Kaip penktadienį pranešė ministerija, sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybių.

„Gyventojus ir ūkio subjektus hidrologinės sausros metu raginame atsakingai ir taupiai naudoti iš paviršinių vandens telkinių išgaunamą vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų ir į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių“, – įspėja ministerija.

Hidrologinė sausra visoje Lietuvoje paskelbta šį pirmadienį. Ministerija primena, jog sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda tada, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

Hidrologinė sausra stebima 23 vandens matavimo stočių, dar 12 stočių vandens lygiai artimi sausrai. Žymiausias upių vandeningumo sumažėjimas stebimas šiauriniuose, šiaurės vakariniuose bei rytiniuose Lietuvos rajonuose.

Esant hidrologinei sausrai, ypatingą dėmesį į vandens lygio svyravimus tvenkinyje ar patvenktame ežere turėtų atkreipti šių vandens telkinių naudotojai. Jie privalo užtikrinti, kad užtvankos ir patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą. Hidroelektrinės  turbinos turi būti išjungiamos, kai vandens lygis tvenkinyje nukrenta 10 cm ar daugiau normaliai patvenkto vandens lygio.

Subjektams, turintiems leidimus išgauti vandenį iš paviršinių vandens telkinių privaloma laikytis ir nepažeisti išduotose paviršinio vandens telkinio naudojimo sąlygose nurodytų vandens sunaudojimo kiekių, o pasiekus sąlygose numatytą ribą – nutraukti vandens naudojimą.

„Netolygiai krenta, praėjusią parą žiūrint, Vilnius pateko tarp vietovių, kur daugiau palijo. Yra vietų, kur palijo labai mažai ar išvis nepalijo. Daug palijo Vilniuje, Šalčininkuose, Birštone, Pagėgiuose, Tauragėje“, – BNS antradienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stočių ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, sausra išlieka kai kuriose Šiaurės rytų Lietuvos savivaldybių teritorijose.

Naujaisiais duomenimis, stichinė sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėse, ji baigėsi Visagino savivaldybėje ir Ignalinos rajone.

„Vasarą taip būna, kartais vienur daugiau, kitur – nieko, krituliai netolygiai pasiskirsto. Jeigu vienoje vietoje palijo daug, tai tik toje vietoje ir bus geresnė situacija“, – sako G. Valaika.

Nuo antradienio visoje Lietuvoje skelbiama ir hidrologinė sausra, didžiojoje šalies teritorijos dalyje vandens telkiniai jau kurį laiką buvo paveikti dėl kritulių trūkumo.

Hidrologinė sausra stebima pusėje, 24 iš 48, vandens matavimo stočių, jose vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui.

Dar 14-kos vandens matavimo stočių vandens lygiai artimi sausrai. Žymiausias upių vandeningumo sumažėjimas stebimas šiauriniuose, šiaurės vakariniuose bei rytiniuose Lietuvos rajonuose. 

Gamtosauginis debitas (minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas užtikrinti minimalias ekosistemų gyvavimo sąlygas) stebimas Neryje ties Vilniumi, Lėvenyje ties Bernatoniais, Ventoje ties Papile, Akmenoje ties Paakmeniu, Šešuvyje ties Skirgailais.

„Vietos vandens matavimo stotims įrengti parenkamos taip, kad vandens lygio svyravimai apibūdintų kuo didesnį rajoną, todėl galima teigti, jog minėtų upių baseinuose ir kitose upėse debitas gali būti artimas gamtosauginiam. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vis pasitaikys trumpo lietaus, tačiau gausesni krituliai nenumatomi. Prognozuojamas tolimesnis vandens lygių kritimas“, – feisbuke rašo hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič.

„Situacija nėra gera, nėra upės atsistačiusios į normalų vandeningumą. Jeigu tai būtų rugpjūčio mėnuo, tai sausra dar besitęstų. Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje situacija geresnė, bet Pietryčių Lietuvoje situacija nėra gera“, – Eltai teigė J. Šimkus.

Nors, anot jo, situacija šiek tiek gerėja, tačiau vandens lygis vis dar yra žemiau normalaus lygio.

„Šiek tiek situacija gerėja. Iš vienos pusės, kad žmonės būna mažiau prie vandens telkinių, nes oro sąlygos ne tokios, taip pat vandens augmenija apmiršta, tai neatrodo upės apžėlusios. Kritulių kaip ir nėra daug, dėl žemos oro temperatūros garavimas yra labai menkas, jei iškrenta lietaus, tai jo žymiai daugiau patenka į vandens telkinius, nei būtų vasara, kai apie du trečdalius iškritusių kritulių išgaruoja. Dabar mažiau lietaus reikia, kad situacija gerėtų“, – kalbėjo hidrologas.

„Bent vandens lygiai tikrai yra žymiai mažesni, nei turėtų būti“, – pridūrė jis.

Pasak J. Šimkaus, reikėtų sulaukti ilgesnio lietingo laikotarpio.

„Tada vandens telkiniai pradėtų atsistatyti. Ekosistema yra prie to prisitaikiusi, nevyksta jokie aktyvūs procesai, tai sumažėjęs kiekis nėra toks pavojingas, kaip pavasarį ar vasarą“, – teigė J. Šimkus.

Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.

„Hidrologinė sausra Lietuvoje vis dar tęsiasi. (Kad ji pasibaigtų – ELTA), manau, jau net ir kelių savaičių nepertraukiamo lietaus neužtektų. Dabar labiausiai reikėtų geros žiemos, su sniegu, kuris virstų vandeniu. Nes iš tikro viskas yra labai išsausėję, ir miškų gaisringumas yra dar pakankamai aukštas, ir upėse, šiandienos skaičiavimais, daugiau negu pusėje matavimo stočių vis dar stebima hidrologinė sausra“, – Eltai teigė hidrologė R. Bataitienė.

Anot hidrologės, šiuo metu vyraujantys lokalūs, trumpi lietūs tik trumpam pakelia vandens lygį upėse, o vos po kelių valandų dažniausiai vėl stebimas jo kritimas.

Upėse, šiandienos skaičiavimais, daugiau negu pusėje matavimo stočių vis dar stebima hidrologinė sausra.

„Reikėtų, kad krituliai pasiskirstytų tolygiai, kad ne tik lokaliai, tam tikrose teritorijose, bet visos Lietuvos mastu lytų nepertraukiamas lietus, kuris papildo dirvos atsargas. O nuo trumpalaikio lietaus kai kuriose upėse tik kelioms valandoms pakyla vandens lygis, o paskui vėl nukrenta. Gali būti netgi 20 cm vandens pakilimas, o po kelių valandų vėl stebimas jo kritimas“, – kalbėjo R. Bataitienė.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie Nerį, iki rugsėjo 1 dienos ji buvo nusekusi, paskui upės vandens lygis pradėjo didėti, atsigavo, bet dabar vėl stebimas nukritimas. Tad būna, kad riba, nuo kurios skelbiama sausra, yra viršijama, bet tai labai laikina. Dėl to mes nenutraukiame hidrologinės sausros, nes tai yra labai trumpalaikis atsigavimo poveikis“, – tęsė ji.

R. Bataitienė taip pat teigė, kad blogiausia situacija, kaip ir praėjusiais mėnesiais, išlieka pietų ir vidurio Lietuvoje. Tuo tarpu vakarų Lietuvoje, kur iškrenta kiek daugiau kritulių, situacija yra geresnė. Hidrologė pažymi, kad šiuo metu labiausiai nusekusios yra Nemuno, Neries ir Šventosios upės.

Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.

Pasak tarnybos, orams atvėsus ir palijus, situacija šalies upėse rugsėjo pirmąją pusę nepasikeitė: kaip ir rugpjūtį, prasčiausia padėtis yra pietų ir pietryčių upėse, o geriausia – vakarų.

„Labiausiai nusekusios Nemuno, Neries ir Nevėžio upės – ties jų vandens matavimo stotimis vandens lygis yra 40 – 70 centimetrų žemesnis už vidutinį rugsėjo mėnesio vandens lygį“, – tvirtino LHMT hidrologė Gintarė Kugytė.

Pasak jos, Šventosios ties Ukmerge ir Anykščiais, Šušvės ties Šiaulėnais, Tatulos ties Trečionimis, Merkio ties Puvočiais ir Bartuvos ties Skuodu vandens lygis yra artimas daugiamečiam šio mėnesio vidurkiui, t.y. vyrauja iki 15 centimetrų nusekimas.

Tuo metu Šešupėje ties Liubavu šiuo metu vandeningumas yra artimas šio mėnesio vidurkiui, tačiau ties Kudirkos Naumiesčiu upė yra net 39 centimetrų nusekusi nuo šio mėnesio normos.

Panaši situacija ir Minijoje, kur Lankupiuose vandens lygis 15 centimetrų, o Kartenoje – net 45 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį vandens lygį.

Akmenoje-Danėje ties Kretinga ir Aunuvoje ties Aunuvėnais vandens lygis, nors ir labai nedaug (iki 10 centimetrų), bet yra didesnis už šio mėnesio daugiametę normą.

Anot tarnybos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija informavo, kad senkanti upė atidengia vis naujus riedulynus ir povandeninius šaltinius.

Anot jų, Nemuno ir Merkio santakoje salos jau beveik susijungė su krantu, plečiasi ir Pastraujo sala, nuo kurios jau beveik galima pasiekti upės krantą.

Nacionalinio parko specialistai pasakoja, kad ties Jonionimis jau matyti rėvos akmenys, o prie Druskininkėlių kaimo atsivėrė povandeniniai šaltiniai. Taip pat ties Miežionimis siaurėja Nemuno platumos.

Gamtininkų teigimu, jei Nemunas nenustos sekti, dešinioji upės atšaka greitai virs senvage.

Prieš savaitę Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra.

Hidrometeorologijos tarnybos teigimu, vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekė vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

Aplinkos ministerija praneša, kad hidrologinė situacija Nemune šiuo metu yra prasčiausia nuo 2017 metų.

„Kai vandens lygis sumažėja iki kritinės ribos, yra menkai užtikrinamos ekosistemos gyvavimo sąlygos. Pirmiausia, tai daro neigiamą poveikį žuvims ir kitiems ekosistemos elementams“, – LRT radijui trečiadienį sakė J. Šimkus.

Jo teigimu, dėl to žuvys gali gaišti.

„Žuvys gali gaišti, nes teršalų koncentracija yra padidėjusi, ištirpusio deguonies kiekis yra sumažėjęs, nes vandens yra nedaug, jis pakankamai šiltas. (...) Nors teršalų yra tiek pat, tačiau koncentracijos yra didesnės, nes jie yra menkai praskiedžiami tuo santykinai gėlu vandeniu“, – sakė specialistas.

Pasak J. Šimkaus, tam, kad vandens kiekis atsistatytų, reikėtų ilgesnio lietingo laikotarpio.

Kaip anksčiau nurodė Hidrometeorologijos tarnyba, Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Anot tarnybos, didžiųjų Lietuvos upių Nemuno ir Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į kelis metus besitęsiančias sausringas sąlygas. Šiose upėse hidrologinės sąlygos, atitinkančios hidrologinės sausros kriterijus, stebimos jau nuo liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio.

Tuo metu pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir šilti orai gerokai nusekino vandens telkinius.

Anot tarnybos, vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekė vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė  sausa žemė.

Tarnybos teigimu, Nemuno ir Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į kelis metus besitęsiančias sausringas sąlygas. Šiose upėse hidrologinės sąlygos atitinkančios hidrologinės sausros kriterijus stebimos jau nuo liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio. Šiuo metu hidrologinė situacija Nemune yra prasčiausia atsižvelgiant į paskutinius ketverius metus.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir šilti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Vandens lygiui ir toliau žemėjant  vis daugiau upių pasiekia gamtosauginį debitą, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.  Gamtosauginis debitas šiuo metu stebimas Nemune ties Druskininkais, Nemajūnais, Kaunu ir Smalininkais, Lėvenyje ties Bernatoniais, Neryje ties Vilniumi, Šalčioje ties Valkininkais, Ūloje ties Zervynomis.

Artimiausiomis dienomis išsilaikys sausi orai, todėl visų upių vandeningumas mažai keisis.

Sausa trečius metus

"Tokiu metu upių baseinai dažniausiai būna maitinami tirpstančiu sniegu. Šiemet žiemos nebuvo, nebuvo ir sniego, hidrologinis režimas menkai tepapildomas vandeniu. Fiksuojame tai, kas vyko ir praėjusiais metais. Neaišku, kaip reikėtų įvardyti šiuos procesus, – ar tai jau tapo norma ir įprastu reiškiniu, ar tai dar išimtis. Tačiau trejus metus iš eilės pavasarį tokie procesai stebimi", – tikino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Senka upės

Vakarų Lietuvoje lijo tik kovą, visą balandį rimtesnio lietaus gamta nesulaukė.

"Visą balandį kritulių nebuvo. O tie krituliai, kurie iškrito, išgaravo, nes vyravo saulėti, vėjuoti orai. Pagal ilgalaikes prognozes, panašu, gegužę kritulių taip pat nebus daug. Prognozės rodo, kad gegužė turėtų būti laipsniu ar pusantro šiltesnė nei norma. O kritulių numatoma 10 proc. mažiau nei norma. Bus šilčiau ir sausiau, todėl birželį ar liepą jau gali grėsti hidrologinė sausra", – perspėjo J.Šimkus.

Stebint Vakarų Lietuvos upes, jau dabar matomas jų vandens lygio kritimas.

"Ypač nuseko Nemunas. Ties Druskininkais vandens lygis kritęs net du metrus, ties Smalininkais – 1,5 m. Nemuno žemupyje jo intakai labai susiję su pačiu Nemunu. Pavyzdžiui, Leitės vandens lygis taip pat krito", – aiškino J.Šimkus.

Įsibėgėjančios sausros padarinius kai kurie pamario gyventojai jaučia jau dabar. Kas metai Nemuno upės sąnašomis ir dumblu buvo patręšiami pamario ūkininkų laukai. Rusniškiai dėl itin derlingų žemių galėdavo užsiauginti net du bulvių derlius.

"Šį kartą kažin, ar bus taip gerai. Potvynio pamarys nesulaukė, kaip ir pernai, pievos ir dirbamos žemės liko sausos. Po trijų itin sausų pavasarių gal tokius reiškinius teks imti vadinti įprastais?" – svarstė J.Šimkus.

Grėsmė gyvūnijai

Dalies upių vandens lygis iš viso dar nėra pasiekęs daugiametės normos. Tačiau vandens temperatūra jau kopia į viršų.

Kuršių mariose ir Baltijos jūroje vanduo sušilęs iki 6–8 laipsnių šilumos. Šalies upėse vandens temperatūra kol kas – 5–9 laipsniai. Tai reiškia, kad gegužę dar labiau šylant orams galima tikėtis masinio žuvų kritimo, kuris dažniausiai pasireiškia po neršto.

"Kuršių marių vandens lygis priklauso nuo jūros ir vyraujančių vėjų. Jei jie bus palankūs, vandens lygis neturėtų kristi. Tačiau yra kita problema – sušilus orams, prasideda intensyvus dumblių žydėjimas, o tai reiškia mažėjančią deguonies normą vandenyje. Tokiu atveju žuvų kritimo tikrai galima tikėtis", – pastebėjo J.Šimkus.

Kaip praneša Aplinkos ministerija, padėtis upėse yra šiek tiek pagerėjusi dėl lietaus liepos mėnesį. Geriausia situacija – vakarų Lietuvos upėse, tačiau kitose vanduo vis dar gana stipriai nusekęs.

„Blogiausia padėtis rytų Lietuvos upėse, ypač Neryje. Neryje ties Buivydžiais ir Vilniumi vandens debitas mažesnis už gamtosauginį, o Jonavoje artimas gamtosauginiam“, – rašoma pranešime.

Blogiausia padėtis rytų Lietuvos upėse, ypač Neryje.

Hidrologinė sausra skelbiama, kai vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui daugiau nei pusėje vandens matavimo stočių.

Liepos pradžioje žemesnis vandens lygis fiksuotas 28-iose iš 48-ių matavimo stočių.

Kaip BNS informavo Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus, šiuo metu žemesnis vandens lygis fiksuojamas 18-oje vandens matavimo stočių.

Hidrologai teigia, kad artimiausiomis dienomis prognozuojamas lietus situacijos iš esmės neturėtų pakeisti.