Kinijos ambasada tikina, kad Pekino rėmėjai į Vilniaus Katedros aikštę rugpjūčio 23 dieną susirinko spontaniškai, o ambasada apsiriboja konsulinės pagalbos teikimu savo piliečiams.

Kinijos ambasada Honkongo protestuotojus pavadino riaušininkais ir atmetė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos priekaištus, kad ambasados atstovų veiksmai pažeidė viešąją tvarką.

„Kinijos piliečiai Lietuvoje laikėsi Lietuvos įstatymų ir neturėjo jokių ketinimų trikdyti renginių „Baltijos keliui“ paminėti, rugpjūčio 23 dieną vykusių Vilniaus Katedros aikštėje“, – rašoma BNS atsiųstame ambasados komentare.

„Tai buvo Kinijos piliečių, išreiškusių savo nepasitenkinimą dėl saujelės antikiniškų aktyvistų, palaikiusių riaušininkus Honkonge, Kinijoje, spontaniški veiksmai. Kinijos piliečių Lietuvoje teisės į saviraišką turėtų būti gerbiamos ir ginamos“, – teigia diplomatinė atstovybė.

„Ambasada turi pareigą teikti konsulinę apsaugą Kinijos piliečiams užsienyje ir nepadarė nieko, kas pažeistų viešąją tvarką“, – rašoma komentare.

Ambasada  taip pat pabrėžė, jog „labai tikisi, kad tokie renginiai, juodinantys Kinijos vyriausybę, ateityje nebepasikartos“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Kinijos ambasadorių Zhifei Shen (Džifėjų Šeną) ir įteikė jam notą dėl incidento per rugpjūtį Vilniuje vykusį mitingą Honkongui palaikyti.

Notoje teigiama, kad ambasados darbuotojai „dalyvavo organizuojant Kinijos piliečių neteisėtus veiksmus per šį incidentą“.

Ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad Kinijos diplomatai peržengė deramas ribas – jo teigimu, diplomatai gali stebėti demonstracijas, bet turėtų susilaikyti nuo aktyvių veiksmų.

„Kai kurių diplomatų elgesys, pagal mūsų turimą informaciją, peržengė tas ribas, kurias turėtų sau leisti diplomatai. Dėl to išreiškėme apgailestavimą ir reikalavimą, kad ateityje panašūs veiksmai nesikartotų“, – BNS sakė ministras.

„Mūsų vertinimu, tai prasilenkia su diplomato statusu. Dalyvavimas veiksmuose buvo aktyvesnis negu derėtų. Lietuva yra laisva šalis, čia galima laisvai reikšti mintis ir nuomones, bet tą reikia daryti nepažeidžiant viešosios tvarkos. Tai pasakytina pirmiausia apie piliečius, bet diplomatinis korpusas turi būti neutralus. Stebėti galima, bet jie neturėtų aktyviau dalyvauti demonstracijose ar piketuose“, – pridūrė L. Linkevičius.

Ministras sakė tikįs, kad šis incidentas neatsilieps dvišaliams Lietuvos ir Kinijos santykiams.

„Tikiuosi, kad neatsilieps. Apskritai mūsų santykiai vystosi pragmatiškai, gerbiant vieniems kitų interesus, tikiuosi, taip bus ir ateity“, – sakė ministras.

Incidentas Vilniaus Katedros aikštėje įvyko rugpjūčio 23 dieną, baigiantis demonstracijai, kurioje apie šimtas žmonių susirinko pareikšti paramą Honkongo aktyvistams, tądien atkartojusiems Baltijos kelią.

Iš pradžių grupelė Kinijos rėmėjų mitingą stebėjo aikštės prieigose, tačiau vėliau įsimaišė tarp protesto iniciatorių. Tarp Honkongo ir Kinijos rėmėjų kilo susistumdymas.

Praėjusią savaitę Lietuvos policija dviem Kinijos piliečiams dėl viešosios tvarkos trikdymo skyrė po 15 eurų baudas.

Seimo nario Manto Adomėno organizuotame mitinge iš pradžių susirinko kiek daugiau nei pusšimtis protestuotojų, bet Katedros aikštėje nuskambėjus paraginimui žmonėms jungtis į gyvą grandinę kelioms minutėms rankomis iš viso susikibo apie 200 žmonių.

Taip pareikšta parama honkongiečiams, kurie minėdami Baltijos kelio trisdešimtmetį savo šalyje susikibo protestuoti prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą ir policijos smurtą.

Mitingą centrinėje Vilniaus aikštėje Pekino rėmėjai su Kinijos vėliavomis iš pradžių stebėjo aikštės prieigose, tačiau pradėjus skirstytis demonstracijos dalyviams jie įsimaišė tarp protesto iniciatorių. Daugiausia tai buvo Lietuvoje gyvenantys kinai.

Įsiplieskus ginčams, tarp Honkongo ir Kinijos rėmėjų kilo susistumdymas, o M. Adomėnas iškvietė policiją. Jis pavadino kontrprotestuotojus „komunistų prostitutėmis“ ir skandavo „žudikai, eikite namo“.

Atvykę pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes ir užsirašė kai kurių asmenų vardus, pavardes, o po keliasdešimties minučių išsivežė du Kinijos rėmėjų pusėje buvusius asmenis, BNS patvirtino policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

„Du asmenys pristatyti į policiją pateikti detalesniems paaiškinimams“, – teigė R. Matonis.

M. Adomėnas BNS pranešė, kad pirmadienį ketina parašyti policijai pareiškimą.

„Jie yra matomi, jie yra nepamiršti“

Honkongiečius parėmę protestuotojai Katedros aikštėje laikė Honkongo vėliavas ir Kiniją smerkiančius plakatus.

„Jie remiasi Baltijos šalių pavyzdžiu, siekia laisves ir mes turime juos paremti. Lietuva, Latvija ir Estija tokios mažos, o Rusija tokia didelė, galinga. Lygiai taip pat Kinija puola Honkongą“, – sakė akcijos dalyvė pensininkė Rūta Svilienė.

Vienas iš akcijos organizatorių parlamentaras M. Adomėnas sakė šiuo renginiu norėjęs „parodyti honkongiečiams, kad yra matomi, jie yra nepamiršti“.

„Jeigu mes į Baltijos kelią žiūrime kaip į gražų, nostalgišką prisiminimą, tai Honkongui šiandien tai yra situacija, kur jie dabar kovoja. Jiems tai nėra praeitis“, – BNS sakė politikas.

Jis pabrėžė, kad lietuviams prieš 30 metų „kiekvienas paramos gestas iš laisvojo pasaulio buvo nepaprastai svarbus“.

Akcijos surengtos minint Baltijos kelio 30-metį. 1989 metų rugpjūčio 23-iąją daugiau kaip milijonas lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis 600 kilometrų grandinėje reikalaudami nutraukti sovietų okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.

Kontrprotestuotojų stovykloje buvęs Kinijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas Haonanas Wangas (Haonanas Vangas) tvirtino, kad palaikantieji honkongiečius buvo suklaidinti melagingą informaciją teikiančios žiniasklaidos.

„Pabandykite paklausti, ar jie buvo Honkonge, ar jie buvo Kinijoje, kokia esmė, kad jie pakėlė tas vėliavas, už ką jie?“ – žurnalistams sakė kinas.

„Ten jau vyksta vos ne terorizmas“, – pridūrė jis.

Pagal 1997-aisiais pasirašytą Honkongo perdavimo Kinijai susitarimą miestui buvo suteikta teisių ir laisvių, kurios negalioja žemyninėje Kinijoje, įskaitant nepriklausomą teismų sistemą ir žodžio laisvę.

Protestuotojai tvirtina, kad šios teisės yra vis labiau varžomos, nuolat didėjant Pekino centrinės valdžios kišimuisi.