„Šia tema buvo daug tuščių spėlionių, bet negirdėjau nieko konkretaus. Beje, per susitikimus su Rusijos vadovybe ši tema nebuvo aptariama. Visuomet yra grėsmė ir visuomet kaltos Jungtinės Valstijos“, – radijui „Echo Moskvy“ J. Huntsmanas, anksčiau paskelbęs, kad spalį baigs darbą dabartiniame poste.

„Tačiau mūsų naujojo gynybos sekretoriaus atsakymo, pateikto, jei neklystu, ne vėliau kaip šią savaitę, esmė buvo ta, jog net jeigu tokios klasės ginklų prireiks, jie veikiausiai pirmiau būtų dislokuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono salose, o ne Europoje“, – pridūrė ambasadorius.

Rugpjūčio 2 dieną Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, pareiškusios, kad Maskva pažeidinėjo šį susitarimą, draudžiantį abiem šalims turėti 500-5 500 km nuotolio nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes.

Atsakydama Rusija oficialiai paskelbė šios svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą, pažymėjusi, kad paktas žlugo „JAV iniciatyva“. 

Vašingtonas daug metų kaltino Rusiją kuriant naujo tipo raketą 9M729, kuria, kaip teigia amerikiečiai, pažeidžiama INF sutartis. NATO palaikė šiuos kaltinimus.

Kaip nurodo NATO, raketos 9M729 gali nuskrieti maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pernai spalio 20 dieną paskelbė apie ketinimus trauktis iš šio susitarimo. Gruodį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pareikalavo, kad Rusija per 60 dienų sunaikintų arba modifikuotų raketą 9M729.

Vėliau Vašingtonas sugriežtino savo poziciją ir pareiškė, kad jį tenkins tik patikrinamas raketos sunaikinimas.

Vasario mėnesį Vašingtonas pradėjo šešis mėnesius trukusią pasitraukimo iš sutarties procedūrą, o Maskva netrukus pasekė jo pavyzdžiu.

D. Trumpas pareiškė, kad bet kokioje naujoje sutartyje, kuria būtų ribojamas branduolinių raketų kaupimas, turėtų dalyvauti ir Kinija, nedalyvavusi 1987 metais Maskvos ir Vašingtono sudarytoje INF sutartyje.

„Kad išvengtume chaoso be taisyklių, ribų ir įstatymų, mums reikia ir vėl pasverti visus galimus pavojingus padarinius ir pradėti rimtai kalbėtis be jokių dviprasmybių. Mes tam esame pasiruošę“, – Kremliaus pranešime cituojamas V. Putinas.

Pasak Rusijos prezidento, jei Maskvą pasieks informacija apie naujų raketų kūrimą Jungtinėse Valstijose, Rusija „bus priversta pradėti analogiškų raketų gamybą“.

Vis dėlto, Rusija esą pirmojo žingsnio šiose ginklavimosi lenktynėse nežengs.

„Rusija nedislokuos raketų regionuose tol, kol tuose regionuose nebus amerikiečių raketų“, – patikino V. Putinas.

Maskva dėl INF sutarties, kurią 1987 m. pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas ir SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas, iširimo kaltino Vašingtoną. Susitarimas apribojo sparnuotųjų raketų, kurių skrydžio nuotolis siekė tarp 500 ir 5 500 km, naudojimą.

Vašingtonas ir NATO savo ruožtu kaltino Rusiją, kūrusią naują 9M729 raketą, kuri gali skristi daugiau nei 500 km, todėl esą pažeidžia INF sutartį. Rusija tokius kaltinimus neigia.

„Kartu su NATO sąjungininkais gailimės, kad Rusija nepasinaudojo duotu terminu vėl pilnai ir patikrinamai laikytis INF sutarties“, – tviteryje penktadienį parašė ministras.

„Rusija neša visišką atsakomybę dėl sutarties žlugimo. NATO toliau stiprins atgrasymą ir gynybą tam, kad sąjungininkų saugumas būtų užtikrintas“, – pridūrė jis.

JAV daug metų skundėsi dėl Rusijos turimų antžeminio bazavimo raketų sistemų 9M729, o vasarį pranešė, kad pasitrauks iš INF sutarties, jeigu tos sistemos nebus sunaikintos.

Vašingtonas penktadienį patvirtino formaliai pasitraukęs iš susitarimo. Rusija dėl žlugusios sutarties apkaltino JAV.

Ekspertai teigia, kad rusų gaminami vidutinio nuotolio ginklai nekels tiesioginės naujos grėsmės Lietuvai, nes Rusija šalį gali pasiekti ir trumpojo nuotolio raketomis.

1987 metais tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo sudaryta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartimi buvo uždraustos 500–5500 km nuotolio antžeminės raketų sistemos.

Sutartis laikyta pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.

„Esu susirūpinęs dėl augančios įtampos tarp branduolinių ginklų turinčių valstybių“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Guterresas, turėjęs omeny situaciją dėl penktadienį nutrūksiančios Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties.

„INF sutartis yra reikšmingas susitarimas, sudaręs palankias sąlygas Europos stabilizacijai ir Šaltojo karo pabaigai“, – pridūrė jis.

Anot JT vadovo, rugpjūčio 2 dieną, kai nebeegzistuos šis paktas, pasaulis taps mažiau saugus.

„Rytoj, kai jis dings, pasaulis neteks neįkainojamo saugiklio, užkertančio kelią branduoliniam karui“, – pabrėžė jis.

A. Guterresas taip pat paragino Maskvą ir Vašingtoną „vengti destabilizuojančių veiksmų ir skubiai susitarti dėl naujo tarptautinio ginklų kontrolės kurso“.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) antradienį patvirtino, kad Vašingtonas rugpjūčio 2-ąją pasitrauks iš INF sutarties.

1988 metų birželio 1-ąją įsigaliojusi INF sutartis nutraukė raketų krizę Europoje, kilusią dėl sovietų ir amerikiečių raketų dislokavimo.

INF sutartis, uždraudusi 500–5 500 km nuotolio antžemines raketų sistemas, laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.

Vašingtonas ir Maskva seniai kaltina vienas kitą pažeidžiant 1987 metų INF sutartį ir abi šalys daug mėnesių planavo pasitraukimą iš jos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavimą sutartyje sustabdė kovą, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai paskelbus, kad ji atsisako šios sutarties.

Be įtariamų Rusijos pažeidimų, Vašingtonas priežastimi nurodė ir tai, kad INF sutartis suriša jam rankas, o kitos šalys, visų pirma Kinija, turi laisvę.

„Dabar, kai sutartis baigėsi, matysime naujų ginklų kūrimą ir dislokavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė karinis analitikas Pavelas Felgengaueris. Jis pridūrė: „Rusija jau pasirengusi.“

V. Putinas naujus ginklus pirmą kartą aptarė praėjusių metų pabaigoje, klausantis aukšto rango karininkams, o daugiau detalių pateikė vasario mėnesį, JAV kaip tik pradėjus pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą.

Be vidutinio nuotolio iš sausumos leidžiamų raketų Maskva planuoja sukurti raketų „Kalibr“, kurias sėkmingai naudojo karinis laivynas ir kurios buvo išbandytos Sirijoje, versiją sausumos pajėgoms. Tačiau Rusiją riboja finansai. Šaliai sunku atsigauti po 2014 metų ekonominės krizės, kurią sukėlė sankcijos ir naftos kainų smukimas. Rusijos karinis biudžetas sudaro dešimtadalį JAV karinio biudžeto.

V. Putinas yra minėjęs, kad naujosios raketos turi būti kuriamos nedidinant gynybos biudžeto. Stebėtojai sako, kad nenoras didinti išlaidas gali būti palikimas iš Sovietų Sąjungos, kuri žlugo iš dalies dėl didžiulių išlaidų gynybai naštos.

Baigia galioti kita svarbi sutartis

Vašingtonas pastaruosius penkerius metus smerkė Rusiją dėl kuriamų sistemų, kuriomis, amerikiečių teigimu, buvo pažeidžiama INF sutartis. Tai raketos 9M729, galinčios nuskrieti, kaip nurodo NATO, maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.

D. Trumpui paskelbus apie savo ketinimus atsisakyti sutarties, Kremlius nelabai stengėsi jį atkalbėti.

Rusų pareigūnai INF sutartį kritikavo daug metų, tvirtindami, kad ji suteikia nesąžiningą pranašumą Vašingtonui. „Rusija žaidė jau seniai: iš pradžių neigė, kad ši raketa egzistuoja, tada pripažino, kad ji egzistuoja, bet sakė, kad ji atitinka sutartį“, – pažymėjo karinis analitikas Aleksandras Golcas.

„Dar 2007 metais, kai Rusija pasitraukė iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE), Rusijos kariškiai ir Kremlius sakė, kad INF sutartis nėra gera, kad ji nėra teisinga“, – pridūrė P. Felgengaueris.

Kaskart, kai JAV paskelbdavo apie naujos raketinės gynybos sistemos dislokavimą sąjungininkėse Europoje ar Azijoje, būdavo keliami klausimai dėl šios sutarties. JAV sako, kad šios sistemos yra tik gynybinės, bet Maskva mano, kad jos yra pernelyg arti, ir laiko jas bandymu varžyti Rusijos branduolinius pajėgumus.

INF sutartis buvo laikoma viena iš dviejų svarbių Rusijos ir JAV sutarčių dėl ginkluotės. Antroji būtų naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis, ribojanti Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.

Tačiau ši sutartis turi baigtis 2021 metais, o didelės politinės valios derėtis dėl jos pratęsimo nematyti. „Šansų, kad tai tęsis, nedaug“, – sakė Aleksandras Saveljevas iš Rusijos tarptautinių reikalų tarybos – rusų ne pelno organizacijos „Tuomet niekas nevaržys Jungtinių Valstijų ir Rusijos naujų branduolinių ginklavimosi varžybų“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergo nuomone, „Rusija nutraukė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (c ir tokiu būdu sukėlė grėsmę mūsų saugumui. Maskva turi pasinaudoti paskutine galimybe ją išsaugoti. Kitu atveju ji bus visiškai atsakinga už pasekmes.“

NATO vadovas pabrėžė, kad ant kortos pastatytas Europos saugumas.

„Jei Rusija nesielgs atsakingai, visą klasę branduolinių ginklų draudžiančios INF sutarties galiojimas pasibaigs mažiau nei po mėnesio“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Liepos 3 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo paskelbė apie sprendimą laikinai nebevykdyti INF sutarties.

Vašingtonas visiškai pasitrauks iš sutarties rugpjūčio 2 dieną, nebent Rusija sunaikintų prieštaringai vertinamas naujas raketų sistemas 9М729, anot JAV ir NATO, pažeidžiančias INF susitarimą, 1987 metais pasirašytą amerikiečių prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) ir SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo.

Sutartimis buvo uždraustos visos nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios ir balistinės raketos, galinčios nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų. Dokumentas padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.

Šis paktas yra laikomos vienu iš svarbiausių dokumentų pasaulio saugumui užtikrinti.

Tiek Rusija, tiek Jungtinės Valstijos šiemet nusprendė laikinai nebevykdyti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, kaltindamos viena kitas pažeidžiant paktą, kuriuo buvo uždrausta viena branduolines kovines galvutes pajėgių nešti raketų klasė.

Vašingtonas visiškai pasitrauks iš sutarties rugpjūčio 2 dieną, nebent Rusija sunaikintų prieštaringai vertinamas naujas raketų sistemas, anot JAV ir NATO, pažeidžiančias INF susitarimą, 1987 metais pasirašytą amerikiečių prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) ir SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo.

Siekdama išsaugoti sutartį NATO surengė derybas su aukšto rango Rusijos pareigūnais. Tokios iniciatyvos imtasi savaitė po to, kai Aljanso gynybos ministrai pritarė atsakomųjų priemonių paketui, įsigaliosiančiam, jei Maskva ignoruos Vašingtono nustatytą galutinį terminą.

„Nepastebėjome jokių ženklų, kad Rusija būtų pasiruošusi vėl vykdyti INF sutartį“, – po susitikimo žurnalistams pareiškė J. Stoltenbergas.

Jis pridūrė, kad vienintelė priežastis, kodėl sutartis atsidūrė pavojuje yra „besitęsiantis Rusijos pažeidimas“.

NATO vadovas patikino, kad dar yra laiko išsaugoti paktą, ir priminė, kaip sparčiai SSRS kariuomenė likvidavo savo vidutinio nuotolio ginklų arsenalą pasirašius susitarimą.

„1987 metais Rusija sugebėjo per kelias savaites sunaikinti vidutinio nuotolio sparnuotąsias raketas, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tai įmanoma padaryti per kelias savaites, nes kadaise būtent taip ir nutiko.“

INF sutartis, uždraudusi 500–5 500 km nuotolio antžemines raketų sistemas, laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.

NATO gynybos ministrai praėjusią savaitę sutiko iš naujo įvertinti Aljanso oro erdvės ir priešraketinės gynybos pajėgumus, taip pat žvalgybos ir stebėjimo programas. Be to, buvo sutarta didinti pajėgų parengti, reaguojant į Rusijos naujų antžeminių sparnuotųjų raketų 9M729 keliamą potencialą grėsmę.

J. Stoltenbergas atsisakė išsamiau komentuoti penktadienį aptartas priemones ir tvirtino, kad NATO tebesistengia išsaugoti INF sutartį. Vis tik jis pripažino, kad Aljanso dabartinis priešraketinės gynybos tinklas būtų nepajėgus numušti Rusijos raketas.

JAV prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo 1987 metais pasirašyta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis uždraudė visas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias ir balistines raketas, nuskriejančias nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.

Maskva sustabdė savo dalyvavimą sutartyje kovą, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai paskelbus, kad JAV pasitrauks iš INF sutarties, nes Rusija esą ją pažeidžia.

Trečiadienį V. Putinas oficialiai patvirtino sutarties galiojimą sustabdantį dokumentą, tačiau jame numatyta galimybė Rusijos prezidentui sutartį atnaujinti.

INF sutartis padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines, tačiau kitos karinės galybės, tokios kaip Kinija, nebuvo įpareigotos apriboti savo arsenalų.

INF ir kita naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis yra laikomos pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu.

Pastarasis Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių ribojantis 2010 metų susitarimas baigia galioti 2021 metais.

V. Putinas yra sakęs, kad yra pasiruošęs atsisakyti ir START sutarties, nes Vašingtonas neva nenori derėtis dėl jos pratęsimo.

Savaitgalį Japonijoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime V. Putinas pranešė, kad Rusijos ir JAV užsienio reikalų ministrai pradės derybas dėl naujosios START pratęsimo, nors nėra jokių garantijų, kad derybos bus sėkmingos.

„Ateinančią savaitę planuojame surengti Rusijos ir NATO Tarybos susitikimą ir vėl iškelti šį klausimą“, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje.

Anot J. Stoltenbergo, Rusija „de facto toliau kuria bei dislokuoja naujas raketas“.

Jis pridūrė, kad Rusija turi vos penkias savaites INF sutarčiai išsaugoti.

Vasarį Vašingtonas paskelbė, jog traukiasi iš 1987 metais pasirašytos INF sutarties, teigdamas, jog viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų pažeidžia šį ginklų kontrolės paktą.

Rusija neužilgo pasekė JAV pavyzdžiu.

Pasitraukimas iš INF sutarties davė „pradžią naujam Šaltajam karui“, sakė ICAN vadovė Beatrice Fihn. 1987 metų INF sutartimi Rusija ir JAV įtvirtino branduolinių vidutinio nuotolio raketų draudimą. Tačiau abi šalys pastaruoju metu kaltino viena kitą pažeidus susitarimą. Dabar jau abi jos yra pasitraukusios iš susitarimo.

ICAN duomenimis, liūto dalis iš minėtų sutarčių atiteko JAV ginklų gamintojai „Rytheon“. Su ja sudarytos 44 sutartys už 537 mln. dolerių. „Lockheed Martin“ pasirašė 36 sutartis už 268 mln., „Boeing“ - keturias už 254 mln. Nėra žinoma, ar užsakytos raketos yra branduolinės. Sutarys sudarytos nuo 2018 metų spalio 22 dienos iki 2019-ųjų sausio 21-osios.