Kaip ir gamtoje, zoologijos sode gyvenantys paprastieji meškėnai, arktiniai vilkai, rudosios lapės, korsakai – mažosios Azijos laputės, kupranugariai ir stumbrai bei kiti plėšrūnai ir kanopiniai, artėjant šalčiams, pasirūpina šiltu kailiu. Jie šeriasi ir keičia vasarinį, gerokai vėsesnį ir plonesnį kailį į šiltą žieminį. Atėjus šalčiams, keičiasi ne tik jų išvaizda, bet ir mityba. Šiuo laikotarpiu svarbu tinkami pašarai, taip pat kad būtų subalansuotas maistas ir papildai. Mėsos kiekis padidinamas visiems plėšrūnams.

Vasaros laikotarpiu liūtams, tigrams, leopardams vieną kartą per savaitę skiriama iškrovos diena, bet esant šaltai žiemai, tai nedaroma. Jeigu gyvūnas sotus, šalčio nebijo. Skirtingai nei plėšrūnams, kanopiniams gyvūnams žiemos laikotarpiu pašarų kiekiai nedidėja, keičiasi tik sudėtis, jie gauna daugiau daržovių.

Zoologijos sodo paukščių karalystėje žiemai ruošiamasi skirtingai. Pavyzdžiui, vandens paukščiams (žąsims, antims, rausviesiems pelikanams) žiemojimui patalpos ruošiamos jau vasarą. Spustelėjus stipresniam šaltukui ir užšąlus tvenkiniams, šie paukščiai perkeliami į žiemojimui skirtas patalpas. Sukeliami ir gandriniai paukščiai, tokie kaip juodieji gandrai, ibisai; iš vištinių: povai, patarškos.

Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Fazaninių paukščių žiema nebaugina. Svarbu, kad paukščiai turėtų kur pasislėpti nuo žiemos darganų, todėl žiemai paukščių prižiūrėtojai daro palapines iš eglių šakų. Šiltą plunksnų drabužį turintys plėšrieji paukščiai žiemoja lauko voljeruose, tačiau kaip ir fazaniniai paukščiai turi pastogę, kad galėtų apsisaugoti nuo žiemos speigų.

Gamtoje plėšrieji paukščiai kaip ir žinduoliai grobį pasigauna ne kiekvieną dieną. Tačiau jie nesimaitinti gali ilgą laiką. Zoologijos sode plėšriesiems ir pelėdiniams paukščiams vasaros ir žiemos racionas skiriasi. Vasarą jie turi dvi iškrovos dienas per savaitę, kai negauna pašaro, o žiemą – vieną dieną. Įdomiausi pasaulio tropinių rūšių paukščiai zoologijos sode kaip ir gamtoje gyvena nuolat besitęsiančioje vasaroje – terariume, o jų spalvų ir balsų įvairovė džiugina lankytojus visus metus.

Ropliai, gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai atšalus orams neįminga taip giliai kaip meškos ar barsukai. Tuo laikotarpiu mažinamas pašaro kiekis, drėgmė ir keliais laipsniais sumažinama aplinkos temperatūra. Įdomu tai, kad žiemojimo metu ropliai gali prarasti 20 proc. savo kūno svorio. Viskas daroma palaipsniui, netgi gyvūnų maitinimas nutraukiamas, kad organizmas išsivalytų ir pasirengtų žiemai.

Sulėtėjus medžiagų apykaitai, maisto likučiai gyvūnui gali būti pražūtingi. Kartais ropliai pabunda ir ieško vandens atsigerti. Dykumų, pusdykumių ir tropikų driežai gamtoje nepatiria temperatūrų skirtumų, tačiau jie turi poilsio periodą sausuoju metų laikotarpiu. Zoologijos sode sukuriamos panašios sąlygos. Toks periodas trunka du, tris mėnesius.

Pasižiūrėti, kaip žiemai ruošiasi skirtingų rūšių gyvūnai, kaip kinta jų išvaizda – įdomu. Tai galite pamatyti apsilankę Lietuvos zoologijos sode.

Negalima net laikyti

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė sakė, kad anksčiau būdavo vos vienas kitas atvejis, kai tekdavo konfiskuoti be leidimų, netinkamomis sąlygomis laikomus ar apskritai draudžiamus auginti Lietuvoje laukinius gyvūnus.

Šiemet gautas ne vienas skundas dėl gatvėse, prie parduotuvių pardavinėjamus vėžliukus. Apie tokios nelegalios veiklos bumą rašė ir portalas kaunodiena.lt. Iš vieno prekeivio rugsėjo pabaigoje buvo konfiskuoti net 27 gyvūnai.

Invazinių rūšių atstovų net namuose negalima laikyti, o čia vykdoma jų prekyba.

"Invazinių rūšių atstovų net namuose negalima laikyti, o čia vykdoma jų prekyba. Beje, tokiomis oro sąlygomis šiltame klimate augusius vėžliukus pardavinėti yra kankinimas", – teigė D.Černevičienė. Pamačius pardavinėjamus vėžliukus, specialistė siūlo kuo skubiau kreiptis pagalbos numeriu 112 ir paprašyti, kad sujungtų su aplinkosaugos specialistais.

Anot jos, vėžliams reikalinga ypatinga priežiūra, o nelegalūs pardavėjai pirkėjams suokė, kad jie augs nedideli ir juos lengva prižiūrėti. Iš tiesų Kamberlendo raštuotasis vėžlys gali užaugti geros lėkštės dydžio ir gyvendamas nelaisvėje sulaukti dešimt metų (laisvėje jie išgyvena ir iki 30 metų), be to, šie gyvūnai yra vandeniniai – jiems plaukioti būtinas vanduo.

Invazinės rūšys pavojingos ne tik todėl, kad gali išstumti vietines rūšis, bet ir gali platinti ligas, nežinia, kokį poveikį gali turėti vandens telkinių, jeigu tai vandens gyvūnai, augmenijai.

Ji patarė apskritai gyvūnų nepirkti turguose, prie parduotuvių, gatvėse ar pan. Svarbu gauti gyvūno kilmės dokumentus ar bent dokumentus, įrodančius, iš ko ir kada gyvūnas įsigytas.

Iki šios savaitės Lietuvos zoologijos sode iš viso buvo apgyvendinti 32 konfiskuoti raštuotieji vėžliai. "Jie yra keturių porūšių. Pas mus atvežti Kamberlendo raštuotieji vėžliai Trachemys scripta troostii. Šiuo metu gyvūnams taikomas karantinas, todėl jie laikomi atskirai nuo kitų zoologijos sodo gyventojų. Mažylių adaptacija vyksta sklandžiai, jie maitinasi, yra judrūs", – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.

Atvyko kaimanas ir šimpanzė

Prieš kelerius metus aplinkosaugininkai iš veterinarijos studento konfiskavo krokodilą. "Jis aiškino, kad pirkęs neva driežą, o šiam išaugus į krokodilą nutarė parduoti internetu", – pasakojo D.Černevičienė.

A.Pikūnienė patikslino, kad 2013 m. spalį į sodą buvo atvežtas krokodilinis kaimanas. "Jis dar neturėjo metukų. Šiuo metu kaimaniuką Kroką galima pamatyti zoologijos sodo terariumo ekspozicijoje. Jis pagal savo amžių puikiai jaučiasi, normaliai auga. Sveria apie 8 kg, ilgis – apie 1,2 m", – gyvūną apibūdino A.Pikūnienė.

Anot vedėjos, buvęs kaimano šeimininkas kartą užsuko pasiteirauti apie buvusį augintinį. "Galbūt jį aplanko ir dažniau", – teigė A.Pikūnienė.

Prieš septynerius metus sode laikinai buvo apgyvendinta šimpanzė – čia atsidūrė po teisminių ginčų tarp cirko savininkų Zobovų. Vėliau M.Zobovas siekė ją atgauti, tačiau negalėjo pateikti jos įsigijimo dokumentų.

Vyriausiasis biologas Benas Arūnas Noreikis pasakojo, kad šimpanzė Regina į zoologijos sodą pateko sverdama vos 40 kg. "Kailis buvo išretėjęs, sunkiai judėjo, o raumenys buvo silpnai išsivystę. Tais pačiais metais ji buvo perkelta į Olandiją, į "AAP" organizaciją (Gyvūnų teisių gynimo ir apsaugos organizacija). Ten gyvena iki šiol", – pasakojo biologas.

Vorai jaučiasi puikiai

Neseniai Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai į sodą atvežė konfiskuotų vorų. Aplinkosaugininkams patikrinus informaciją apie galbūt neteisėtą prekybą vorais, ji pasitvirtino – vyras pardavinėjo juos, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais.

Prekeivis skelbėsi, kad parduodami devynių rūšių vorai, bet pardavėjas teturėjo tik trijų rūšių. Viena iš jo siūlytų rūšių – Lasiodora parahybana – yra kilusi iš Brazilijos. Tai trečia pagal dydį vorų paukštėdų rūšis. Kita rūšis – Psalmopoeus cambridgei – nuodingas tarantulas, kilęs iš Trinidado. Trečioji – Poecilotheria vittata – kilusi iš Šri Lankos ir įtraukta į Tarptautinės gamtos išsaugojimo organizacijos raudonąjį sąrašą.

"Gyvūnai atvyko sveiki, tačiau jie turi pereiti karantinavimo laikotarpį. Šiuo metu gyvūnai perkelti į didesnes dėžutes ir puikiai jaučiasi", – teigė vyresnioji entomologė Kristina Guzaitienė.