„VRK, neatlikusi išsamaus faktų tyrimo, priėmė prielaidomis grįstą sprendimą dėl kelių rožių žiedlapių“, – Eltai ketvirtadienį teigė I. Vėgėlė.

„Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti. Dabar tai yra tik prielaida“, – pridūrė jis.

Pasak I. Vėgėlės, VRK derėtų susirūpinti ne jo rinkimine kampanija, o antros kadencijos šalies vadovo poste siekiančio Gitano Nausėdos vizitais į regionus. Advokato teigimu, mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose išvykose dabartinis prezidentas pristato savo rinkiminę programą.

Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti.

„Mane stebina, kad VRK neskaičiuoja dešimčių tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos vykdydamas rinkiminę kampaniją išleidžia kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda“, – pabrėžė I. Vėgėlė.

„Žmonės stebisi, siunčia man laiškus, citatas, telefonu padarytus įrašus, kai susitikimuose su rinkėjais prezidentas pristato savo rinkimų programą. Jis tiesiogiai vykdo rinkiminę agitaciją. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje“, – tikino advokatas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį VRK nusprendė, jog I. Vėgėlė, sostinėje vykusios Kaziuko mugės metu dovanodamas gėlių sutiktoms moterims, pažeidė numatytą draudimą papirkinėti rinkėjus.

Kovo mėnesį I. Vėgėlė VRK pateikė skundą dėl dabartinio šalies vadovo vizitų į regionus.

Įsibėgėjant prezidento rinkimų kampanijai šį klausimą kelia ne tik jis. Kitų dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos konkurentų akys taip pat krypsta į Daukanto rūmų šeimininko vizitus po Lietuvą.

Kandidatai į prezidentus įsitikinę, kad šių šalies vadovo kelionių tikslas yra vykdyti savo rinkiminę kampaniją. Todėl, pasak G. Nausėdos varžovų, už mokesčių mokėtojų pinigus finansuojami vizitai į regionus yra akivaizdus Rinkimų kodekso pažeidimas, kuriuo turėtų susirūpinti ir VRK.

Tiesa, Prezidentūra su kaltinimais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio vizitai į regionus vyko visos jo kadencijos metu.

Už tokią išvadą balsavo 11 VRK narių.

„Moterims dovanojamos gėlės yra laikytinos dovana Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. suteikiama turtinė nauda, ir nepatenka į šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kas nėra laikoma rinkėjų papirkimu“, – nurodė VRK.

Anot komisijos, Rinkimų kodeksas nenumato draudimų politinės kampanijos laikotarpiu politinei partijai, jos skyriams, kandidatams ar numatomiems kelti kandidatais asmenims dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, tačiau jų metu neturėtų būti teikiamos dovanos, paslaugos ar kitoks atlyginimas.

„Gėlės minėta proga neturėtų būti dalijamos (dovanojamos) moterims, išskyrus vidinius uždarus renginius ar kandidatų darbo vietose dirbančioms darbuotojoms moterims ir pan.“, – rašoma VRK sprendime.

Pasak komisijos, I. Vėgėlės gėlių dovanojimas moterims vertinamas kaip siekis skatinti asmenis dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už jį.

„Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose“, – per posėdį sakė VRK narė Jolita Baušytė.

Ji kėlė klausimą, ar gėlės būtų dovanojamos, jei rinkimai nevyktų.

Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose.

Apie tokius advokato veiksmus VRK kovo 12 dieną gavo keturis pranešimus. Kovo 8 dieną I. Vėgėlė savo feisbuko paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis su rožių puokšte vaikšto po Gedimino prospektą ir dalina gėles moterims.

Savo įrašu advokatas pasidalijo ir kitoje savo feisbuko paskyroje, kuri deklaruota VRK mokamos politinės reklamos skleidimui.

Kandidato į prezidentus feisbuke taip pat buvo publikuotas ir kitas įrašas, kuriame jis sako tokius žodžius: „Ir ypatingą puokštę mūsų rinkimų štabas parengė kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Ypatinga spalvų gama, ypatinga juostelė. Linkime viso ko geriausio stipriai vadovei“.

Ši puokštė vėliau buvo padėta prie įėjimo į Vyriausybę.

I. Vėgėlė teigė, kad kovo 8 dieną gėles dovanojo premjerei ir pažįstamoms moterims. Anot jo, ir iki šios dienos jis ne kartą tai yra daręs viešai.

Advokato nuomone, šis gėlių dovanojimas nėra susijęs su jo dalyvavimu prezidento rinkimuose. Pats I. Vėgėlė VRK posėdyje nedalyvavo. Apmokėjimą patvirtinančio dokumento jis sakė neturintis, už gėles mokėjo pats.

Vis dėlto, komisijos nuomone, advokatas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad gėles dovanojo, anot VRK, neturinčioms rinkimų teisės pažįstamoms moterims ir ne Lietuvos pilietėms.

Kaip nurodoma Rinkimų kodekse, nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą.

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

I. Vėgėlė žada skųsti teismui VRK išvadą

I. Vėgėlė tokią VRK išvadą vadina nepagrįsta ir žada ją skųsti teismui.

„Tai prielaidomis, o ne realiu faktų tyrimu grįstas VRK sprendimas“, – BNS teigė I. Vėgėlė.

„Vienareikšmiškai, ir aš skųsiu šitą sprendimą teismui kaip nepagrįstą“, – paklaustas, ar laiko save nepapirkinėjusiu potencialių rinkėjų, pridūrė jis.

I. Vėgėlė taip pat sakė rekomenduojantis „VRK išlikti nešališka ir neįsivelti į rinkimų batalijas“.

Šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad šeima galima laikyti vyro ir moters santuoką.

„Aš pritariu Konstitucinio Teismo doktrinai, kad šeima yra tarp vyro ir moters, kylanti iš santuokos. Ir iš antrojo elemento – kai yra vaikas: tai yra mama su vaiku, tėvelis su vaiku ir panašiai. Tai yra du pagrindai, kai galima kalbėti apie šeimos teisinius santykius“, – Eltos surengtuose kandidatų į prezidentus debatuose teigė I. Vėgėlė.

Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje.

„Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje“, – pabrėžė politikas.

Panašiai mąsto ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose Andrius Mazuronis. Pasak jo, tiek partnerystės įstatymu, tiek ir civilinės sąjungos įstatymu yra bandoma pakeisti konstitucines šeimos sampratos formuluotes.

„Mano nuomone, bandoma pakeisti tam tikras konstitucines formuluotes. Ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų yra bandoma pritarti prie šeimos sąvokos ar šeimos apibrėžimo. Ir šio įstatymo iniciatoriai pradeda sakyti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas (...) ūkiniai kažkokie klausimai. (...) Bet tikriausiai ir ponas Žalimas sutiks, kad tuos ūkiniu santykius galima sureglamentuoti ir kitais įstatymais, teisės aktais, o ne civilinės partnerystės įstatymu“, – akcentavo kandidatas.

„Jeigu politinės valios parlamente nėra arba tiek balsų nėra, tai akivaizdu, kad ir visuomenės palaikymas šiam klausimui yra atitinkamas, kuris išreiškiamas per rinkimus. Ir visuomenė reiškia nepritaria šito klausimo sprendimui“, – sakė A. Mazuronis.

KT išaiškinimo, kad šeima gali būti laikomos ir vienos lyties poros nepalaikė ir šalies vadovo posto siekiantis save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus.

„Nepritariu, nes aš suprantu, kad Konstitucijoje parašyta kitaip. Ir aš suvokiu, kad Konstituciją priėmė Lietuvos žmonės. Be teisinio išsilavinimo, turintys tik blaivų protą ir suvokimą, ką reiškia vienas ar kitas žodis“, – savo poziciją išdėstė jis.

Visgi Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi kitokios pozicijos.

„Tauta įgaliojo Konstitucinį Teismą aiškinti Konstituciją, tauta įsteigė Konstitucinį Teismą. Tauta įgaliojo jį oficialiai ir, pabrėžiu, privalomai jį visiems aiškinti. Tai visa tai, kas dabar kalbama, teisiniu požiūriu yra outsiderio pozicija“, – į oponentų pasisakymus debatų metų referavo D. Žalimas.

„Teisinė realybė yra tokia, kad šiandieną pagal Konstituciją šeima yra suprantamos ir tos pačios lyties poros. Bet, beje, pabrėžiu, kad Konstitucija, kaip ir Europos žmogaus teisių konvencija, savo raidoje gali evoliucionuoti ją aiškinant. Tai Europos žmogaus teisių teismas labai aiškiai nurodė, kad valstybėje turi būti teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų porų šeimos santykiai. Jokios diskriminacijos čia būti negali“, – akcentavo politikas, vildamasis, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.

KT 2019 metais savo nutarime išaiškino, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu.

Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas.

„Nematau pagrindo šitas sankcijas diferencijuoti“, – savo poziciją išsakė D. Žalimas.

Jam antrina ir „darbiečių“ kandidatas Andrius Mazuronis.

„Sankcijos, be jokios abejonės, turėtų būti suvienodintos“, – prezidento rinkimų debatuose pirmadienį kalbėjo A. Mazuronis.

Vis dėlto, šalies vadovo posto siekiantys advokatas Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus dėl vienodų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams turėjo kiek kitokią nuomonę.

Anot E. Vaitkaus, Rusijai sankcijų forma paskelbtas ekonominis karas atnešė žalos ne režimui, o sankcijas paskelbusioms valstybėms.

„Paskelbus šitą karą paaiškėjo, kad mums yra neprognozuota žala, o tam, kurį norėjome priversti kentėti, pasirodo, jis sugeba susitvarkyti ir net neprognozuotai gerai. Ir jokio ekonominio karo pasekoje Rusijos ekonomika nebuvo sunaikinta. Klausimas, kodėl mes tęsiame šitą karą?“, – retorinį klausimą kėlė E. Vaitkus.

Tuo metu advokatas I. Vėgėlė pažymėjo, kad sankcijų suvienodinimas – sudėtingas klausimas. Apskritai, užsiminė jis, reikėtų ieškoti galimybių ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

„Istoriškai Lietuva visada siekė, kad Baltarusija būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos. Kas atsitiko po 2020 m. – atsitiko labai paprastai – Baltarusiją patys savo veiksmais įstūmėme į Rusijos įtakos sferą. Dabar Baltarusija jau tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė ir klausimas, ar galime sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo tuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – Rusijos ir Vakarų įtakos – ar mes visgi ją atiduodame ir žaidžiame taip lyg jau būtume ją visiškai praradę ir niekada daugiau nebus Rusija nutolusi nuo Baltarusijos, bet tarp Lietuvos ir Rusijos liks 40 km nuo Vilniaus“, – kalbėjo I. Vėgėlė, keldamas klausimą ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderių persikėlimo į Lietuvą.

„Galvočiau, kad reikėtų ieškoti prielaidų tai daryti, todėl, kad tai vienintelė loginė seka mums nebūti pasienio valstybe su Rusija. Dabar esame pasienio valstybė. O Lietuva elgiasi daugeliu dalykų tokiu būdu, kuris nėra net paaiškinama, pavyzdžiui, Cichanouskajos buvimas Lietuvoje. Ir ne tik buvimas, bet ir išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje ir ko Lietuva siekia tą darydama“, – sakė I. Vėgėlė.

Tačiau į jo pasisakymą suskubo sureaguoti D. Žalimas ir A. Mazuronis.

„Jūsų logika būtų iš tiesų teisinga, jei darytume prielaidą, kad Baltarusija bent per nago juodymą yra nepriklausoma arba savarankiška daryti kažkokius sprendimus. Tačiau kai šiuo metu to nepriklausomumo yra absoliutus nulis, (...) ten šiai dienai yra Rusijos provincija, režimo prasme“, – I. Vėgėlės siūlymą sukritikavo A. Mazuronis.

„Pratęsiant – gerai, kai kandidatas šneka, ką galvoja, bet dažniausiai jie šneka nesąmones“, – reaguodamas į I. Vėgėlės pasisakymą teigė D. Žalimas.

„Suprasti tai, kad Baltarusijos režimas kažkada buvo savarankiškas, kada yra sukurta sąjunginė valstybė su bendromis ginkluotosiomis pajėgomis ir kai valstybės sieną saugo Rusijos pasieniečiai – tai puikiai iliustruoja, kam tos idėjos atstovauja, pridedant ambasados Minske atkūrimo idėją ir tai, (...) kada kalbama apie Cichanouskajos ofisą“, – I. Vėgėlės poziciją sukritikavo D. Žalimas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas pasisakė apie poreikį griežčiau reguliuoti sankcijas apeidinėjančias įmones Lietuvoje.

„Turi būti rasta aiški politika, kad rastume tuos teisinius būdus, kaip nubausti tas įmones, ką jos daro. Dabar viešumoje mūsų ministras važiuoja ir aiškina, kaip reikia stiprinti sankcijų paketą, kai tuo metu mūsų įmonės apeidinėja šituos įstatymus“, – sakė G. Jeglinskas.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.

Kokie pagrindinių kandidatų veidai jau atsiskleidė ir ko dar tikėtis per likusias keturias savaites LNK pasakojo komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas.

– Ar ši kova yra nuobodi?

– Sakyčiau viena kukliausių, jeigu ne pati kukliausia. Manau, vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl taip nutiko, kad visi susitaikė su laimėtoju. Tik vienintelė intriga, kuri išlieka, kas bus tas numeris antras ir ar bus antras turas.

– Turite galvoje, kad G. Nausėda gali laimėti iškart pirmame ture?

– Pagal tai, koks dabar yra nuobodus procesas, komunikacijos prasme niekas iš kandidatų nemeta rimto iššūkio,  aš neatmesčiau šitos galimybės, nors ji nėra didelė, tai būna gana retai ir nesimato, kad G. Nausėda būtų jau tiek atitrūkęs nuo konkurentų.

– Ką jis turėtų padaryti, kad laimėtų jau pirmame ture?

– Vienintelė grupė, kurią tu gali pakeisti, tai yra tie neapsisprendėliai, kurie nežino už ką balsuoti. Mes turime vieną nežinomąjį, nematome visos tos šachmatų lentos, nes vyksta susitikimai, didesnis ar mažesnis darbas vietose, jeigu ne pačių kandidatų, tai partijų, kurios juos remia. Nėra žinoma, kaip iki galo suveiks šita komunikacija, mes matome labiau viešąją, plačią komunikaciją. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką turite omenyje? Kai koks kandidatas nuvažiuoja į nedidelio miestelio kultūros namus ir sako dalykus, apie kuriuos mes nežinome, ir mes nežinome visuomenės nuomonės po to? Jūs tą turite minty?

– Iš esmės taip. Kiek aktyviai tą daro, kiek tą daro ne pats kandidatas, bet tą daro jo vardu. Veikia ne tik idėjos, veikia ir dėmesys. Nuvažiavus į paprastą miestelį, kuriame susirenka virš 100 žmonių, jie gali asmeniškai pabendrauti, tai iš dalies veikia. Tyrimai rodo, kad G. Nausėda neturi virš 50 proc. balsų. Mes galime sakyt, kad jis dar patrauks kažkiek tų neapsisprendėlių, bet vis dėlto, trys kandidatai yra stiprūs, kurie dalijasi tuo 100 proc.

– Jūs pats sakėte, kad yra tokia taisyklė, jog premjerai nelaimi prezidento rinkimų?

– Taip, bet ta taisyklė negalioja dėl antrojo turo. Čia pati didžiausia intriga, kas išeis į antrą turą greta dabartinio mūsų prezidento. Kol kas laikausi nuomonės, kad tai bus I. Šimonytė. Argumentas – struktūra ir politinė kryptis. Nei I. Vėgėlė, nei G. Nausėda nėra dešiniųjų kandidatai. Dešinieji turi už kažką balsuoti. Dešinieji ir jaunimas, kuriuos paėmė Laisvės partija, visgi, jie neturi kandidatų.

Paskutinis mėnuo bus galbūt aktyvesnis, bet nesitikiu jokių radikalių permainų. Nebent atsiras kažkas skandalingo.

– Ar dešinysis jaunimas balsuos už I. Šimonytę po vienuoliktokų patikrinimų skandalo, po grasinimo pakelti mokesčius tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, kurie yra kūrybiniai darbuotojai.

– Manau, jaunimas gali pasirinkti ne už ką balsuoti, o tiesiog neateiti į rinkimus. 

– Ką tai reikštų G. Nausėdai arba I. Šimonytei?

– G. Nausėdai reikia kuo didesnio dalyvavimo, todėl, kad tai – žmonės, kurie greičiausiai nebalsuos už I. Šimonytę. Už ją balsuos tik tas ištikimasis sparnas ir tas, kuris gali toleruoti premjeravimą, o premjeras, kaip žinia, nebūna visiems geras. Būna blogas, todėl, kad jis turi priimt sprendimus. 

– I. Vėgėlė – turtingiausias kandidatas. Bet ar tai ką nors reikš šitoj kovoj? 

– Abejoju, nes tas turtas nėra svaiginančiai didelis. Žinant, kad tai yra vilnietis, namas, du namai arba pora butų, žiūrėk, tas milijonas jau ir atsiranda. Manau, kad I. Vėgėlė prarado tam tikrą idėjinę iniciatyvą. Jis dabar – nebeįdomus arba negirdimas, palyginti su tuo, kas buvo COVID-19 pandemijos laikais, kada jis buvo žvaigždė tam tikrai grupei. Ir čia labai geras pavyzdys, kad tu negali laimėti rinkimų vien kritikuodamas. Aš netikiu, kad jis laimės. Tu turi ir konstruktyviai kažką pasiūlyti. Tik kritikuojant, be jokios idėjos, sunkiai tikėtina, kad tai veiktų.

– Liko lygiai mėnuo, ką mes per jį matysime?

– Manau, kad nematysim nieko naujo. Paskutinis mėnuo bus galbūt aktyvesnis, bet nesitikiu jokių radikalių permainų. Nebent atsiras kažkas skandalingo. Jeigu aš dalyvaučiau rinkimuose ir turėčiau tą zuikį skrybėlėj, tai aš jį traukčiau jau dabar.

Vienintelis iš aštuonių registruotų kandidatų I. Vėgėlė su šeima yra sukaupęs daugiau nei milijoną eurų (1,86 mln. eurų) turto, D. Žalimas nurodė su sutuoktine turintis 41 tūkst. eurų, nors pernykštės jo pajamos siekė 140 tūkst. eurų.

Likusieji kandidatai deklaravo didesnes nei 100 tūkst. eurų turto ir santaupų sumas.

VRK penktadienį skelbiamoje informacijoje taip pat yra duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, kartu skelbiamos ir rinkimų programos.

Komisija pažymi, kad šiemet į valstybės vadovo pareigas pretenduoja jaunesni kandidatai, nei 2019-aisiais: Jų amžiaus vidurkis rinkimų dieną bus 51 metai ir 1 mėnuo, kai prieš penkerius metus jis siekė 54 metus ir dešimt mėnesių, o 2014-aisiais – 54 metus ir devynis mėnesius.

VRK paskelbti duomenys taip pat rodo, kad pagal išsilavinimą rinkimuose ketina varžytis trys teisininkai, du ekonomistai, medikas, karininkas ir statybos inžinierius, didesnė dalis jų dalyvauja ar yra dalyvavę aktyvioje politikoje.

Giedrimas Jeglinskas

Buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas nurodo turįs turto už 125 tūkst. eurų, taip pat yra sukaupęs apie 206 tūkst. eurų santaupų bei turi 65 tūkst. eurų paskolą. Pernai jis deklaravo beveik 84 tūkst. eurų pajamų.

Šiuo metu JAV ekspertų grupės „Atlantic Council“ vyr. bendradarbiu esantis kandidatas nurodo mėgstantis aktyvų poilsį: krepšinį, beisbolą, rankinį kalnų slidinėjimą. Jis taip pat teigia laisvalaikiu skaitantis knygas, keliaujantis.

G. Jeglinskas studijas baigė Jungtinėse Valstijose. Karo akademijoje West Pointe jis įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, Džordžtauno universitete Vašingtone – nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, o Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke – verslo administravimo magistro laipsnį.

Kandidatas taip pat yra buvęs Lietuvos karys, ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Jis nurodo gerai mokantis anglų, rusų kalbas, taip pat turi lenkų, prancūzų kalbų pradmenis.

G. Jeglinskas yra išsiskyręs.

Andrius Mazuronis

Seimo pirmininko pavaduotojas „darbietis“ Andrius Mazuronis savo anketoje teigia su šeima turintis turto už 230 tūkst. eurų, 19 tūkst. eurų santaupų, parlamentaras taip pat turi ir beveik 31 tūkst. eurų dydžio paskolą. Praėjusiais metais jis deklaravo gavęs beveik 56 tūkst. eurų pajamų.

Prieš tapdamas Seimo nariu, jis įvairiose įmonėse yra dirbęs projektų vadovu, ėjo vadovaujamas pareigas. Nors šiuo metu priklauso Darbo partijai, A. Mazuronis yra buvęs ir Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ nariu.

Parlamentaras Vilniaus Gedimino technikos universitete yra įgijęs statybos inžinerijos magistro laipsnį. Jis teigia gerai mokantis anglų, rusų, vokiečių kalbas.

Laisvalaikį politikas leidžia leisdamasis į žygius pėsčiomis, važinėdamas motociklu, žaisdamas lauko tenisą.

Gitanas Nausėda

Perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su šeima nurodo turįs beveik 360 tūkst. eurų vertės turto, apie 21 tūkst. eurų santaupų ir 27 tūkst. eurų paskolą. Praėjusiais metais jis deklaravo gavęs beveik 123 tūkst. eurų pajamų.

Ekonomiką studijavęs prezidentas Vilniaus universitete yra įgijęs socialinių mokslų daktaro laipsnį. Prieš tapdamas prezidentu G. Nausėda du dešimtmečius dirbo SEB banke. Jis teigia gerai kalbantis angliškai, vokiškai ir rusiškai.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, prezidentas pirmą kartą anketoje nurodo dvejus metus priklausęs Lietuvos komunistų, o anksčiau – Tarybų Sąjungos komunistų partijai.

Laisvalaikį prezidentas sako žaidžiantis šachmatais, kolekcionuojantis lituanistinius leidinius, sportuojantis.

Ingrida Šimonytė

Antrą kartą sėkmę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė nurodo turinti turto už 316 tūkst. eurų, 13 tūkst. eurų santaupų ir 46 tūkst. eurų siekiančią paskolą. Pernai ji nurodo gavusi 72 tūkst. eurų pajamų.

Vyriausybės vadovė Vilniaus universitete yra įgijusi ekonomikos magistro laipsnį. Po studijų ji keliolika metų dirbo Finansų ministerijoje, o nuo 2009 iki 2012 metų pabaigos vadovavo Finansų ministerijai tuomečio premjero, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.

I. Šimonytė nuo 2016 metų du kartus su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais buvo išrinkta į Seimą, tačiau partijos nare ji tapo tik 2022 metais.

Premjerė nurodo gerai mokanti angliškai, lenkiškai, rusiškai, taip pat kalba švediškai.

Ministrė pirmininkė – netekėjusi, mėgsta skaityti, klausytis muzikos, užsiima sodininkyste, dėlionėmis.

Eduardas Vaitkus

Save rinkimuose išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus šeimos turto deklaracijos anketoje nurodo turintis 431 tūkst. eurų turto ir santaupų, pernai uždirbęs 7,5 tūkst. eurų ir gavęs dar 1,3 tūkst. kitų pajamų.

Jis 2020-aisiais priklausė politinei organizacijai „Nacionalinis susivienijimas“, 2005-2009 metais buvo Darbo partijos narys.

Išsilavinimą medikas įgijo tuometiniame Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU), turi habilituoto daktaro mokslinį laipsnį. Šiuo metu jis vadovauja viešajai įstaigai „Gana yra gana“, jo sutuoktinė vadovauja Kauno klinikų Reumatologijos klinikai.

Jis yra dirbęs Kauno klinikose, klinikoje „Kardiolita“, buvo LSMU profesorius, metus dirbo patarėju Sveikatos apsaugos ministerijoje, nurodo buvęs Europos antikorupcinio tinklo sveikatos apsaugos sistemoje steigėju ir vykdomojo komiteto nariu.

Kandidatas skelbia mokantis anglų, rusų kalbas, kovojantis „su mobingu, su korupcija SAM sferoje bei su gydytojų klaidų, pasibaigusių ligonių mirtimi, slėpimu“. Tarp pomėgių jis nurodo ir jogą.

Ignas Vėgėlė

Advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Ignas Vėgėlė yra turtingiausias iš aštuonių kandidatų prezidento rinkimuose, jis su sutuoktine pernai deklaravo 1 mln. 860 tūkst. eurų turto ir santaupų, yra suteikęs 1 mln. 335 tūkst. eurų paskolą. Pernai jis uždirbo 169 tūkst. eurų, gavo dar per 49 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų.

Paskolas jis yra suteikęs Teisės ir ekonomikos tyrimų centrui, kurio dalininkas yra pats, bendrovei „Vilpros investicija“, privačiam asmeniui,

Jis dirba advokatų kontoroje „Ignas Vėgėlė ir partneriai“, anksčiau vadovavo Advokatų tarybai, be MRU dirbo tarptautinėje audito kontorose „KPMG Lietuva. Auditas, apskaita, konsultacijos“, „Foresta“. I. Vėgėlė yra bendrovės „Internetinė prekyba“ akcininkas, Europos advokatų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) Finansų komiteto narys, priklauso įvairioms teisininkus vienijančioms organizacijoms Lietuvoje.

Teisininko išsilavinimą I. Vėgėlė įgijo Vilniaus universitete, taip pat nurodo studijavęs vadovų verslo vadybą Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje, bet studijų nebaigė, stažavosi Oksfordo universitete, Hagos tarptautinės teisės akademijoje, „Carl Duisberg Gesellschaft“ centre.

I. Vėgėlė skelbia mėgstantis žaisti lauko tenisą, krepšinį, futbolą, klausytis muzikos, skaityti grožinę literatūrą, įskaitant poeziją, žvejybą, keliones.

Dainius Žalimas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kurį rinkimuose kelia Laisvės partija, nurodo su šeima turintis apie 41 tūkst. eurų turto ir pajamų bei 103 tūkst. eurų paskolą. Jis deklaravo pernai gavęs 140 tūkst. eurų pajamų.

Vilniaus universitete teisininko išsilavinimą įgijęs D. Žalimas šiuo metu be pareigų VDU taip pat yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ vadovas, jo sutuoktinė – VDU docentė, taip pat vadovauja Europos humanitarinio universiteto padaliniui. Jis yra dėstęs Vilniaus universitete, 1998–2011 metais dirbo ministro paterėju-teisininku Krašto apsaugos ministerijoje.

Teisininkas nurodo pažengusiojo lygmeniu mokantis anglų ir rusų kalbas, įgudusiojo lygmeniu – ukrainiečių kalbą. Jis teigia esantis aktyvus Konstitucijos ir žmogaus teisių gynėjas, organizuojantis ir vežantis paramą Ukrainos kariams, siekiantis Rusijos ir Baltarusijos vadovų teisinės atsakomybės už nusikaltimus.

D. Žalimas sako mėgstantis skaityti knygas istorijos, teisine tematika, pasivaikščiojimus su šeima, prižiūrintis šunį, rašo tekstus socialiniuose tinkluose. Be kita ko, D. Žalimas skelbia buvęs Vilniaus „Žalgirio“ Pietų IV fanas ir nurodo, kad tai buvo jo „ paauglystės aistra ir tuometinio protesto prieš okupaciją forma“.

Remigijus Žemaitaitis

Naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, anksčiau priklausęs „Laisvės ir teisingumo“ partijai, iš viso skelbia su šeima turintis 844 tūkst. eurų vertės deklaruoti privalomo turto ir santaupų, taip pat yra paėmęs per 166 tūkst. eurų paskolą. Politikas pernai deklaravo gavęs 111 tūkst. eurų pajamų, dar apie 44 tūkst. eurų jis gavo iš individualios veiklos.

R. Žemaitaitis taip pat skelbia esantis kelių įmonių akcininkas: bendrovių „Dervira“, „Dervira ir partneriai“, „Statyk pats“, „Pamario starta". Jo sutuoktinė dirba Advokatų profesinėje bendrijoje „Adlex“.

Politikas yra įgijęs teisininko išsilavinimą Vilniaus universitete, dirbo teisėjo padėjėju Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju. Jis pats anksčiau yra dirbęs tuometinio Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso patarėju.

Parlamentaras nurodo mėgstąs žvejybą, keliones, skaitymą, kulinariją, moka anglų ir rusų kalbas pažengusiojo lygiu.

„Reaguodamas į tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija svarsto siūlyti man finansinę paramą, iš anksto pranešu, kad turėsiu jos atsisakyti“, – savo feisbuko paskyroje rašo I. Vėgėlė.

„Dėkoju už pasitikėjimą ir būtiną politinę, vertybinę nefinansinę paramą. Tačiau tokį sprendimą priėmiau todėl, kad noriu atstovauti visus Lietuvos žmones. Noriu išlikti nepriklausomas, nešališkas, finansiškai neįsipareigojęs jokiai politinei partijai“, – akcentuoja jis.

ELTA primena, kad LVŽS taryba nutarė pasitraukti iš prezidento rinkimų ir nebekelti parlamentaro, buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos kandidatūros. Tarybos sprendimu, „valstiečiai“ šalies vadovo rinkimuose rems advokatą I. Vėgėlę.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę informavo, kad jo vadovaujama partija svarstys galimybę prezidento posto siekiantį I. Vėgėlę paremti ir finansiškai.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

„Aš į tą klausimą kaip į provokatyvų neatsakinėsiu“, – Žinių radijui sako R. Karbauskis, paklaustas, ar I. Vėgėlė galėtų vesti LVŽS sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose.

„Tai nėra diskusija dabar, mes apie tai šnekėsimės, kai pasibaigs prezidento rinkimai. Mes, kaip valstiečių žaliųjų sąjunga ir žmonės, kurie yra sąjungoje, stengsimės ir padėsime Vėgėlei laimėti rinkimus“, – teigė politikas, dar kartą patikindamas, kad nėra jokių susitarimų su I. Vėgėle.

„Šiai dienai tikrai nėra jokios kalbos, kad mes su kažkuo būtume susiderinę, susitarę. Ne ta fazė ir ne tas momentas“, – pažymėjo R. Karbauskis.

LVŽS svarstys galimybę I. Vėgėlę paremti ir finansiškai

LVŽS pirmininkas teigė, kad jo vadovaujama partija svarstys galimybę prezidento posto siekiantį I. Vėgėlę paremti ir finansiškai.

„Bet kokiu atveju mes nebedalyvaujame rinkiminėje kampanijoje. Mes visą planą buvome pasidarę, finansavimą susiplanavę ir tikrai galime sau leisti prisidėti prie to kandidato, kurį mes dabar remiame rinkimų kampanijoje. Tai logiška“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Tai apie šimtus tūkstančių eurų net kalbos negalėtų būti. Čia galbūt būtų kalba apie dešimtis tūkstančių eurų.

„Bet mes klausime kandidato, ar jis tokio rėmimo norėtų. Ir jeigu jis pareikštų tokį norą, svarstytume galimybę paremti“, – pridūrė jis.

Pasak R. Karbauskio, sprendimus dėl paramos I. Vėgėlei turėtų priimti LVŽS taryba. Taip pat, pasak jo, dar turės būti diskutuojama, kokio dydžio ši finansinė parama galėtų būti.

„Prisirišimo prie to, ar suma iš partijos sąskaitos, ar likutis nuo kito kandidato, nėra. Mes turėtume tiesiog svarstyti poreikį ir galimybes. Nes mes kaip partija dar turėsime ir kitus rinkimus“, – sakė LVŽS pirmininkas.

„Tai apie šimtus tūkstančių eurų net kalbos negalėtų būti. Čia galbūt būtų kalba apie dešimtis tūkstančių eurų“, – pridūrė jis.

VRK informuoja, kad partija rinkimuose gali finansiškai remti ir ne savo iškeltą kandidatą.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį posėdžiavusi LVŽS taryba nutarė pasitraukti iš prezidento rinkimų ir nebekelti parlamentaro, buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos kandidatūros. Tarybos sprendimu, „valstiečiai“ šalies vadovo rinkimuose rems advokatą I. Vėgėlę.

Po LVŽS kandidato A. Verygos pasitraukimo iš prezidento rinkimų kampanijos, specialiai rinkimų kampanijai atidarytoje politinės kampanijos dalyvio sąskaitoje likusios lėšos, turės būti sugrąžintos į politinės partijos sąskaitą.

Atsiėmęs savo kandidatūrą, A. Veryga tapo LVŽS sąrašo į Europos Parlamentą (EP) lyderiu.

Viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymai dėl galimos LVŽS paramos I. Vėgėlei po to, kai kandidatai į prezidentus pasidalijo nuotraukomis ir komentarais iš judviejų susitikimo.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

Siekiantiems tapti prezidentu  šis antradienis buvo paskutinė diena persigalvoti. Tokiu atveju jie gali atgauti ir sumokėtą tikrai nemenką 8 995 eurų rinkimų užstatą. Kiti jį po rinkimų atgaus tik surinkę ne mažiau kaip 7 proc. balsų.

Trys iš rinkimų kovos pasitraukė piliečių valia: jiems nepavyko rasti bent 20 tūkst. žmonių, kurie paremtų jų kandidatavimą.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą pasibaigus terminui tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad Gintautą Kniukštą parėmė vos 766, Arūną Rimkų – 1 030, o Valdui Tutkui pritrūko nedaug – jis surinko 19 303 parašus.

Iš viso prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviais buvo registruota penkiolika, bet trys iki parašų rinkimo etapo nė nepriėjo. Kęstutis Macevičius vienos dienos vakarą buvo registruotas, tačiau per naktį persigalvojo ir rytą pranešė pakeitęs savo sprendimą. Žilvinas Treigys užregistruotas pretendentu į valstybės vadovus likus vos aštuonioms valandoms iki išsenkant tam skirtam terminui, tačiau po dviejų savaičių sprendimą pakeitė. Iš rinkimų kovos iškrito ir reikalingų dokumentų laiku nepateikęs Zenonas Andrulėnas.

Kokiu tikslu asmenys paskelbia sieksiantys prezidento posto, nors paskui persigalvoja ar nesugeba rasti nė 20 tūkst. norinčių juos matyti valdant valstybę, jų pačių teirautis neverta, nes jie ir taip sulaukė nelabai užsitarnautos reklamos. Beje, šiemečiai rinkimai nėra išimtis: iki finišo paprastai ateina apie pusė pretendentų.

Tačiau netikėta, kad šįsyk persigalvojo ir viena partija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmoji iškėlė savo kandidatą į prezidentus – Aurelijų Verygą, jis surinko 36 786 parašus, o pinigų rinkimams suma toli lenkė konkurentus (222 291 euras, tiesa, iš jų tik 1 291 gavo iš fizinių asmenų, kitus skyrė partija). Iš rinkimų kovos A. Veryga patrauktas LVŽS nutarus remti kitą kandidatą – Igną Vėgėlę. „Suprantame, kad situacija klostosi taip, kad konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė nepateks į antrąjį turą, jei I. Vėgėlė surinks pakankamai balsų. Todėl būtinas A. Verygos pasitraukimas iš rinkimų kampanijos“, – argumentavo LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Šeima: maksimaliomis leistinomis sumomis (17 990 eurų) I.Vėgėlę palaikė jo šeimos nariai – brolis ir tėvas, mama skyrė 3 770 eurų. Pretendentas prie savo rinkimų kampanijos prisidėjo ir asmeniniu 10 tūkst. eurų įnašu. / I. Gelūno, P. Peleckio, L. Balandžio / BNS nuotr.

Daugiausia – G. Nausėdai

Taigi liko aštuoni. Tiesa, VRK pagal Gyventojų registro duomenis per dešimt dienų dar turi patikrinti, ar už kandidatus pasirašė tik turintys teisę balsuoti rinkimuose. Tačiau net dalį parašų išbrokavus, rezervo, kiek aštuntukas turi per 20 tūkst., turėtų užtekti.

Daugiausia rėmėjų sutelkė Prezidentas Gitanas Nausėda – net 38 430, nedaug atsiliko ir advokatas I. Vėgėlė – 36 137. Premjerė I. Šimonytė trečia – 33 722 parašai, bet juos ji surinko per kelias dienas ir, turėdama pakankamą rezervą, jų rinkimą sustabdė. Jau pačią pirmą parašų rinkimų dieną po 16 val. ji turėjo reikalingus 20 tūkst. parašų, beje, juos rinko tik elektroniniu būdu. „2019 m. užtrukome iki „Panoramos“, o šįmet – iki anksčiau darbą baigiančių darbo pabaigos. Ačiū visiems ir kiekvienam“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.

Arčiausiai favoritų priartėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (32 606) ir medikas Eduardas Vaitkus (31 818). Giedrimą Jeglinską parėmė 26 326, Andrių Mazuronį – 25 927, Dainių Žalimą – 22 285.

Žinoma, šie skaičiai rodo ne tik rinkėjų palankumą, bet ir kandidatų, jų komandos aktyvumą. Vis dėlto tai jau šioks toks lakmuso popierėlis, ko kas gali tikėtis rinkimuose.

Bepigu partijų remiamiems kandidatams – iš valstybės dotacijų jos dosniai remia kandidatus. Save išsikėlusiems kandidatams pinigus rinkimams tenka susirinkti patiems.

Priima tik mažas aukas

Ne pinigų maišas garantuoja, kad rinkimuose pasiseks, bet be jų nepasivaržysi, o aukos rinkimų kampanijai taip pat šiek tiek parodo, kiek ir kas remia pretenduojančius valdyti valstybę.

Tiesa, A. Veryga, šio antradienio VRK skelbiamais duomenimis, absoliutus lyderis pagal rinkimų piniginės storį – sąskaitoje turėjęs net 222 291 eurą, iš rinkimų kovos jau pasitraukė.

Likusių kovoti aštuntuke kol kas daugiausia finansinės paramos sulaukė I. Šimonytė – 153 043 eurus. 150 tūkst. rinkimams skyrė ją iškėlusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), dar kiek per 3 tūkst. ji surinko iš mažųjų aukų.

„Pasitarę su kolegomis nutarėme apsiriboti tik mažomis aukomis. Jau treti metai dauguma mūsų (dalis ir dar ilgiau) įvairiais būdais remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, pilietinę visuomenę, gyvūnus ir viską, kas reikalauja nuolatinio dėmesio. Ir toliau taip darysime. Tiek, kiek reikės. Be to, dirbant Vyriausybėje itin nesinorėtų įtarinėjimų dėl interesų konfliktų, kai kokia didesnė auka būtų bandoma sieti su kokiu nors aktualiu kur nors Vyriausybėje svarstomu klausimu, apie kurį galiu net nežinoti. Galiausiai mažos aukos nesukelia pareigos davėjui būti deklaravus turtą ir pajamas, o mums – tai tikrinti“, – kodėl nepriims didelių aukų, feisbuko įraše motyvavo I. Šimonytė.

Kaip priminė VRK, jei rinkėjas nėra Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravęs pajamų, jis gali paaukoti iki 50 eurų. Kas deklaravę pajamas, vienam politinės kampanijos dalyviui gali paaukoti ne daugiau kaip dešimt vidutinių darbo užmokesčio dydžių (17 990 eurų), o bendra visų aukotojo aukų suma per metus negali viršyti 10 proc. jo deklaruotų pajamų. Juridiniams asmenims (išskyrus kandidatus remiančias politines organizacijas) nuo 2012 m. aukoti draudžiama.

Pozicija: kol kas daugiausia finansinės paramos sulaukė I. Šimonytė – 153 043 eurų. Kad nekiltų įtarimų dėl interesų konfliktų, ji nutarė apsiriboti tik mažomis aukomis ir partijos parama. / I. Gelūno, P. Peleckio, L. Balandžio / BNS nuotr.

Dosniausios – partijos

Partijos – didžiausios savo kandidatų rėmėjos. Pasitraukus A. Verygai, kuris iš LVŽS buvo gavęs net 221 tūkst. eurų, pagal dosnumą savo kandidatui pirmauja TS-LKD, I. Šimonytei skyrę 150 tūkst. Kitų indėlis kol kas daug kuklesnis. G. Jeglinską Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) parėmė 55 tūkst. D. Žalimui Laisvės partija (LP) atseikėjo 27,5 tūkst., jį gana dosniai parėmė ir fiziniai asmenys: iš mažų aukų susidarė 2 044 eurai, o didesnių – 19 500. A. Mazuroniui Darbo partija skyrė 2 tūkst., o fiziniai asmenys – tik 650.

Bepigu partijų remiamiems kandidatams – iš valstybės dotacijų jos dosniai remia kandidatus. Save išsikėlusiems kandidatams pinigus rinkimams tenka susirinkti patiems. I. Vėgėlė, antradienį skelbtais duomenimis, jau turi 128 078 eurus ir pagal sumą nusileidžia tik I. Šimonytei.

E. Vaitkui pavyko surinkti 36 064 eurus ir didžiausia to dalis (33 695 eurai) – iš mažų aukų. Jam paaukojusių asmenų skaičius jau artėja prie 1 tūkst.

Fizinių rėmėjų suaukotomis sumomis jis lenkia konkurentus: gerokai per 0,5 tūkst. žmonių jam paaukojo iki 50 eurų ir dar arti 60 – didesnes sumas. Jam pavyko surinkti didžiausią sumą iš stambesnių rėmėjų (97 664 eurus) ir tik nuo E. Vaitkaus atsiliko pagal mažas aukas (20 414). Tiesa, maksimaliomis leistinomis sumomis (17 990 eurų) I. Vėgėlę palaikė jo šeimos nariai – brolis, tėvas, o mama skyrė 3 770 eurų, dar keliolika tūkstančių iš jos nepriimta. Iš viso šio pretendento į prezidentus nepriimtų aukų suma siekia net 59 399 eurus.

I. Vėgėlė prie savo rinkimų kampanijos prisidėjo ir asmeniniu 10 tūkst. eurų įnašu. Kandidatai į prezidentus gali skirti iki 35 980 eurų. O R. Žemaitaitis sau skyrė 2 000 eurų sumą, kuri, antradienio duomenimis, buvo vienintelė jo rinkimų sąskaitoje.

Trečias pagal sąskaitos dydį – G. Jeglinskas (56 456 eurai, iš jų – fizinių asmenų 1 145).

Parėmė verslininkai

G. Nausėdos sąskaitoje antradienį buvo 51 233 eurai. Iš mažų aukų susidarė tik 190 eurų, bet iš didesnių – net 51 043. Dabartinį Prezidentą dosniai parėmė garsūs verslininkai. Maksimalią 17 990 eurų sumą jam skyrė daiktų interneto prietaisus kuriančios įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas ir vadovas Arvydas Paukštys. 11 tūkst. eurų jį parėmė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa, 8,5 tūkst. – šios įmonės valdybos pirmininkas Antanas Trumpa. D. Trumpa 6 tūkst. eurų skyrė ir D. Žalimui.

Beje, D. ir A. Trumpos G. Nausėdą rėmė ir 2019 m. rinkimuose: tuomet jie jam skyrė po 8,5 tūkst. eurų (anuomet maksimali leistina fizinio asmens auka buvo 8 850 eurų). Jie parėmė ir I. Šimonytę.

E. Vaitkui pavyko surinkti 36 064 eurus ir didžiausia to dalis (33 695 eurai) – iš mažų aukų. Jam paaukojusių asmenų skaičius jau artėja prie 1 tūkst. ir tai didžiausias pasiekimas tarp aštuonių varžovų. Tikėtina, aukotojų skaičius konvertuosis ir į balsus rinkimuose.

Beje, mažiausios aukos rekordas priklauso G. Nausėdos rėmėjams: jo rinkimų sąskaitoje įregistruotas ir 1 centas. Vis dėlto gal taip koks asmuo tik tikrinosi, ar tikrai paaukoti pinigai patenka į sąskaitą, nei norėjo tik tiek skirti kandidato rinkimų kampanijai.

Stambu: G. Nausėdos sąskaitoje – 51 233 eurai. Iš mažų aukų susidarė tik 190, bet iš didesnių – net 51 043. Dabartinį Prezidentą dosniai parėmė garsūs stambūs verslininkai. / I. Gelūno, P. Peleckio, L. Balandžio / BNS nuotr.

Išleido daugiau

Daugelis kandidatų į prezidentus pinigų rinkimams jau nemažai ir išleidę. Išlaidžiausias – I. Vėgėlė, jau panaudojęs 108 190 eurų. I. Šimonytė išleido 86 430, G. Jeglinskas – 71 008. Vienas didžiausių favoritų – G. Nausėda – kol kas prie mažiau išlaidžių: jis panaudojo 36 587 eurus.

Taupiausias – A. Mazuronis (1 428 eurai), bet ir jo sąskaita kol kas kukloka. Du iš aštuntuko išleido daugiau lėšų, nei yra gavę: G. Jeglinskas gavo 56 456 eurus, išleido 71 008, E. Vaitkus atitinkamai 36 064 ir 37 280 eurų.

Pinigai ir balsai

Vis dėlto tiesiogiai eurai ar surinkti rėmėjų parašai rinkėjų balsais netampa. 2019 m. rinkimuose I. Šimonytei labai gerai sekėsi rinkti parašus, o per politinę kampaniją ji surinko beveik 693 tūkst. eurų – dvigubai daugiau nei G. Nausėda

(291 tūkst.), tačiau liko antra. Anuomet premjeras, LVŽS kandidatas Saulius Skvernelis disponavo beveik 595 tūkst. eurų suma, bet liko trečias.

Tiesa, Valentinas Mazuronis rinkimams surinko vos 6,4 tūkst. eurų, iš kurių net 6,3 tūkst. buvo jo asmeninės lėšos, paskutinis jis liko ir pagal gautus rinkėjų balsus. Dar mažiau – 875 eurus – surinkęs Lietuvos centro partijos keltas Naglis Puteikis buvo priešpaskutinis, bet jis pora dienų iki rinkimų pareiškė pasitraukiantis iš kovos Arvydo Juozaičio ir S. Skvernelio naudai.

Žinoma, pinigai rinkimuose svarbūs, o rėmėjų parašų ar finansinių aukų skaičius rodo besivaržančių politinius raumenis. Kas taps tikruoju varžytuvių dėl valstybės vadovo posto nugalėtoju, žinosime, ko gero, tik gegužės 26-ąją – po antrojo rinkimų turo.

„Nenustebčiau, jei Aurelijus Veryga būtų pastumtas į Europos Parlamentą, o ponas Ignas Vėgėlė staiga taptų „valstiečių“ kandidatu į prezidentus. Neatmesčiau tokios galimybės. Ta žinutė, kuri buvo „Facebook“ švelniai paleista, byloja apie tą patį“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Tokie svarstymai pasigirdo po to, kai šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ šalies vadovo posto siekiantys A. Veryga ir I. Vėgėlė pasidalino nuotraukomis iš judviejų susitikimo.

„Tikrai puikiai žinau buvusių kolegų situaciją. Manau, kad toje nuotraukoje trūksta dar vieno veikėjo, kuris yra šešėlyje – tai ponas Ramūnas Karbauskis. Panašu, kad didžiojo politikos šaškininko lentoje atsirado šaškės, kurias reikia pastumdyti“, – sakė anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausęs politikas.

Vis dėlto, galimi pasikeitimai galutiniams prezidento rinkimų rezultatams realios įtakos neturėtų, pažymi S. Skvernelis.

Nenustebčiau, jei Aurelijus Veryga būtų pastumtas į Europos Parlamentą, o ponas Ignas Vėgėlė staiga taptų „valstiečių“ kandidatu į prezidentus.

„Manau, kad tai iš esmės nieko nepakeistų. Dialogas su I. Vėgėle buvo ne vienos politinės jėgos, jis, matyt, galvoja apie savo ateitį, jei pralaimėtų rinkimus. Tiesiog man tai deja vu situacija, panaši į 2019 metus, ir man gaila Aurelijaus – visgi surinkti parašai, 36 tūkst., ir ta žmonių nuomonė ir palaikymas eitų į šiukšlių dėžę. (...) Būtų gaila, jei taip įvyktų“, – teigė S. Skvernelis.

Šią savaitę šalies vadovo posto siekiantys I. Vėgėlė ir A. Veryga socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino judviejų susitikimo nuotraukomis. I. Vėgėlė teigė, kad susitikime buvo aptartos Lietuvos politinės aktualijos ir problemos, taip pat vertybiniai klausimai.

„Mano ir Aurelijaus Verygos požiūris daugeliu vertybinių klausimų sutampa. Kodėl susitikome? Aš kalbuosi su visais politikais, su kuriais panašiai matome problemas valstybėje ir siūlome panašius jų sprendimo būdus“, – rašė I. Vėgėlė.

Apie kandidatus vienijantį požiūrį į politiką rašė ir A. Veryga.

„Mus vienija ne tik vertybės ir prezidento rinkimų programos panašumas, bet ir požiūris, kokia kryptimi turi dirbti Lietuvos ir Europos Sąjungos politikai“, – teigė A. Veryga.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.