Tokiam pasiūlymui šią savaitę pritarė Valstybės gynimo taryba, BNS penktadienį patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai.

„Valstybės gynimo taryba pritarė lietuvių karių dalyvavimui jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje“, – BNS sakė Antanas Bubnelis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis BNS sakė, kad Lietuva į misiją galėtų pasiųsti keletą karininkų. Mandatą tam turėtų suteikti Seimas.

„Esame gavę prašymą prisidėti prie misijos ar misijų Hormūzo sąsiauryje. Iš esmės yra principinis JAV ir Europos šalių supratimas, kad reikia atkurti jūrinio kelio sąlygas regione“, – BNS sakė R. Karoblis.

„Svarstome kaip galimybę  siųsti keletą karininkų į štabus ar panašius pajėgumus. Bet kol kas esame pirminėje svarstymo fazėje“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, toks pasiūlymas gali būti pateiktas svarstyti Seimui rudens sesijoje.

„Jei būtų Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės pasiūlymas siųsti karius į Hormūzo sąsiaurį, turėtų būti patvirtintas Seimo mandatas šiam žingsniui, tikėtina, kaip bendro dvimečio mandato dalis, kuris bus svarstomas šioje Seimo sesijoje ir įsigalios 2020 metų sausio 1 dieną“, – pridūrė R. Karoblis.

Hormūzo sąsiauris yra svarbus vandens kelias į atvirą vandenyną iš naftos turtingų Persijos įlankos šalių.

Vakarų šalys apie misiją užtikrinti komercinės laivybos saugumą ėmė svarstyti, kai augant įtampai su JAV Iranas sąsiauryje sulaikė keletą tanklaivių.

Kai kurios Europos valstybės nenori dėtis prie JAV vadovaujamos operacijos, nes tai galėtų dar padidinti įtampą tarp JAV ir Irano.

Prancūzija siūlo kurti europiečių vadovaujamą misiją, bet galutiniai sprendimai kol kas nepriimti. Britai nusprendė prisidėti prie JAV misijos.

Nei prezidento atstovai, nei ministras nedetalizavo, kuriai misijai Lietuva teiktų pirmenybę.

Lietuvos kariai šiuo metu dalyvauja vienuolikoje tarptautinių misijų.

„Mes oficialiai paprašėme Vokietijos prisidėti prie Prancūzijos ir JK, padėti saugoti Hormūzo sąsiaurį ir kovoti su Irano agresija“, – sakoma ambasados atstovės Tamaros Sternberg-Greller (Tamaros Sternberg-Greler) pareiškime.

„Vokietijos vyriausybės nariai aiškiai sako, kad laivybos laisvė turėtų būti saugoma. Mūsų klausimas: saugoma kieno?“ – pridūrė ji.

Jau kurį laiką tarp Teherano ir Vašingtono tvyrančią įtampą pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas praėjusiais metais vienašališkai pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir sugrąžinti skaudžias sankcijas Teheranui. Pastarosiomis savaitėmis įtampa Persijos įlankos regione nuolat didėjo.

D. Trumpas birželį sakė paskutinę minutę atšaukęs karinį smūgį Iranui, kai Teherano pajėgos numušė vieną JAV bepilotį žvalgybos lėktuvą, šiitiška respublika taip pat buvo kaltinama dėl virtinės mįslingų atakų prieš tanklaivius. Iranas šiuos kaltinimus neigia.

Naujausias JAV prašymas NATO sąjungininkei Vokietijai šioje šalyje yra vertinamas itin prieštaringai. Daugelis vokiečių politikų būgštauja, kad bet kokia karinio jūrų laivyno misija, ypač – vadovaujama Jungtinių Valstijų, gali padidinti konflikto riziką ir įstumti Europos galingąsias šalis į karą. Berlynas aiškiai yra pasakęs, kad atmeta D. Trumpo „maksimalaus spaudimo“ Iranui strategiją.

Liepos pradžioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos Gibraltare buvo sulaikytas tanklaivis „Grace 1“ dėl įtarimų gabenus Irano naftą į Siriją. 2,1 mln. barelių lengvosios naftos gabenusį 330 m ilgio laivą liepos 4 dieną sustabdė Gibraltaro policininkai ir muitininkai, padedant britų karališkųjų jūrų pėstininkų komandai.

Liepos 14-ąją Irano revoliucinės gvardijos kariai Hormūzo sąsiauryje perėmė su JK vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“ bei nutempė į Bandare Abaso uostą Irano Hormozgano provincijoje.

Praėjusią savaitę Londonas paragino sukurti Europos jūrų pajėgas, kad būtų užtikrinta laivybos laisvė Persijos įlankoje, tačiau vėliau pasiūlė, kad tokioje misijoje turėtų dalyvauti ir JAV.