Pasak bendrovės vadovo Rimvydo Melkūno, sprendimą daugiau dėmesio skirti Vokietijai, kur jau trejus metus veikia 20 vilkikų turinti grupės įmonė „Hoptrans“, lėmė noras būti arčiau savo klientų ir partnerių.

„Prieš trejus metus, dar prieš pat koronaviruso pandemiją, nusprendėme, kad nebenorime Vokietijos rinkoje būti tiesiog dar vienu Rytų Europos vežėju“, – interviu BNS Plius sakė R.Melkūnas.

Jau nebeužtenka klientui pasiūlyti krovinį nuvežti iš taško A į tašką B.

Pasak jo, į Vokietiją pastaruosius penkiolika metų bendrovė veždavo krovinius tiek tranzitu, tiek į ją ir iš jos.

„Jau nebeužtenka klientui pasiūlyti krovinį nuvežti iš taško A į tašką B. Dažnu atveju logistinius maršrutus tenka planuotis kartu, apskaičiuojant didžiausią naudą klientui. Esame ne tik pervežėjas, bet ir patarėjas. Todėl norėjome Vokietijoje turėti savo investicijų, savo žmonių“, – kalbėjo R.Melkūnas.

Pasak jo, „Hoptrans“ ketina investuoti ir Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur taip pat veikia grupės įmonės, tačiau didžiausia plėtra planuojama Lietuvoje.

„Jungtinėje Karalystėje planuojame įsigyti kelias dešimtis naujų vilkikų, o Lenkijoje – maždaug 100. Tačiau patį didžiausią augimą planuojame Lietuvoje, čia automobilių parką ketiname plėsti bent 500 vienetų. Lietuvoje verslo aplinka yra gana gera tiek savo procesų sparta, tiek mokestine aplinka“, – pabrėžė „Hoptrans Logistics“ vadovas.

Įmonė, R.Melkūno teigimu, jau gauna signalų, kad yra reikalinga ir Amerikoje, tačiau sprendimai dėl plėtros bus skaičiuojant savo pajėgumus, to bendrovė nesiims aklai.

„Hoptrans Logistics“ pernai apyvartą padidino daugiau nei aštuonis kartus, iki 137,67 mln. eurų, o grynąjį pelną – 3,2 karto, iki 4,05 mln. eurų.

Tokį augimą, pasak įmonės vadovo, lėmė pakeista grupės struktūra, kai visos pajamos buvo konsoliduotos įmonėje „Hoptrans Logistics“ – ji tapo pagrindine įmone „Hoptrans“ grupėje.

Rezultatai: „Hoptrans Logistics“ pernai apyvartą padidino daugiau nei aštuonis kartus, iki 137,67 mln. eurų.

„Hoptrans logistics“ pervežtų ir sandėliuotų prekių kiekių trūkumai paslaugos teikimo laikotarpiu nenustatyti. Tai patvirtina su pervežimo ir sandėliavimo paslaugos įvykdymu susiję dokumentai“, – BNS atsiųstame komentare sakė bendrovės vadovas Rimvydas Melkūnas.

Bendrovė primena, kad pernai kovą iš Kauno oro uosto į Lietuvos pašto sandėlį vežė iš Kinijos atgabentas apsaugos priemonių siuntas, šis procesas, anot bendrovės, buvo „griežtai prižiūrimas“ Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“.

„Hoptrans logistics“ taip pat teigia dėl šios paslaugos suteikimo pretenzijų ar užklausų iš Susisiekimo ministerijos negavusi.

Bendrovė taip pat teigia, kad apsaugos priemones pervežė ir sandėliavo nuo 2020 metų lapkričio 16 iki šių metų vasario 5 dienos SAM pavaldaus Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) užsakymu.

„Patiksliname, jog medicininės priemonės jų transportavimui ir saugojimui buvo priimamos pagal griežtai sutartyje aptartą prekių perdavimo, priėmimo ir išdavimo procedūrą, kurioje dalyvavo tiek „Hoptrans logistics“, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro, tiek Lietuvos pašto paskirti atstovai“, – teigė bendrovės vadovas.

„Visos sandėliavimui ir pervežimui pateiktos medicininės priemonės buvo atiduotos užsakovui“, – pridūrė jis.

Be kita ko, „Hoptrans logistics“ tvirtina iki šiol negavusi jokių užklausų dėl nustatyto apsaugos priemonių trūkumo nei iš SAM, nei iš Susisiekimo ministerijos.

SAM duomenimis, trūksta apsaugos priemonių už 912 tūkst. eurų, tai – apsauginiai akiniai, medicininės kepurės, kaukės, vienkartiniai chalatai, pirštinės.

SAM tvirtina, kad šių priemonių pristatymą organizavo Susisiekimo ministerija, kuri turėjo jas paskirstyti sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turėjo pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

ESSC tvirtina keipęsis į Kinijos tiekėją, tačiau šis informavo, kad visos prekės buvo pristatytos.

ESSC taip pat patvirtino, kad bendrovė „Hoptrans logistics“ buvo šio centro samdyta pervežti prekes iš Lietuvos pašto logistikos sandėlio ir jas saugoti. Kitų Susisiekimo ministerijos samdytų tiekėjų ESSC įvardyti sakė negalinti, nes su jais sutartis sudarė ne šis centras.

Anksčiau skelbta, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Šis užsakymas buvo atliktas ankstesnės buvusios premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės darbo metu.

Vyriausybė tam šią savaitę skyrė 99,3 tūkst. eurų SAM sutaupytų lėšų asmens apsaugos priemonėms įsigyti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad naujo tiekėjo prireikė pasibaigus sutarčiai su „Lietuvos paštu“, iki šiol saugojusiu priemones.

Ministerija BNS informavo, kad naujo tiekėjo ieškoti prireikė, nes sutartyje su „Lietuvos paštu“ nebuvo numatyta pratęsimo galimybė.

„Šios apsaugos priemonės nėra valstybės medicinos rezervo dalis, o yra papildomos priemonės skirtos suvaldyti COVID-19“, – nurodė ministerija.

Pirkimą skelbiamos apklausos būdu vykdė SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Centras nurodo, kad krovinio vertė sieks apie 10-12 mln. eurų.

Sutartis neskelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale, ministerija BNS sutarties kol kas nepateikė.

Konkurso sąlygose nurodyta, kad tiekėjui reikės pervežti apie 1,5 tūkst. europalečių su asmens apsaugos priemonėmis iš „Lietuvos pašto“ sandėlių į savo sandėlius, kuris turėtų būti „nutolęs ne toliau kaip 20 km atstumu nuo Kauno miesto ribos“. Jas reikės saugoti iki 80 dienų.