Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Hidroterra“ ir LNM sudarytos sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, o įmonei iš muziejaus priteista 525,3 tūkst. eurų dydžio skola bei 59,7 tūkst. eurų delspinigių.

Muziejus teigia, kad šio sprendimo neskųs ir priteistą sumą sumokės, nes teismo verdiktas atvėrė kelią naudoti bendrovės parengtą projektą.

„Toks sprendimas mūsų neliūdina, nes visą laiką pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą. Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški: projektas buvo parengtas vienaip, o kontroliuojančios institucijos – CPVA ir Statybos inspekcija – matė kitaip,  – pranešime cituojamas muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas. – Vykdydami darbus neturėdami patvirtinimo, kuri pusė teisi, rizikavome pradėti nelegalias statybas Gedimino kalne ir taip pažeisti teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu tiksliai nepasisakė. Dabar viskas yra aišku.“

Toks sprendimas mūsų neliūdina, nes visą laiką pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą. Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški.

Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone 2021 metais nutraukė sutartį.

Bendrovė šį sprendimą tuomet apskundė teismui. Pastarasis konstatavo, kad sutartis nutraukta neteisėtai. Vis dėlto šis sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos nacionalinis muziejus neturėjo jokio pagrindo pripažinti UAB „Hidroterra“ pažeidus sutartį iš esmės bei ją vienašališkai nutraukti“, – rašoma antradienį išplatintame teismo pranešime.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Hidroterra“ ne tik įvykdė sutartį, bet ir ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad „Hidroterra“ nesilaikė sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Muziejus teigia ketinantis atsiskaityti su buvusiu rangovu už neapmokėtų darbų dalį, kuri siekia daugiau nei 0,5 mln. eurų, ir naudoti jų parengtą projektą tolesniems kalno tvarkymo darbams.

„Gaila, kad aiškiam sprendimui prireikė tiek laiko, kuris kainavo ir pinigus – ES lėšos, numatytos kalno tvarkymui, neturint aiškumo ir teismo sprendimo turėjo būti perskirstytos kitiems projektams, tačiau dabar jau galėsime nedelsdami judėti su kalno tvarkymo darbais. Visų pirma turėsime užsitikrinti valstybės finansavimą ir skalbsime viešąjį konkursą rangos darbams pietrytinėje kalno dalyje“, – teigia muziejaus atstovas.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.

Kaip antradienį pranešė muziejus, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili: drėgnas pavasaris didesnių problemų kalno šlaitams nesukėlė, efektyviai veikia visame kalne ir pietrytiniame šlaite įrengtos būklės laikinos stabilizavimo priemonės.

Pasak LNM, kalno būklė yra nuolat stebima, tačiau kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų.

Šios bendrovės atstovai jau anksčiau rengė kalno tvarkymo sprendimus.

Pasak kultūros viceministrės Ingridos Veliutės, sutartis su bendrove pasirašyta pirmadienį.

Konkurse sulaukta dviejų dalyvių. Jų pasiūlymus vertino Lietuvos geologijos tarnybos, kelių universitetų, Vilniaus savivaldybės, Kultūros ministerijos, muziejaus atstovai.

Muziejaus atstovų teigimu, antrasis konkurso dalyvis, įmonė „Exploit“ atmestas dar pirminiame etape, nes neatitiko keliamų reikalavimų, t. y. „nepateikė vieno svarbiausių dokumentų – siūlomą metodą detalizuojančio aprašo“, o tai padarė vienintelė „Hidroterra“.

„Pagal tame dokumente aprašytus techninius sprendimus turėjo būti vertinami konkursui pateikti pasiūlymai“, – teigia muziejus.

Įstaiga taip pat patvirtino, kad „Hidroterra“ atstovai dalyvavo ankstesniuose Gedimino kalno darbuose – jie pasitelkti rengiant kai kurias šiaurės vakarų šlaito ir piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektų dalis.

Nurodoma, kad juos pasitelkti nusprendė konkursus laimėjęs rangovas „Rekreacinė statyba“. Ši įmonė rengė ir šiaurės vakarinio šlaito tvarkymo projektą, ir atliko pačius tvarkymo darbus.

Vis dėlto muziejus teigė, kad šios aplinkybės neturėjo įtakos konkurso baigčiai.

„Hidroterros“ specialistai rengė konstrukcijų, lietaus nuvedimo bei drenažo sistemų dalis. Įmonės specialistų dalyvavimas ankstesniuose projektavimo etapuose įtakos konkurso baigčiai negalėjo turėti, nes vertintas pasiūlytas sutvarkymo darbų metodas. Patirtis ankstesniuose Gedimino kalno tvarkybos darbuose nebuvo vertinimo kriterijus“, – teigiama muziejaus atsakyme.

Šį kartą įmonė vienintelė pateikė visus reikalingus dokumentus ir suformulavo pasiūlymą. Įmonei atitikus kvalifikacinius reikalavimus ji paskelbta konkurso nugalėtoja.

Vis dėlto reikalauta, kad projekto rengėjai turėtų patirties rengiant bent vieną nacionalinės reikšmės kultūros paveldo projektą.

Muziejus tvirtina, kad nepaisant išankstinių skelbimų ir duoto pakankamo laiko, konkurse dalyvauta vangiai, ir primena, jog pirmąkart, sulaukus tik vieno pasiūlymo, procedūros buvo atšauktos. Konkursai užtruko apie metus.

„Šį kartą įmonė vienintelė pateikė visus reikalingus dokumentus ir suformulavo pasiūlymą. Įmonei atitikus kvalifikacinius reikalavimus ji paskelbta konkurso nugalėtoja“, – nurodoma atsakyme BNS.

Teiks tris pasiūlymus, kalną tvarkys kitą vasarą

Skelbiama, kad prioritetas rengiant projektą bus teikiamas pietrytinei kalno daliai, kur, pasak ekspertų, kyla didžiausia nuošliaužų grėsmė: čia tyrimai bus atlikti ir projektas parengtas per devynis mėnesius.

Lygiagrečiai, tik per ilgesnį – 15 mėnesių – laikotarpį, projektuotojas parengs ir visos likusios kalno dalies sutvarkymo projektą.

Pačių darbų pietrytinėje kalno dalyje pradžia numatoma kitų metų vasarą, įvykus rangos darbų viešojo pirkimo konkursui. Į būsimą projektavimą neįtrauktas jau sutvarkytas šiaurės vakarų šlaitas ir šiuo metu tvarkoma piliakalnio aikštelė.

„Hidroterros“ direktorius Marius Kalesnykas sako, kad jei nekils netikėtumų, pirmasis projektas su trimis galimais variantais, kaip tvarkyti pietrytinį kalno šlaitą, bus pateiktas kitų metų gegužę.

„Gamtinės sąlygos mums tikrai turės įtakos. Koncentruosimės į tyrinėjimo darbus, kuriuos planuojame įgyvendinti iki žiemos, kad galėtumėme susivesti duomenis į kompiuterius, į savo programas, kuriomis modeliuosime kalno stabilumą, kad žiemos metu galėtumėme atlikti fizinį projektavimą – inžinerinį darbą“, – žurnalistams sakė D. Kalesnykas.

Pasak įmonės atstovo Laimono Jakšto, skirtingoms kalno zonoms galimi skirtingi sprendimai, tačiau įmonė žada pateikti tris galimus sprendimus tiek pietrytiniam šlaitui, tiek visam kalnui, su detaliais paskaičiavimais, kiek kiekvienas jų kainuotų.

„Kalno šlaitų atstatymas, sustiprinimas bus vykdomas geotechninėmis priemonėmis, naudojant erdvinius geotinklus, geresnių charakteristikų gruntą, plokščius tinklus, galbūt gręžtinius inkarus. Koks bus parinktas metodas, priklausys nuo tyrimų rezultatų“, – teigė L. Jakštas.

Bendrovė sutartimi įsipareigoja atsakyti už savo sprendinių patikimumą neribotą laiką.

Muziejaus direktoriaus pavaduotoja finansams Eglė Pekarskaitė patikino, kad šiuo metu pritaikius laikinąsias priemones, grėsmės nuošliaužoms nėra: nuo 2017-ųjų lapkričio neužfiksuota nė viena nuošliauža, 2018-ųjų pradžioje įrengta stebėjimo sistema taip pat neužfiksavo jokių grėsmių.

Bendrovė žada pasitelkti Vilniaus, Kauno universitetų mokslininkus, jie konsultosis ir su kolegomis iš užsienio. Anot M. Kalesnyko, didžiausias iššūkis gali būti gamtos sąlygos – gausūs krituliai ir teigiama temperatūra žiemą.

Projektuotojai taip pat pabrėžia, kad jų projektuose nebus nagrinėjama galimybė atsodinti ant kalno buvusių medžių.

Galutinis viso kalno sutvarkymas, ankstesniais muziejaus skaičiavimais, gali kainuoti apie 30 mln. eurų. Anot I. Veliutės, šie skaičiavimai buvo „labai preliminarūs“, atlikti remiantis šiaurės vakarinio šlaito tvarkymui skirtoms išlaidoms. Galutiniai skaičiai turėtų būti pateikti pasirinkus konkretų būdą, kaip bus tvarkomos skirtingos kalno vietos.

Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.

Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.