Didžiosioms metų šventėms dedikuotoje sakralinio meno parodoje – trylika menininko Raimondo Navakausko ikonų, sukurtų pagal griežtus ikonografinius kanonus.

Ikona (gr. εiκών – atvaizdas) – sakralinis paveikslas, atsiradęs bizantiškos kultūros aplinkoje, vaizduojantis šventus asmenis, scenas iš jų gyvenimo, biblinius ar liturginius siužetus. Būdinga Rytų krikščionių bažnyčioms, įskaitant stačiatikių ir graikų. Ikona nuo kitų krikščioniška tema nutapytų paveikslų skiriasi tuo, kad atliekama pagal iš kartos į kartą perduotą, dogmomis nužymėtą ikonografinį kanoną. Šis kanonas saugo ikonų atlikimo būdą nuo galimų klaidų ir iškraipymų.

Ikonos nuo pat Krikščionybės pradžios gerbiamos ir pripažįstamos abiejose didžiosiose Rytų ir Vakarų tradicijose. Tačiau tik Stačiatikių, Ortodoksų Bažnyčia išsaugojo ikonų meistrystės tradiciją iki šių laikų. Katalikų Bažnyčia niekada neatmetė išskirtinės ikonų svarbos tikėjimui, tačiau istorinės aplinkybės ir liturginio meno samprata susiklostė taip, kad įvykus skilimui tarp Rytų ir Vakarų krikščionių, ikonografinė tradicija ir jos kanonai Vakaruose ilgą laiką buvo pamiršti. Šitaip ikonos vieta buvo užleista pasaulietiniam menui. Susidomėjimas ikonomis Katalikų bažnyčioje atgimė 20 amžiuje, po II Vatikano susirinkimo prasidėjus susitaikymui tarp Rytų ir Vakarų tikinčiųjų.

„Ikona yra Šventojo Rašto parašymas vaizdu. Tas vaizdas tampa kūnu, jei juo patikima, jei žvilgsniui praslydus persmelkia malda. Langas į Dangų yra ikona. O jei jų daug? Tai jau ir Dievo troba su visų šventųjų vitražu. Adventinės ramybės žiūrintiems ir besimeldžiantiems...“ – savo parodą „Langas“ pristato tapytojas R. Navakauskas.

Viename interviu paklaustas, kaip kyla paveikslų idėjos, menininkas sakė: „Manau, kad čia Dievo darbas. Visiškai į tai nesikišu. Stengiuosi nieko dirbtinai nedaryti, neišmąstyti. (...) Visų mano darbų motyvas – Dievas, tapau ne dėl pinigų, ne dėl garbės. Darbuose stengiuosi parodyti savo požiūrį į gyvenimą, į santykius su Dievu, su artimu žmogumi. Kas mano mintyse, tas ir ant drobės atsiranda. Manau, kad Dievas yra pagrindinis menininkas, o aš – tik įrankis, tinkamas Dievui naudoti. Dabar netgi atrodo, kad visi mano gyvenimo nuklydimai buvo naudingi dabartinei tarnystei.“

Raimondas Navakauskas (g. 1961 m. Naujojoje Akmenėje) baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1978 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, dailininkų pleneruose bei menų festivaliuose Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Danijoje (1990). 2001 m. tapo „International Ar 2000 i Vejle Amt“ (Danija) parodos „Verdenskunst“ laureatu.

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 6 d.

Galeriją galima aplankyti darbo dienomis 9–17 val. (pietų pertrauka 12–13 val.).

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie bus skelbiami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.

Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis saugumo reikalavimų.