Pomidoro sindromas

Ar visi, pavyzdžiui, naršantys socialiniuose tinkluose ir kitose interneto platybėse, supranta, kas iš tiesų yra hibridinės grėsmės, ar neužkimba ant priešiškos propagandos kabliuko?

Vienas užkalbintas garbaus amžiaus vyras hibridines grėsmes palygino su genetiškai modifikuotu pomidoru. Pavyzdžiui, pomidorai, gavę žuvies geną, tampa atsparesni šalčiui, juos paprasčiau transportuoti, laikyti, tačiau vargu ar tokiu būdu modifikuoti vaisiai naudingi žmogaus organizmui. Iš pradžių toks atsakymas suglumino, tačiau ilgainiui supranti, kad vyras teisus. Tačiau kitų atsakymai buvo toli nuo tiesos.

Šia tema trumpai pasikalbėjome su atsargos plk. Sauliumi Guzevičiumi, kuris 2021 m. vadovavo Krašto apsaugos ministerijos sukurtos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupei, nors, tiesą sakant, pagrindinė mūsų susitikimo tema – jo įkurtų Lietuvos kariuomenės SOP 22-osios metinės.

Tarsi širšių lizde

Pasak ats. plk. S. Guzevičiaus, hibridinė grėsmė – tai šalies pažeidžiamumas, kurį savo naudai išnaudoja priešiškos šalys, kombinuotomis priemonėmis kuriančios sudėtingus ir daugiamačius išpuolius: kibernetines, informacines atakas, daro įtaką, spaudimą kultūros, energetikos, ekonomikos, teisėtvarkos, diplomatijos srityse, infrastruktūros projektuose.

Kas galėtų paneigti, kad, pvz., suaktyvėjus Baltarusijos KGB veiksmams jų šalyje, neprasidės (jei dar neprasidėjo) žaliųjų žmogeliukų invazija į Lietuvą, pasitelkiant tam tikslui „pabėgėlius“ iš Baltarusijos? O laikinai pas mus gyvenantys tolimųjų reisų iš Baltarusijos vairuotojai, įvažiuojantys į Lietuvą ir dažnai grįžtantys į savo šalį? Ar jie negali turėti specialiųjų KGB užduočių? Arba dirbtinai sukeltos imigracijos į Lietuvą bangos, rusų kilmės piliečių iš svetur vadovaujamų organizacijų steigimasis Lietuvoje, pavyzdžiui, tokių kaip suverenai, kurie nepripažįsta jokių pasų, įstatymų, pareigų? O kur dar tautų draugystės lozungais besidangstantis Algirdo Paleckio su bendraminčiais įsteigtas priešiškas Lietuvai „Tarptautinis geros kaimynystės“ forumas, jo vadovė Erika Švenčionienė, Kazimieras Jūraitis ir panašūs veikėjai, kurie įvairiais būdais, priemonėmis mėgino apeliuoti į mūsų širdis ir protus? O „litvinizmo“ idėja, grasinimai susprogdinti vieną ar kitą svarbų objektą, dažais apteplioti paminklai? Tai tikrai dar ne visi hibridinių grėsmių pavyzdžiai Lietuvoje.

Ženklai: SOP antsiuvas ant uniformos, SOP YPT antsiuvas, Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono antsiuvas, kovinių narų tarnybos antsiuvas, Mokymo ir kovinės paramos centro antsiuvas. Redakcijos archyvo nuotr.

SOP pradininkai

Ats. plk. S. Guzevičiaus nuomone, labiausiai pažeidžiami yra mūsų piliečiai, neturintys pakankamai žinių ir neskiriantys tinkamo dėmesio kylančioms grėsmėms atpažinti. Pavojų didina ir tai, kad socialiniuose tinkluose nėra rusiškos propagandos kontrolės. Norint duoti tinkamą atkirtį propagandai, būtina labiau gilinti visų Lietuvos piliečių supratimą, kaip atpažinti tas grėsmes ir taip didinti visos šalies atsparumą joms. Suprantama, tai sunki užduotis jau vien dėl to, kad net 40 proc. mūsų piliečių tiki įvairiomis konspiracinėmis teorijomis.

Tačiau grįžkime prie pagrindinės rašinio temos – Lietuvos kariuomenės SOP „Aitvaras“ įkūrimo 22 metų sukakties. Šios pajėgos buvo įkurtos 2001 m. tuomečio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus įsakymu.

„Pavadinimą „Aitvaras“ pasiūliau, nes man labai patiko ir tiko tai, kas yra ir ką geba mūsų mitologijos Aitvaras. Jis siejamas su ugnimi, vandeniu, oru ir žeme, jos žmonėmis. Aitvaras dažniausiai vaizduojamas kaip skraidanti ugninio žalčio pavidalu būtybė, kuri baudžia už blogus darbus ir atvirkščiai. Jo net velniai bijodavę“, – aiškino S. Guzevičius.

Pasak jo, pirmieji Europoje specialiąsias pajėgas ėmė kurti vokiečiai, po jų – britai. „Tai vyko Antrojo pasaulinio karo metais. Lietuvoje minėtų pajėgų ištakos atsiranda 1944 m., po partizanų Kalniškės mūšio su reguliariąja sovietų kariuomene. Tada laisvės kovotojai suprato, kad būtina keisti kovos taktiką, persiorganizuoti į mažesnius kovinius darinius“, – priminė ats. plk. S. Guzevičius.

Netikėtas posūkis

Kas pastūmėjo jauną vaikiną 1990 m. eiti savanoriu į anuomet tik pradėtą kurti Lietuvos kariuomenę? „Prisimenu, mano mamos sesuo Atgimimo pradžioje padovanojo Juozo Lukšos knygą „Partizanai už geležinės uždangos“, kuri buvo išleista Čikagoje 1950 m. Ši apie karą po karo Lietuvoje pasakojanti knyga paliko man didžiulį įspūdį. Ją pasiūliau perskaityti ir draugams, su kuriais vėliau aptarėme tą knygą ir priėjome bendrą išvadą – galima priešintis bet kokiam priešui. Juk mūsų partizanai be atvangos kovėsi dešimtmetį. Žodžiu, J. Lukšos knyga tapo svarbiu motyvu man ir mano draugams 1990 m. balandį tapti savanoriais“, – kelio į Lietuvos kariuomenę pradžią prisiminė pašnekovas.

Netrukus jaunam, gerai sudėtam vaikinui Artūras Skučas, anuomet vadovavęs 1990 m. birželio 5-ąją paties įkurtam Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui (ATAS), pasiūlė tapti minėto skyriaus nariu. Naujoje tarnyboje susibūrė itin kovingi, ryžtingai nusiteikę vaikinai. Nors pradžioje jie net ginklų padorių neturėjo – buvo vos keli išklerę TT ir „Makarov“ pistoletai, bet per trumpą laiką ATAS tapo puikiai parengta ir gerai ginkluota jėga, kėlusia baimę ir kagėbistams, ir kriminaliniams nusikaltėliams. Tai buvo savarankiška institucija, nes ATAS dėl A. Skučo atkaklumo nebuvo prijungtas prie tuomet veikusių postsovietinių struktūrų. Į tarnybą ATAS buvo priimta aštuoni ar dešimt vyrų, kurie tapo parlamento pirmininko asmens sargybiniais. Vaikinai neturėjo specialaus pasirengimo, tačiau jie buvo labai motyvuoti ir puikiai pasirengę fiziškai.

Kasdienybė: S. Guzevičius pratybose. Apie 1998 m. S. Guzevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Mamos indėlis

Šioje pokalbio vietoje išdrįsau paklausti ats. plk. S. Guzevičiaus jam nepatogaus, mano nuomone, klausimo.

Kaip atsitiko, kad Saulius buvo priimtas į ATAS, nors jo tėvas sovietmečiu buvo žinomas vidaus reikalų komisaras, NKVD generolas Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, organizavęs lietuvių inteligentijos naikinimą ir didžiuosius 1941 m. trėmimus, parašęs sovietų ideologiją propaguojančią knygą „Kalvio Ignoto teisybė“?! Ar žinojo apie tai A. Skučas?

„Taip, žinojo, – ramiai ir tvirtai atsakė pašnekovas. – Kai aš gimiau, tėvui jau buvo arti 60. Po trejų metų jis mirė. Tad suprantama, kad jis negalėjo man padaryti jokios įtakos, o juolab – ideologinės. Mane augino mama ir močiutė, kurios buvo kitokių politinių pažiūrų nei mano tėvas: prieš miegą, atsimenu, mama man, vaikui, skaitydavo Vinco Pietario „Algimantą“ – pirmąjį lietuvišką istorinį romaną.

Mūsų šeimoje buvo natūralu tokias knygas skaityti, nes mamos abu tėvai buvo šauliai. Mano senelis buvo šaulių būrio vadas. Ir senelė vadovavo šaulėms. Ji man ir šaulio ženkliuką yra padovanojusi. Senelį, t.y. mamos tėtį, tarpukario gimnazijos direktorių, nužudė karo po karo metu.

Man sovietmečiu mokykloje nuostabą kėlė plonytis Lietuvos istorijos vadovėlis, nes namuose aš skaičiau Adolfo Šapokos 1936 m. parengtą pagal lietuvių istorikus storą „Lietuvos istoriją“. Beje, šią knygą lietuviai, traukdamiesi nuo okupantų į Vakarus, pasiimdavo su savimi, o likę Lietuvoje paslapčiomis ją skaitė, saugodami tautos savastį, semdamiesi vilties ir stiprybės. Ši knyga man, moksleiviui, tapo laisvės simboliu. Vėliau perskaityta J. Lukšos knyga apie partizanus sustiprino supratimą ir įsitikinimą, kad lietuviai nesutiko okupantų išskėstomis rankomis ir darė viską, kad išsaugotų laisvę.“

SOP užuomazgos

Sauliui netrūko motyvacijos rinktis kario savanorio kelią nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Jis labai džiaugėsi patekęs į ATAS. Jam teko drauge su bendražygiais iš ATAS 1991 m. saugoti, pavyzdžiui, Richardą Nixoną – pirmą JAV prezidentą, atvykusį trims dienoms į Lietuvą.

Sparčiai kaistant padėčiai šalyje, ATAS buvo suformuotas Ketvirtasis būrys (Speciali apsaugos tarnyba – SAT). Į ją pateko jauni, drąsūs, atletiški ATAS vyrai – tarp jų buvo ir S. Guzevičius. Šio būrio vadu ilgainiui buvo paskirtas vienas iš Antakalnio (Vilnius) bendražygių Saulius Tulevičius – pradėta rengtis įvairiausioms specialiosioms užduotims: stiprinti Lietuvos vadovybės ir aukšto rango svečių apsaugą, duoti atkirtį sovietų specialiųjų tarnybų provokacijoms, tvarkytis su pakėlusiais galvas kriminaliniais nusikaltėliais ir kitais šaliai kilusiais iššūkiais. Prireikus šie vyrai talkindavo Lietuvos vadovybės asmens sargybiniams, mitingų ir kitų masinių renginių metu dirbo minioje, stebėjo sovietų kariuomenės judėjimą, vykdė kitas užduotis.

Patenkintas: JAV prezidentas G. W. Bushas S. Guzevičiui dėkojo už mūsų pajėgas, sakydamas: „Džiaugiuosi, kad jūs – mūsų pusėje“. 2002 m. ruduo. S. Guzevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Mokėsi Prancūzijoje

„Nors jau turėjome kovinės patirties per susišaudymus su OMON, KGB, nusikaltėlių grupuotėmis, tačiau stokojome metodikos. Todėl pusmetį 1992 m. mokėmės Prancūzijoje, Kovos su terorizmu kursuose. Ten įgijome specialiosios žvalgybos, įkaitų vadavimo, asmenų apsaugos žinių. Mums grįžus į Lietuvą buvo nuspręsta ATAS prijungti prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl Prancūzijoje apmokyti vyrai, deja, išsibarstė Lietuvoje kas kur – ėmė saugoti bankus, įsidarbino neilgai gyvavusioje Finansų ministerijos Apsaugos tarnyboje ir pan. Mat Prancūzijoje buvo aiškiai pasakyta – specialiosios pajėgos gali būti tik kariuomenėje“, – pasakojo pašnekovas.

Pavadinimą „Aitvaras“ pasiūliau, nes man labai patiko ir tiko tai, kas yra ir ką geba mūsų mitologijos Aitvaras. Jis siejamas su ugnimi, vandeniu, oru ir žeme, jos žmonėmis.

Tad dėsninga, kad Saulius 1995 m. perėjo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą (SKAT) ir jos vadui plk. ltn. Arvydui Pociui pasiūlė įkurti Kovos su terorizmu padalinį, panaudojant prancūziškąja teorinę ir lietuviškąją kovinę patirtį, įgytą Sausio agresijos, rugpjūčio pučo dienomis. SKAT vadas A. Pocius priėmė pasiūlymą, o 1996 m. šiam sumanymui oficialiai pritarė naujai išrinkto Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, nurodę įkurti Ypatingosios paskirties tarnybą (YPT). S. Guzevičius buvo paskirtas šios tarnybos, kurtos drauge su bendražygiais, vadu.

YPT kovotojai vadino save žaliukais – iš pokario partizanų perimtu pavadinimu. 1999 m. YPT buvo atskirta nuo savanorių pajėgų ir tapo tiesiogiai pavaldi kariuomenės vadui.

Pradininkai: pirmieji SKAT YPT kariai. Antras iš kairės – būrio vadas S. Guzevičius, pirmas iš dešinės – D. Jauniškis, dabar vadovaujantis Valstybės saugumo departamentui. 1995 m. S. Guzevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Septyneri metai laukimo

„YPT nariai vykdė įvairias užduotis, saugojo atvykstančius į Lietuvą užsienio šalių krašto apsaugos ministrus ir kariuomenių vadus, padėjo policijai ieškoti pavojingų ginkluotų nusikaltėlių. Šioje tarnyboje petys petin dirbome su Dariumi Jauniškiu, su juo mokėmės Prancūzijoje, buvome ATAS komandos nariais“, – pasakojo ats. plk. S. Guzevičius.

Kaip jau minėjome, Lietuvos krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus įsakymu 2001 m. pradėtos steigti Lietuvos kariuomenės SOP – įsakymas atsirado po rugsėjo 11-osios išpuolių JAV. Pajėgų kūrimo užduotis buvo patikėta majorui S. Guzevičiui. Jis buvo paskirtas pirmuoju SOP vadu. Apie SOP sukūrimą pirmas viešai 2002 m. pranešė prezidentas Valdas Adamkus, stebėjęs dideles šių pajėgų pratybas.

„Vystantis, augant, tobulėjant struktūroms ir didėjant jų finansavimui, šiek tiek keitėsi ir čia minimų pajėgų pavadinimas. Nuo 2001 m. Specialiųjų operacijų pajėgos vadinosi SOP, nuo 2004 m. – SOJ (Specialiųjų operacijų junginys), nuo 2008 m. – vėl SOP. Beje, 2002 m. jau buvome kviesti dalyvauti tarptautinėse misijose. Pavyzdžiui, man teko vadovauti SOP eskadronui „Aitvaras“ Afganistane. Anuomet jau buvome apginkluoti vakarietiškais ginklais, turėjome savo specialiai tokioms užduotims pritaikytą transportą su sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir kt. 2003 m. JAV prezidentas George’as W. Bushas, lankydamasis Lietuvoje, dėkojo Lietuvos SOP eskadrono „Aitvaras“ kariams už dalyvavimą kare su terorizmu tarptautinėse misijose. Spausdamas man ranką Vilniaus oro uoste, JAV prezidentas pasakė: „Džiaugiuosi, kad jūs (Lietuvos SOP – aut. past.) mūsų pusėje.“

Beje, SOP pavadinimą pakeisti į SOJ 2004 m. kažkodėl sumanė anuometis krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas. SOJ oficialiai vėl tapo SOP po ketverių metų. Šis pavadinimas oficialiai buvo įteisintas Seime krašto apsaugos ministro patarėjo teisininko Dainiaus Žalimo ir Seimo nario Sauliaus Pečeliūno pastangomis“, – sakė pašnekovas.

Pradžia: Krašto apsaugos ministro L. Linkevičiaus įsakymas dėl SOP„Aitvaras“ steigimo. 2001 m. gruodžio 17 d.

Žiupsnelis istorijos

Ats. plk. S. Guzevičiaus nuomone, didžiausia Lietuvos SOP stiprybė – jos žmonės, jų motyvacija, atrankos ir parengimo sistema. Prie Lietuvos kariuomenės SOP lopšio stovėjo pirmuosius mokymus surengęs buvęs Kanados karinės žvalgybos karininkas Kostas Rimša, vėliau – amerikiečių Slaptoji tarnyba, sauganti JAV prezidentą. Amerikiečių dėka lietuviai pajėgų kūrimosi pradžioje pakeitė, pavyzdžiui, rusiškus pistoletus į „Sig Sauer P226“, gavo dovanų specialius akinius, kurie keitė stiklų spalvą, priklausomai nuo apšvietimo stiprumo, ir t. t.

Pasak pašnekovo, SOP negali būti visavertės be transportavimo platformų (lėktuvų, sraigtasparnių, laivų) ir netiesioginės ugnies paramos (minosvaidžių, haubicų). Kai buvo kuriama YPT, tuo metu Kaune jau steigėsi Jėgerių batalionas (specialioji žvalgyba, reidai, pasalos, vietovės blokavimas, parama ugnimi), vadovaujamas plk. ltn. Sauliaus Veprausko, Klaipėdoje – kapitono leitenanto Valerijaus Krisikaičio vadovaujamas kovos plaukikų būrys, priklausęs Dragūnų batalionui (diversijos vandenyje, minų paieškos, išminavimas ir pan.) Vėliau, tobulinant ir unifikuojant bazinį karių rengimą, buvo įkurtas SOP Mokymo ir kovinės paramos centras.

Ukrainos pamokos rodo, kad SOP reikšmė yra didžiulė. Deja, „Aitvaro“ eskadronams misijose įrodžius, kad šios pajėgos yra ypač vertingas lietuviškas karinis produktas, vis atsirasdavo norinčių išdraskyti šias sunkiai ir kartu labai atsakingai kurtas kariuomenės pajėgas. Jas sunaikinti būtų per didelė prabanga mūsų valstybei, jau dabar susiduriančiai su įvairiomis grėsmėmis.

Užuomazga: SKAT vado plk. ltn. A. Pociaus įsakymas dėl SKAT Žvalgų būrio suformavimo. 1995 m.

Kaip pranešė VRM, tokios hibridinėms grėsmėms skirtos praktinės (taktinės) pratybos organizuojamos pirmą kartą. Jose dalyvavo Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybos, policija.

Pratybų metu veikta pagal scenarijų, kai tarnybos turėjo reaguoti į Padvarionių pasienio užkardos užpuolimą.

„Hibridinės grėsmės tapo mūsų kasdienybe. 2021 metais Lietuva patyrė tiesioginę Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką, kai buvo instrumentalizuota neteisėta migracija. Tačiau hibridinės grėsmės yra daugiabriaunės ir gali kilti ne tik pasienyje“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, pastarosiomis dienomis visą pasaulį sukrėtęs „plataus masto teroristinis išpuolis“ Izraelyje rodo, kad būtina stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir bendrą statutinių tarnybų veikimą.

„Visos tarnybos turi išmokti veikti integraliai. Viešojo saugumo tarnybos integracija į policiją yra šio didesnio plano – VRM sistemos atsparumo hibridinėms grėsmėms kūrimo – dalis“, – teigė ministrė.

„Labai svarbu, kad mūsų tarnybos dirbtų nefragmentuotai, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos, kad būtų stipri sąveika ir mes gebėtume atremti tai, kas gali ateityje mūsų laukti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Tai numatyta ketvirtadienį Seimo patvirtintoje naujoje Viešojo saugumo programoje, apimančioje laikotarpį iki 2030 metų.

Už ją balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo 20, susilaikė 34 politikai.

„Dauguma žmonių jaučiasi saugūs, tačiau karo Ukrainoje patirtys – hibridinė ataka, neteisėtos migracijos krizė, nesantaikos kurstymas, priešiška propaganda – verčia kitomis akimis pažiūrėti į viešojo saugumo užtikrinimą, nebeužtenka dėmesį nukreipti į tradicinius nusikaltimus. Privalome atremti šio laikmečio iššūkius, skirdami reikiamą finansavimą ir aprūpinimą mūsų statutinėms tarnyboms“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimo, siekiant didinti viešojo saugumo institucijų veiklos pasirengimą veikti hibridinių ir karo grėsmių akivaizdoje, programoje numatytas pareigūnų aprūpinimas NATO standartus atitinkančiomis priemonėmis, skirtomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu.

Taip pat suplanuotas nacionaliniam saugumui svarbių objektų fizinės apsaugos stiprinimas.

Siekiant užkardyti neteisėtą migraciją, numatyta nuolat atnaujinti naudojamas sienos apsaugos sistemas, o pareigūnus papildomai aprūpinti transporto priemonėmis, bepilotėmis skraidyklėmis, modernia žvalgybos ir dokumentų tikrinimo įranga, tobulinti infrastruktūrą pasienio ruože.

Taip pat bus siekiama sumažinti piktnaudžiavimą prieglobsčio suteikimo procedūromis, efektyvinti neteisėtų migrantų grąžinimą į savo kilmės šalis, tobulinti migrantų priėmimo ir apgyvenimo sistemą.

Programoje žadama imtis priemonių spartinti nusikaltimų ištyrimą bei mažinti terorizmo grėsmes.

„Nusikaltimus užkardantiems specialistams bus sudarytos didesnės galimybės naudotis inovacijomis, pažangiomis technologijomis bei įgyti naujų žinių ir reikalingų įgūdžių, kad galėtų efektyviau identifikuoti, užkardyti ir tirti nusikaltimus – ypač elektroninėje erdvėje, finansų sistemai ir organizuotus nusikaltimus“, – teigiama VRM pranešime.

Pagal programą, planuojama kurti Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo Lietuvoje sistemą.

Naujojo programa pakeis šiuo metu galiojančią Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programą.

Kaip penktadienį pranešė kanceliarija, Helsinkyje įsikūrusio centro inicijuotose pratybose dalyvavo Prezidento kanceliarijos, Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Energetikos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų institucijų atstovai.

Atsižvelgdami į esamą saugumo aplinką, pratybų dalyviai modeliavo galimus hibridinių grėsmių vystymosi scenarijus ir ieškojo būdų, kaip šias potencialias grėsmes atgrasyti ar neutralizuoti.

„Šiuo metu aplink Lietuvą susidariusi saugumo aplinka kelia įvairių iššūkių, todėl tokios pratybos yra itin reikšmingos rengiantis galimiems ateities scenarijams“, – sakė renginį pradėjęs Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Europos hibridinių grėsmių užkardymo centras įkurtas 2017 metais. Lietuva nuo pat pradžių tapo jo steigėja ir nare. Šiuo metu Lietuva į centrą yra delegavusi ekspertę Viktoriją Rusinaitę.

„Šios NATO paramos komandos aktyvavimas atliko ne tik ekspertinį-patariamąjį, bet ir simbolinį vaidmenį – tai rodo NATO įsitraukimą ir solidarumą bei pripažinimą, kad Aljansas veiksmus prieš Lietuvą vertina kaip hibridinę ataką“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak ministerijos, Lietuvoje dirbusi NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda susitiko su valstybės institucijų, kariuomenės, akademinio pasaulio ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, lankėsi Rukloje, vyko į pasienį ir atlikę situacijos analizę pateikė rekomendacijas Lietuvai.

„NATO ekspertai glaudžiai dirbo su Lietuvos institucijomis, dalijosi informacija ir patirtimi, kaip kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. NATO ir toliau solidarizuosis su Lietuva, o mes palaikysime artimus ryšius dėl saugumo klausimų regione. NATO tęs situacijos pasienyje su Baltarusija stebėjimą, kuri per migrantų krizę, daro spaudimą mūsų sąjungininkams Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje“, – sako NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komandos vadovas Michaelis Ruhle (Michaelis Riulė).

Rugsėjo 7 dieną į šalį atvykusi NATO ekspertų grupė, kurią sudarė kibernetinio saugumo, Baltijos jūros regiono, politikos planavimo, strateginės komunikacijos ir kiti ekspertai iš NATO šalių, siekė visapusiškai išanalizuoti saugumo situaciją, prieš Lietuvą vykdomus veiksmus ir pateikti rekomendacijas Lietuvai dėl atsako, o taip pat – prieš Lietuvą vykdomą kampaniją analizuoti kaip praktinį „hibridinių grėsmių“ atvejį, kurio pagrindu galima daryti išvadas Aljansui, siekiant geriau pasirengti panašiems iššūkiams ateityje.

NATO paramos grupę atsiųsti į Lietuvą nusprendė gavusi oficialų Lietuvos prašymą. Tam Šiaurės Atlanto Taryboje rugpjūtį vienbalsiai pritarė visos NATO sąjungininkės. Pasak ministro A. Anušausko, NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komandos aktyvavimas Lietuvoje rodo tai, kad sąjungininkai atsakingai vertina Lietuvos geopolitinį kontekstą ir rengiasi bet kokiam galimam incidentui.

2019 metais NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda buvo aktyvuota Juodkalnijoje, to tuomet paprašius šios šalies Vyriausybei.

Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime Rygoje dalyvavę Lietuvos ministrai Gabrielius Landsbergis bei Arvydas Anušauskas akcentavo, kad solidarumas tarp sąjungininkų itin svarbus pastaruoju metu matant Minsko sukeltą migracijos krizę bei bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad 2021“, kurios demonstruoja „toliau gilėjančią šių šalių karinę integraciją“.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikime aptartas atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimas Baltijos valstybėse bei Lenkijoje, regioninio saugumo iššūkiai. Ministrai sutarė, kad būtina laiku ir pilnai įgyvendinti NATO 2030 darbotvarkės sprendimus, priimtus NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje birželio 14 dieną, ypač susijusius su kolektyvine gynyba ir atgrasymu.

Ministerija akcentuoja, jog artėjant NATO strateginės koncepcijos atnaujinimo diskusijoms būtina siekti, kad šis procesas vyktų išlaikant didžiausią dėmesį kolektyvinei gynybai. Taip pat vieningai konstatuota, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų sąjungininkių nuolatinis buvimas regione yra itin svarbus veiksnys patikimam atgrasymui.

„JAV ir kitų NATO šalių karių nuolatinis buvimas yra vienas iš Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų. Atsižvelgiant į augančias karines ir hibridines grėsmes regione, būtina stiprinti karinį bendradarbiavimą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, ministrai taip pat sutarė, kad „atsižvelgiant į iššūkius iš Rytų“ būtina stiprinti ir NATO partnerysčių politiką, didinant bendradarbiavimą su Ukraina ir Sakartvelu.

A. Anušauskas: šiemet „Zapad 21“ pratybose dėmesys skiriamas kovai su technologiškai pranašesniu priešininku

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad kaimyninių valstybių ir Lietuvos vertinimai dėl „Zapad 21“ pratybų sutampa.

„Galima sakyti, mes vienodai vertiname šias pratybas. Jos kelia ne tik įtampą, bet ir naujus iššūkius, nes mes turime įsivertinę tuos scenarijus, tai, ką mes matome ir kokią informaciją turime, reikia priimti atitinkamus sprendimus, kurie atsižvelgiant į šias pratybas, stiprintų mūsų gynybą“, – Eltai po ministrų susitikimo sakė A. Anušauskas.

Ministro vertinimu, vienas iš šių metų pratybų išskirtinumų yra tai, kad Rusijos ir Baltarusijos kariai pratybose didelį dėmesį skyrė pasirengimui kovoti su pranašesnes karines technologijas turinčiais priešininkais, o taip taip pat verčia Lietuvą ir sąjungininkus stiprinti savo pajėgumus.

„Sakyčiau, skirtumus mes matome. Dabar iš esmės scenarijus krypsta ir pratybos vyko panaudojant priemones, kovojant su technologiškai pranašesniu priešininku. Be abejo, matėme ir nemažai radioelektroninės kovos priemonių, būtent tas scenarijus ir tos priemonės ir mums patiems iškelia nemažai iššūkių. Mes irgi turime turėti didesnius pajėgumus šioje srityje. Daugiau radioelektroninės kovos priemonių. Nesakau, kad jų neturime, bet vis dėlto pajėgumus reikia stiprinti“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak ministro, visos keturios susitikime dalyvavusios valstybės organizuotą nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vertina kaip hibridinę ataką. Toks Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmas, A. Anušausko teigimu, taip pat yra šiemet vykstančių „Zapad“ pratybų išskirtinumas.

„Kai kalbame apie šias pratybas, jų išskirtinumas tai, kad tuo pačiu metu vyko ir hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės prieš visas kaimynes. Pirmiausiai Lietuvą, paskui Latviją, Lenkiją. Tai vyksta iki šiol. Galbūt nėra tiesioginių sąsajų, kad tai būtų pratybų scenarijaus dalis, bet tai, kad vienu metu vyksta ir hibridinė ataka, ir „Zapad“ pratybos, aišku, sukelia įtampą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras, kartu patikslindamas, kad įtampa auga ir dėl Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sutelkto pareigūnų skaičiaus.

„Įtampa pasireiškia tuo, kad pasienyje šalys yra sutelkusios pasienio apsaugos pajėgumus, gal ne karinius vienetus, bet karius, kurie padeda pasienio apsaugai. Žinoma, kad iš mūsų pusės yra vertinimai, jog tokia įtampa gali sukelti ir provokaciją iš kitos pusės. Mes to nenorime, bet atmesti prielaidų irgi negalime“, – aiškino jis.

Vis tik ministras akcentavo, kad Baltarusijos ir Rusijos karių bandymų įvykdyti provokacijas iki dabar šių metų pratybose fiksuota nebuvo.

„Kalbant apie karinį aspektą, tai tiesiogiai ne (provokacijų nebuvo - ELTA). Bet jeigu kalbėtume apie tai, kas vyksta pasienyje, tai žinoma, mes matome pasieniečių įžengimą iš Baltarusijos pusės į Lietuvos teritoriją, be abejo, tai, kas vyksta su nelegalais, kaip Baltarusijos pusė su jais elgiasi. Šiuos dalykus visi žino, visi mato“, – teigė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO.

Karinės pratybos „Zapad 2021“, kuriose dalyvauja abiejų šalių pajėgos, truks savaitę ir vyks Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje ir Baltijos jūroje. Maskva informavo, kad pratybose dalyvaus 200 tūkst. karių.

„NATO vadovaujamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komandos atvykimas – konkretus NATO paramos Lietuvai ženklas ir Aljanso solidarumo demonstravimas. Ekspertų komanda į Lietuvą atvyko Lietuvos Vyriausybės prašymu teikti Lietuvai paramą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. NATO ir toliau stebi situaciją prie Lietuvos sienos su Baltarusija, kuri, keldama migracijos iššūkius, daro spaudimą mūsų sąjungininkėms Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai“, – sako NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komandos vadovas Michaelis Ruhle.

NATO paramos grupę atsiųsti į Lietuvą nusprendė gavusi oficialų Lietuvos prašymą. Tam Šiaurės Atlanto Taryboje rugpjūtį vienbalsiai pritarė visos NATO sąjungininkės.  

NATO ir toliau stebi situaciją prie Lietuvos sienos su Baltarusija, kuri, keldama migracijos iššūkius, daro spaudimą mūsų sąjungininkėms Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komandos aktyvavimas Lietuvoje rodo tai, kad sąjungininkai atsakingai vertina Lietuvos geopolitinį kontekstą ir rengiasi bet kokiam galimam incidentui.

„Susiduriame su hibridine Lukašenkos režimo agresija prieš Lietuvą. NATO grupės atvykimas yra svarbus ne tik sprendžiant hibridinės agresijos keliamas problemas – tarptautiniu mastu nedraugiškai kaimynei dar kartą įrodoma, kad šioje kovoje esame ne vieni, turime sąjungininkų su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame ir krizinėmis situacijomis galime remtis jų tvirta parama“, – teigia ministras A. Anušauskas.

Pastaraisiais mėnesiais prieš Lietuvą nukreiptą hibridinę agresiją vykdo Aliaksandro Lukašenkos režimas. Per sieną su Baltarusija šiemet į šalį neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų.

NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda Aljanso šalių vadovų sprendimu buvo sukurta 2018 metais. Valstybėms paprašius, NATO ekspertai gali padėti atremti hibridines grėsmes kibernetinio saugumo, energetinio saugumo, kovos su terorizmu, civilinio pasiruošimo ir strateginės komunikacijos srityse.

2019 m. NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda buvo aktyvuota Juodkalnijoje, to tuomet paprašius šios šalies Vyriausybei, rašoma KAM pranešime.

Dėl šios grupės pagalbos Lietuva anksčiau kreipėsi į NATO, siekdama kovoti su neteisėta migracija per Baltarusiją.

Aljanso ekspertai analizuos galimus hibridinės kampanijos scenarijus, esamas ir potencialias rizikas, teiks siūlymus dėl strateginės komunikacijos ir pasirengimo galimiems incidentams.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO atstovai į Lietuvą atvyks rugsėjo pradžioje.

Ministras teigia, kad Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupės aktyvavimas Lietuvoje rodo tai, jog sąjungininkai atsakingai vertina Lietuvos geopolitinį kontekstą ir rengiasi bet kokiam galimam incidentui.

„Susiduriame su hibridine Lukašenkos režimo agresija prieš Lietuvą. NATO grupės atvykimas yra svarbus ne tik sprendžiant hibridinės agresijos keliamas problemas – tarptautiniu mastu nedraugiškai kaimynei dar kartą įrodoma, kad šioje kovoje esame ne vieni, turime sąjungininkų su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame ir krizinėse situacijos galime remtis jų tvirta parama“, – KAM pranešime sako A. Anušauskas.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Hibridikos esmė – trinasi riba tarp karo ir taikos, yra įvairūs sektoriai, ar tai būtų propaganda, ar dezinformacija, ar COVID-19, kur irgi kai kas gali bandyti pasinaudoti vykdant savo „kaukių diplomatiją“, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo NSGK kartu su Gynybos paramos fondu penktadienį parlamente surengė tarptautinę konferenciją „Visuomenės atsparumas ir hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“.

Pristatydamas konferencijoje svarstytus klausimus L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuvoje reikia kurti krizių valdymo centrą, nes koronaviruso pandemija parodė, jog, nors tokių sistemų ir esama sukurta, kilus krizei jos nesiaktyvuoja.

Hibridikos esmė – trinasi riba tarp karo ir taikos, yra įvairūs sektoriai, ar tai būtų propaganda, ar dezinformacija, ar COVID-19, kur irgi kai kas gali bandyti pasinaudoti vykdant savo „kaukių diplomatiją“.

„Turėtume sukurti integruotą krizių valdymo sistemą. Iki šiol Lietuvoje egzistavo kelios krizių valdymo sistemos, ką mes pamatėme ir valdant COVID-19 situaciją, kad lyg ir kažkokios krizių valdymo sistemos buvo, bet neaktyvuotos. Reikia sukurti sistemą, kuri vienos ar kitos krizės atveju nurodytų, kuri institucija veda, turi spręsti ir centruoti problemos sprendimą, bet tai turi būti integruotas klausimas prie Vyriausybės“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ji pabrėžė, kad šis klausimas yra naujosios Vyriausybės darbotvarkėje.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs Vokietijos užsienio reikalų tarybos atstovas Heinrichas Braussas teigė, kad viena iš grėsmių Vakarų pasauliui yra agresyvi Rusija, bet tai nėra vienintelis iššūkis.

„NATO taip pat yra susidūrusi su Kinijos iššūkiu, nes Kinija tapo pasauline galia, tęsiasi terorizmas Pietuose, taip pat aljanso saugumui yra svarbios klimato kaitos problemos, be to, atsiranda technologijos, kurios turės didžiulį poveikį saugumui“, – kalbėjo H. Braussas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlė „įtvirtinti didesnį Baltijos šalių saugumą didesniu JAV buvimu, kariniu, bet ne tik, ir ekonominiu“.

„Mes turime daugybę planų, kaip išplėsti ekonominį atstovavimą toje šalyje, ir kad JAV būtų ekonomiškai didesnė Lietuvoje“, – sakė Ž. Pavilionis.

Penktadienį Seime surengtas tarptautinis Saugumo forumas hibridinėms grėsmės aptarti.

Generolas Eberhardas Zornas (Eberhardas Cornas) sakė, kad Vokietijos kariams prieš kelis mėnesius išplatintos instrukcijos, kaip elgtis su mobiliaisiais telefonais, socialiniuose tinkluose.

„Mums puikiai žinoma apie kylančias kibernetines ir informacines grėsmes, todėl mes bandome padidinti savo karių sąmoningumą“, – pirmadienį žurnalistams teigė karininkas.

„Mūsų kariai gali būti socialiniuose tinkluose ir gali skelbti informaciją, tačiau jiems turi būti žinomi karinio saugumo klausimai ir (...) visos netikrų naujienų kampanijos, kurios gali egzistuoti tarptautinėse misijose“, – kalbėjo generolas.

Pasak jo, Vokietijos kariuomenėje prieš kelerius metus įsteigta kovos su kibernetinėmis ir informacinėmis grėsmėmis vadavietė.

Rugsėjo pabaigoje įvairiuose interneto puslapiuose buvo keliomis kalbomis paskleista melaginga naujiena, kad Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir pripaišė svastikų.

Daugiau nei pusšimtis NATO batalionui vadovaujančių Vokietijos karių Lietuvoje dislokuoti 2017 metais. Nuo tada jie nuolat tampa išpuolių taikiniu, teigė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Mums puikiai žinoma apie kylančias kibernetines ir informacines grėsmes, todėl mes bandome padidinti savo karių sąmoningumą.

Vos į Lietuvą atsikrausčius pirmiesiems vokiečiams, užpernai vasarį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir policijai buvo atsiųstas melagingas pranešimas apie jų išprievartautą mergaitę.

Žiniasklaida taip pat yra rašiusi, kad Rusija įsilaužė į Baltijos šalyse dislokuotų sąjungininkų išmaniuosius telefonus, o tuo siekta gauti operatyvinės informacijos, įvertinti pajėgų galią bei įbauginti karius.

„Mes susiduriame per kiekvieną (Vokietijos karių) rotaciją, kad kas nors išlenda, ar kas nors panaudojama – netikra naujiena, susijusi su NATO priešakinių pajėgų batalionu“, – sakė V. Rupšys.

„Mes suprantame, kad tai vyksta sistemingai, tai vyksta ir laike, (...) pavyzdžiui, penktadieniais vakare tokia informacija praeina“, – teigė generolas.

„Tikrai aš šiandien galiu pasakyti, kad esame pasiruošę, kaip šitokias neteisingas naujienas paneigti“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Pasak Vokietijos kariuomenės vado, šalies kariai gali naudoti savo socialinių tinklų paskyras paneigti netikroms naujienoms.

„Net aš pradėjau „tvytinti“ socialiniuose tinkluose. Tai yra svarbus formatas pristatyti mūsų poziciją ir mūsų informaciją žmonėms“, – kalbėjo E. Zornas.

Lietuvos ir Vokietijos generolai pirmadienį aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir Berlyno planuojamas investicijas į Lietuvos karinę infrastruktūrą.

Šiemet spalį Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) teigė, kad vokiečiai planuoja per artimiausius penkerius metus į infrastruktūrą investuoti 90 mln. eurų.

E. Zornas teigė, kad tiksli kitų metų investicijų suma paaiškės Vokietijai patvirtinus 2020-ųjų biudžetą.

V. Rupšys sakė, kad Vokietijos kariai Lietuvoje prisideda prie „patikimo, efektyvaus atgrasymo ir gynybos užtikrinimo“.

Tarptautiniame NATO batalione Lietuvoje iš viso tarnauja apie 1,2 tūkst. karių. Siekiant atgrasyti Rusiją, panašūs kitų aljanso šalių vadovaujami vienetai yra dislokuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo srityje.

Be karių dislokavimo ir Berlyno investicijų, Lietuva iš Vokietijos taip pat perka pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, šarvuočių, laivų pabūklų, automatinių šautuvų ir granatsvaidžių.

Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė. Pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ priskirta vienai Vokietijos divizijų.