„Pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų auga ne šimtais, o tūkstančiais, jei palygintume 2022 ir 2023 metus, tai skaičius išaugo 26 proc.“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

„Vaiko teisių gynėjai reagavo kas devynias minutes. Reagavome visoje Lietuvoje dėl 33 tūkst. 90 vaikų“, – pridūrė ji.

Šis vaikų skaičius sudaro kiek daugiau kaip 6 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.

Anot tarnybos vadovės, dar 2022 metais gynėjams teko reaguoti kas dvylika minučių. Situacijų būta sudėtingų, smurtinių, kuomet įsitraukė ir policija. Apie 65 proc. atvejų teko reaguoti per valandą.

Aktyvėja visuomenė

Pasak I. Skuodienės, aktyvėja vaiko teisių pažeidimus pastebintys pranešėjai – 40 proc. daugiau pranešimų sulaukta iš ugdymo įstaigų, beveik tiek pat gausiau – iš medikų. Anot tarnybos vadovės, tai rodo, kad visuomenė aktyvėja.

„Ne tik kaimynai ar artimieji praneša, bet praneša ir žmonės, kurie susiduria ir mato vaiką arčiausiai“, – sakė I. Skuodienė.

Tarnybos duomenimis, dar 2021 metais nuo bendro pranešimų skaičiaus pasitvirtino beveik pusė – 45 proc. atvejų, tuo metu pernai – apie du trečdalius – 71 proc. Pasak I. Skuodienės, tai rodo išaugusį atpažįstamumą, kada pažeidžiamos vaiko teisės.

„Ar tai smurtas prieš vaiką, ar vaikas nelanko mokyklos, ar vaiko nepriežiūra, ar kokios kitos situacijos, mes pastebime, atpažįstame“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Penktadaliu išaugo ir pačių vaikų pranešimų skaičius. Vaikai gynėjams skundėsi bijantys pareiti namo dėl fizinio smurto arba tėvų barnių. 80 proc. vaikų pranešimų pasitvirtina.

Praėjusiais metais daugiau nei 7,6 tūkst. atvejų reikėjo vaikus perkelti į saugią aplinką.  Anot I. Skuodienės, tai – išskirtinės ir sudėtingos situacijos.

„Daugiau nei 66 proc. yra tos situacijos, kai atvykstame į šeimą, tėvai – apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, negali pasirūpinti savo vaikais čia ir dabar, vaikai perskeliami į saugią aplinką“, – pasakojo I. Skuodienė.

Anot jos, 73 proc. atvejų vaikai per kelias dienas grįždavo atgal į šeimą, 27 proc. atvejų reikėjo tolesnės pagalbos šeimai.

I. Skuodienės teigimu, pernai tarnyba beveik tūkstantį kartų kreipėsi į teismą, kai nepavyko išspręsti sudėtingos situacijos ir neliko kito kelio, kaip tik paimti vaiką.

Tarnybos vadovės tvirtinimu, teismas 97 proc. suteikė leidimą vaiką paimti.

Patiriamas skirtingas smurtas

Kaip skaičiuoja tarnyba, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė devyni vaikai, metais anksčiau – aštuoni, 2021-iais – septyni. Bendra smurto tendencija ūgtelėjo ketvirtadaliu.

„Tai nėra daugiau vaikų patiriančių smurtą Lietuvoje, bet mes daugiau reaguojame, esame jautrūs vaikų situacijoms“, – sakė I. Skuodienė.

Anot jos, pasibaigus karantinui pastebima tendencija, kad auga ne savo namuose nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius.

„Ar tai mokykloje, ar tai darželyje, ar kieme. Matome, kad vaikai savo konfliktines situacijas linkę spręsti smurtiniu elgesiu“, – teigė I. Skuodienė.

Ji ragino tėvus, ugdymo įstaigas atkreipti dėmesį į prevencines programas, kad smurto ugdymo įstaigose ar vaikui leidžiant laisvalaikį kieme mažėtų.

Berniukai, kaip rodo tarnybos duomenys, dažniau kenčia nuo fizinio smurto, nepriežiūros, mergaitės – nuo psichologinio ir seksualinio smurto.

Anot I. Skuodienės, berniukai seksualinį smurtą taip pat patiria, tačiau dėl išgyvenamos gėdos rečiau apie tai praneša.

Tarnybos vadovės teigimu, nuosekliai mažėja globojamų vaikų skaičius. Jei 2021 metais šis skaičius siekė daugiau nei 6,2 tūkst., tai pernai – 5,7 tūkst.

„Nemažėja taip ženkliai, kaip norėtųsi, bet skaičius mažėja“, – sakė ji.

Pernai gyvybės langelyje rasti penki vaikai, metais anksčiau – aštuoni, Iš viso per visą laikotarpį, kuomet veikia gyvybės langeliai, buvo palikti 95 vaikai, 16 iš jų tėvai susigrąžino.

Pernai įvaikinti 54 vaikai, trys iš jų vyresni nei dešimties metų.

„Per paskutinius kelerius metus jauniausias vyras, kuris įsivaikino vaiką, buvo 24 metų, o jauniausia moteris – 26 metų. Apsisprendimo amžius, norinčių tapti įtėviais, mažėja“, – teigė I. Skuodienė.

„Vaiko teisių tarnyba labai glaudžiai dirba su „Užuovėjos“ centru. Mes gauname pranešimą, reaguojame, informuojame policiją ir vaiką pervežame į „Užuovėją“. „Užuovėja“ vertina, atlieka ekspertizę, atliekamos apklausos, vaikui dėliojamas pagalbos planas, vaikas grįžta į savo savivaldybę ir mes toliau procese dalyvaujame. Tai yra mūsų glaudus bendradarbiavimas“, – žurnalistams trečiadienį komentavo I. Skuodienė.

„Dėl to ta įstaigų sąsaja yra visiškai natūrali, tik tiek, kad ji dar nėra nugulusi įstatyme. Bet įstatymas yra paruoštas, jis keliauja į pavasario Seimo sesiją“, – pridūrė ji.

I. Skuodienė teigė, kad tapti pagalbos centro „Užuovėja“ laikinąja direktore jai atrodė logiška. Juolab kad pagalbos centras dar šiais metais bus prijungtas prie tarnybos, atkreipė dėmesį ji.

„Kadangi įstaiga neturi vadovo, ministrės sprendimu nuo sausio 1 aš buvau paskirta vadove.  Peržiūrėjusi ir įvertinusi, kad tai yra logiška – padėti kartu pereiti, padėti dėlioti viziją, kaip galime plėstis – aš sutikau ir pasirašėme darbo sutartį“, – žurnalistams kalbėjo vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė.

Peržiūrėjusi ir įvertinusi, kad tai yra logiška – padėti kartu pereiti, padėti dėlioti viziją, kaip galime plėstis – aš sutikau ir pasirašėme darbo sutartį.

„Aš esu laikinai einanti direktorės pareigas trumpą laikotarpį iki tol, kol bus prijungta įstaiga“, – akcentavo I. Skuodienė.

Ji dėkojo žurnalistams, priminusiems, kad apie antrąją darbo vietą privaloma informuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). I. Skuodienė pabrėžė, kad interesų deklaraciją ji jau pateikė.

„Dirbu pusę etato ir taip, turiu 30 dienų deklaracijos. Ačiū, kad žurnalistai priminė. Bet aš tą tikrai padariau laiku, jokių terminų neviršijau ir tas yra labai svarbu“, – sakė I. Skuodienė.

Trečiadienį lrytas.lt paskelbė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė greta einamų pareigų nuo šio sausio pusei etato taip pat paskirta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro „Užuovėja“ direktore. Tačiau I. Skuodienė apie savo antrąjį darbą iki mėnesio pabaigos nebuvo informavusi VTEK.

Pranešama, jog laikinąja globos namų vadove I. Skuodienę paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak ministrės, I.Skuodienė globos namams gali vadovauti ir iki rudens, nes šiuo metu siekiama įstaigą prijungti prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.

Į šias pareigas ją paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji portalui teigė, kad „Užuovejai“ I. Skuodienė galėtų vadovauti ir iki rudens, nes šiuo metu siekiama prijungti įstaigą prie Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Naująja darboviete savo privačių interesų deklaraciją I. Skuodienė papildė po žurnalistų klausimų. Ji teigė anksčiau pamiršusi tą padaryti.

I. Skuodienė sakė, kad derinti pareigas nėra lengva, dėl krūvio tenka aukoti ir savaitgalius.

„Sunkiai spėju ir tai yra tikrai nemažas iššūkis. Kol kas dirbame daugiau ties turiniu, žiūrime, ką žmonės veikia, bet tikiuosi, kad tas darbas, kuris dabar vyksta, yra atliekamas tikslingai. Jeigu bus įsakymas įstaigą jungti jau iš karto, manau, tai būtų dar didesnis iššūkis. Tenka pripažinti, kad praktiškai dirbu be savaitgalių“, – portalui sakė I. Skuodienė.

„Taip, šiuo metu gyvena pas budinčią globotoją“, – BNS informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė, pridūrusi, kad vis dar laukiami vaiko tėvai.

Dvejų metų mergaitė buvo rasta gruodžio 11 dieną, Kaune, ligoninėje V. Putvinskio gatvėje įrengtame gyvybės langelyje. Tai buvo vyriausias Lietuvoje gyvybės langelyje paliktas vaikas nuo pat langelių įkūrimo 2009-siais.

Radus mažametę, Kauno apskrities policija atliko aplinkybių patikslinimą, siekiant išsiaiškinti ir įvertinti nekasdienę situaciją. Policininkai aplinkybes tikslina kiekvieną kartą, kai gaunamas pranešimas apie gyvybės langelyje paliktą vaiką, tačiau tėvų tapatybė nustatoma retai.

„Mažametės mamos tapatybė nustatyta. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Daugiau papildomų komentarų, siekiant apsaugoti mažametės interesus, neteikiame“, – BNS informavo Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kaip skelbė Kauno ligoninė, gyvybės langelyje nuskambėjus skambučiui lopšyje rasta mergaitė. Ji buvo užklota pledu, tvarkingai aprengta, vaikštanti ir kalbanti. Tuomet mergaitė buvo perduota už tolesnę vaiko priežiūrą atsakingoms tarnyboms.

Žiniasklaida skelbė, kad mergaitę palikęs žmogus raštelyje išdėstė sprendimo motyvus, esą nenori, kad mergaitė augtų netinkamoje aplinkoje, kur tvyro psichologinis smurtas, alkoholis, nepriteklius.

Tėvai per tris mėnesius mėnesius gali bandyti susigrąžinti vaiką.

„Tėvai turi 3 mėnesius pakeisti savo sprendimą, priėmus kitą sprendimą – būtų suteikta visa reikalinga pagalba. Jo nepakeitus – vaikui ieškoma šeima pasirengusi priimti ir įvaikinti“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Už naujagimio palikimą gyvybės langelyje atsakomybė nėra taikoma. Naujagimio palikimas yra anonimiškas, tėvų neieškos teisėsauga ar vaiko teisių gynėjai. 

Gyvybės langelis yra speciali patalpa, į kurią įdėjus naujagimį ar vaiką, budintį personalą pasiekia signalas ir auklėtojos skubiai pasirūpina vaiku, kuriuo negali ar nenori rūpintis patys tėvai.

Šiuo metu gyvybės langeliai Lietuvoje veikia maždaug dešimtyje įstaigų įvairiuose šalies miestuose.

Šiemet tai yra penktas gyvybės langelyje paliktas vaikas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo gyvybės langelių įsteigimo 2009-siais iki dabar juose buvo palikti 95 vaikai, 16 iš jų tėvai susigrąžino.

– Kalėdos tikrai buvo labai įtemptas laikotarpis. Sakyčiau, vaiko teisių gynėjams kiek neįprastai darbingas. Nes jeigu praėjusiais metais sulaukėme šventiniu laikotarpiu 150 pranešimų, tai šiais metais šventėme viena diena daugiau ir sulaukėme dvigubai ir dar daugiau – 390 pranešimų. Ir, kaip jūs minėjote, į saugią aplinką buvo perkelti 103 vaikai ir pagrindinės to priežastys – tėvų apsvaigimas, kai tikrai tėvai apsvaigę ir nebegali pasirūpinti savo vaikais. Ypatingą dėmesį visada skiriame mažamečiams vaikams, kūdikiams, kuomet vaikai dar negali pasirūpinti patys savimi, užsitikrinti būtiniausių savo poreikių. Ir, aišku, kitas dalykas yra smurtinės situacijos, smurtas artimoje aplinkoje ar prieš vaikus.

– Na, o kas toliau dabar bus su tais vaikais ir jų tėvais? Kiek iš tų laikinai paimtų vaikų galbūt sugrįš namo dar iki Naujųjų?

– Mes paprastai tai vadiname saugios aplinkos užtikrinimu, vaikų perkėlimu į saugią aplinką. Tai vienu atveju vaikai gali būti perkelti pas savo senelius ar kitus artimuosius, kita situacija, kada pakviečiame artimus žmones, kad atvykę padėtų pasirūpinti. Tai yra skirtingos situacijos. Ir yra situacijų, kai žmonės šventė, nebuvo blaivių žmonių, kurie galėtų pasirūpinti vaikais ir vaikams teko užtikrinti saugią aplinką. Ir kitą dieną tėvams išsiblaivius vaikai grįžta namo. Bet būna, kai vertinam situaciją ir matom, kad šeimai tikrai reikia pagalbos, kai tėvai neišsiblaivo ir nėra pajėgūs net patys iki Naujųjų pasiimti savo vaikų. Tuomet sprendžiamas klausimas dėl intensyvių paslaugų teikimo, būna atvejų, kai reikia kreiptis ir į teismą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, bet kam jūs tada ruošiatės šiam Naujųjų savaitgaliui, kuris taip pat bus ilgesnis?

– Aš tikiuosi, kad Naujųjų savaitgalis bus ramesnis, kad žmonės gal kiek ramiau švęs. Čia noriu atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimą. Besaikis alkoholio vartojimas, priklausomybės – tai vienos pagrindinių priežasčių, kodėl tenka įsitraukti vaikų teisių gynėjams. Bet tikimės, kad Naujų metų šventimas bus ramesnis, kad šeimose bus mažiau konfliktų, smurtinių situacijų, mažiau konfliktų tarp suaugusiųjų. Bet esam pasiruošę 24 valandas per parą visas tris šventines dienas reaguoti, vykti, jei reikės, kartu su policija ir padėti tiek vaikui, tiek šeimai.

– Ar Naujųjų metų nakčiai esate numatę kažkokių papildomų pajėgų, kas padėtų reaguoti skubiai į iškvietimus?

– Kol kas papildomo nereikia. Svarbu pasakyti, kad visoje Lietuvoje, visose dešimt apskričių ir dar Vilniuje bei Kaune veikia budėtojų komandos, kurios vyksta iki valandos, jei tai iškvietimas su policija, jeigu iškvietimas ne per policiją – atvykstame kaip įmanoma greičiau. Jeigu tai yra smurtinės situacijos arba vaikui nesaugi aplinka – vykstame iki šešių valandų. Kol kas esame pasiruošę 12 tokių komandų ir tikiuosi, kad tai bus pakankamas skaičius žmonių, kurie galės padėti tiek naujametinę naktį, tiek ir tą savaitgalį. Ir tikiuosi, kad nebus skaudžių įvykių vaikams, kuomet reikia medikų pagalbos, kuomet prireikia intervencinių pagalbų, operacijos ar ko kito. Tikiuosi, kad visgi liksime saugūs, kad saugiai naudosimės ir sprogstamosiomis medžiagomis.

– Kaip yra dėl budinčių šeimų, kurios laikinai, tarkime, galėtų pasirūpinti vaikais? Ar tokių pakaks? O jeigu ne, tai kur tada reikės tuos vaikus padėti?

– Visuomet prioritetas skiriamas vaikų pažįstamiems žmonėms. Tai visuomet klausiame tiek tėvų, tiek vaikų, kas galėtų pasirūpinti ir daugiau kaip 70 proc. vaikų yra perkeliami pas pažįstamus asmenis arba tokie asmenys atvyksta. Tai – dėdės, tetos, krikšto tėvai.

– Tai supratau, dėl to rūpesčių nebus. Bet tada kitas klausimas – per Naujuosius retas kuris nepakelia taurės. Kur ta riba, kada jau yra pažeidžiamos vaiko teisės? Kitaip tariant, kokio girtumo turi būti tėvai, kad vaikais jau tektų rūpintis jums?

– Žinot, kiekvieno žmogaus alkoholio kiekio suvartojimas yra labai individualus. Vienam gali užtekti šampano taurės, kitam gali reikėti penkių ir daugiau. Tai, man atrodo, auginant mažamečius vaikus, kūdikius, ypatingą dėmesį skiriame ir mes, ir kviečiame tėvelius skirti dėmesį mažamečiams vaikams. Alkoholio kiekis turi būti suvartojamas toks, kad tu galėtum pilnai pasirūpinti t. y. nesvirduliuoti, pakelti, pamaitinti, jeigu vaikas verks naktį, prieiti prie jo ir panašiai. Turbūt kiekvienam čia individualiai, negalėčiau įvardinti, ar tai taurė. Bet visuomet tiek šventėse, tiek gimtadieniuose turėtų likti vienas žmogus, kuris galėtų pasirūpinti vaiku kam nors įvykus – galbūt užkils temperatūra, galbūt reikės į ligoninę važiuoti. Visgi kabam apie naujametinę naktį, apie judrius, smalsius vaikus. Tai visuomet turi likti žmonių, kurie yra blaivūs, kurie gali pasirūpinti vaikais ir jeigu reikės, suteiks visą reikiamą jiems pagalbą.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, didžiosios metų šventės – šv. Kūčios, šv. Kalėdos ir Naujieji Metai – nuostabus metas, kuris leidžia šeimoms mėgautis artumu, kurti savas tradicijas ir dalintis džiaugsmu, tačiau ji pastebi, jog šventiniu laikotarpiu išauga ir reagavimo atvejų skaičius, kai dėl iškilusių sunkumų šeimose vaikams būna reikalinga vaiko teisių gynėjų pagalba.

„Kiekvienais metais gražiausių švenčių laukiame ir džiugesiu, ir su nerimu – visuomet tikimės, kad vaikai savo artimiausioje aplinkoje bus saugūs ir apsupti dėmesio, tačiau, deja, realybėje pasitaiko įvairių situacijų – tiek vaikų patiriamo smurto, tiek rūpesčio jiems trūkumo. Šiais metais, kaip ir kiekvienais, norisi pakviesti visas šeimas, kuriose auga vaikai, sutikti šventes šviesiai, jaukiai ir taikiai, puoselėjant bendrystę ir skiriant pakankamai dėmesio vaikų savijautai bei saugumui“, – sakė I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, praėjusiais metais visoje Lietuvoje į gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus teko reaguoti vidutiniškai kas dvylika minučių, o šiemet – maždaug kas devynias.

Pastebima, kad šventinių dienų statistika pasižymi dar didesniu pagalbos vaikui ir šeimai poreikiu. Praėjusiais metais per Kalėdų savaitgalį vaiko teisių gynėjai gavo daugiau nei 150 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, iš kurių – net 60 situacijų, į kurias buvo būtina reaguoti skubiai, vykstant kartu su policijos pareigūnais. Iš viso minėtąjį savaitgalį saugi aplinka buvo užtikrinta daugiau nei 80 vaikų.

Šiemet kalėdinis savaitgalis truks ilgiau, tad tikėtina, kad vaiko teisių gynėjai gali sulaukti dar daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurių pobūdis kasmet išlieka panašus.

„Dažnai šventiniu laikotarpiu mus pasiekiantys pranešimai būna susiję su sunkumais, vykstančiais vaikui artimiausioje aplinkoje, jo šeimos rate. Pasitaiko situacijų, kai linksmindamiesi suaugusieji nesaikingai vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, dėl kurių poveikio dažnai kyla nesutarimai, pasireiškia smurtinis elgesys, o vaikams pristinga dėmesio, rūpesčio, saugumo. Jiems ne tik tenka būti kilusių žodinių nesutarimų ar smurtinių situacijų liudininkais, bet ir patiems jose nukentėti“, – įvardijo I. Skuodienė.

Dažnai šventiniu laikotarpiu mus pasiekiantys pranešimai būna susiję su sunkumais, vykstančiais vaikui artimiausioje aplinkoje, jo šeimos rate.

 

Tarnybos vadovė primena tėvams, kad minint šventes aplinkoje, kurioje yra vaikų, labai svarbu atkreipti dėmesį į šventinio stalo akcentus bei susirinkusių svečių elgesį, bendravimo stilių ir toną, nes vaikai yra linkę stebėti, girdėti ir atkartoti suaugusiuosius, jiems smalsu išbandyti ir patirti naujus dalykus.

I. Skuodienė taip pat akcentuoja, kad vaikai yra labai smalsūs ir judrūs, tad švenčių metu, kai namuose gausu besišnekučiuojančių svečių, tėvams svarbu išlikti ypač budriems ir pastebėti, ką tuo metu vaikai veikia. Vertėtų apsidaryti ir įsitikinti, kad mažesniesiems būtų nepasiekiami aštrūs daiktai, karštos viryklės, taip pat pasirūpinti, kad mažyliai išvengtų apsipylimų karštais skysčiais ar nusideginimų žvakių liepsna.

Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į namų puošybos elementus bei pasirūpinti, kad stikliniai ir lengvai dūžtantys eglės žaisliukai būtų pakabinti jos viršūnėje, o švytinčios girliandos būtų tvarkingos, nekeltų rizikos dėl elektros nutekėjimo ar iškrovos. Lengvai prieinamus elektros lizdus ir aštrius baldų kampus bei spinteles ar stalčius, kuriose laikomi vaikų saugumui pavojingi daiktai, taip pat vertėtų apsaugoti specialiomis apsaugomis, o laiptus ir židinius – tvorelėmis.

Svarbu atminti, kad visų svarbiausia – vaikų gerovė – tad vaikams skiriant kokybiško dėmesio, kuriant jiems namų šilumą ir ramybę bei atsakingai rūpinantis jų saugumu, šventės visų šeimos narių atmintyje paliks tik džiugius įspūdžius ir prisiminimus.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

„Priimkime kaip išgelbėtą vaiko gyvybę. Gali būti ir tokie sprendimai. Turbūt labai skaudūs visiems, ypatingai juos priėmusiems“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Skuodienė.

„Šiais metais tai yra penktas vaikas, paliktas gyvybės langelyje. Penkios išsaugotos gyvybės“, – pabrėžė ji.

Visgi Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, kad vaiką gyvybės langelyje palikę tėvai turi 3 mėnesius pakeisti savo sprendimą.

„Svarbu pasakyti, kad tėvai turi 3 mėnesius pakeisti savo sprendimą. Ir priėmus kitą sprendimą – būtų suteikta visa reikalinga pagalba. Jo nepakeitus – vaikui ieškoma šeima pasirengusi priimti ir įvaikinti“, – akcentavo I. Skuodienė.

Priimkime kaip išgelbėtą vaiko gyvybę.

Ji atkreipė dėmesį, kad tai yra vyriausias paliktas vaikas gyvybės langelyje.

„Prieš tai 2013 metais, taip pat Kaune, buvo paliktas 1 metų 7 mėnesių berniukas“, – pabrėžė Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Kaip pranešė Kauno ligoninė, gyvybės langelyje nuskambėjus skambučiui lopšyje rasta mergaitė. Ji buvo užklota pledu, tvarkingai aprengta, vaikštanti ir kalbanti. Mergaitė buvo perduota už tolesnę vaiko priežiūrą atsakingoms tarnyboms.

I. Skuodienė akcentuoja, kad nuo 2009 metų viso gyvybės langelyje buvo palikti 95 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.

ELTA primena, kad sekmadienio vakarą Kaune gyvybės langelyje rasta palikta mergaitė.

Kaip informuoja Policijos departamentas, mergaitė rasta apie 19.36 val. V. Putvinskio gatvėje esančio pastato gyvybės langelyje. Pirminiais duomenimis, mergaitės tapatybė neaiški, o amžius – apie dveji metai. Mažylė pristatyta į ligoninę.

Surinkta medžiaga dėl vaiko palikimo.

„Mano vadovė yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė – aš tikiu, kad ji turi, gauna ir vertina visą informaciją. Tuomet, kai ministrė priims sprendimus, ir aš, atsižvelgiant į jos nuomonę, priimsiu kartu su ja sprendimą“, – Seime žurnalistams kalbėjo I. Skuodienė.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje paplitus vaizdo įrašui, kuriame matomas jėga iš mamos paimamas vaikas, imta diskutuoti, ar vaiko teisių tarnybos ir policijos darbuotojai dirba tinkamai tokiose situacijose.

Abejonių dėl savo kaip institucijos vadovės darbo susilaukusi I. Skuodienė trečiadienį viešai pareiškė, kad, jei reikės, nebijo prisiimti atsakomybės dėl situacijos.

Darbuotojų patikrinimo išvados – per mėnesį

Tuo metu kalbėdama apie viešojoje erdvėje pasirodžiusiame vaizdo įraše užfiksuotą atvejį, I.Skuodienė pažymėjo, kad tądien dirbusios vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, dėl kurių darbo yra pradėtas vidinis patikrinimas, kol kas tęsia darbus tarnyboje.

„Taip, šiandien jos dirba. Kol kas nebuvo pagrindo jų nušalinti. Neturėjau iki tol informacijos apie tai, kad kolegės dirba netinkamai, pažeidžia vaiko interesus ar kitokių pranešimų“, – teigė I. Skuodienė.

„Spalio 19 d. teismas yra susipažinęs su visa šita informacija, šitie vaizdai yra įvertinti ir teismas nenustatė konkretaus veikimo tarnybos darbuotojų vaiko interesams. Todėl neskubėjau nuvertinti, bet inicijavau komisiją visų aplinkybių įvertinimui“, – pridūrė tarnybos vadovė.

Tyrimo išvadas, kaip sako I. Skuodienė, planuojama pateikti per artimiausią mėnesį.

„Tikiuosi, kad mėnesio, gal truputį daugiau, bėgyje. Kaip minėjau – siekis yra įvertinti 21 d., bet man, kaip įstaigos vadovei, labai svarbu įvertinti visus metus – veikimą ar neveikimą, ką galėjome daryti geriau, kaip geriau“, – teigė I. Skuodienė.

„Besiskiriančių tėvų situacijos yra išties sudėtingos ir gali būti, kad tas rekomendacijas (po įvykio – ELTA) teiksime plačiąja apimtimi“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje paplitus vaizdo įrašui, kuriame matomas jėga iš mamos paimamas vaikas, Seime ketvirtadienį inicijuota diskusija dėl susiklosčiusios situacijos. Pasisakyti pakviestos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė.

Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“. Darbuotojai vaiką ramino, teigdami, kad „tavo mamytė niekur nedingo“. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė dėl atvejo pradėjo tyrimą.

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė teigė, jog vaizdo įraše užfiksuotas momentas yra tik dalis institucijų darbo su šeima proceso. Vėliau portalui lrt.lt tarnybos vadovė akcentavo, kad nuo 2018-ųjų tarnybos iš viso gavo 46 pranešimus apie galimus šio vaiko teisių pažeidimus. I. Skuodienė taip pat nurodė, jog mama su vaiku slapstėsi ir nevykdė teismo sprendimo.

Nepaisant institucijų vadovų paaiškinimų, situacija susilaukė įvairių politikų reakcijų. Bene pirmasis tarnybų darbą viešai sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad tarnybos savo veiksmais neturėtų vaikui kelti traumuojančios patirties.

Seime ketvirtadienį atsakydama į Seimo narių klausimus dėl vaiko paėmimo I. Skuodienė sakė, kad jos pirmoji reakcija pamačius įrašą irgi buvo aštri, tačiau ji neskubėjo su nuobaudomis pareigūnams surinkusi daugiau informacijos, taip pat ir sulaukusi teismo sprendimo dėl minimo įrašo.

Teismas mato neigiamą poveikį

Pasak I. Skuodienės, vaiko paėmimo rugsėjo 21 dieną įrašą, kuris ir buvo išplatintas socialiniuose tinkluose, teismas įvertino spalio 19-ąją paskelbta nutartimi.

„Noriu pacituoti įrašą iš teismo nutarties, kodėl neskubėjau atleisti žmonių, o laukti tyrimo rezultatų (...) Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos“, – I. Skuodienė sakė cituojanti ištrauką iš teismo nutarties.

Pasak jos, teismas konstatavo, kad vaizdo įrašas atskleidžia „akivaizdų ieškovės nusiteikimą prieš tarnybos specialistus, ieškovės negebėjimą valdyti savo emocijų neperteikiant jų mažamečiui vaikui arba sąmoningą jų demonstravimą ir perkėlimą vaikui“.

Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos.

I. Skuodienė taip pat informavo, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su tėvu, o konfliktinė situacija tarp tėvų tęsiasi bent penkerius metus, dėl šio vaiko teisių pažeidimų yra gauti 46 pranešimai.

Ji pažymėjo, kad dėl visos šios šeimos situacijos, ne tik dėl minėto vaiko paėmimo epizodo, pradėtas tarnybinis patikrinimas, o vaiko paėmime dalyvavusios tarnybos darbuotojos šiuo metu eina pareigas, nes iki šiol dėl jų darbo nebuvę kilę abejonių.

„Šiandien jos dirba, kol kas nebuvo pagrindo jų nušalinti, iki šiol nebuvo informacijos, kad kolegės veikia netinkamai, buvo pažeisti vaiko interesai ar nustatytos kitos aplinkybės“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė per Vyriausybės valandą Seime sakė, kad minėtas atvejis parodė, kokio tipo mokymų trūksta vaiko teisių apsaugos specialistams, ir bus pasirūpinta, kad jų būtų rengiama daugiau.

„Bandome sistemą ir žmones auginti nuolatos, klaidų neišvengiame. Bet kol vyksta tyrimas, (...) norisi, kad tie sprendimai, kuriuos priimsime, galės ilgalaikiškai prisidėti prie tarnybos žmonių kompetencijų auginimo ir apskritai prie tarnybos veiklos“, – sakė M. Navickienė.

Socialinių tinklų vaizdo įrašas.

Nelankė mokyklos, slapstėsi

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė vėliau žurnalistams komentuodama apie vaiko paėmimo atvejį sakė, kad mamos buvimo su vaiku vietą nustatė policija, vaiko teisių apsaugos specialistai buvo skubiai iškviesti į įvykio vietą paimti vaiko.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai gavo pranešimą iš policijos, kad vaiko buvimo vieta surasta, mama su vaiku, ir mes turime skubiai atvykti į vietą. Tai buvo vaiko perkėlimas iš nesaugios aplinkos“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Anot jos, skyrybų proceso metu teismui nustačius vaiko gyvenamą vietą su tėčiu, mama slapstėsi, vaikas nelankė ugdymo įstaigos, o jau buvo besibaigiantis rugsėjis.

„Mama slapstėsi, tai buvo rugsėjo 21 diena ir vaikas nelankė ugdymo įstaigos, nedalyvavo savo socialinėje aplinkoje, būreliuose, neleido laiko su draugais, mama keitė buvimą skirtinguose miestuose, buvo rasta policijos, tai buvo Palanga. Ar tai tikrai geriausia vaikui slapstytis su mama mokslo metais?“ – kalbėjo I. Skuodienė.

I. Skuodienė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Tarnybos vadovė taip pat informavo, kad galutinį sprendimą dėl vaiko gyvenamos vietos teismas priims gruodį, o iš pradžių ji buvo nustatyta su mama, tik „įvykus tam tikroms situacijoms“ vaiko gyvenama situacija nustatyta su tėčiu.

Ji sakė, kad nors „tos devynios minutės sudrebino visus“, bet vaikai paprastai atskiriami nuo šeimos, kai tėvai negali jais pasirūpinti, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

Sukritikavo prezidentas

Pastarosiomis dienomis tarnybos sulaukė kritikos išplitus vaizdo įrašui su vaiko teisių specialistų bei policijos iš mamos paimamu vaiku.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog institucijoms trūksta tikro rūpesčio vaiko interesais ir kad šioje sistemoje negali dirbti žmonės, „išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“. Jis ragino socialinės apsaugos ir darbo ministrę imtis tyrimo dėl šios situacijos.

Ministrė M. Navickienė į tai pareiškė, jog tokie šalies vadovo komentarai yra populiarumo vaikymasis. Prezidentūra atkirto, kad ministrė politikuoja.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, minėtas įvykis užfiksuotas rugsėjį, kai teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams.

Tarnyba teigia, kad šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai yra teikiama visa reikalinga specialistų pagalba.

Tarnybos direktorė I. Skuodienė patvirtino, kad dėl šio atvejo šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pirmadienį taip pat pranešė dėl įrašo pradėjusi tyrimą.

I. Skuodienė: fizines bausmes vaikams yra linkę taikyti 45 proc. tėvų

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė sako, kad per pastaruosius du metus sumažėjo tėvų, linkusių taikyti fizines bausmes savo vaikams, skaičius. Pasak jos, 2021 m. fizines bausmių buvo linkę imtis 50 proc. tėvų. Šių metų duomenimis, taip pasisako tik 45 proc.

„Gal ne taip greitai keičiasi fizinių bausmių taikymas – jeigu 2021 m. 50 proc. apklaustųjų būtų linkę taikyti fizines bausmes vaikams, kurios priklauso nuo aplinkybių, šiai dienai turime tik 45 proc.“ – ketvirtadienį Seime sakė I. Skuodienė.

„Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai. Bet noriu pabrėžti, kad esame teisingame kelyje“, – teigė ji.

Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai.

Pasak jos, trečius metus iš eilės atliekamos visuomenės apklausos rodo pozityvias tendencijas.

„2021 metais net 47 proc. apklaustųjų pasisakė, kad ausies nusukimas nebūtinai yra smurtas prieš vaiką ir tai priklauso nuo aplinkybių“, – aiškino ji.

„Noriu pasidžiaugti ir atkreipti dėmesį, kad šiai dienai – būtent šiai dienai – šis procentas sumažėjo net 12 proc.“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai gauna iškvietimus kas 9 minutes

I. Skuodienė taip pat pasidalino vaiko teisių apsaugos specialistų darbo aplinkybėmis. Pasak jos, Seime atsakinėjant klausimus parlamentarams tarnyba jau gavo tris pranešimus.

„Reaguojame Lietuvoje kas devynias minutes. Tikrai nėra paprasta tokiomis situacijomis reaguoti, padėti vaikui ir šeimai. Kviečiu, nuolat kalbuosi su kolegomis, palaikau ir tikiu ta svarbia misija, kurią šiomis dienomis, šiais metais ir paskutiniais šešiais metais įgyvendiname“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Tarybos vadovės teigimu, per pastaruosius dvejus metus gaunamų pranešimų srautas išaugo. Tai, anot I. Skuodienės, rodo, jog žmonės reaguoja į galimą smurtą prieš vaikus.

„Vaikai apsaugoti, vaikų mirčių skaičius nuosekliai mažėja. Ir jeigu dar 2021 m. gavome 40 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, tai 2023 m. gauname daugiau kaip 50 tūkst. Žmonės reaguoja, žmonės stengiasi, visuomenė praneša. Darome tai, ką galime“, – patikino ji.

Į parlamentą tarnybų vadovės atvyksta po to, kai viešojoje erdvėje pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame matyti jėga iš motinos paimamas vaikas, susilaukė ne tik visuomenės, bet ir politikų bei aukščiausių šalies vadovų dėmesio ir kritikos institucijų darbui.

Viešojoje erdvėje pirmadienį ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“. Darbuotojai vaiką ramino, teigdami, kad „tavo mamytė niekur nedingo“. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.

Tą pačią dieną Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė dėl atvejo pradėjo tyrimą.

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės I. Skuodienės teigė, jog vaizdo įraše užfiksuotas momentas yra tik dalis institucijų darbo su šeima proceso. Vėliau portalui lrt.lt tarnybos vadovė akcentavo, kad nuo 2018-ųjų tarnybos iš viso gavo 46 pranešimus apie galimus šio vaiko teisių pažeidimus. I. Skuodienė taip pat nurodė, jog mama su vaiku slapstėsi ir nevykdė teismo sprendimo.

Nepaisant institucijų vadovų paaiškinimų, situacija susilaukė įvairių politikų reakcijų. Bene pirmasis tarnybų darbą viešai sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad tarnybos savo veiksmais neturėtų vaikui kelti traumuojančios patirties.

Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, konservatorė Monika Navickienė užstojo tarnybas ir nesutiko su šalies vadovo kritika. Pasak jos, prezidento komentarai apie situaciją yra „oportunizmas“.

Tuo metu abejonių dėl savo kaip institucijos vadovės darbo susilaukusi I. Skuodienė trečiadienį viešai pareiškė, kad, jei reikės, nebijo prisiimti atsakomybės dėl situacijos.