Akcija „Laisvės kelias“ driekėsi 32 kilometrus – nuo Katedros aikštės Vilniuje iki pasienyje su Baltarusija esančių Medininkų memorialo.
Daugelis žmonių buvo apsirengę baltai, rankose laikė Lietuvos ar tautinę Baltarusijos vėliavas, turėjo gėlių – kardelių.
„Manau, kad tai yra žinia ne tik baltarusiams, tai žinia ir rusams, ir ukrainiečiams, nors jie kaip ir laisvi, tai žinia pasauliui, kad jie yra ne vieni, kad jie rūpi, ir pasauliui jie turi rūpėti. Ir kad mes patys galime būti vieningi, susivienyti dėl tikslo ne tik galvojant apie save, bet ir apie kitus“, – BNS sakė „Laisvės kelyje“ kalbinta 48 metų Vilniaus universiteto dėstytoja Sigita Girdzijauskienė.
72 metų pensininkė Dalia Kaminickienė teigė į akciją atvykusi, nes turi draugų baltarusių ir jie skundėsi, kad jau daug metų patiria priespaudą, persekiojimą, šalyje veši korupcija, o jie patys sunkiai gyvena.
Tai žinia pasauliui, kad jie yra ne vieni, kad jie rūpi, ir pasauliui jie turi rūpėti. Ir kad mes patys galime būti vieningi, susivienyti dėl tikslo ne tik galvojant apie save, bet ir apie kitus.
„Man čia asmeniškai kažkas dvasiško, prieš 31 metus buvau penkiametis ir atsimenu su dideliu malonumu šitą įvykį (Baltijos kelią – BNS). Manau, kad būtų galima tiesiog įprasminti ir parodyti kaimynams, kaip demokratiškai gyvenantys žmonės gali palaikyti savo kaimynus. Manau, kad mūsų pareiga palaikyti kaimynus“, – kalbėjo programuotojas Arvydas Macijauskas.
„Jeigu mes nebūtume ėję, tai ir per Sausio tryliktąją nebūtume ėję, tai nieko ir nebūtų. Reikia kažką daryti, jeigu nori geresnio gyvenimo. Broliška valstybė, nėra kalbos, reikia padėti“, – BNS teigė paslaugų sektoriuje dirbantis 45-erių Gintaras.
„Atvykome palaikyti kaimynų, nes jaučiame, kad jiems reikia pakalbos (...) Palaikymas svarbus, kad baltarusiai nenuleistų rankų, eitų į gatves protestuotų“, – tvirtino vadinamajame Minsko plente stovėjęs 42 metų verslininkas Donatas Karanauskas.
Pasak akciją organizavusios „Laisvės TV“ komunikacijos vadovė Živilės Tiškevičiūtės, dalyvauti kelyje registravosi per 49 tūkst. žmonių, tačiau organizatoriai mano, kad jų buvo daugiau.
Renginyje taip pat dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, Seimo nariai, merai, kt.
Premjeras Saulius Skvernelis savo palaikymą kaimynams išsakė vaizdo įraše.
Baltarusijos prezidento rinkimų dalyvė Sviatlana Cichanouskaja už palaikymą lietuviams taip pat padėkojo nuotoliniu būdu.
„Kaip niekas kitas jūsų galite suprasti baltarusius, nes neseniai patys visa tai patyrėte. Labai tikiuosi, kad greitai mes vėl stovėsime grandinėje, bet jau ne solidarumo, o draugystės su laisva Baltarusija“, – sakė ji.
Virš „Laisvės kelio“ skrido dešimt mažųjų orlaivių, žemės keliu vyko motociklų kolona, dviratininkai.
Katedros aikštėje į dangų pakeltas oro balionas su 15 metrų tautine Baltarusijos vėliava.
Sekmadienį maždaug 30-yje valstybių surengtos simbolinės Baltarusijos ir „Laisvės kelio“ palaikymo akcijos.
I. Gelūno/Fotobanko nuotr.
Ši akcija vyko rugpjūčio 23 dieną, kaip ir Baltijos kelias, kai 1989 metų rugpjūčio 23-iąją į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Tuomet pasauliui buvo pasiųsta žinia apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.
Pasibaigus „Laisvės kelio“ akcijai Medininkų pilies kieme surengtas Baltarusijos palaikymo koncertas ir televizijos maratonas. Surinktos lėšos atiteks organizacijai „BY Help“, kuri nuo 2017 metų gina sužeistus, suimtus, persekiojamus baltarusius ir jų šeimas.
I. Gelūno/Fotobanko nuotr.
L. Linkevičius: „Laisvė kelias“ siunčia kelias svarbias žinutes tiek baltarusių tautai
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad akcija „Laisvės kelias“ yra siunčiamos kelios labai svarbios žinutės tiek baltarusių tautai, tiek ir tarptautinei bendruomenei. Ministras teigia, kad baltarusių tautai yra siunčiama žinia, kad Lietuva palaiko jų kovą už demokratinius pokyčius šalyje, o tarptautinei bendruomenei, pasak politiko, yra demonstruojama, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, negali būti toleruotina.
„Viena iš žinučių baltarusiams būtų, kad mes juos palaikome, kad palaikome jų norą būti išgirstiems, kad juos gerbtų kaip piliečius, kad su jais kalbėtųsi – čia mes juos palaikome. Mes siunčiame žinutę ir pasauliui, kad tai, kas vyksta Europos šalyje, yra netoleruotina ir galimai panaudota jėga, bet galbūt ir nusikaltimai įvykdyti yra netoleruotini“, – Eltai teigė L. Linkevičius.
L. Linkevičius taip pat apgailestauja dėl kai kurių valdančiosios daugumos atstovų pasisakymų, esą Lietuva pernelyg agresyviai kalba Baltarusijos režimo atžvilgiu, tačiau džiaugiasi bent tuo, kad tai yra tik išimtiniai atvejai.
„Ką padarysi, visokių pasitaiko, bet tai ne daugiskaita, tai yra, ačiū Dievui, išimtiniai atvejai ir tai nesukuria taisyklės“, – sakė jis.
