Šis pareigūnas turėtų perimtą tyrimo dėl įtariamo D. Trumpo kampanijos susimokymo su Rusija per 2016 metų prezidento rinkimus, priežiūrą. Šiuo tyrimui vadovauja specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris).

W. Barras pakeis Jeffą Sessionsą (Džefą Sešonzą), praeitą mėnesį D. Trumpo priverstą atsistatydinti didėjant spaudimui Baltiesiems rūmams dėl R. Muellerio tyrimo.

W. Barras, generalinio prokuroro pareigas ėjęs 1990-1993 metais, yra „nuostabus žmogus, nuostabu asmenybė“, sakė D. Trumpas.

„Jis buvo mano pirmasis pasirinkimas nuo pirmosios dienos... gerbiamas respublikonų, gerbiamas demokratų“, – pridūrė prezidentas.

JAV ambasadorė prie JT

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį paskyrė Valstybės departamento atstovę ir buvusią televizijos „Fox“ žinių pranešėją Heather Nauert (Hiter Noert) naująja šalies ambasadore prie Jungtinių Tautų.

D. Trumpas sakė žurnalistams, kad H. Nauert, perimsianti postą iš Nikki Haley (Niki Heili), pasirodė esanti „labai talentinga, labai sumani“ administracijos narė.

48 metų H. Nauert šis postas buvo prognozuojamas nuo spalio, kai buvusi Pietų Karolinos gubernatorė N. Haley, kuri, kaip manoma, puoselėja politines ambicijas ateičiai, paskelbė atsistatydinanti.

H. Nauert, buvusi vienos iš mėgstamiausių D. Trumpo laidų „Fox and Friends“ vedėja, Valstybės departamento atstove tapo neturėdama patirties užsienio politikos srityje.

Kitaip negu N. Haley, ji tikriausiai neturės vyriausybės nario statuso. Tai reiškia, kad sprendimus užsienio politikos srityje priiminės tik D. Trumpo karingasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) ir dabartinis H. Nauert viršininkas – valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).

Jos paskyrimą dar turės patvirtinti Senatas, kur D. Trumpo Respublikonų partija turi daugumą.

Paskyrimą jau gyrė Izraelis, kuris seniai kliaujasi Jungtinių Valstijų veto svarstant jam nepalankias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

„Nauert palaikė Izraelio valstybę (dirbdama) savo ankstesniuose postuose, ir neabejoju, kad abiejų mūsų šalių bendradarbiavimas toliau stiprės (jai dirbant) ambasadore prie JT“, – sakoma Izraelio ambasadoriaus JT Danny Danono (Denio Danono) pareiškime.

Ketvirtadienį N. Haley pristatė JT Generalinei Asamblėjai JAV parengtą rezoliucijos projektą, kuriuo smerkiamas Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ dėl į Izraelį paleistų raketų, tačiau rezoliucija buvo atmesta.

Vis dėlto balsavimas tik sustiprino Jungtinių Valstijų poziciją, kad ši pasaulinė organizacija yra nusistačiusi prieš Izraelį.

Tai tikriausiai buvo paskutinis N. Haley diplomatinis darbas.

„Jungtinės Valstijos prisijungia prie mūsų Europos sąjungininkų ir partnerių, smerkdamos fiktyvius lapkričio 11-osios rinkimus Rusijos kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV Valstybės departamento atstovės spaudai Heather Nauert (Heter Noert) pranešime.

„Vakar vykę neteisėti procesai buvo Maskvos bandymas oficialiai įtvirtinti savo įgaliotinius Donbase, vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose“, – nurodoma jame.

JAV pareiškimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo bendrame pareiškime, paskelbtame po sekmadienio susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimą, pavadino šiuos rinkimus neteisėtais. 

Baltieji rūmai atmeta Rusijos 2014 metais įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją ir sako, kad sankcijos liks galioti, kol šis žingsnis bus atšauktas.

„Šiems dariniams nėra vietos Minsko susitarimuose ar Ukrainos konstitucinėje sistemoje, ir jie turėtų būti išformuoti drauge su nelegaliais ginkluotais dariniais, – sakė H. Nauert. – Jei Rusija suplanavo, kad neteisėti lapkričio 11-osios „rinkimai“ nulems tarptautinę pagarbą jos įgaliotiniams, tai tarptautinė reakcija įrodo, kad ji klydo.“

Pasak H. Nauert, JAV ir Europos Sąjunga „vienu balsu“ pasisakė prieš sekmadienį įvykdytą „Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą“.

2014 metų pradžioje po Kijevo gatvėse įvykusio ir prorusišką prezidentą nušalinusio sukilimo kai kuriuose Ukrainos rajonuose įsiviešpataujant chaosui, Rusijos kariai – dėvintys uniformas be skiriamųjų ženklų – užėmė Krymą.

Pusiasalyje, kur gyvena daug rusakalbių, buvo sušauktas referendumas, o 2014 metų kovo 18 dieną Rusija oficialiai aneksavo jį ir prijungė prie Rusijos Federacijos teritorijos.

Ukraina, kuri taip pat grumiasi su prorusiškų separatistų maištu šalies rytuose, kategoriškai atmeta šį savo suverenumo pažeidimą, o Vakarai jos poziciją tvirtai remia.