Pranešime ji pridūrė, kad tai buvo atsakas į Izraelio kariuomenės smūgius, per kuriuos žuvo trys „Hezbollah“ kovotojai.

„Hezbollah“ nurodė, kad „atsakydama į tai, kad priešas nužudė keletą pasipriešinimo kovotojų Ain Baalo ir Šehabijos vietovėse“, antradienį surengė bendrą ataką valdomomis raketomis ir sprogstamaisiais dronais prieš karinės žvalgybos vadovavimo centrą Izraelio šiaurėje.

„Šiandien IAF (Izraelio karinių oro pajėgų) lėktuvas smogė ir likvidavo „Hezbollah“ pakrantės sektoriaus Libane vadą Ismailą Yusefą Bazą (Ismailą Jusefą Bazą)", – sakoma kariuomenės pranešime, kuriame priduriama, kad jis žuvo Ain Baalo vietovėje.

„Izraelio smūgis buvo nukreiptas į vietovę (...) netoli Baalbeko, o jo taikinys – „Hezbollah“ priklausantis dviejų aukštų pastatas“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis grupuotėje ir pridūrė, kad aukų nebuvo.

Libano Nacionalinė naujienų agentūra taip pat pranešė, kad „priešo oro smūgis buvo nukreiptas į pastatą“ Nabi Šito kaime ir jį sugriovė.

Anksčiau sekmadienį „Hezbollah“ pareiškė, kad raketomis du kartus apšaudė Izraelio pozicijas aneksuotose Golano aukštumose po to, kai prisijungė prie beprecedentės Irano dronų ir raketų atakos prieš Izraelį.

Irano ataka buvo atsakas į balandžio 1 dieną surengtą, kaip numanoma Izraelio, smūgį, kurio metu buvo sulygintas su žeme Irano diplomatinis pastatas Damaske ir žuvo septyni elitinės Revoliucinės gvardijos nariai, įskaitant du generolus.

Nuo spalio 7 dienos, kai islamistų judėjimas „Hamas“ surengė precedento neturintį pietų Izraelio puolimą ir taip sukėlė karą Gazos Ruože, Irano remiama libaniečių grupuotė „Hezbollah“ beveik kasdien apšaudo žydų valstybės kariuomenę.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, nuo spalio mėnesio, kai prasidėjo karas Gazos Ruože, per žydų valstybės ir „Hezbollah“ apsikeitimus ugnimi Libane žuvo mažiausiai 363 žmonės, dauguma jų – kovotojai, bet mažiausiai 70 buvo civiliai.

Žydų valstybės kariuomenės teigimu, per šiuos apsikeitimus ugnimi Izraelyje žuvo mažiausiai 10 karių ir aštuoni civiliai.

Dėl karo veiksmų iš pažeidžiamų teritorijų traukiasi gyventojai.

Nuo spalio 7 dienos, kai islamistų grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį, „Hezbollah“ beveik kasdien apsikeičia ugnimi su žydų valstybe.

Pastaruoju metu Izraelis suintensyvino išpuolius Libano teritorijoje, taip pat ir prieš „Hezbollah“ vadus.

Žydų valstybė taip pat sustiprino smūgius prieš „Hezbollah“ ir kitus su Iranu susijusius taikinius Sirijoje. Be to, praėjusią savaitę Izraelis sudavė oro smūgį Irano ambasados konsuliniam skyriui Sirijos sostinėje, o analitikai baiminasi, kad šis smūgis gali lemti peraugimą į platesnio masto karą.

Sekmadienį Izraelio kariuomenė paskelbė, kad baigtas tolesnis Šiaurės vadavietės pasirengimo karui Libano fronte etapas.

Kariuomenės išplatintame pareiškime teigiama, kad vadai „dabar yra pasirengę per kelias valandas pašaukti ir aprūpinti visus reikalingus karius [...] į fronto liniją gynybinėms ir puolamosioms misijoms“.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai smogė „Hezbollah“ elitinėms „Radwan“ pajėgoms Chijame, už kelių kilometrų į šiaurę nuo Izraelio okupuotų Golano aukštumų. Pranešime priduriama, kad smūgiai taip pat buvo suduoti netoli Touro, į šiaurės rytus nuo pakrantės Tyro miesto, esančiai vadavietei.

Kiek anksčiau Izraelis nurodė, kad kad atsakydamas į raketas, paleistas į Golano aukštumas, smogė taikiniams Kaukabanoje, netoli Chijamo, ir Meis Džabalo pietų Libane.

Tel Avivo universiteto politikos mokslų profesorius Emmanuelis Navonas (Emaniuelis Navonas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad karo šiaurinėje dalyje vargu ar pavyks išvengti.

Bet Izraelio saugumo ekspertas Omeras Dostri (Omeras Dostris) nurodė, kad konfliktas sausumoje greičiausiai neprasidės, kol nepasibaigs kovos palestiniečių anklave.

„Hezbollah“ ir Izraelis pastarąjį kartą kariavo 2006 metais.

Penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) sakė, kad Irano remiama grupuotė dar nepanaudojo savo pagrindinių ginklų, ir pridūrė, kad apsikeitimas ugnimi su Izraeliu baigsis, kai Gazos Ruože pasibaigs karas.

Sekmadienį „Hezbollah“ artimas šaltinis AFP korespondentui rytiniame Libano Baalbeko regione teigė, kad kiti smūgiai buvo nukreipti į Džantą ir Sifrį Bekos slėnyje, maždaug už 80 km nuo artimiausios Izraelio sienos.

Izraelio kariuomenė socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad po to, kai buvo numuštas pajėgų dronas, naikintuvai smogė kariniam kompleksui ir trims kitiems „Hezbollah“ oro gynybos tinklui priklausantiems objektams regione.

Irano lyderis pažadėjo atkeršyti už praėjusios savaitės smūgį ambasadai Sirijoje, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai.

Sekmadienį Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) pareiškė, kad kariuomenė baigė visus parengiamuosius darbus, kad galėtų veiksmingiau reaguoti į bet kokius Irano veiksmus. 

„Visiška pergalė suduos mirtiną smūgį blogio ašiai – Iranui, „Hezbollah“, husiams ir, žinoma, „Hamas“, – sakė B. Netanyahu kreipdamasis į kariuomenės vadus. Premjero žodžiai cituojami jo biuro išplatintame pranešime.

Spalio 7 dieną prasidėjus Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karui, regioninė įtampa smarkiai išaugo, įtraukdama Irano remiamas grupuotes Irake, Sirijoje, Jemene ir Libane.

Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ jau daug metų kariauja Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pusėje jo šalies kare ir yra palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ sąjungininkė.

Jemeno husių sukilėliai lapkritį pradėjo atakuoti Raudonosios jūros laivybą, sakydami, kad smogia su Izraeliu susijusiems laivams ir taip siekia paremti palestiniečius Gazos Ruože, kurį siaubia Izraelio ir „Hamas“ karas.

„Izraelis imsis karinių veiksmų, kad susigrąžintų evakuotus piliečius“ į savo šiaurinę pasienio teritoriją, jei nebus pasiektas diplomatinis sprendimas smurtui nutraukti, I. Katzas sakė savo kolegai iš Prancūzijos Stephane'ui Sejourne (Stefanui Sežurnė), rašoma Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Spalio 7-osios islamistų grupuotės „Hamas“ išpuoliams prieš žydų valstybę išprovokavus karą Gazos Ruože, Izraelio ir Libano pasienyje beveik kasdien vyksta Irano remiamų „Hezbollah“ kovotojų ir Izraelio pajėgų susišaudymai.

Įtampa pasienyje padidėjo po to, kai anksčiau šį mėnesį Beiruto priemiestyje buvo nužudytas „Hamas“ lyderio pavaduotojas Salehas al Arouri (Salehas Aruris). Smūgis prieš jį priskiriamas Izraeliui.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, nuo spalio 7-osios per smurtą pasienyje žuvo 190 žmonių, įskaitant daugiau kaip 140 „Hezbollah“ kovotojų ir daugiau kaip 20 civilių, įskaitant tris žurnalistus.

Izraelio valdžios duomenimis, šalies šiaurėje žuvo mažiausiai devyni kariai ir keturi civiliai.

2006 metais Izraelis ir „Hezbollah“ buvo įsitraukę į mėnesį trukusį karą.

Jos duomenimis, be kita ko, apšaudytos Biranito kareivinės, Birket Rišis ir Metulos vietovės.

Libano saugumo šaltinių duomenimis, Izraelis, keršydamas už smūgius, iš artilerijos apšaudė Libano pasienio vietovės Kfarkelos regioną, esantį vos už 2 km nuo Metulos. Vietovės gyventojai pasakojo ir apie kulkosvaidžių ugnį, lyg vyktų susirėmimai gyvenvietės pakraščiuose.

Izraelio armija, reaguodama į paklausimą, pranešė tik tiek, kad šiaurėje būta oro pavojaus. Apie galimas aukas abiejose sienos pusėse kol kas duomenų nėra.

Izraelis, darydamas karinį ir diplomatinį spaudimą, nori pasiekti, kad „Hezbollah“ vėl atsitrauktų už 30 km nuo sienos esančios Litanio upės. Tai numato ir JT rezoliucija. „Hezbollah“ šiuo metu vis atakuoja iš buferinės zonos, kuri buvo nustatyta šalies pietuose 2006 metais pasibaigus antrajam Libano karui. Izraelis jau kelis kartus perspėjo, kad yra pasirengęs ir didesnei karinei operacijai, jei diplomatinės pastangos neduos rezultatų.

Nuo Gazos Ruožo karo pradžios Izraelio ir Libano pasienyje kone kasdien vyksta abipusiai apsišaudymai. Abiejose pusėse neišvengta žuvusiųjų. Dešimtys tūkstančių gyventojų abiejose šalyse paliko savo gimtąsias vietas.

„Hezbollah“ nurodė, kad keliais dronais taikėsi į žydų valstybės šiaurinę vadavietę Cfato mieste. Šis incidentas įvyko po to, kai sausio 2 dieną buvo nukautas Hamas“ lyderio pavaduotojas Salehas al Arouri (Salehas Aruris), o pirmadienį – „Hezbollah“ grupuotės aukšto rango vadas Wissamas Hassanas Tawilas (Visamas Hasanas Tavilas).

Izraelio kariuomenė teigė, kad jos oro gynybos sistema buvo aktyvuota siekiant perimti „priešišką orlaivį“ ir kad kažkas pataikė į bazę, tačiau nepatikslino, kur.

Pasak kariuomenės, žala bazei nepadaryta.

Visgi Izraelio kariuomenė nenurodė, kur įsikūrusi užpulta bazė.

Tuo metu antradienio rytą Pietų Libane žydų valstybės dronas pataikė į automobilį ir, pasak regiono saugumo pareigūnų ir valstybinės naujienų agentūros, pražudė tris žmones.

Kol kas jų tapatybė nebuvo nustatyta. Šis smūgis buvo surengtas praėjus dienai po to, kai per panašų išpuolį žuvo „Hezbollah“ aukšto rango vadas. Jis buvo įvykdytas maždaug už 10 km nuo pasienio su Izraeliu.

Dviejų saugumo pareigūnų teigimu, per incidentą Izraelis sudavė tris smūgius, iš kurių vienas pataikė į automobilį. Tie pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Libano Nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad per smūgį netoli Izraelio sienos nukentėjo žmonės, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. „Hezbollah“ pareigūnai iš karto neatsakė į raginimus pateikti komentarus.

Nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas, Izraelio ir Libano pasienyje nuolat vyksta susišaudymai, daugiausia tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ sąjungininkės „Hezbollah“.

Per beveik kasdien vykstančius susišaudymus „Hezbollah“ prarado 150 smogikų.

Šiaurės Izraelyje, šalies institucijų duomenimis, žuvo devyni kariai ir mažiausiai keturi civiliai.

Šis pareiškimas greičiausiai dar labiau padidins nuogąstavimus, kad konfliktas Gazos Ruože gali išplisti.

Nukautasis vadas „atliko pagrindinį vaidmenį valdant „Hezbollah“ operacijas pietuose“, sakė saugumo pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, ir pridūrė, kad jis „žuvo per Izraelio reidą, kurio taikinys buvo jo automobilis pietuose“.

Pareigūnas teigė, kad šis asmuo užėmė dar kelias aukštas pareigybes šiitų judėjime.

Vėliau „Hezbollah“ pirmą kartą paskelbė apie vado nužudymą ir įvardijo jį kaip Wissamą Hassaną Tawilą (Visamą Hasaną Tavilą). Grupuotė teigė, kad jis žuvo „kelyje į Jeruzalę“ – ši frazė naudojama Izraelio pajėgų nužudytiems kovotojams.

Nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas, Izraelio ir Libano pasienyje nuolat vyksta susišaudymai, daugiausia tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ sąjungininkės „Hezbollah“.

Didesnių nuogąstavimų dėl tolesnio karo eskalavimo sukėlė sausio 2 dieną „Hezbollah“ tvirtovėje Beirute įvykęs „Hamas“ vadovo pavaduotojo nužudymas, kurį, kaip AFP sakė vienas JAV gynybos pareigūnas, įvykdė Izraelis.

Salehas al Arouri (Salehas Aruris), kuris nukautas per raketos smūgį, buvo svarbiausias „Hamas“ veikėjas, žuvęs per karą. Be to, tai buvo pirma ataka prieš Beirutą nuo kovų pradžios.

Šeštadienį Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Beirute susitiko su „Hezbollah“ politiniu pareigūnu, siekdamas, kad Libanas nebūtų įtrauktas į Izraelio ir „Hamas“ konfliktą.

AFP duomenimis, per tris mėnesius besitęsiantį Izraelio apsikeitimą ugnimi su libaniečiais žuvo daugiau kaip 180 žmonių, įskaitant daugiau kaip 135 „Hezbollah“ kovotojus, taip pat daugiau kaip 20 civilių, įskaitant tris žurnalistus.

Šiaurės Izraelyje, šalies institucijų duomenimis, žuvo devyni kariai ir mažiausiai keturi civiliai.