Dergia ne tik bute

Už sunkių medinių, niekuomet nerakinamų durų slypi tamsus ir dulkėtas pasaulis. Pro aptrupėjusius, seniai nevalytus langus skverbiasi silpna saulės šviesa, apšviesdama apiplyšusius baldus, ant grindų besimėtančius daiktus, neatpažįstamos spalvos ištrupėjęs grindų parketas primena apie prarastą komfortą ir buvusį gyvenimą.

Iš vieno kambario išlenda susivėlę vyras. „Aš netriukšmauju, negeriu“, – į gynybinę poziciją stoja užkalbintas aštuntą dešimtį įpusėjęs buto šeimininkas Jonas. Ranka perbraukia pasišiaušusius plaukus, sutikdamas fotografuotis ir pasikalbėti. „Turiu draugę. Mes nesusituokę, bet kartais ji pas mane ateina, kartais aš ją aplankau“, – jam svarbius momentus mini Jonas.

Galiausiai buto svečiai nuplėšė unitazą ir su turiniu pasistatė virtuvės patalpoje.

Daugiau žmonių bute nebuvo. Kartu su Jonu gyvena sūnus Mindaugas. Keistas sutapimas: eidami susitikti su Jono kaimynais laiptinėje prasilenkėme su dviem gerokai jaunesniais vyrais, nešinais didžiuliais maišais depozito. Anot kaimynų, tai buvo Jono sūnus su draugu.

Tąsyk nepavyko pamatyti landyne paversto buto svečių ir jų svečiavimosi ypatumų. Tačiau čia vykstančio gyvenimo specifiką liudija iškalbingi faktai: nuo praėjusių metų sausio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai yra sulaukę 91 pranešimo, iš kurių daugiausiai dėl triukšmo, konfliktų, smurto. Negana to, tris kartus kaimynų kvietimu į butą vyko ugniagesiai.

„Jie jau daug metų veda asocialų gyvenimo būdą. Daugiau nei penkerius metus į butą įsileidžia benamius, girtuokliaujančius asmenis, kai kurie yra grįžę iš įkalinimo vietų. Į butą kaip į landynę susirenka ten negyvenantys sugėrovai, kurie nuolat vartoja alkoholį, kelia triukšmą, smurtauja vienas prieš kitą. Bendro naudojimo patalpose – laiptinėje ir lifte – asmenys kabinėjasi prie gyventojų, vaikų, šiukšlina, rūko šlapinasi“, – skundėsi kaimynai.

Neviltis: landynės kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminasi gaisro, parazitų protrūkio, apsvaigusių svečių. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Užliejo išmatomis

Kelios daugiabučio gyventojų papasakotos situacijos praplečia vaizdą. Pasirodo, bute gyvenantys ar besisvečiuojantys asmenys suniokojo unitazą. Betgi gamta tai šaukia, tad į unitazą patenkančiu turiniu buvo apdovanoti visi dviem aukštais žemiau gyvenantys kaimynai.

„Dabar jau viskas išdžiūvo, nėra ką parodyti. Bet čia ne vienintelė blogybė. Nuolatinis triukšmas, trankymasis, pagalbos šauksmai – jau dažniausiai net nebereaguoji į tai“, – pasakojo išmatų ataką atlaikiusi žemiau landynės gyvenanti Gražina, auginanti mažametį sūnų.

Tačiau tuo momentu reikėjo skubiai spręsti tekančio unitazo turinio reikalus. Namo bendrijos pirmininkas Donatas Murauskas savo lėšomis viską sutvarkė, kad ir naudotis būtų galima, ir kaimynų neužpiltų.

„Buto šeimininkas žadėjo atsiskaityti už remontą, bet taip iki šiol pažado neįvykdė. Nesitikiu atgauti pinigų, o ir situacija tokia, kad nelabi gali pareikalauti. Vien bendrijai šis butas yra skolingas 1 tūkst. eurų. Planuojame kreiptis dėl skolos išieškojimo“, – aiškino pirmininkas.

Tualeto patalpa tvarkinga išbuvo neilgai. Greičiausiai numesta nuorūka sukėlė gaisrą, nudegė žarnelė ir kaimynai vėl buvo užpilti. Galiausiai buto svečiai nuplėšė unitazą ir su turiniu pasistatė virtuvės patalpoje.

„Kauno diena“ turėjo progos įsitikinti – unitazas stovi virtuvėje. Ar juo virtuvėje naudojamasi pagal paskirtį, buto šeimininkas neatsakė. Akivaizdu tai, kad buto virtuve pagal paskirtį nesinaudojama – jokių užuominų apie tai, kad joje kas nors gamintų maistą, orkaitėje keptų pyragus, kurių aromatas maloniai pasklistų po visus namus.

Detalės: unitazas pastatytas virtuvėje, buto durys nerakinamos, namai pilni apiplyšusių rakandų. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Kasdienis pavojus

Dėl dar vienos situacijos gyventojai makabriškai juokauja, kad nereikėjo nieko daryti ir problemos nebebūtų. Pro landynės duris ėmė veržtis dūmai. Susirinkę kaimynai beldėsi, šaukė, bet niekas durų neatidarė.

„Pasitarėme ir išlaužiau. Radome apspangusį šeimininką, išvedėme, atvažiavo ugniagesiai ir konstatavo, kad greičiausiai dėl neatsargaus elgesio su ugnimi arba ne vietoje numestos nuorūkos butas buvo uždūmytas. Kas žino, kaip būtų baigęsi, jei nebūtume tų durų išlaukę“, – pasakojo kaimynas.  Nuo to momento jis namuose pradėjo laikyti gesintuvą.

Iš ugniagesių suvestinių: „Gautas pranešimas, kad iš buto sklinda stiprus dūmų kvapas. Butas buvo uždūmintas, smilko antklodė. Užpilta kibiru vandens. Viduje buvo neblaivus buto šeimininkas, medikai jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevežė, nes būklė normali. Dūmų detektorius buvo, suveikė.“

„Buto savininkas 1 kv. m plote buvo padegęs drabužius, skudurus. Užgesinta iki ugniagesių atvykimo“.

„Atvykus ugniagesiams butas buvo uždūmintas. Tualete degė šiukšliadėžė. Aprūko 2 kv. m tualeto sienų ir šiukšliadėžė, apdegė šiukšlės. Išvėdintos patalpos. Bute dūmų detektoriaus nėra“.

Gyventojai sako, kad į butą atėję sugėrovai pasišviečia žvakėmis, nes elektros nėra. Be to, bute rūkoma, o neatsargiai numesta nuorūka – dažna nelaimių priežastis.

Per plauką nuo bėdos

Ant tokios parako statinės gyvena vieno Šilainių daugiabučio gyventojai: bijo gaisro, kenčia nuo visokio plauko lankytojų, jų keliamo triukšmo, girtavimo, narkotikų, smarvės. Tačiau šitaip atrodo tik aplinkiniams. Pats buto šeimininkas Jonas sakė, kad jis gražiai gyvena, o vienas kitas išlūžęs langas, balkono ar kambario durys tėra smulkmenos.

„O kas negerai? Viskas čia gerai, – susirūpino Jonas, paklaustas dėl tvarkos bute. Jau nuvytusios tulpės ant stalelio šalia pelenine paverstos konservų dėžutės byloja, kad šventės šiuose namuose nepamirštos.

„O kas su elektra? Nėra?“ – Jonas kaip įgeltas strykteli prie elektros jungiklio kambaryje ir nustėra: „Tikrai nėra. Reikės žiūrėti.“ Greičiausiai nieko čia Jonas neprižiūrės.

Jau minėjome, kad namo bendrijai Jonas skolingas tūkstantį eurų. „Taip, šio buto gyventojai už paslaugas yra skolingi bendrovei „Kauno vandenys“. Šių klientų atžvilgiu yra vykdomas teisminis išieškojimas“, – patvirtino „Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė.

Kitų priemonių skolininkui daugiabutyje nėra kaip taikyti. „Pagal Geriamojo vandens įstatymo 16 str. 27 p. draudžiama nutraukti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiabučiams namams dėl atskirų namo butų savininkų (nuomininkų) skolų už suvartotą geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas“, – paaiškino V. Bytautė.

Tikėtina, kad panaši situacija ir su šildymu. Atjungti šildymo vienam butui daugiabutyje nėra kaip. Atlapi langai šiame bute vargiai prisideda prie ekonomiško šildymo daugiabutyje, kita vertus, nuolatinis vėdinimas sumažina kvapų sklaidą į bendąsias daugiabučio patalpas.

Reiktų pagalbos

„Ką daryti?“ – klausia gyventojai. Beveik 100 policijos vizitų į šį butą nepakako situacijai pagerinti. „Policijos pareigūnai lankosi ne tik gavę pranešimą, bet ir prevenciškai – kalbasi su bendruomene, vykdo aktyvią prevencinę veiklą. Kalbant apie jūsų minimą adresą, šio mėnesio pradžioje policijos pareigūnai kartu su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankėsi, kalbėjosi su daugiabučio namo gyventojais, vedė prevencinius pokalbius, o priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovams nustačius, kad nėra dūmų detektorių, jie pakabinti“, – informavo policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Jie jau daug metų veda asocialų gyvenimo būdą. Daugiau nei penkerius metus į butą įsileidžia benamius, girtuokliaujančius asmenis, kai kurie yra grįžę iš įkalinimo vietų.

Taip pat surašyti du protokolai dėl landynės laikymo. Tai užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 100 eurų. Bet kas iš to: juk šio buto šeimininką jau ir taip užgriuvusios ir išieškomos didžiulės skolos.

„Ačiū, kad apsilankėte“, – išeinantiems kaimynams ranką paspaudė šeimininkas ir dingo buto koridoriaus tamsoje. „Jie geriečiai, atsiprašinėja, kai papriekaištaujame, bet tie jų svečiai kartais ir juos pačius kumščiais pamoko. Jie yra prasitarę, kad jei neįsileistų tų sugėrovų,  būtų labai ne kas“, – situacijos tragizmo neslėpė kaimynai.

Jau po „Kauno dienos“ apsilankymo šiame Šilainių daugiabutyje ir vėl buvo kviečiama policija, ir vėl, greičiausiai, prevenciškai pasikalbėjo ir išvyko iki kito karto. Labai panašu, kad šiuo atveju reiktų ne tik „bizūno“, bet ir pagalbos, galimai netgi gydymo. „Kauno dienos“ žiniomis, buto savininkui, priešingai nei svečiams, dažniausiai nebūna nustatomas girtumas.

Buto šeimininkas praeityje buvo gerbiamas dėstytojas, studentus mokė viename Kauno universitete, yra išleidęs mokomąją knygą, bet, kaip pasakojo kaimynai, situacija pasikeitė po Jono žmonos mirties ir kuo toliau, tuo blogiau.

Krūvis kaimynams

Tikėtina, kad panašių situacijų esama ne tik Kaune, o ir visoje Lietuvoje. Tačiau vienos rekomendacijos, kaip elgtis tokioje kaimynystėje atsidūrusiems kaimynams, nėra.

Šilainių seniūnas Virginijus Naruševičius patvirtino, kad landyne virtusio buto situacija žinoma nuo 2023 m. Socialinio paslaugų centro (SPC) darbuotojai bute lankėsi kelis kartus. Buto savininkas SPC teikiamų paslaugų atsisakė.

„Su sūnumi, vedančiu asocialų gyvenimo būdą ir girtaujančiu, buvo ne kartą kalbėta, liepta sutvarkyti duris, įdėti spyną, kad į butą negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Sūnus visada kalbėjo mandagiai ir žadėjo tvarkytis, tačiau niekada nieko nedarė. Buvo kreiptasi į socialinio darbo organizatores prie Šilainių seniūnijos, kurios kelis kartus lankėsi bute, tačiau buto savininkas Jonas ir sūnus Mindaugas jokios pagalbos nepriėmė ir atsisakė“, – aiškino seniūnas.

Aurimo Barkausko nuotr.

V. Naruševičius gyventojams rekomenduoja dėl situacijos kreiptis į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba nustatymo.

Kauno apygardos prokuratūra „Kauno dienai“ rekomenduoja kiek kitą kelią: „Pirmiausia gyventojai turėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Jie atlieka situacijos vertinimą ir gali imtis įvairių priemonių. Žinoma, galima kreiptis ir į prokuratūrą, kuri atlikusi tyrimą gali kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.“

„Galima daug kur pavėluoti“, – teigė vaikinas.

Keičiasi net dešimties maršrutų tvarkaraščiai, o kai kurie reisai iš viso atšaukti. Daugiausiai nepatogumų kilo greitųjų 4G autobusų keleiviams. Vietoj įprasto kursavimo kas 5 min., šie važiavo kas 12 min. ar net 30 min. Gyventojai baiminasi, kad jei autobusai važiuos dar rečiau, gali sugriūti dar daugiau dienos planų.

„Esame priklausomi nuo to, kaip važiuoja autobusai. Jei autobusai ims važiuoti daug rečiau, sukels sunkumų“, – kalbėjo vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Susidarytų spūstys ir autobusu važiuotų daugiau žmonių. Nelabai gerai“, – sakė senjorė.

„Turbūt reikėtų kviesti pavežėjus“, – kalbėjo mergina.

Sumaištis kilo dėl viešojo transporto vežėjo „Transrevis“ darbuotojų trūkumo. „Transrevis“ aptarnauja penktadalį Vilniaus autobusų maršrutų. Įmonės atstovas teisinasi, kad nesitikėjo tokio sunkaus rugsėjo.

„Anksčiau galvojome, kad viskas bus normalu, kad išsispręsime visas problemas savo turimais resursais. Tačiau neįvertinome situacijos“, – sakė „Transrevis“ valdybos narys Vladas Dapkus.

Savivaldybės įmonės „Judu“ atstovai sako, kad vežėjas turi kuo skubiau ieškoti vairuotojų ir sudaryti planą, kaip ir kada spęs problemas.

„Labai atsiprašome dėl skundų. Labai stengiamės reaguoti ir taisyti tvarkaraštį“, – teigė „Judu“ viešojo transporto organizavimo vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Vežėjas tikina, kas su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuva.

„Iš principo trūksta vairuotojų. Tai yra globali problema“, – kalbėjo V. Dapkus.

Anot įmonės atstovo, problema galėtų būti išspręsta, jei Lietuva vadovautųsi Olandijos ir Belgijos pavyzdžiu. Šiose šalyse D kategoriją leidžiama laikyti sulaukus 18 m. Tuo tarpu Lietuvoje kategorija suteikiama tik nuo 24 m. Kol kas, panašu, kad įprastu grafiku autobusai sostinėje važiuos tik spalį.

„Pasižiūrėsime visus savo vidinius resursus“, – kalbėjo V. Dapkus.

Iš principo trūksta vairuotojų. Tai yra globali problema.

Tiesa, jei vežėjas ir toliau nevykdys įsipareigojimų, gali grėsti baudos.

„Stengsimės bendradarbiauti, kad vežėjas pateiktų planą“, – sakė L. Levulytė-Staškevičienė.

Vilniečiai svarsto ir apie kitus keliavimo būdus.

„Reikia planuoti nusipirkti paspirtuką“, – teigė vaikinas.

„Dviračiai yra gera alternatyva. Ir sveika, ir greita“, – kalbėjo vilnietis.

Daug didesnių problemų vilniečiai turėjo praėjusį gruodį. Kai dėl geresnių darbo sąlygų autobusų vairuotojai streikavo beveik tris savaites.

Erzina tranzitas

Kvartalo gyventojų vardu komisijoje siūlymus pristatė Dmitrijus Lopatinas. Vyras komisijos nariams aiškino, kad žmonės kenčia dėl padidėjusio mašinų srauto.

Pastačius prekybos centrą Šiaurės prospekte, daugybė šiaurinės miesto dalies gyventojų apsiperka čia ir suka Utenos gatve, taip sutrumpindami kelią iki namų.

Gyventojai skundėsi, kad kvartalo gatvelės yra siauros, nėra šaligatvių, todėl ta pačia važiuojamąja dalimi juda lengvieji automobiliai, krovininės mašinos, vežančios prekes, pėstieji.

D. Lopatinas tikino, kad žmonės gyveno puikiai, kol šio kvartalo gatvės nebuvo sujungtos su kitų gyvenamųjų namų rajonais.

Todėl gyventojai siūlė pastatyti Utenos gatvėje eismą draudžiančius ženklus, vadinamąsias plytas.

Miesto gatvės – visų

Tokiam siūlymui pasipriešino Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika, pareiškęs, kad gatvės priklauso visiems uostamiesčio žmonėms, ne vieno kvartalo gyventojams.

„Keistas siūlymas. Kyla klausimas, kam mes dirbame? Ar eismo saugumo klausimus sprendžiame, ar kažkieno nepatogumo klausimus? Tarnaujame interesų grupėms? Iš šio siūlymo suprantu, kad viena miesto teritorija su viešomis gatvėmis yra okupuojama, o eismas uždaromas „plytomis“, draudžiant važinėti kitiems gyventojams“, – posėdyje kalbėjo M. Džermeika.

Norime apribojimų, o po to skundžiamės, kad baudžia.

Kelių policijos tarnybos viršininkas priminė, kad komisija jau kartą sutiko tenkinti panašios gyventojų grupės reikalavimus, eismas buvo uždarytas Molo gatvėje.

„O po to vietos gyventojai skundžiasi, kodėl jų dukras, grįžusias iš Vilniaus, nubaudžia už kelio ženklų nepaisymą. Norime apribojimų, o po to skundžiamės, kad baudžia. Eismo saugumo komisija dirba visiems, tarnauja visų žmonių interesams, o ne vieno kvartalo“, – akcentavo M. Džermeika.

Pareigūnas paaiškino, kad gyventojų siūloma eismo reguliavimo schema neatitinka jokių standartų, nesilaikyta ženklų statymo taisyklių.

M. Džermeika siūlė gyventojų keliamą problemą spręsti kitaip – pagrindine laikomą Utenos gatvę, kuria ir nardo pravažiuojantys automobiliai, paversti šalutine gatve.

Pastačius sankryžose ženklus, vairuotojai turėtų kaskart stabtelėti ir stebėti kitose gatvelėse vykstantį eismą.

„Kaip reaguos kita visuomenės dalis? Bus uždaromas vienas rajonas. O taip neturėtų būti. Aš dviračiu vakar pravažiavau šiomis gatvelėmis, nėra ten tokio judėjimo. Ten – įprastas gyvenamosios zonos judėjimas“, – tvirtino M. Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Petriko nuotr.

Keis schemą

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininko pasisakymas įsiutino D. Lopatiną. Vyro aistras net teko valdyti komisijos pirmininkui, vicemerui Algirdui Kamarauskui.

„Jūs greičio nekontroliuojate, nė karto nevykdėte greičio kontrolės“, – replikavo D. Lopatinas, aiškindamas, kad tikroji eismo įvykių statistika nėra žinoma.

„Policija vėl kalta? Aš slepiu statistiką? Užklauskite draudimo kompanijas, atsakys. Susivokite truputį“, – pyktelėjo M. Džermeika už gyventojo nepagarbų toną.

Komisijos nariai gyventojų siūlymui nepritarė, tačiau balsavo už M. Džermeikos siūlytą problemos sprendimo būdą – eismą leisti tik viena Utenos gatvės kryptimi, o pati gatvė taptų šalutine gatve.

Tačiau akcentuota, kad dar vertėtų įrengti pėsčiųjų perėjų, o patvirtintą eismo schemą po kelių mėnesių siūloma įvertinti iš naujo.

Ne juokais sunerimo

Ant daugiaaukščio, kuriame įrengiami butai, iki šiol yra užrašas „Verslo centras“. Susipažinę su devynių aukštų pastate viešpataujančia realybe, žmonės ne juokais sunerimo, kad savo pinigus galbūt įmetė į nežinia kieno naudai malančio verslo girnas.

Butais nepatenkinti pašnekovai mini vieną asmenį – Gediminą Leoną, kuris yra butus pardavusios bendrovės „Moveda“ vadovas.

Jis yra susijęs su keliomis įmonėmis. „Kauno diena“ sužinojo, kad kuklų įstatinį kapitalą turinčios įmonės yra skolingos ne vienam komunalinių paslaugų teikėjui. Tačiau tokios skolos netrukdo vystyti veiklos – viena iš G. Leono vadovaujamų įmonių ne per seniausiai įsigijo patrauklioje vietoje esančio kadaise garsaus „Trijų mergelių“ restorano pastatą.

Petrašiūnuose, Naglio gatvėje, esantis daugiaaukštis, kuriame „Kauno dienos“ pašnekovai pirko butus, kažkada priklausė bendrovei „Kausta“. Sovietmečiu statyti bendrovės administraciniai pastatai po privatizacijos tapo nekilnojamojo turto rinkos preke.

Išvaizda: iš pažiūros dailus daugiaaukštis Petrašiūnuose priviliojo pigesnių butų ieškančius pirkėjus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Išryškėjo bėdos

Nors Naglio gatvės devynaukštyje – įtampa ir netikrumas, skelbimų apie minėtame pastate parduodamus nedidelius butus ir verslo veiklai tinkančias patalpas buvo galima rasti ir pastarosiomis savaitėmis.

Nekilnojamasis turtas skelbimuose įvardijamas kaip „Naglio apartamentai“. Siūloma pasirinkti, anot skelbimų, butą netoli Pažaislio ir pušyno, su jaukia namo aplinka, kurioje yra vietos ir vaikų pramogoms, ir suaugusiųjų poilsiui.

Su „Kauno diena“ kalbėję Naglio g. 4A devynaukščio butų pirkėjai pasakojo apie gyvenimą apkartinusius nesklandumus ir bėdas (pašnekovų vardai ir pavardės pakeisti – red. past.). Redakcijos duomenimis, maždaug už 20 kv. m ploto butus pirkėjai mokėjo nuo 20 iki 35 tūkst. eurų.

Įsigijus butus, netrukus išryškėjo bėdos: nekokybiškas įrengimas, neskaidri komunalinių mokesčių apskaita, atsiskaitymo keblumai ir, pasak pašnekovų, dažnai tuščias, nekonstruktyvus bendravimas su butus jiems pardavusios bendrovės direktoriumi G. Leonu.

Supratę, kad kartu su nekilnojamuoju turtu galbūt įsigijo ir bėdų, kai kurie paskubėjo butus parduoti, bet dauguma tikisi, kad nemalonumai gali būti išsprendžiami.

Gailisi, kad sutiko

Naglio gatvėje nusipirktą nedidelį butą Justina jau pardavė, bet jai ir sutuoktiniui iki šiol liko daug neatsakytų klausimų.

Kad žinotumėte, kiek tai mums sveikatos kainuoja.

„Kai pirkome butą, prašė, kad atsiskaitytume grynais. Aišku, gailimės, kad sutikome. Keli neįtraukti į apskaitą tūkstančiai iki šiol kabo nežinioje. Ką nors išsiaiškinti, gauti atsakymus į klausimus praktiškai neįmanoma, nors jis (G. Leonas – red. past.) dedasi visada pasiruošęs bendrauti, ragina nusiimti karūną ir ateiti pasikalbėti“, – pasakojo Justina.

Apie atsiskaitymus grynaisiais minėjo ir kiti „Kauno dienos“ pašnekovai. Kai kurie jų Naglio g. 4A devynaukštyje įsigijo net ne po vieną butą.

„Pirkome du butus. Tas viršininkas sakė, kad jam reikia grynųjų pinigų. Pinigai buvo sumokėti ne pervedimu. Aišku, pasirašė, kad gavo pinigus, tačiau iki šiol dar nepasirašo, kuris įteisintų mus kaip antro buto šeimininkus. Situacija tokia, kad dabar esame tik vieno buto savininkai. Kad žinotumėte, kiek tai mums sveikatos kainuoja“, – atsiduso nedidelio buto gyventoja.

Aplinka: patalpose vyksta ilgai trunkantys remonto darbai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kriterijai – neaiškūs

Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad jiems net nepavyksta sužinoti, kokia logika paremtas name esančių būtų numeravimas.

„Mūsų aukšte yra apie 20 butų, dar rengiamas trečias ir šeštas aukštai. Mums taip ir liko neaišku, kaip tie adresai žymimi ir ko ten pridaryta, pripainiota“, – sakė Justina.

Panašiais pastebėjimais su „Kauno diena“ pasidalijo ir elektros įvedimo darbais minėtame name besirūpinančios įmonės „Elektros tinklų statyba“ specialistai.

„Ten visiška netvarka. Neaišku, kas ir su kuo sujungta, kur koks kabelis. Nežinau, kaip jie susigaudo, kas ir už ką moka. Ten viską reikia tvarkyti iš esmės. Savininkui surašėme aktą, kuriame išdėstėme visas problemas“, – komentavo įmonės atstovas Laurynas.

Dviprasmiškas statusas

Bene pagrindinė priežastis, dėl kurios minėtame pastate vyrauja painiava ir chaosas, – dviprasmiškas nekilnojamojo turto statusas: visi butai įsigyti ne kaip gyvenamosios patalpos, bet kaip komercinės paskirties. Dėl to gyventojai moka papildomus, komercinėms patalpoms taikomus mokesčius. Be to, kartu su jiems pasitikėjimo nebekeliančia „Moveda“ sėdi tame pačiame vežime – yra ne tik komercinių patalpų, bet ir problemų bendraturčiai.

„Kauno dienos“ pašnekovai pabrėžė, kad mokesčių skaičiavimas, pagal kurį „Moveda“ jiems pateikia sąskaitas, yra visiškai nesuprantamas, kartais net prasilenkiantis su elementaria matematika.

Neseniai į vieną 20 kv. m ploto butą atsikraustęs Aurelijus iš karto pakliuvo į painią situaciją, iš kurios dabar bando kapstytis.

„Registre kiekviena patalpa turi savo unikalų numerį ir pagal tą numerį aš įformintas kaip savininkas. Tačiau negaliu sudaryti individualių sutarčių su tiekėjais, nes mes laikomi nefiziniais asmenimis, kadangi gyvename administracinėse komercinėse patalpose. Nors esi fizinis asmuo, bet iš tikrųjų esi nefizinis“, – painiavą keliančią situaciją apibendrino Aurelijus.

Vadina laikinais

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad elektros skaitikliai yra laikini, anot jo, vietinės reikšmės.

„Jie yra asmeniniam naudojimui. Jų rodmenys neturi juridinės reikšmės. Tai ne tokie skaitikliai kaip normaliuose butuose“, – sakė Aurelijus.

Jis pridūrė, kad dėl tokios situacijos kol kas nieko nekaltina, nes apie situaciją žinojo – jam sąžiningai apie tai papasakojo butą neseniai pardavę asmenys.

„Buvęs buto šeimininkas sakė, kad „Moveda“ moka pagal kažkokį bendrą skaitiklį. Tai išeina, kad „Moveda“ moka pagal bendrą skaitiklį, o mes turėtume pervesti pinigus už tai, kiek sunaudojome. Tai, manau, čia problemos jokios nėra. Dėl šalto vandens irgi neturi būti problemų, nes yra skaitikliai ir mes turėtume mokėti pagal skaitiklius. Tačiau visiškai neaišku, kaip mokėti už šilumą“, – neslėpė nerimo pašnekovas.

Kai „Kauno diena“ lankėsi Aurelijaus bute, vyras neseniai buvo sulaukęs jį sugluminusios sąskaitos.

„Prie kelias dienas gavau sąskaitą už šildymą. 26 eurai. Koks šildymas, jei dabar vasara. Bandau tai dabar išsiaiškinti. Planuoju skambinti G. Leonui. Gal jis galės kažkaip kompensuoti: jei mokėjau už šildymą, gal galėsiu nemokėti už elektrą?“ – svarstė Aurelijus.

Painiava: pašnekovai atkreipė dėmesį, kad jiems net nepavyksta sužinoti, kokia logika paremtas name esančių patalpų sunumeravimas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Negeri įtarimai

Devynaukštyje įsigytame bute su mažamečiu vaiku gyvenusi jauna šeima pasakojo, kad visos bėdos prasidėjo pradėjus plaukti sąskaitoms už komunalinius mokesčius.

„Pirmosios sąskaitos dar buvo pakenčiamos, tačiau gavę trečiąją negalėjome patikėti – ji siekė daugiau kaip 400 eurų. Pinigus sumokėdavome tiesiai G. Leonui, o jis turėdavo apmokėti sąskaitas visiems tiekėjams. Tačiau, kaip spėjame, šių pinigų pastarieji galėjo ir negauti“ , – svarstė Vidmantas.

Anot pašnekovo, ne tik jie, bet ir kiti kaimynai kėlė klausimų dėl nesuvokiamo dydžio sąskaitų. Kaip teigė Justina, buvo bandoma kalbėti su pačiu G. Leonu, jis žadėdavo tas sąskaitas sumažinti, tačiau, mažindamas vieną skaičių, anot Justinos, padidindavo sumas kitur.

Negauna informacijos

Apie painiavą mokant komunalinius mokesčius „Kauno dienai“ pasakojo ir toje pačioje pastato dalyje gyvenantys kiti bendraturčiai. Su G. Leono atstovaujama „Moveda“ jie yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas – užtikrinti elektros energijos, vandens, šiluminės energijos tiekimą, nuotėkų šalinimą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos tvarkymą, atliekų išvežimą, pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

„Pagal sutartį pavedėme bendrovei „Moveda“ sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais savo nuožiūra. Sąskaitas už atstovaujamiems nuosavybės teise priklausantį turtą „Moveda“ turi sudaryti pagal skaitiklių parodymus ir iš tiekėjų gautas sąskaitas“, – „Kauno dienai“ sakė vienas bendraturčių.

Anot Naglio g. 4A namo gyventojų, dėl sąskaitų kyla daug abejonių.

„Bendraturčiai negauna informacijos apie mokesčių skaičiavimo metodiką, neturi informacijos, kodėl kiekvieną mėnesį kyla pastoviosios dalies mokesčiai, ar sumokėti mokesčiai pasiekia tiekėjus“, – vardijo pašnekovai.

Pirmosios sąskaitos dar buvo pakenčiamos, tačiau gavę trečiąją negalėjome patikėti – ji siekė daugiau kaip 400 eurų.

Be rezultatų

Devyni bendraturčiai dar šių metų kovą raštu kreipėsi į „Movedą“ reikalaudami surengti bendraturčių susirinkimą.

Kad susitikimas būtų konstruktyvus, reikalavo paruošti spaudu ir parašais patvirtintas dokumentų kopijas, prašė pateikti komunalinių paslaugų sutartis su tiekėjais, banko išrašus, įrodančius atsiskaitymus su tiekėjais.

Tačiau gyventojų bandymai skaidrinti situaciją rezultatų nedavė. Negana to, jie sulaukė pranešimo, kad ESO planuoja nutraukti elektros tiekimą.

„Prašome paaiškinti, dėl kokios priežasties planuojate atjungti elektros tiekimą į šias patalpas. Šiose patalpose gyvena mažamečiai vaikai ir žmonės su negalia. Mes apmokame sąskaitas už komunalinius mokesčius bendrovei „Moveda“. Jeigu ši įmonė turi įsiskolinimų ESO, vadinasi, G. Leonas savavališkai pasisavina mūsų sumokėtus pinigus ir piktavališkai nemoka už sunaudotą elektros energiją“, – elektros tiekėjams rašė Naglio g. 4A daugiabučio gyventojai.

Lakstė iš paskos

„Kauno dienos“ pašnekovai pasakojo, kad negalėdami išsireikalauti, jog būtų surengtas bendras gyventojų susirinkimas ir išsamiai paaiškinta, kaip skaičiuojami mokesčiai, patys pavieniui bandė surasti G. Leoną.

„Lakstė paskui jį su sąskaitomis… Kiek aš jam esu rašiusi, labai dažnai nieko neatrašydavo“, – sakė Justina.

Kaip tuščio bendravimo pavyzdį Justina pateikė susirašinėjimo su G. Leonu fragmentus.

Justina (G. Leonui): „Dėl atsiųstų sąskaitų… Norėsime pasitikslinti su jumis, nes nelabai supratome, iš kur tokia suma, kai niekas bute negyvena. Vyras norės su jumis susitikti.“

G. Leono atsakymas: „Sąskaitos yra pateiktos pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas, palei kurias mes išrašome gyventojams, šiuo metu sąskaitos galbūt pasirodys didesnės, nes gyvenančių žmonių yra mažai, bet su laiku jūsų daugės ir sąskaitos mažės.“

Justina: „Norime su jumis atsiskaityti už sunaudotą energiją ir šaltą vandenį pagal šiandienos skaitiklių rodmenis, kurie matosi prisegtose nuotraukose. „Kauno energijai“ už šildymą ir karštą vandenį ir „Kauno švarai“ mokame tiesiai tiekėjams. Kiek turėtume jums pervesti pinigų, kad būtume visiškai atsiskaitę?“

G. Leonas: „Sveiki, vis dar esame skaičiavimo procese, kito mėnesio pradžioje pateiksime tikslias sąskaitas.“

Nesuprantama tolerancija

Naglio g. 4A daugiabučio gyventojai netrukus suprato, kad pažadai pakeisti pastato paskirtį iš komercinių į gyvenamąsias neįgyvendinami.

Galimybės: įrengiami nedideli butai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Klausiau: kada tu pakeisi patalpų paskirtį? Mes norime susitvarkyti kompensacijas, už komunalines paslaugas norime mokėti pagal sąskaitas faktūras, o ne pagal lubines sąskaitas, nes mes jau esame administracinių patalpų savininkai, ne kokie nors nuomininkai“, – pasakojo patalpas devynaukštyje įsigijusi Greta.

Negerus įtarimus dėl ateities perspektyvų šiame name dar labiau pakurstė namo pastato renovavimo darbus atliekančių darbininkų kalbos.

„Kol pas mane remontavo sieną, kad nebėgtų vanduo, keitėsi trys meistrai ir jie sakė, kad negauna pinigų. Man jie sakė, kad iki šios dienos dar nė su vienu neatsiskaitė. Ten, manau, dirbę jau šimtai darbininkų, tarp jų ir ukrainiečių“, – kalbėjo Greta.

Ją, kaip ir kitus bendraturčius, stebina, kad šiais laikais dar yra vietų, kur viešpatauja tokia savivalė

„Aš neįsivaizduoju, kaip valdžios institucijos apskritai leidžia tokiam dalykui išsikeroti, apsimeta, kad tarsi nieko nevyksta. Kiek žinau, visą tą vadinamąją renovaciją finansuoja solidi finansinė įstaiga. Kaip ji leidžia tokią savivalę? Matyt, jai paranku, kad ta „Moveda“ čia visko prisidirbtų, paskui finansuotojai perims visą nekilnojamąjį turtą. Deja, dabar negaliu minėti finansuojančios įmonės pavadinimo, nes pati turiu reikalų su ja“, – apgailestavo pašnekovė.

Nors G. Leono veikla neatrodo sklandi, tačiau panašu, kad užmojų mastai gali plėstis. „Kauno dienos“ duomenimis, ne per seniausiai bendrovė „Akelira“, kurios direktorius yra G. Leonas, įsigijo buvusio restorano „Trys mergelės“ pastatą. Siekiama, kad buvęs restoranas, anot G. Leono, taptų tvarkingas, estetiškas, tenkintų miesto svečių ir gyventojų interesus.

Problemos Romainiuose

Apie G. Leono veiklą „Kauno diena“ yra rašiusi dar praėjusį pavasarį, kai į redakciją kreipėsi kauniečiai Diana ir Mantas, kurių įmonė „Rafesta“ iš „Maxturo“ (vadovas – G. Leonas) nuomojosi patalpas Naglio gatvėje. Čia jauna pora atidarė restoraną.

„Iš pradžių viskas buvo gerai. Investavome nemenką sumą pinigų, mūsų veikla įsivažiavo, subūrėme nuolatinių klientų ratą. Tačiau optimistines nuotaikas ėmė temdyti vis didėjančios komunalinės sąskaitos“, – apie netikėtai pasipylusias bėdas „Kauno dienai“ pasakojo pašnekovai.

Po publikacijos redakciją pasiekė dar keli pranešimai apie abejonių keliančią G. Leono veiklą.

Nekilnojamąjį turtą Romainiuose nusipirkęs kaunietis (vardas ir pavardė reakcijai žinomi) atsiuntė laišką, kuriame papasakojo apie situaciją Kaimelės gatvėje.

Aš neįsivaizduoju, kaip valdžios institucijos apskritai leidžia tokiam dalykui išsikeroti, apsimeta, kad tarsi nieko nevyksta.

2021 m. spalio mėnesį pašnekovas minėtoje gatvėje nusprendė įsigyti nedidelį butą.

„Buvo sumokėti rankpinigiai – 4 000 eurų bankiniu pervedimu. Pirkimui tarpininkavo labai puikiai žinoma nekilnojamojo turto agentūra (...) ir jos brokeris (...). Pradžia buvo labai normali, bendravimas – sklandus, neturėjome nė menkiausio supratimo, kur papuolėme. Pirkome tik pamatus, matėme statybų eigą, kurį laiką viskas vyko gana sklandžiai. Galiausiai prasidėjo terminų nukėlimai, bet dar labai nepanikavome, nes statybose tai daugiau mažiau yra normalu. Po truputėlį pradėjome sutikti kaimynus, atvažiuojančius tikrinti statybų eigos, visi jau buvo pradedantys piktintis, skundėsi, kad su Gediminu neįmanoma susisiekti, terminai visiems buvo sakomi skirtingi. Gediminas pradėjo dinginėti, ignoruoti skambučius, susisiekti kartais pavykdavo tik paspaudus brokerį“, – tai tik dalis redakcijai atsiųsto skundo.

---

Teisininkas: žmonės paslydo

Teisininko Audriaus Šimkaus, Naglio g. 4A namo gyventojų prašymu atlikusio su butų pirkimu susijusių dokumentų auditą, komentaras:

„Žmonės, gyvenantys Naglio gatvėje, per mokesčius, be abejo, kenčia, nes ten yra komercinės patalpos, todėl atsiranda ir PVM, ir viskas, automatiškai tie mokesčiai padidėja. Ten daug problemų, nes NT parduotas kaip butai, bet realiai dokumentuose yra komercinės patalpos. Ten daug neišspręstų dalykų, kurie naujakurių kasdienybę paverčia nepavydėtina. Kiek teko domėtis, dar klausimas, ar apskritai ateityje tos problemos gali būti išspręstos, nes buvo kažkoks ginčas su savivaldybe. Manau, šio namo gyventojams reikėtų reikšti kolektyvinį ieškinį ir bandyti anuliuoti sandorius.

Kai žmogus yra geras oratorius, jis sugeba įtikinti.

Panašių situacijų Lietuvoje galima suskaičiuoti ne vieną dešimtį. Vilniuje buvo atvejų, kai žmonės pirkdavo butus, bet realiai pirkdavo viešbučių kambarius. Perkant konvertuojamus pastatus, kaip tas buvęs „Kaustos“ pastatas, kur aiškiai matyti, kad paskirtis buvo negyvenama, iš karto reikėtų kreiptis į teisininkus, susižiūrėti dokumentus, sutartis. Jiems žada, kad kažkada ateityje pastato paskirtis bus pakeista, bet tai yra neapibrėžta. Kada bus pakeista, kaip pakeista? Manau, kalbant apie situaciją Naglio gatvėje, žmonės paslydo, nes jiems buvo prižadėta aukso kalnų. Kai žmogus yra geras oratorius, jis sugeba įtikinti.“

---

Gyvena neteisėtai?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, savo tinklalapyje komentuodama analogišką situaciją, aiškina: „Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinių naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Už šį pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda.

Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad gyvenimas (patalpų naudojimas gyvenamajai paskirčiai) įsigytose negyvenamosios paskirties patalpose negyvenamosios paskirties pastate yra neteisėtas.“

Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius išsamiau situacijos nekomentavo, tik pabrėžė, kad statybas leidžiantys dokumentai aptariamam pastatui neišduoti.

Komunalinių paslaugų teikėjai (ESO, „Kauno vandenys“) patvirtino gyventojų nuogąstavimus, kad mokesčius surenkanti „Moveda“ pinigus galbūt panaudoja ne pagal paskirtį. Pasak ESO ir „Kauno vandenų“ atstovų, su G. Leonu susijusios įmonės jiems yra skolingos ir skolų grąžinimas nevyksta sklandžiai.

---

G. Leonas toliau žarsto pažadus

„Kauno diena“ pakalbino ir gyventojų minimą prieštaringai vertinamą Kauno verslininką G. Leoną.

– Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, Naglio g. 4A pastato paskirtis yra negyvenamoji. Kaip „Kauno dieną“ informavo Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius, leidimai statyboms tame pastate neišduoti, pastato paskirtis iš administracinės į gyvenamąją negali būti pakeista. Tokioje situacijoje nekilnojamojo turto kaip butų pardavimas Naglio 4A pastate yra neteisėtas.

– Naglio 4A pastate esančių butų pardavimas buvo vykdomas sąžiningai, remiantis sandorių sudarymo metu visoms šalims prieinama informacija. Pastatas, kuriuo domitės, Kauno miesto bendrajame plane yra Mišraus užstatymo teritorijoje, kurioje gali būti tiek gyvenamosios, tiek ir komercinės paskirties pastatai, todėl teigti, kad pastato paskirties pakeitimas yra neįmanomas, tikrai negalima. Šiuo klausimu bendradarbiaujame su atitinkamą išsilavinimą turinčiais architektais ir specialistais, aktyviai dirbame siekdami atitikti visus keliamus reikalavimus. Puikiai suprantame pastate patalpas pirkusių asmenų interesus, asmenų susirūpinimą ir jausmus. Šiuo metu mūsų svarbiausias prioritetas – rasti subalansuotą sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgta į visų susijusių šalių interesus ir gerovę.

Su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių surinkimas grindžiamas atitinkamomis teisinėmis nuostatomis ir šalių sudarytais susitarimais. Pardavėja ir pirkėjai, kartu pradėję derybas, vertina naujų, šalių interesų pusiausvyrą užtikrinančių susitarimų sudarymo galimybes. Tiek pardavėja, tiek pirkėjai yra susitarę atsakingai išspręsti šiuos klausimus.

– Butus aptariamame pasate įsigiję keli žmonės pasakojo, kad prašote atsiskaityti grynaisiais (kalbėta apie 5 tūkst. eurų gerokai viršijančias sumas).

– Jokių 5 tūkst. eurų sumą viršijančių atsiskaitymų grynaisiais pinigais tikrai nevykdome. Pardavėja laikosi visų teisinio reguliavimo reikalavimų, susijusių su finansinėmis operacijomis.

– Gavome skundą, kad 2021 m. žmonės įklimpo į bėdą Kaimelės g. 101, sumokėję jums įmoką už žemės sklypo dalį ir 80 proc. baigtumo butą.

– Esame susipažinę su Kaimelės g. 101 situacija ir suprantame gyventojų susirūpinimą. Atkreipiame dėmesį, kad, vykdant statybos projektą, susidurta su nenumatytais sunkumais, dėl kurių vėlavo reikiamų komunalinių paslaugų ir paslaugų teikimas. Nuoširdžiai apgailestaujame dėl nepatogumų, kurie galėjo kilti gyventojams. Na, meluoti tikrai nemelavau. Suprantame, kad gyventojai išreiškė nusivylimą dėl situacijos sprendimo. Pripažįstame, kad kartais vėluojama laikytis iš pradžių nustatytų terminų ir nuoširdžiai atsiprašome už bet kokius nesusipratimus, kurie galėjo kilti dėl šio incidento. Mes visiškai suprantame gyventojų susirūpinimą ir nenuoseklios informacijos iš įvairių šaltinių poveikį. Prisiimame atsakomybę už bet kokias komunikacijos spragas ir stengiamės tobulinti savo komunikacijos kanalus, kad laiku pateiktume naujausią ir tikslią informaciją visoms susijusioms šalims. Labai apgailestaujame dėl visų atvejų, kai bendravimas nebuvo toks greitas, kaip norėtųsi, arba buvo suprastas kaip nereagavimas. Sprendžiame visus rūpimus klausimus ir ieškome iškilusių problemų sprendimų. Dar kartą pabrėžiame savo įsipareigojimą išspręsti situacijas sąžiningai ir tinkamai visoms susijusioms šalims, vykdome.

– ESO „Kauno dieną“ informavo, kad su jumis susijusios bendrovės („Akelira“, „Moveda“, „Maxturas“) operatoriui turi skolų ir jų grąžinimas nesklandus.

– Visų įvairiose įmonėse vykstančių smulkių procesų vienas asmuo negali žinoti, tai įgyvendinama per deleguojamus asmenis ar kitus atsakingus darbuotojus.

Daukniūnų ir aplinkinių vietovių žmonių gyvenimus nuodija pernai prieš naujuosius pastatyta skystųjų organinių trąšų kaupykla, arba didelė duobė, į kurią šįmet nuo vasario vežama tai, kas lieka nuo srutų gaminant biokurą.

Gyventojai apie planuojamą statinį nieko nežinojo. „Mes sužinojome tik kai pradėjo eksploatuoti. Statė, statė, o ką ten statė, nieks nieko nesakė, nieks nežino, prie vartų nuvažiavai – jokios informacijos“, – skundėsi apylinkių gyventojas Arvydas.

Vienas susirinkimas buvo. „Susirinkimo metu atstovė sakė, kad keturi automobiliai per dieną veš digestatą. Tačiau šiandien mes matome ne keturis automobilius, mes matome, kad gal keturiolika važiuoja ir kas valandą. Dabar mes matome, kad ji užpildyta jau iki viršaus ir mums smirda“, – pasakojo Daukniūnų bendruomenės pirmininkė Reda Matuzevičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kas smarvę veža ir iš kur, gyventojams tiksliai nežinoma, bet faktas, kad dvokia ir drabužiai, ir namai. „Ir automobiliai, ir rūbai, jei džiūva lauke ar ką, jei nespėsi sunešt tuo momentu, tai viskas, juos beveik išmesti reikia, nes jie tiesiog smirda, neįmanoma“, – apie nepakeliamą situaciją pasakojo gyventojas Nerijus.

„Mes prašėme, kad būtų uždengta. Buvo pasakyta: nedengsime, nes projekte nėra numatyta. Ateityje, per du ar tris metus, galbūt uždengsime“, – apie neišgirstus prašymus pasakojo ir bendruomenės pirmininkė Reda.

Gyventojai tiki, kad pilamas grynas, neperdirbtas karvių produktas. „Mes įtariame, kad tikrai yra vežamos srutos“, – savo įtarimus reiškė gyventoja. Nors projekto vadovės iš Šiaulių tikina, kad srutos iš fermų neturi būti vežamos. Oficialus užsakovas – vienas ūkininkas, bet kaimo žmonių žiniomis, – karves auginanti žemės ūkio bendrovė.

„Kiek aš turiu informacijos susirankiojusi apie tą digestatą, jis neturi kvapo, bet, nu, ką aš žinau...“, – dvejonės neslėpė ir projekto vadovė.

Tačiau žmonės jau nori bėgti iš namų. „Mes jau dešimt, penkiolika metų gyvename, tai kaip mums dabar tuos namus persistatyt?“ – retoriškai klausė Nerijus.

Projekto vadovė pripažįsta, kad padaryta klaidų: „Mes iš tikrųjų praleidome viešinimą, truputį nesusigaudėme norminiuose dokumentuose, bet mes dabar tą viešinimo procedūrą pradedame“, – sakė ji. Bet visa tai – pavėluota. „Na, taip, čia truputį arklys už vežėčių pastatytas“, – pripažino. „O kodėl taip atsitiko?“ – tikslinosi žurnalistė. „Žinokite, tiesiog mes pražiūrėjome norminiuose dokumentuose pusantro sakinio“, – neslėpė vadovė.

Ir automobiliai, ir rūbai, jei džiūva lauke ar ką, jei nespėsi sunešt tuo momentu, tai viskas, juos beveik išmesti reikia, nes jie tiesiog smirda, neįmanoma.

Pusantro sakinio ar daugiau pražiūrėjo ir statybos leidimą išdavusi rajono savivaldybė. „Tai yra pakankamai paini įstatyminė bazė, kur, aš manau, kad net specialistai kartais padaro klaidų“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Bet ką daryti aiškumo prašiusiems, parašus rinkusiems ir atsakymų iš niekur negavusiems gyventojams, kai rezervuaras jau yra?

„Šiai dienai statybos leidimas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu, jeigu mums nepavyks ištaisyti savo procedūrinių trūkumų ir statybų inspekcija jų nepripažintų“, – apie galimus problemos sprendimo būdus sakė savivaldybės administracijos direktorius.

„Esant reikalui, gali būti uždengtas tas rezervuaras“, – dar vieną galimybę įvardijo projekto vadovė. „O išvis uždarytas, jei sukiltų bendruomenė? Tai įmanoma?“ – klasė žurnalistė. „Man konstruktoriai ir užsakovai teigė, kad įmanoma“, – atsakė ji.

Savivaldybė gyventojų atsiprašo, projektų vadovė žada, kad į gyventojų pretenzijas jau reaguos, o prokuratūra dėl skandalingai išdygusio rezervuaro pradėjo tyrimą.

Skundų lavina

Kulautuvos gyventojai užtvindė socialinius tinklus skundais dėl vandenlenčių parką ir kavinę valdančios „Kamanė Wake“ vakarinės veiklos. Kulautuviškiai tikina, kad triukšmas iš šios vietos sklinda labai toli, todėl vasaros ramybės idilė baigia išnykti.

„Kamanė Wake“ visą vasarą neleis langų naktį atsidaryti?“ – toks klausimas nuskambėjo Kulautuvos gyventojų socialinio tinklo „Facebook“ grupėje.

Šis įrašas sulaukė ypač plačios diskusijos. Vietiniai piktinosi per pušynus sklindančiu triukšmu. Žmonės liejo emocijas, kad renginių metu neįmanoma ramiai miegoti, vaikų migdyti ir ilsėtis.

„Kamanė“ tikrina tavo, mano ir kitų kantrybės ribas“, – pastebėjo Vytautas.

„Kad ir uždaryti langai, nepadeda. Bandau įsivaizduoti, kaip tiems, kurie arčiau gyvena“, – antrino Rima.

„Jau pas mus ant kalno girdisi, bet jums, arčiau gyvenantiems, garsas turėtų būti lyg šokiuose“, – atsiliepė ir toliau gyvenantys kulautuviškiai.

„Šokite klubuose. Duokite ramybės bent savaitgaliais“, – piktinosi dar vienas vietinis.

Kiti atkreipė dėmesį, kad Kulautuvoje įsikūrusios reabilitacijos įstaigos, kurių pacientams būtina ramybė.

„Reikia paklausti organizatorių, ar jie žino, kad Kulautuvoje yra Kauno klinikų širdies ligų reabilitacinė ligoninė, kur atvežami sunkūs ligoniai po operacijų, ir jie turi gydytis, ilsėtis ir sveikti visiškoje ramybėje? Ar jie išsiaiškino, kad Kulautuvoje yra Jėzuitų rekolekcijų namai, kur žmonės atvažiuoja iš visos Lietuvos (taip pat susimokėję pinigus) į Tylos rekolekcijas, kad galėtų pabūti visiškoje tyloje? Prieš pradedant tokį triukšmingą verslą reikėtų išsiaiškinti ir suderinti labai daug dalykų, o ne atvažiuoti ir taškytis kaip laukinėse prerijose“, – teigė Giedrė.

Skundai policijai

Gyventojai diskutavo, kad apie sklindantį triukšmą reikia pranešti policijai. Tuomet galbūt pavyks ramiai miegoti.

„Vienas skambutis 112 ir išsijungia muzika per 5 minutes. Esu bandęs, puikiai veikia, visiems rekomenduoju. Paskutinį kartą neskambinau, nes tiek to, porą kartų per mėnesį galiu pakentėti, reikia jaunimui irgi pavakaroti. Bet jei jie planuoja vakarėlius rengti kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tuomet tegul pagalvoja iš naujo“, – komentavo Simanas.

„Kamanė“ tikrina tavo, mano ir kitų kantrybės ribas.

Tiesa, skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą dar negarantuoja ramios nakties, nes išvykus pareigūnams triukšmas vėl gali būti atsinaujinti. Dienraščiui Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovės nurodė, kad dėl triukšmo į Kulautuvą pareigūnai vyko kelis kartus, tačiau pažeidimų tuomet esą nebuvo fiksuota.

Policija pažymi, kad už viešosios tvarkos sutrikdymą gali būti skirta bauda nuo 20 iki 80 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 80 iki 300 eurų.

Priešinga nuomonė

Ne visiems trukdo po visą pušyną skindantys muzikos garsai. Kai kurie vietos gyventojai tikino, kad kartais galima atsipalaiduoti ir prie garsios muzikos.

„Greitai visi pamiršta, ką patys veikė jaunystėje ar paauglystėje. Dabar yra taip: jei ne mano, tada jau niekam. Jei aš nešoku, niekas nešoks. Čia panašiai, kaip ieško visi sodybų, kur rengti savo puotą, kad pašoktų ir pasiaustų, bet kai toje sodyboje siaučia kiti, tada skambiname policijai. Tad džiaugsmo jūsų kiemui dabar ir visados“, – savo nuomonę išsakė Lina.

„Buvau tame vakarėlyje. Gera atmosfera, gera muzika. Kiek tos vasaros savaitgalių turime, galime ir užsidaryti langą ar miegoti su ausų kaištukais. Džiugu, kad yra vieta kur galima pašokti“, – tai, kad muzika netrukdo, antrino ir Donatas.

Išgirdo pažadą

„Kauno dienai“ su „Kamanė Wake“ atstovais susisiekti nepavyko: nurodytu telefonu niekas neatsiliepė, o e.paštu į klausimus nebuvo atsakyta. Tačiau Kulautuvos seniūnijos atstovai tikino, kad su vakarėlių organizatoriais pasikalbėti pavyko. Šie seniūnei nurodė, kad stengsis kurorte netriukšmauti.

Ribos: organizatoriai seniūnei žadėjo vakarais garsios muzikos negroti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kulautuvoje „Kamanė Wake“ vyko atidarymo renginiai (penktadienį ir šeštadienį). Muzika girdėjosi iki 2 val. Renginys vyko lauke, parko teritorijoje, tad muzika sklido pavėjui ir puikiai girdėjosi sodų bendrijos teritorijoje ir aplink gyvenantiems. Vandenlenčių parko nuomotojai informavo, kad buvo atvykusi policija ir vakarėlį nutraukė“, – pasakojo Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

„Perskaičiusi socialinėje erdvėje komentarus dėl keliamo triukšmo, bendravau su parko atstovu Luku. Jis, atsižvelgdamas į bendruomenės nuomonę, pažadėjo tokių triukšmingų ir ilgų renginių nebeorganizuoti“, – apie tai, kad gyventojai galės ramiau miegoti, informavo seniūnė.

Ką jie ten geria?

Laišką parašę gyventojai atsiuntė ir iškalbingų nuotraukų, kuriuose užfiksuoti, kaip galima spėti, vos paeinantys nepažįstamieji.

Nedidelis alaus baras A.Stulginskio gatvėje pradėjo veikti neseniai – prieš kelis mėnesius. Laiško autoriai stebisi, kaip šiais laikais apskritai įmanoma gauti leidimą atidaryti tokį tašką.

„Aplinka baisi – laipteliai aptrupėję, nuorūkoms mesti padėtas kibiras. Čia nuolat buriuojasi atitinkama publika. Visiškai šalia yra mokykla ir Šeimos klinika“, – atkreipiamas dėmesys redakcijai atsiųstame laiške.

Skaitytojų nuotr.

Šeimos klinikos „Vita Longa“ administratorė Rita Baliukonienė patvirtino, kad alaus baro kaimynystė yra šiurpinanti.

„Labai nustebome, kad galima gauti leidimą tokiam barui atidaryti. Kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. čia buriuojasi alkoholio mėgėjai, triukšmauja, keikiasi, voliojasi, net ir šlapinasi, pasitaiko ir meilės scenų. Ką jie ten geria, jei paskui ropoja? Tikrai negalėčiau pasakyti, kad prie praeivių kabinėjasi, kad padarė kažkokios žalos, tačiau tokia vieta – blogai. Kiekvieną dieną matyti pro langus nemalonu. Ne kartą teko skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, policiją“, – sakė už keliolikos metrų nuo baro esančios Šeimos klinikos administratorė.

Skaitytojų nuotr.

Pavojai vaikams

Visiškai greta alaus baro yra ir ugdymo įstaiga – Kauno Suzuki progimnazija. Jos direktorė Dėja Aukštkalnytė pabrėžė, kad ugdymo įstaigos ir alaus baro kaimynystė yra nesuderinama.

„Progimnazijos pastatą ir barą skiria maždaug dešimties metrų pločio praėjimo takas. Čia einantiems vaikams visada yra pavojus susidurti su negatyviais, nepriimtinais reiškiniais. Dėl bėdų kreipėmės į seniūniją. Tikimės sprendimų, kurie apsaugos nepilnamečius nuo galimų pavojų“, – vylėsi progimnazijos vadovė.

Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistai prie baro lankėsi kelis kartus. Buvo akivaizdu, kad šalia gyvenančių ir dirbančių žmonių nuogąstavimai dėl viešosios tvarkos trikdymo yra pagrįsti. Vasario 16-ąją baras nedirbo, tačiau ne per toliausiai nuo jo viešoje vietoje iš butelio vaišinosi trijulė. Sugėrovai tvirtino, kad stengiasi niekam neužkliūti, o kai baras dirba, sėdi jame ir viešoje vietoje tada – nei gramelio.

Kas lauke – nesidomi

Tuos pačius asmenis sutikome ir kitą rytą, kai baras jau buvo atidarytas – jie rūkė prie įėjimo.

Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bare dirbanti Rita patikino, kad pačiame bare visada viešpatauja tvarka.

„Patys matote, kad čia viskas tvarkinga. O ką jie daro ir kaip elgiasi išėję į lauką, nežinau ir negaliu žinoti“, – sakė Rita.

Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Baras veikia nuo 8 iki 20 val. Jame pardavinėjamas ne tik alus, bet ir gerokai stipresni alkoholiniai gėrimai (licenziją turinčiuose baruose ne išsinešti skirto alkoholio galima nusipirkti jau nuo 8 valandos ryto – red. past.).

Savininkas problemas žino

Gyventojų nepasitenkinimą sukėlęs baras priklauso bendrovei „Lesmera“. Jos vadovu prisistatęs, tačiau pavardės nenorėjęs viešai skelbti vyras, tvirtino, kad nėra taip blogai, kaip žmonės pasakoja.

„Mes visas tas problemas žinome, tuo klausimu nuolat bendraujame su savivaldybe ir imamės priemonių, kad nebūtų gyventojams nepriimtinų dalykų“, – patikino pašnekovas.

Alkoholio mėgėjai, triukšmauja, keikiasi, voliojasi, net ir šlapinasi, pasitaiko ir meilės scenų.

Anot jo, verta atkreipti dėmesį, kad rajonas, kuriame veikia baras, buvo ir yra probleminis.

„Tik dabar, pradėjus veikti barui, atsirado vieta, ant kurios galima išsikrauti ir suversti visas bėdas. Besivoliojančių šiame rajone niekada netrukdavo. Tas baras čia nieko dėtas, nes aplinkui yra ne viena vieta, kur galima nusipirkti alkoholio. Mes palaikome tvarką, apgirtusių ar neblaivių neįsileidžiame, nes suprantame, kad tuojau būsime apkaltinti“, – dėstė „Lersmera“ vadovu prisistatęs vyras.

Jis svarstė, kad atsidarius barui, rajone galbūt atsirado daugiau tvarkos, mat, jo tvirtinimu, viešosios tvarkos laikytis nemokantys asmenys dabar renkasi vienoje vietoje, kurioje iš dalies yra kontroliuojami.

Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Baras gavo įspėjimą

Vilijampolės seniūnas Vygaudas Aloyzas Stundžia informavo, kad dėl šalia baro ignoruojamų viešosios tvarkos taisyklių yra gavęs kelis skundus – gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje.

„Skundus su savo komentarais esame nusiuntę Kauno miesto savivaldybės į Licenzijų, leidimų ir paslaugų skyrių, į Santakos policijos komisariatą ir į savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Sausio pabaigoje iš savivaldybės Licenzijų, leidimų ir paslaugų skyriaus gavome informaciją apie „Lismerai“ išsiųstą raštišką įspėjimą, kad jai yra nustatytas vieno mėnesio veiklos stebėjimo terminas. Įmonė įpareigota taikyti efektyvias prevencines priemones, siekiant pagerinti situaciją. Terminui pasibaigus, skyrius vertins situaciją pakartotinai. Esant pagrindui, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, gali būti priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Seniūnija paprašyta fiksuoti viešosios tvarkos pažeidimus, atliekamus asmenų, išėjusių iš baro, daryti nuotraukas, esant reikalui kviesti policiją“, – sakė seniūnas.

O jei bare prisigeria tiek, kad į lauką tenka ropoti, tada jau nieko gero tikėtis neverta.

Anot V.A.Stundžios, pažeidimų apie netinkamą elgesį šalia baro esančioje teritorijoje pastarosiomis dienomis neužfiksuota.

„Tačiau ar tai atspindi realią situaciją, negalėtumėme garantuoti, nes mes nuolat stebėti negalime. Problema yra platesnė – aplinkui gyvena daug alkoholį vartojančių asmenų. Jie gerdavo visose pakampėse, dabar tas baras juos patraukė – nulindo į tą barą. Tai gal iš dalies yra teigiamas momentas, nes jų dabar mažiau matyti viešumoje. O jei bare prisigeria tiek, kad į lauką tenka ropoti, tada jau nieko gero tikėtis neverta“, – apgailestavo Vilijampolėse seniūnas.

Norėjo, kad sutuoktų

Miesto meras, vicemerai, savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai turi pareigą bendrauti su gyventojais.

Tam skiriamas laikas, aukščiausio lygio politikai ir valdininkai turi gyvai išgirsti klaipėdiečių godas.

Kartą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sulaukė merginos atstumto šiauliečio skambučio.

"Vaikinas paskambino, paklausė, ar gali ateiti. Kaip tik tuo metu neturėjau kitų skubių darbų. Vizitas buvo neįprastas – vyrukas prašė, kad kartu su juo važiuočiau pas merginos tėvus ir dalyvaučiau jų susitaikymo ceremonijoje. Kaip kokioje TV pagalbos laidoje. Atsimenu, nevažiavau, patariau nusipirkti gėlių ir aktyviau veikti pačiam", – vieną keisčiausių prašymų prisiminė V.Grubliauskas.

Vizitas buvo neįprastas – vyrukas prašė, kad kartu su juo važiuočiau pas merginos tėvus ir dalyvaučiau jų susitaikymo ceremonijoje.

Griežto karantino metu įdomaus prašymo yra sulaukusi ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

"Vienas skambutis labai nustebino. Pradėjo mane girti, aiškinti, kad aš – pozityvus, šiltas žmogus, o po to paklausė, gal galėčiau sutuokti porą. Teko aiškinti, kad neturiu tokių įgaliojimų. Tai buvo laikas, kai tuoktuvės santuokų rūmuose vykdavo su kaukėmis, o ceremonijoje galėjo dalyvauti itin ribotas žmonių skaičius. Galvodama, kodėl jie nusprendė manęs to prašyti, supratau, kad tuo metu buvau labai matoma, nes pristatydavau pandeminius klausimus mieste, buvau atsakinga už saviizoliacijos dalykus, grįžtančiųjų parvežimą iš oro uostų ir apgyvendinimą tam tikrose vietose", – prisiminė A.Dirgėlienė.

Liepė sodinti apelsinmedžius

Dar vienas klaipėdietis nustebino A.Dirgėlienę, kai 2019 m. buvo prasidėjusi kalba apie Vilties gatvės tvarkymą ir sergančių medžių šioje gatvėje kirtimą.

Žmogus kalbėjo: jei norima šią gatvę padaryti šviesią ir jos pavadinimą atitinkančią vilčių kupiną aplinką, reikėtų sodinti ne paprastus medžius, o apelsinmedžius ar kitų citrusinių vaismedžių.

"Jis siūlė Vilties gatvėje užaugusius apelsinus spausti, o sultis tiekti Respublikinės ligoninės pacientams. Kai suabejojau, ar šiltųjų kraštų medžiai pas mus prigis ir juo labiau sunokins vaisius, išgirdau įdomų argumentą – klimatas keičiasi, ateina atšilimas, tuoj bus karšta ne tik vasarą, bet šilta ir žiemą", – prisiminė A.Dirgėlienė.

Dar vienas žmogus skambino griežto karantino metu ir klausė, kur galima praleisti atostogas, kai nebėra galimybės keliauti į užsienį.

A.Dirgėlienė pasakojo žmogui telefonu, kad čia pat, Lietuvoje ir net netoli nuo Klaipėdos, yra daug gražių ir įdomių vietų.

"Pasijutau tarsi ekskursijų vadovė, bet maloniai pasikalbėjome. Pasakojau, kad galima važiuoti aplink Lietuvą, visai smagu pradėti nuo šiaurinės dalies. Lankant kiekvienos gyvenvietės bažnyčias, kapinaites, žymių tos vietos žmonių atmintinas vietas galima patirti įdomių atradimų", – pasakojo A.Dirgėlienė.

Įvaizdis: A.Dirgėlienė griežto karantino metu sulaukė prašymo sutuokti jaunavedžių porą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skundė marsiečius

Tikra tiesa – valdžios žmonės neretai telefono ragelyje išgirsta ir piktų žmonių balsus.

Klaipėdos meras teigė, kad 99 proc. jam skambinančių žmonių nori kuo nors pasiskųsti arba reikalauja, kad būtų išspręsta kokia nors jiems aktuali problema.

Tik telefonu dažniausiai tokių problemų išspręsti neįmanoma.

Tada meras tampa savotišku konsultantu ir aiškina, kur kreiptis, kam ir ką rašyti.

Kartą skambino žmogus ir sakė, kad marsiečiai nusuko jo anteną, todėl pablogėjo telefono signalas. Paaiškinau, kad su Marsu ryšio neturiu, bet pabandysiu pasidomėti, kas atsitiko.

"Sunkiai bepamenu, kad kas paskambinęs kuo nors mūsų mieste pasidžiaugtų. Gal laimingi žmonės nelinkę dėkoti ar dalintis emocijomis. Problemos tos pačios – ūkinės: kiemai, skundai dėl darželių ar mokyklų, viešojo transporto. Visa tai – siužetai iš gyvenimo. Didžioji dalis skambučių byloja apie sunkią psichologinę žmonių būklę. Jaučiu, kad neretai žmonėms reikia išsikalbėti, todėl tenka pabūti tokiu psichologu. Neretai to žmogui ir užtenka. Kai kurie kelia šypseną. Kartą skambino žmogus ir sakė, kad marsiečiai nusuko jo anteną, todėl pablogėjo telefono signalas. Paaiškinau, kad su Marsu ryšio neturiu, bet pabandysiu pasidomėti, kas atsitiko", – neslėpė V.Grubliauskas.

Kartą pas merą veržėsi moteris, reikalaudama tarpininkauti bendraujant su rusų kalba leidžiamo savaitraščio "Klaipėda" redaktoriumi. Interesantė pageidavo, kad dienraštis spausdintų baltarusišką televizijos programą.

A.Dirgėlienė sakė jaučianti, kad neretai žmonės nori tiesiog pasikalbėti, išlieti emocijas ir tuo pasitenkina.

Pas vicemerą – nuo užstalės

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis atviravo ne kartą bendravęs ir su akivaizdžiai neblaiviais asmenimis.

Vienas pašnekovas kelis kartus pasakojo apie aukščiau gyvenančius kaimynus, nuolat užpilančius skambinančiojo butą. Esą tai daroma tyčia, norint pakenkti.

Vicemeras dėl to bendravo su būsto administratoriais ir išgirdo, kad problema nėra tokia baisi, kaip ją apibūdino žmogus.

"Tuose skunduose būna nemažai tiesos. Dažnai tenka pagelbėti, bet tai yra mūsų kasdienis darbas. Kaskart, išgirdęs apie kokias problemas, bandau vertinti, ar galiu kuo padėti. Būna, kad tai tiesiog neįmanoma. Ne kartą bendravau su moterimi, kurią, pasak jos, apvogė, apiplėšė, ji skundėsi visoms įmanomoms teisėtvarkos institucijoms. Man paskambinusi ji guodėsi norinti važiuoti į Vilnių, bet neturinti už ką nusipirkti bilieto. Tiesiai šviesiai manęs prašė pinigų", – kaip vieną keistesnių atvejų prisiminė A.Cesiulis.

Skambino pati Tauta

Gana dažnai besikreipiantys žmonės nesusigaudo, ką dirba meras ir kokios yra savivaldybės administracijos funkcijos.

Kartais klaipėdiečiams atrodo, kad meras gali ką nors duoti, skirti kokių nors lengvatų. Tokių žmonių požiūris akį rėžia interneto komentaruose. Juose valdžia vaizduojama kaip nieko neveikianti, tik vaikštanti į priėmimus.

Matyt, tokie žmonės, pilantys pamazgas anoniminiu būdu, turi kompleksų. Jie – be galo pikti, visur mato tik apgavystes, nesąžiningumą.

"Matyt, tokie žmonės, pilantys pamazgas anoniminiu būdu, turi kompleksų. Jie – be galo pikti, visur mato tik apgavystes, nesąžiningumą. Manau, tokių nėra daug. Apmaudu, kad jie neturi noro sužinoti tikrąją tiesą, o jų kritika dažniausiai mažai panaši į tiesą. Man teko su tokiu atviru ir nepagarbiu elgesiu susidurti, kai Atgimimo aikštėje buvo surengtas pirmasis mitingas prieš skiepus. Pakėliau ragelį, klausiu, kas skambina. Man atrėžė: "Tauta skambina! Išeik pasišnekėti." Prašiau prisistatyti ir vėl išgirdau, kad skambina Tauta. Pradėjo man aiškinti, kad turime uždrausti skiepijimą. Ką su tokiu žmogumi galima kalbėti, jei jis nesuvokia, kad tai nėra savivaldybės kompetencija? Tokiais atvejais išklausai, užjauti žmogų ir baigi pokalbį", – neslėpė vicemeras.

Arvydas Cesiulis: man atrėžė: "Tauta skambina! Išeik pasišnekėti."

Pasirodo, šiuo nelengvu laiku gerokai padaugėjo anoniminių skundų, kuriais skundžiami mokyklų vadovai, įstaigų direktoriai, o skundų autoriai kalba visų tėvų ar darbuotojų vardu.

A.Cesiulis mano, kad tai rodo visuomenės nuovargį dėl įvairių ribojimų, susijusių su pandemija.

"Yra viena moteris, kuri ne kartą yra skambinusi dėl įvairių problemų. Tai duobė kieme atsivėrė, tai lapai nesugrėbti ilgai guli. Kaskart po to, kai sureaguojama į jos signalus, ji padėkoja, o kitą kartą sako, kad tik aš jai galiu padėti", – retą mandagaus bendravimo atvejį minėjo vicemeras.

Dovanos paveikslus

Kad ir kokie slogūs ir nerimą keliantys yra pastarieji dveji metai, A.Cesiulis patikino, kad ne tik niurzgliai ir bambekliai skambina valdžios žmonėms.

Praėjusios savaitės pabaigoje vicemerui paskambino pavardės nepasisakęs klaipėdietis Vytautas. Jis atskleidė esantis dailininkas ir teigė norintis savivaldybei padovanoti 14 savo drobių. Vienintelis prašymas buvo – įrėminti dovanojamus darbus.

"Nemačiau dar tų darbų ir nežinau šio dailininko pavardės. Puoliau dėkoti ir pažadėjau, kad mes tinkamai pasirūpinsime jo darbais. Paaiškinau, kaip turėtume tokią dovaną įforminti. Tai būtų dovana visiems klaipėdiečiams", – apie netikėtą ir maloniai nuteikusį skambutį pasakojo A.Cesiulis.

Interesantų skambučiai – nenuspėjami, bet čia yra savotiško žavesio.

Neseniai 65-metį atšventęs uostamiesčio vadovas V.Grubliauskas neslėpė, kad gruodį daugiausia skambinusiųjų jam linkėjo gražių dalykų ir sveikino su gimtadieniu.

Nors ir nelabai mėgsta sveikinimus ir nelaukia dienos, kai oficialiai pasensta dar vieneriais metais, meras sulaukė ne tik nuoširdžių ilgiausių metų palinkėjimų, bet ir primygtinio kvietimo į paties skambinusiojo gimtadienį.

V.Grubliauskas prisiminė, kas yra šis žmogus, bet nėra toks artimas, kad dalyvautų iškilmėse. Vis dėlto meras tikino vertinantis tokį kvietimą kaip pagarbos ženklą.

"Interesantų skambučiai – nenuspėjami, bet čia yra savotiško žavesio. Kai pagalvoju apie laiką, kai nebereikės atlikti mero pareigų, džiaugsiuosi ramybe ir galimybe atsiliepti į telefono skambutį, kai gali ir nori. Šiandien man atrodo, kad aš labai tuo džiaugsiuosi", – kalbėdamas apie ateitį reziumavo V.Grubliauskas.

Vilnietė, Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą. Bent kartą per dieną pasidaro puodelį arbatos ar kavos ir skuba į savo balkoną. Moteris džiaugiasi, kad klastingas virusas ją aplenkė, karantinas pagaliau baigėsi, bet veido kaukės atsikratyti neskuba. Kuo geresnis oras, tuo kaukė jai labiau reikalinga. Ypač, jei diena ne tik saulėta, bet ir vėjuota.

Pro savo balkono langus ponia Rimvyda mato rūšiuojamas statybines atliekas. Tiksliau tariant – sąvartyną. Čia vežama visa tai, kas lieka nugriovus, pavyzdžiui, seną namą. Iškraunama, vėliau rūšiuojama, vėl kraunama ir išvežama. Triukšmas, dulkės, kartais ir keista smarvė.

Ir taip, kaip ponia Rimvyda – kiekvieną dieną, jau ketverius metus gyvena mažiausiai trys tūkstančiai vilniečių, Salininkų mikrorajono gyventojų.

Jau ketverius metus jie prašo miesto valdžios, aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, ministerijų ir Seimo narių pagalbos. Rašo skundus, renkasi į piketus. Įrodinėja, tai, kas plika akimi matyti: staiga po jų langais atsiradęs sąvartynas trukdo gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje. Tuo metu verslininkai, UAB Atliekų perdirbimo centro atstovai, ginasi susilaukiantys nepagrįsto puolimo ir savo veiklos nutraukti neketina.

Atliekų rūšiavimo centras įkurtas kadaise buvusio dvaro teritorijoje. Tačiau vietoj karietų, dabar istorinį Vrublevskio dvaro kiemą puošia kalnai statybinio laužo. Valstybės saugomą, bet jau gerokai apirusį svirno pastatą nuolat veikia vibracija.

Ar išduodant leidimą miegamajame Vilniaus rajone tvarkyti statybinį laužą, buvo įvertinta, kur ir kokiomis sąlygomis bus vykdoma veikla? Ar nepažeidžia šalia įsikūrusios bendruomenės teisėtų lūkesčių į saugią ir sveiką aplinką? Kas leido tokią veiklą vykdyti viename iš miesto miegamųjų rajonų? Atsakymų į klausimus ieškos TV3 laidos „Žalioji byla“ žurnalistai.

„Žalioji byla“ – sekmadienį, 11 val., per TV3.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Administracinių bylų teisenos įstatymo ir dar 6 įstatymų paketo pataisų projektui.

„Maždaug trečdalis visų bylų, kurias dabar nagrinėja pirmos instancijos administraciniai teismai, būtų perduota nagrinėti – Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir Mokestinių ginčų komisijai, – sako ministras E. Jankevičius. – Priėmus šias pataisas, sumažės teismų darbo krūvis, daug veiksmingiau būtų ginamos žmonių teisės“.

Praėjusiais metais apygardų administraciniuose teismuose išnagrinėta per 13 tūkst. bylų, o vienam teisėjui per mėnesį vidutiniškai teko išnagrinėti 23 bylas. Teisme kiekvienos bylos procesas užtrunka 4-6 mėnesius, o apeliacinio skundo – ir iki pusantrų metų. Administracinių ginčų komisijoje skundas būtų nagrinėjamas iki 30 darbo dienų. Tai pareiškėjui atsieitų ir pigiau, nes nereikėtų mokėti žyminio mokesčio (30 eurų) teismui, taip pat bus neprivaloma samdytis advokatą.

Administracinių ginčų komisija nagrinėtų ginčus dėl viešojo administravimo subjektų padarytos žalos atlyginimo, sprendimų, susijusių su leidimais užsieniečiams dirbti ir gyventi Lietuvoje, tarnybinius ginčus, pavyzdžiui, dėl atleidimo iš darbo, nuobaudos skyrimo ir kt. Taip pat siūloma nustatyti privalomą ikiteisminį mokestinių ginčų nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje – jau dabar 94 proc. skundų joje išnagrinėjami iki teismo.

Jeigu nors vienas iš bylos dalyvių nesutiktų su ginčų komisijos priimtu sprendimu, tuomet bus galima kreiptis į apygardos administracinį teismą. Net ir apskundus šios komisijos priimtą sprendimą teismui, bylos nagrinėjimas vyks sparčiau ir kokybiškiau, nes esminės faktinės aplinkybės jau bus nustatytos.

Pareiškėjas priklausomai nuo savo gyvenamosios vietos galėtų kreiptis į Vilniuje esančią Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba jos padalinius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.