64,9 proc.

Tuo metu iki sugriežtinant karantiną, gruodžio 9-15 dienomis, judėjimas į prekybos centrus buvo 39,3 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tačiau tuomet didelę įtaką turėjo gerokai išaugę pirkėjų srautai.

Lapkričio 7-13 dienomis, tik paskelbus antrąįį karantiną, judėjimas į prekybos centrus buvo 21,8 proc. mažesnis.

Sausio pradžioje, palyginti su griežčiausiu pirmojo karantino laikotarpiu, „Google“ duomenimis, gyventojai 2,1 proc. dažniau lankėsi maisto prekių parduotuvėse ir vaistinėse nei baziniu laikotarpiu, kai  kovą-balandį buvo 20 proc. sumažėjimas.

Tačiau, palyginti su gruodžio savaite prieš griežtą karantiną bei antrojo karantino pradžia, apsilankymai jau yra sumažėję – gruodžio 9-15 dienomis jie buvo 11,7 proc., lapkričio 7-13 dienomis – 20,3 proc. didesni nei baziniu laikotarpiu.

Sugriežtinus karantiną, taip pat mažiau gyventojų naudojasi viešuoju transportu – sausio 4-10 dienomis srautai buvo vidutiniškai 49,4 proc. mažesni. Šis rodiklis taip pat mažėja (gruodžio 9-15 dienomis – 34,7 proc. sumažėjimas. lapkričio 7-13 dienomis – vos 8,4 proc.), tačiau nepasiekia pirmojo karantino piko (57,9 proc. sumažėjimas kovo 30 – balandžio 5 dienos savaitę).

Nepaisant privalomo nurodymo, jei įmanoma, nuotoliniu būdu dirbti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, judėjimas į fizines darbo vietas taip pat nėra sumažėjęs iki pirmo karantino lygio – sausio 4-10 dienomis judėjimas į biurus buvo 36,6 proc. mažesnis,

Nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio savaitinis sumažėjimas, palyginti su baziniu laikotarpiu siekė apie 50 proc., o pirmąją antrojo karantino savaitę – 25 proc.

Mažėjant judėjimui į viešas vietas, gyventojai, kaip ir pirmojo karantino metu, praleidžia daugiau laiko aplink gyvenamuosius kvartalus – sausio 4-10 dienomis judėjimas buvo išaugęs 14,7 proc., šis rodiklis taip pat artėja prie pirmojo karantino skaičių.

Tuo metu praėjusį savaitgalį Lietuvą užklojus sniegui, išaugo gyventojų mobilumas parkuose ir kitose panašiose viešose vietose – šeštadienį jis buvo 37 proc., sekmadienį – 46 proc. didesnis nei baziniu laikotarpiu.

Kontroliuojant gyventojų judėjimą tarp savivaldybių sausio mėnesį policija daugiau rengia netikėtų patikrinimų – pasirinktu laiku, iš anksto neskelbiamose vietose. Pareigūnai pastebi, kad gyventojų mobilumas yra gerokai sumažėjęs – apgręžti tenka mažiau automobilių nei gruodžio pabaigoje.

Per šią savaitę, sausio 4–7 dienomis, visoje Klaipėdos apskrityje patikrinta buvo 6324 automobilių, tęsti kelionės neleista 26 iš jų. Per patikrinimus pareigūnai užfiksavo 75 įvairaus pobūdžio pažeidimus. Automobilius stabdyti ir tikrinti pareigūnai gali bet kurioje vietoje, ne tik postuose. Ar laikomasi karantino reikalavimų, tikrinama ir vandenyje – Jūrų uosto policijos grupės pareigūnai sausio 5-osios popietę Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje patikrino apie 20 laivelių. Dėl karantino reikalavimų pažeidimų (pagal LR ANK 45 str. 4d.) buvo pradėtos 7 administracinės teisenos – laivuose buvo iš kitų savivaldybių atvykusių žmonių, arba vienu laivu plaukė asmenys iš kelių šeimų ūkių.

Iš viso už karantino reikalavimų pažeidimus (pagal ANK 45 str. 4 d.) Klaipėdos mieste per minimą laikotarpį surašyti 32 protokolai: už judėjimo ribojimo pažeidimus – 19, ne vieno šeimos ūkio pažeidimą – 13. Tarp nubaustų asmenų yra 16 stintas žvejojusių žvejų.

Policijos pareigūnai primena, kad savaitgaliais karantino reikalavimų laikymosi kontrolė bus stiprinama ir ragina paisyti galiojančių taisyklių tiek sausumoje, tiek vandenyje – jei visi paisysime nurodymų, į įprastą gyvenimo ritmą grįšime greičiau.

„Google“ mobilumo duomenimis, gyventojų judėjimas į parduotuves buvo padidėjęs prieš pat Kalėdas – gruodžio 21-23 dienomis, tačiau drastiškai krito per Kūčias, dar labiau – pirmąją Kalėdų dieną, tačiau tądien didžioji dalis parduotuvių nedirbo.

Švenčių dienomis taip pat smarkiai sumažėjo gyventojų kelionės viešuoju transportu.

Tačiau bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad išvadas daryti dar anksti.

„Mes negalime sakyti, kur yra švenčių efektas, o kur yra apribojimų efektas“, – BNS sakė V. Zemlys-Balevičius.

„Reikia pripažinti, kad mes kol kas negalime pasakyti ir reikia palaukti sausio pradžios, kol (duomenys – BNS) nusistovės, nes sausio pradžioje jau galėsime lyginti su praeitais metais“, – teigė ekspertas.

Jis pabrėžė, kad sausio pradžioje informacija bus tikslesnė ne tik dėl to, kad jau bus pasibaigusios šventės, bet ir todėl, kad jau bus praėję metai, kai „Google“ pradėjo rinkti gyventojų mobilumo duomenis.

Mes negalime sakyti, kur yra švenčių efektas, o kur yra apribojimų efektas.

„Google“ kasdienius gyventojų mobilumo duomenis lygina su vadinamuoju baziniu laikotarpiu iki pandemijos – nuo sausio 3 iki vasario 6 dienos.

Pavyzdžiui, gyventojų judėjimas į parduotuves gruodžio 21-23 dienomis buvo 49-54 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tuo metu Kūčių dieną jis buvo kritęs 77 proc., pirmąją Kalėdų dieną – 91 proc.

Panaši buvo ir naudojimosi viešuoju transportu dinamika. Prieš pat šventes juo naudojosi 41-45 proc. mažiau žmonių nei prieš pandemiją, per Kūčias – 70 proc., per Kalėdas – 79 proc. mažiau.

Tuo pat metu gruodžio 24-25 dienomis išaugo judėjimas į parkus – pirmąją Kalėdų dieną žmonės parkuose lankėsi tiek pat, kaip vidutiniškai per bazinį laikotarpį.

Be to, išaugo ir judėjimas gyvenamuosiuose kvartaluose – gruodžio 25 dieną jis buvo 34 proc. didesnis nei metų pradžioje.

Tačiau V. Zemlys-Balevičius pažymi, kad pastarieji duomenys yra dviprasmiški, nes jie gali parodyti  atvejus, kai žmonės ėjo pasivaikščioti arba į svečius.

„Gal tiesiog žmonės išėjo pasivaikščioti, nes tiesiog niekur negali eiti, tai pasivaikštai po apylinkes ir automatiškai susigeneruoja didesnis aktyvumas. Tai nereiškia, kad jie ėjo pas kitus į svečius. Tačiau čia atsiranda „Google“ mobilumo duomenų apribojimai“, – sakė duomenų ekspertas.

„Kadangi mobilumas persiduoda į atvejų skaičių, tai mes pamatysime po švenčių tikrą situaciją“, – pridūrė jis.

„Google“ duomenys rodo, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje Lietuvos gyventojų judėjimas buvo panašus, kaip iki pandemijos. Tačiau situacijai vėl pradėjus blogėti, spalį ėmė ryškėti parduotuvių vengimo tendencija, tačiau net tada lietuviai vis dar aktyviai keliavo į biurus ar kitas darbo vietas.

„Matome gana ryškius gyventojų mobilumo pokyčius. Gyventojų mobilumas nuo praėjusio trečiadienio sumažėjo labai smarkiai ir iš esmės pasiekė atskirose kategorijose pirmojo karantino matytą lygį“, – antradienį po susitikimo su Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

„Žinome, kad gyventojų mobilumas pakankamai smarkiai koreliuoja su pandemijos plėtra ir tai teikia tam tikro optimizmo žvelgiant į ateitį“, – pridūrė jis.

Matome gana ryškius gyventojų mobilumo pokyčius. Gyventojų mobilumas nuo praėjusio trečiadienio sumažėjo labai smarkiai.

Vis dėlto, pasak S. Krėpštos, kol kas anksti daryti išvadas apie tai, kokį poveikį turėjo karantino sugriežtinimas – tai turėtų tapti aišku baigiantis šiai savaitei.

Pasak jo, mobilumas yra vertinamas pagal „Google“ pateikiamus duomenis, naujausi gauti antradienio naktį.

„Pagal skirtingas kategorijas jie rodo, kad, tarkime, mobilumas parduotuvėse sumažėjo 60 procentų nuo bazinio lygio ir tai yra artimas lygis, kuris buvo matomas pirmojo karantino metu. Pagal kitas kategorijas taip pat matomas sumažėjimas“, – sakė prezidento patarėjas.

Dėl nevaldomo COVID-19 plitimo Vyriausybė praėjusią savaitę sugriežtino karantino reikalavimus: apribojo žmonių judėjimą tarp savivaldybių, uždarytos nebūtinų prekių parduotuvės, uždrausta dauguma paslaugų.

Lietuva yra tarp Europos šalių, kur pastarosiomis savaitėmis koronavirusas plinta sparčiausiai.

„Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Komendanto valanda gali būti įvedama šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas.

„Eina kalba apie tai, kad jeigu nesusitarsime ir nesusiimsime ir nesugebėsime taisyklių laikytis suprasdami, kokia rimta yra situacija, tai tiesiog reikės tam tikrų prievartinių priemonių ir didesnio įgaliojimo priežiūros, teisėsaugos institucijoms, kad tai būtų prižiūrima“, – kalbėjo premjerė.

Ji sakė, kad dėl tokių priemonių būtinumo paaiškės „artimiausiomis dienomis“, gavus naujausius duomenis apie gyventojų mobilumą.

„Įvertinsime naujesnius mobilumo duomenis ir jeigu matysime, kad mobilumas nėra sumažėjęs pakankamai, tai reikės, matyt, svarstyti apie tas priemones, kurios tą mobilumą galėtų sumažinti, ir tos priemonės jau būtų Seimo prerogatyvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Lietuvoje trečiadienį įsigaliojo griežtesnis karantino režimas, kurio metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos ir apribotas žmonių judėjimas.

Įvedus komendanto valandą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų.