Atskiruose pranešimuose abi pusės taip pat sakė, kad nušalintas Malio prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita (Ibrahimas Bubakaras Keita), kurio sugrąžinimo į postą iš pradžių reikalavo Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS), nebenori toliau eiti pareigų.

Opozicinių partijų ir dvasininkų raginimu susirinkę demonstrantai Bamake protestavo prieš korupciją, savavališkus areštus ir balandį įvykusių parlamento rinkimų organizavimą.

Jie taip pat ragino paleisti vieną pagrindinių Malio opozicijos lyderių Soumailą Cisse (Sumailą Sisę), kurį kovą rinkimų kampanijos metu pagrobė ginkluoti užpuolikai. Tą vietovę, kur jis buvo pagrobtas, kontroliuoja ekstremistų grupuotės, susijusios su „al Qaida“.

75-erių I. B. Keita šaliai vadovauja nuo 2013 metų.

Demokratijos ir stabilumo židiniu Afrikoje kažkada laikytame Malyje pastaraisiais metais buvo įvykdytas perversmas, kilo pilietinis karas ir vis vykdomi teroro aktai.

2012 metų pradžioje su „al Qaeda“ siejami ekstremistai buvo perėmę šalies šiaurėje esančios dykuminės teritorijos kontrolę, tačiau per prancūzų vadovautą karinę operaciją, kuri buvo pradėta vykdyti 2013 metų sausį, iš jos iš esmės buvo išstumti.

2015 metų birželį Malio vyriausybė pasirašė taikos susitarimą su kai kuriomis ginkluotomis grupėmis, tačiau džihadistai išlieka aktyvūs, o didelė šalies teritorija išlieka zona, kur negalioja jokie įstatymai.

Nepaisant šalyje dislokuotų JT taikdarių, didelio prancūzų karių kontingento bei penkių šalių sukurtų karinių pajėgų, džihadistų keliamas smurtas čia neslopsta.

Dviejų Malyje nušautų prancūzų žurnalistų palaikai anksti antradienį buvo atskraidinti į Paryžių, sakė šaltinis sostinės Charles'io de Gaulle'io (Šarlio de Golio) oro uoste.

"Air France" lėktuvas su 57 metų Ghislaine Dupont (Gislen Diupon) ir 55 metų Claude'o Verlono (Klodo Verlono) karstais nutūpė kelios minutės po 7 val. (8 val. Lietuvos laiku), sakė šaltinis, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.

Malio prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita (Ibrahimas Bubakaras Keita) pirmadienį pažadėjo daryti viską, kad būtų surasti šiaurinėje šalies dalyje esančioje dykumoje nušautų dviejų prancūzų žurnalistų žudikai.

57-erių Ghislaine Dupont (Gislen Diupon) ir garso technikas 55-erių Claude'as Verlonas (Klodas Verlonas) buvo „šaltakraujiškai nužudyti“ šeštadienį šalies šiaurės rytų mieste Kidalyje, sakė sekmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) ir apkaltino „teroristų grupuotes“.

„Darysime viską, kad kaltininkai būtų surasti“, – I.B.Keita sakė susitikęs su radijo stoties „Radio France Internationale“ (RFI), kurioje dirbo nužudytieji, vadovybe Bamake.

„Dar šiandien mes pradėjome kriminalinį tyrimą dėl šio nužudymo ir šį vakarą turi atvykti Prancūzijos tyrėjai, kurie dirbs išvien su savo Malio kolegomis“, – pridūrė jis.

„Mes dalinamės patirtu šoku, mus taip pat užplūdo jausmai“, – sakė Malio prezidentas, pranešdamas apie savo ketinimą pirmadienį dalyvauti nužudytųjų atminimui skirtose apeigose ir po mirties įteikti jiems apdovanojimus.

I.B.Keita pripažino, kad Kidalis, kuris yra laikomas tuaregų tautos lopšiu ir kelių separatistinių bendruomenės sukilimų židiniu, išsprūdo iš Malio saugumo pajėgų kontrolės.

„Malio suverenitetas Kidalyje privalo būti realybė... Noriu, kad visi prisiimtų atsakomybę“, – sakė jis.

Anksčiau pirmadienį buvo pranešta, kad dėl dviejų pagrobtų prancūzų žurnalistų nužudymo areštuota keliolika įtariamųjų.

„Tuzinas įtariamųjų areštuota nuo to laiko, kai buvo nužudyti du „Radio France Internationale“ (RFI) žurnalistai“, – sakė šaltinis pagrindiniame Šiaurės Malio mieste Gao.

Malyje ketvirtadienį naujuoju šalies lyderiu paskelbtas Ibrahimas Boubacaras Keita, patvirtinus apie ryškią buvusio ministro pirmininko pergalę prezidento rinkimuose, teikiančiuose naujų vilčių konfliktų draskomoje šalyje.

Per televiziją tiesiogiai paskelbti sekmadienį vykusio antrojo rinkimų rato rezultatai rodo, kad I. B. Keita pelnė 77,6 proc. rinkėjų balsų, o jo varžovui Soumaila Cisse teko 22,4 proc.

Buvęs Malio finansų ministras S.Cisse dar pirmadienį, pamatęs pirmuosius rezultatus, pripažino pralaimėjęs įtemptus prezidento rinkimus ekspremjerui I.B. Keitai.

Rinkėjų aktyvumas sudarė 45, 8 proc., sakė vidaus reikalų ministras Moussa Sinko Coulibaly, nurodęs, kad tik 93 tūkst. balsalapių buvo sugadinta, palyginus su 400 tūkst. per pirmąjį ratą.

Šaliai buvo labai svarbu, kad šie rinkimai įvyktų tvarkingai, nes nuo to priklauso, ar Maliui bus atverta daugiau kaip 4 mlrd. dolerių tarptautinių donorų parama, kuri buvo įšaldyta po separatistų sukilimo ir perversmo 2012 metais bei islamo sukilėlių veiklos, kuri sukrėtė bene stabiliausios demokratijos šiame regione šalį

68-erių I. B. Keita, yra pagarsėjęs savo šiurkštoka kalba, priešiškumu kompromisams, griežtumu.

Per rinkimų kampaniją I. B. Keita žadėjo suvienyti Malį.

Milijonai maliečių sekmadienį eis rinkti prezidento, kuris, kaip tikimasi, pradės naują taikos ir demokratijos erą ir kurio rinkimai yra pirmieji po karinio perversmo, nuvertusio vieną stabiliausių regiono demokratijų.

Beveik septyni milijonai rinkėjų turės pasirinkti iš buvusio premjero Ibrahimo Boubacaro Keitos (Ibrahimo Bubakaro Keitos) ir buvusio finansų ministro Soumailos Cisse (Sumailos Sisės), kad suteiktų laimėtojui mandatą padėti užbaigti politinę krizę, prasidėjusią nuo karinio perversmo, o vėliau paskatinusią islamistų sukilimą ir Prancūzijos karinę intervenciją.

Abu varžovai pareiškė esantys tikri savo pergale per balsavimo antrąjį ratą, kuris organizuojamas dėl to, kad nė vienas iš 27 kandidatų neužsitikrino pergalės per pirmąjį ratą liepos 28-ąją.

Šalies vadovo rinkimai, pirmieji nuo 2007 metų, yra itin svarbūs siekiant užsitikrinti daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (10,3 mlrd. litų) pagalbą, kurią pažadėjo tarptautiniai partneriai, sustabdę mokėjimus po pernai kovą įvykusio armijos maišto.

Kelios dienos iki antrojo rinkimų rato pasižymėjo įvykių stoka, nes miestų ir miestelių gatvės ištuštėjo. Malio gyventojai, kurių daugiau nei 90 proc. yra musulmonai, šventė namuose Id al Fitrą (Atsigavėjimo šventę), užbaigiančią šventąjį pasninko mėnesį Ramadaną.

Varžovai yra kovoję ir anksčiau - jie 2002 metais pralaimėjo prezidento rinkimus Amadou Toumani Toure (Amadui Tumaniui Turei), kurį karinė chunta nuvertė 2012-ųjų kovą, jam baigiant savo paskutinę kadenciją prezidento poste.

Grįžimas prie demokratinio valdymo sudarys sąlygas Prancūzijai išvesti daugumą iš 4,5 tūkst. sausį Malyje dislokuotų savo karių. Prancūzų pajėgos buvo atsiųstos išstumti su "al Qaeda" susijusių ekstremistų, kurie per chaosą po perversmo buvo okupavę Malio šiaurę ir įvedę ten brutalų šariato režimą su egzekucijomis ir amputacijomis.

I.B.Keita, laikomas favoritu, atsisakė dalyvauti televizijos debatuose, kuriuos pasiūlė jo varžovas S.Cisse, sakydamas, kad mieliau leis laiką susitikimuose su rinkėjais.

68 metų politikas daugiau nei 20 procentinių punktų aplenkė savo pagrindinį varžovą per pirmąjį turą, bet S.Cisse savo galimybes vertina optimistiškai.

„ Pasitikiu savimi, nes dabar nebus sudedami pirmojo rato balsai – balsai bus nauji; tai nauji rinkimai. Viskas vėl prasideda nuo nulio“, – sakė 63 metų kandidatas naujienų agentūrai AFP.

S.Cisse skundėsi paplitusiu sukčiavimo per pirmąjį ratą, o daugiau kaip 400 tūkst. iš 3,5 mln. balsalapių buvo paskelbti sugadintais.

Tačiau Malio Konstitucinis Teismas atmetė įtarimus ir patvirtino, kad I.B.Keita gavo 39,8 proc., o S.Cisse - 19,7 proc. balsų.

I.B.Keita paragino rinkėjus suteikti jam "aiškią" daugumą antrajame rate, kad pergalės nebūtų galima "pavogti".

"Atsižvelgiant į rezultatus iš pirmojo rato, yra nemaža galimybė, kad jie bus patvirtinti (ir) antrajame (rate), - sakė jis penktadienį. - Mano pirmasis prioritetas būtų šalies susitaikymas ... Po traumos, kurią (ji) patyrė, reikia naujos pradžios".

I.B.Keita tvirtina, kad turi beveik visų po pirmojo rato iškritusių kandidatų paramą ir kad jį taip pat remia įtakingas Malio religinis isteblišmentas, o tuo tarpu S.Cisse parėmė didžiausia Malio politinė partija "Adema".

Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo misija, kurioje dalyvauja daugiau kaip 6 tūkst. Afrikos karių, turi užtikrinti saugumą sekmadienį ir mėnesiais po rinkimų. Iki metų pabaigos ji išaugs iki 11,2 tūkst. karių ir 1,4 tūkst. policininkų.

Malis tebėra trečia pagal aukso gavybą Afrikos valstybė, bet jos 10,6 mlrd. dolerių ekonomika pernai susitraukė 1,2 proc., o paplitęs skurdas prisidėjo prie neramumų šiaurėje, kur kelios grupės siekia užpildyti vakuumą, atsiradusį pasitraukus islamistams.

Tame regione gyvena daugiausia šviesesnės odos tuaregai ir arabai, kurie kaltina turtingesniuose pietuose gyvenančias etnines grupes jų nustūmimu į visuomenės paribį.