Maskva toli gražu ne pirmą kartą skiria ilgas įkalinimo bausmes į nelaisvę paimtiems ukrainiečių kariams. Kyjivas šių teismo procesų Rusijos okupuotose teritorijose nepripažįsta.

Rusijos Tyrimų komiteto pranešime nurodoma, kad du nuteisti kariai yra Ivanas Bočkariovas ir Dmytro Kanuperas, priklausę Ukrainos pulkui „Azov“, Rusijoje laikomam ekstremistiniu.

Tyrimų komitetas teigia, kad šie du kariai iš automatų šaudė į automobilį, kuriame buvo du neginkluoti civiliai, ir kad abu automobilyje buvę vyrai iš karto žuvo.

Tuomet ukrainiečių kariai šaudė į kitus du neginkluotus civilius gatvėje ir vienas jų žuvo, sakoma pranešime.

Abu minimi kariai kariavo Ukrainos Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė pernai gegužę po alinančios, tris mėnesius trukusios ir miesto vietoje griuvėsius palikusios apsiausties.

Anksčiau Rusijos Tyrimų komitetas paskelbė, kad kitas „Azov“ karys už akių buvo nuteistas 24 metus kalėti dėl humanitarinės pagalbos skirstymo punkto apšaudymo.

Maskva dabar teigia, kad Ukrainos rytinė Donecko sritis yra Rusijos teritorija, kaip ir Ukrainos Luhansko, Zaporižios bei Chersono sritys. Apie šių keturių regionų aneksiją Rusija paskelbė pernai rugsėjį po pseudoreferendumų, kuriuos pasmerkė Kyjivas ir Vakarai.

Dviem vyrams skirtos griežčiausios – 18 metų už grotų – bausmės už tai, kad padėjo 31 metų Tuniso gyventojui Mohamedui Lahouaiejui Bouhleliui (Mohamedui Lahvaježui Buleliui) surengti šį išpuolį.

Jis pats buvo nušautas policijos po ilgiau nei keturias minutes trukusio siautėjimo, kai 19 tonų sveriančiu sunkvežimiu traiškė žmones, susirinkusius krantinėje pasižiūrėti Bastilijos paėmimo dienos – nacionalinės šventės – fejerverko.

Per ataką žuvo 86 žmonės, daugiau kaip 450 buvo sužeista.

Šią bausmę prokuroras Arūnas Saunorius trečiadienį pasiūlė Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam garažų masyvuose gimusio ir čia pat mirtinai sušalti palikto naujagimio bylą, BNS pranešė teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Sausio pradžioje gimusio kūdikio nužudymu kaltinama motina Eglė K., o 54 metų jos sugyventinis Zenonas B. – sukurstymu nužudyti. Pastarajam prokuroras prašo skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot moterį ginančio advokato Edvardo Staponkaus, ji savo kaltę pripažįsta.

Kaltinamasis, kuris, tyrimo duomenimis, nėra kūdikio tėvas, kaltės nepripažįsta.

Jis pripažino, kad dėl išdavystės moterį buvo sumušęs, dėl to į garažų masyvą, kur pora gyveno, buvo atvykusi policija. Kaltinamasis dėl smurto buvo atsidūręs Probacijos tarnybos akiratyje.

Nusikaltimas, dėl kurio dabar klaipėdiečiai teisiami, įvykdytas sausio 4 dieną, apie 18 valandą. Klaipėdos miesto policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad uostamiestyje esančiame garažų masyve rastas negyvas kūdikis. Nuvykę pareigūnai rado naujagimio kūną.

Tyrimo duomenimis, vyriškos lyties kūdikį garaže, neblaivaus sugyventinio akivaizdoje, pagimdė kaltinamoji, ji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Įtariama, kad gimusį kūdikį moteris sugyventinio nurodymu išnešė ir paliko prie garažo. Žiemą lauke paliktas bejėgiškos būklės naujagimis mirtinai sušalo.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas nužudė mažametį, bejėgiškos būklės artimą šeimos narį ar giminaitį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Nuosprendis bus skelbiamas rugpjūčio 1 dieną.

Pagrindinėje Barselonos gatvėje susibūrė keletas tūkstančių žmonių. Minia susirėmė su riaušių policija – pareigūnai pasitelkė putų patrankas ir suėmė nemažai aktyvistų.

Regiono policijos pajėgų atstovai teigė, kad protestuotojai pasistatė barikadas, į policiją mėtė akmenis ir chemikalus, taip pat svaidė Molotovo kokteilius ir padegė keletą automobilių.

Laikinai pareigas einantis Ispanijos premjeras Pedras Sanchezas teigė, kad vyriausybė tvirtai šalins pastarosiomis dienomis regione vyraujančius neramumus, dėl kurių būta sužeistųjų, įkalinta nemažai aktyvistų.

Spaudos konferencijos Madride metu P. Sanchezas teigė, kad „katalonai ir visa ispanų visuomenė turi žinoti, jog vyriausybė svarsto visus įmanomus scenarijus.

Trečiadienio vakarą, nors Katalonijos prezidentas Quimas Torras paragino sustabdyti smurtą ir rengti tik taikius protestus, protestuotojų ir policijos susirėmimai buvo smurtiniai.

„Smerkiame smurtą. Negalime leisti, kad mūsų šalyje vyktų tokie dalykai. Tai turi tuojau pat baigtis“, – sakė Q. Torras.

Ispanijos parlamentarai anksčiau kritikavo Katalonijos prezidentą, esą šis nepasmerkė žiauraus elgesio protestų metu.

Penktadienį protestuotojai žada burtis Barselonoje. Mitingo organizatoriai numano, kad penktadienį Barselonos proteste turėtų dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių.

Kaltinimai yra susiję su lyderių vaidmeniu Katalonijai 2017 metais nesėkmingai bandant paskelbti nepriklausomybę.

Seniai laukti nuosprendžiai yra švelnesni nei reikalavo kaltintojai. Pavyzdžiui, buvo siekiama, kad buvęs Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas) už maištą kalėtų 25 metus.

„Aukščiausiasis Teismas nuteisė Oriolį Junquerasą kalėti 13 metų... už kurstymą maištauti ir netinkamą valstybės lėšų naudojimą“, – rašoma verdikte.

Trims kitiems buvusiems Katalonijos ministrams skirtos 12 metų įkalinimo bausmės.

Ispanijai kelias savaites laukiant Teismo sprendimo, įtampa nuolat augo ir policija nusiuntė pastiprinimą į Kataloniją, kur separatistai žada masinį pilietinį nepaklusnumą.

Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) išreiškė pasipiktinimą nuosprendžiais.

„Bendrai 100 metų. Pasipiktinimą keliantis dalykas. Dabar labiau nei bet kada, šalia jūsų ir jūsų šeimų. Laikas reaguoti kaip niekada anksčiau“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė C. Puigdemont'as, kuris pats vengdamas baudžiamojo persekiojimo pabėgo į Belgiją.

Dvylikos atsakovų, kurių dauguma buvo katalonų vyriausybės nariai, teismas už jų vaidmenį dėl uždrausto 2017 metų spalio 1-osios referendumo ir po to trumpai gyvavusios nepriklausomybės deklaracijos prasidėjo vasarį.

Buvusi parlamento pirmininkė Carme Forcadell (Karmė Forkadel) nuteista kalėti 11 su puse metų, o du įtakingi katalonų pilietiniai lyderiai, Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas) ir Jordi Cuixartas (Žordis Kuišartas), turės kalėti devynerius metus.

Tik trys iš 12 atsakovų, kuriems buvo pateikti lengvesni kaltinimai, išvengė kalėjimo – Teismas jiems skyrė baudas.

O. Junquerasas buvo pagrindinis bylos atsakovas, jo bosui C. Puigdemont'ui pabėgus į užsienį.

Vyriausybė tikisi, kad seniai lauktas sprendimas leis užversti krizės šiame turtingame šiaurės rytų regione puslapį, nors parama nepriklausomybei Katalonijoje pastarąjį dešimtmetį didėjo.

Tuo metu separatistų judėjimas tikisi visai priešingo dalyko: kad laukti apkaltinamieji nuosprendžiai suvienys susiskaldžiusias jų gretas ir paskatins šalininkus išeiti į gatves.

Aktyvistai rengiasi protestui

Dviejų didžiausių regiono nepriklausomybės šalininkų grupių – „Katalonijos nacionalinės asamblėjos“ (ANC) ir „Omnium Cultural“ – aktyvistai ragina sekėjus vakare mitinguoti.

Artimiausiomis dienomis demonstrantai žygiuos iš penkių miestų į Barseloną, kur susirinks penktadienį. Tą dieną organizuojamas visuotinis streikas.

Radikalios separatistų grupės, pasivadinusios Respublikos gynimo komitetais (CDR), aktyvistai taip pat žadėjo „siurprizų“. Sekmadienį jie buvo trumpam užėmę pagrindinę geležinkelio stotį Barselonoje, o paskui blokavo eismą vienoje pagrindinių miesto gatvių.

Katalonijoje buvo tyliai dislokuotos riaušėms parengtos policijos pajėgos, bet Vidaus reikalų ministerija atsisakė pateikti skaičius.

Daugeliui susidariusi situacija primena įtampą gatvėse prieš 2017 metų spalio 1-osios referendumą, kurį temdė policijos smurtas, ir prieš neilgai gyvavusią spalio 27-osios nepriklausomybės deklaraciją.

Pastarosiomis savaitėmis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) kalbėdavo, kad jo vyriausybė netoleruos jokio smurto, ir perspėdavo, kad nedvejodamas vėl sustabdytų Katalonijos autonomiją, kaip buvo padaryta prieš dvejus metus.

Susidariusi padėtis verčia nerimauti pagrindinę katalonų verslo lobistų grupę, kuri sakė, kad nors verdiktas padarys „reikšmingą emocinį poveikį“, svarbu reaguojant išvengti „verslo veiklos ar socialinės sanglaudos“ sutrikdymo.

Kurstymas maištauti, ne maištas

Pagal apibrėžimą rimčiausias kaltinimas "maištas" reiškia „smurtingai ir viešai sukilti“, kad, be kitų dalykų, būtų galima „paskelbti nepriklausomybę [Ispanijos] teritorijos daliai“.

Tačiau kurstymas maištauti reiškia „viešai sukilti ir maištingai jėga arba kitu nelegaliu būdu neleisti“ taikyti įstatymų.

Teismas įvyko kelios savaitės prieš ketvirtus Ispanijos rinkimus per ketverius metus, tad Katalonijos klausimas vėl atsiduria politinių debatų centre.

Nors P. Sanchezo vyriausybė viliasi, kad teismo pabaiga gali suteikti naują postūmį dialogui, O. Junqueraso kairiojo sparno partija ERC yra sakiusi, kad tai neįmanoma be „amnestijos politiniams kaliniams ir tiems, kas yra tremtyje“.