Daugiau nei statybos procesas

Kaip pripažino bendrovės „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius, tai, jog šiuo metu kompanijos specialistai visoje Lietuvoje vienu metu pajėgūs įgyvendinti bent keliasdešimt skirtingų grandiozinių projektų, dėsningas ilgamečio ir nuoseklaus darbo rezultatas – sausio 7-ąją įmonė paminėjo jau 11 metų veiklos sukaktį.

„Vis labiau augant, stiprėjant, atsirado ir pasitikėjimas, kad galime nuveikti kažką išties unikalaus, reikšminga. Statyti ne šiaip statinius, o prisidėti kuriant tokias erdves, kuriose žmonėms gera leisti laiką, kurios keičia miestų ar miestelių veidą. Tad mūsų įgyvendinami projektai savaime motyvuoja ir suteikia naują prasmę – tai daugiau nei statybos procesas, tai ir įpareigojimas, kokią pridėtinę vertę ateityje kurs tavo darbas“, – kalbėjo pašnekovas.

Vilniaus kongresų rūmai. „Infes“ nuotr.

Vien pastaraisiais metais „Infes“ specialistams patikėti tokie įspūdingi objektai, kaip Vilniaus kongresų rūmai, Lietuvos nacionalinis dramos bei Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatrai, Vilniaus televizijos bokštas, IX fortas bei Dainų slėnis Kaune, Trakų salos pilis, Kauno oro uosto keleivių terminalas.

„Aktyviai dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, dirbame visoje Lietuvoje, ne išimtis – ir Klaipėdos regionas. Čia šiandien turime vieną gausiausių darbų portfelių“, – sakė įmonės vadovas.

Lietuvoje neturės analogų

Vakarų Lietuvoje įmonė įgyvendina projektus, kurių vertė siekia nuo maždaug 10 mln. iki 30 mln. eurų, – pradedant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija ir statyba, Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato, Smiltynės perkėlos keleivių stoties, Valstybės sienos apsaugos tarnybos būstinės uostamiestyje rekonstrukcija ir baigiant sporto centro Gargžduose bei mokyklos Sendvario seniūnijoje statyba.

Kulminacija: įmonės komanda sparčiai artėja prie gausybės iššūkių pareikalavusių darbų pabaigos – atgimęs Klaipėdos muzikinis teatras jau neilgai trukus atvers duris. „Infes“ nuotr.

A. Markevičiaus teigimu, kiekvienas darbas – savaip įdomus, sunkesnius ar lengvesnius uždavinius diktuojantis iššūkis, tad įvardyti įspūdingiausius, verčiausius išskirti projektus būtų nelengva.

„Žinoma, Klaipėdos muzikinis teatras buvo vienas pirmųjų tokios solidžios apimties, tuo metu gal apskritai didžiausias ir sudėtingiausias įmonės projektas. Tiesa, dėl išskaidyto finansavimo jis tęsiasi penktus metus, tačiau šiandien jau sparčiai judame finišo link. Neabejojame, kad rezultatas bus labai įdomus ir įspūdingas – tai bus išties šalyje analogų neturintis objektas tiek projektiniais, tiek akustiniais, tiek interjero sprendimais“, – intrigavo bendrovės „Infes“ vadovas.

Iššūkius lengvina inovacijos

Būtent uostamiesčio Muzikinio teatro projektas įmonei tapo ir pagrindine platforma šiuolaikinėms išmaniosioms technologijoms, pavyzdžiui, „Dalux“ sistema, kurią šiandien pasitelkia tiek mūsų, tiek užsienio statybos rinkos lyderiai.

Ši programa aprėpia trimatį įvairių projekto dalių modelį bei suteikia galimybę skaitmenizuoti visą statybos procesą. Tuo metu „Dalux“ realybės fiksavimo funkcija „SiteWalk“, veikianti panašiai kaip „Google Street View“, leidžia nuotoliniu būdu judėti po objektą ir fiksuoti pokyčius bei palyginti 3D modelį su jau atliktais darbais.

Dramos teatras. „Infes“ nuotr.

„Klaipėdos komanda ypač smalsi inovacijoms, aktyviai domisi naujovėmis ir diegia jas darbe, savo ruožtu įmonė palaiko ir skatina tokias iniciatyvas – jos vėliau pritaikomos ir kituose mūsų  objektuose“, – pasakojo A. Markevičius.

Į pastebėjimą, kad nestandartiniai ir sudėtingi projektai tapo įmonės kasdienybe, pašnekovas šypteli: „Mes jų specialiai neieškome, bet ir nesibaiminame.“

Vakarų Lietuvoje įmonė įgyvendina projektus, kurių vertė siekia nuo maždaug 10 mln. iki 30 mln. eurų.

 

„Infes“ vadovo žodžiais, galimybė dirbti unikaliuose ir tokiuose skirtinguose objektuose, gebėjimas juos suvaldyti ne tik teikia didžiulį pasitenkinimą – sudėtingų užduočių, iššūkių akivaizdoje auga ir neįkainojama profesinė patirtis.

Augina patirtį ir talentus

„Komandai, be abejo, visada įdomiau dirbti su kokiu nors neįprastu, vienetiniu projektu. Tad tokie darbai leidžia įmonei augti bei sykiu prisitraukti naujus žmones, šios srities talentus. Galiausiai pojūtis, kad prisidėdamas prie Lietuvoje statomų ar rekonstruojamų svarbių objektų kartu prisidedi ir prie visos šalies kūrimo, prie gausybės kitų žmonių gyvenimo pokyčių, suteikia didžiulį malonumą ir džiaugsmą. Kad ir daugiafunkcis Gargždų sporto centras: žinome, koks jis svarbus ne tik miesto, rajono gyventojams – savo naujų namų nekantriai laukia ir LKL lygoje žaidžianti „Gargždų“ krepšinio komanda. Visoje Lietuvoje esame pastatę ne vieną sporto centrą, tad labai smagu matyti, kad net ir mažesniuose miestuose atsiranda naujos patrauklios erdvės, kur žmonės gali kokybiškai ilsėtis bei pramogauti“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Markevičiaus pastebėjimu, tam tikra prasme objektų, kuriuose dirbama, specifika atsispindi ir pačių darbuotojų pomėgiuose. Antai po įmonės vėliava susibūrė krepšinio bei meno gerbėjų klubai.

„Puoselėjame ir kitus pomėgius – važinėjame motociklais, turime savanorystės, knygų skaitymo, dirbtinio intelekto ambasadorių klubus. Palaikome įvairias žmonių iniciatyvas, siekiame, kad jie augintų savo svajones. Per tokias veiklas mezgasi bendrystė, kuriasi įmonės tradicijos. Galiausiai ir pačius darbuotojus motyvuoja ne tik orus atlygis, bet ir žinojimas, kad esi vertinamas, kad prisidedi prie įmonės augimo, ir ne tik profesine prasme“, – sakė bendrovės „Infes“ vadovas.

Dainų slėnis Kaune. „Infes“ nuotr.

Masina nauji vandenys

Dar prieš metus kompanijoje dirbo apie 200, o šiuo metu – daugiau nei 300 specialistų.  Planuojama įmonės plėtra žada ir tolesnį darbuotojų augimą.

„Esame sudarę sutartis su kolegijomis, dalyvaujame studentų mugėse, periodiškai objektuose organizuojame atvirų durų dienas, kurių metu galima pamatyti, kaip mūsų darbas atrodo iš vidaus. Žinoma, mielai priimame jaunus žmones į praktiką, ir labai džiugu, kad dalis jų lieka dirbti ir toliau, – pasakojo pašnekovas. – Siekiame tapti pirma Lietuvos statybos įmone ir išlaikyti aukštą kartelę ne šūkiais, bet realiai būti patraukliausiam šios srities darbdaviui. Todėl išties daug darome ir investuojame, kad žmonės turėtų galimybę mokytis, siekti karjeros, dirbtų saugiai bei būtų aprūpinti profesionaliomis darbo priemonėmis.“

Vadovo teigimu, pastaruoju metu įmonė žinias augina ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje bei po truputį žengia į nekilnojamojo turto projektų plėtros rinką.

„Žvalgomės į įvairias naujas nišas, aktyviau dalyvaujame privačiuose projektuose, domimės atsinaujinančios energijos objektų, ypač – vėjo jėgainių statyba. Manau, kad mūsų šalyje erdvės konkuruoti dar pakankamai, tad kol kas dirbame Lietuvoje ir į užsienį nesižvalgome“, – planais dalijosi bendrovės „Infes“ generalinis direktorius A. Markevičius. 

Lietuvos oro uostai (LTOU) ketvirtadienį pranešė pasirašę sutartį su konkursą laimėjusia įmone.

Pasak LTOU plėtros departamento direktoriaus Arno Dūmano, išplėtus terminalą oro uostas galės aptarnauti 2 mln. keleivių per metus – beveik du kartus daugiau nei dabar, o per valandą galės aptarnauti iki šešių skrydžių.

„Tai leis atliepti šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas ir ateities augimo perspektyvas. Keleiviams bus užtikrinta daugiau erdvės ir pasiekta didesnė technologijų pažanga, o tai reiškia greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą“, – pranešime teigė A. Dūmanas.

Darbus planuojama pradėti 2024 metų sausį–kovą, o baigti – 2025 metų viduryje. Bus išplėstos atvykimo ir išvykimo erdvės, bagažo atsiėmimo zonas, padidintos Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, laukimo, maitinimo ir prekybos  erdvės – tai didins oro uosto pajamas ir iš komercinės veiklos.

Pasak A. Dūmano,  atliekant darbus Kauno oro uostas veiks įprastu režimu, tačiau kartais gali būti trumpalaikių nepatogumų.

Visas projektas bus įgyvendintas LTOU lėšomis. Šiemet Kauno oro uoste planuojama aptarnauti apie 1,3 mln. keleivių. 

Spalį LTOU su statybų bendrove HISK pasirašė 18,2 mln. eurų (su PVM) sutartį dėl Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros.

Pasirengimas užtruko

Paruošiamiesiems modernizavimo darbams prireikė ne vienų metų, kol pernai gegužę Kauno IX forto muziejus ir UAB „Infes“ pasirašė statybos darbų rangos sutartį. Suplanuota atnaujinti nusidėvėjusią muziejaus išorę, vidaus infrastruktūrą ir pasenusią įrangą. Taip pat pasikeis pagrindinio įėjimo į pastatą vieta, bus atnaujinta kultūros renginių erdvė, įrengtos naujos edukacinės klasės, muziejaus rinkinių saugyklos, lankytojų informacijos centras, kavinės, knygyno patalpos.

Projektavimo darbus atlikusi bendrovė „Maspro“ suplanavo, kad pagrindinis įėjimas į muziejų būtų perkeltas iš rytinės pastato pusės į vakarinę.

Eiga: pirmasis darbų etapas bus baigtas iki metų pabaigos. Vėliau laukia dar du. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Muziejuje po renovacijos atsiras nauja edukacijų erdvė, joje baldus ir akustinę pertvarą bus galima perstatyti pagal poreikius. Bus atnaujinta ir kino salė, joje taip pat numatyta įrengti vietą garso ir vaizdo medžiagos sistemų valdymui.

Pasak architektės Luknės Barčaitės, siekta išsaugoti pastato vertingąsias savybes, tačiau muziejaus vidus taps pastebimai šiuolaikiškesnis.

„Visur, kur nėra saugomų pastato vertingųjų savybių, numatomos šiuolaikiškos naujos apdailos lubos, grindys, sienos. Pastatas bus maksimaliai pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams“, – teigė specialistė.

Kito tokio nėra

Iki remonto muziejaus administracijai teko tik apgailestauti dėl daugybės nepatogumų: Okupacijų ekspozicijos pastatas buvo taip nusidėvėjęs, kad neatitiko tokiai įstaigai taikomų normų. Maža to, pastatą supanti aplinka (takai, apšvietimo sistema, aikštelių danga) – nepritaikyta žmonėms su negalia. 

Šiek tik istorijos. Šis pastatas priskiriamas IX forto memorialiniam kompleksui. Jį projektavo iki tol daug bažnyčių suprojektavę konstruktoriai Ciprijonas Strimaitis ir Andrius Gavelis, architektai – Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius.

„Pastatytas 1984 m., jis priskiriamas vadinamajam brutalizmo stiliui. Statinys išsiskiria nuožulniais paviršiais ir skirtingo lygio plokštumomis. Unikalus visomis prasmėmis – tais laikais niekas tokių nestatė, o statybininkai tikrai turėjo vargo. Matome, kaip medžiagos klijuotos suklijuotos, viskas po kelis kartus daryta perdaryta. Matyti, žmonės tikrai vargo, kad įgyvendintų tokį unikalų architektų sumanymą“, – pastebi „Infes“ projektų direktorius Marius Danisevičius.

Marius Danisevičius/Asmeninio arch. nuotr.

Kalbėdamas apie šį pastatą, pašnekovas neslėpė nuostabos: „Keista, kad iki šiol pastatas neturėjo šildymo sistemos. Kaip jie šildėsi? Kaip pateikė eksponatus lankytojams?“ – klausia pašnekovas.

„Laimei, visi nepatogumai bus išspręsti. Darbų konkursą laimėjusi įmonė sumontuos šiuolaikiškus siurblius „oras-oras“, įrengs priešgaisrinę, apsauginę ir šiuolaikišką vėdinimo sistemą. Pastatas pagaliau turės vadinamąjį inžinerinį identitetą“, – pasakoja M. Danisevičius.

Darbus pradėjusių inžinierių ir statybininkų laukė ir nemažai iššūkių, mat statybvietė labiau priminė didelį rūsį, aplink kurį nebuvo tinkamos drenažo sistemos. „Susidūrėme su vienu didžiausių statybininkų priešų – vandeniu. Teko projektuoti papildomą drenažo sistemą, kad nereikėtų braidžioti vandenyje. Laimei, problemą išsprendėme“, – prisimena pašnekovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis pridūrė, kad viso pastato rekonstrukcija suskirstyta į tris etapus: „Infes“ atsakinga už pirmąjį, kurio metu bus atlikti beveik visi inžinerinių sistemų darbai.

Pirmojo etapo rekonstrukcijos vertė – 2,84 mln. Darbus ketinama užbaigti iki šių metų pabaigos. Tai pat planuojamas antrasis darbų etapas, per kurį išryškės architektų sumanytos eksterjero ir interjero detalės.

Daugiau kaip 100 metų

Kauno IX fortui – daugiau kaip 100 metų, jo statyba prasidėjo 1903 m. 1915 m. jis perėjo Vokietijos kariuomenės žinion. Tarpukariu čia veikė kalėjimas. Vėliau jis atiteko sovietams. Nacistinės okupacijos metais čia vyko masinės žydų žudynės. Negalutiniais duomenimis, per Antrąjį pasaulinį karą IX forte nužudyta apie 50 tūkst. žmonių. Septintajame dešimtmetyje prasidėjo forto memorialinio komplekso kūrimas. Atgavus nepriklausomybę, muziejuje įrengta ekspozicija ir apie sovietų vykdytus žiaurumus, primenanti 1940–1941 m. forte veikusį kalėjimą.

Skaičiai ūgtelės

Naujos muziejuje įrengtos edukacijų, renginių, eksponatų saugojimo, ekspozicijų ir parodų erdvės turėtų papildomai pritraukti daugiau kaip 17 tūkst. lankytojų per metus. Taip bendras apsilankymų skaičius per metus pasiektų daugiau kaip

67 tūkst. Skaičiuojama, kad bendra lankytojų apsilankymo trukmė per metus sudarys daugiau kaip 162 tūkst. valandų.

Svarbus ir prasmingas indėlis

Projektą viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybė, investuotojo, „Nter Asset Management“ valdomas fondas „Nter Social Infrastructure Fund“ ir rangovas – bendrovė „Infes“.

„Mūsų valdomo fondo strategija – investuoti į socialinės paskirties projektus, apimančius visą žmogaus gyvenimo ciklo infrastruktūrą: ugdymo įstaigas, laisvalaikio, medicinos, slaugos centrus, reabilitacijos klinikas ir kitus panašaus pobūdžio objektus“, – pasakojo Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris ir investicijų valdymo departamento vadovas.

Džiaugiamės, kad projektas įgyvendinamas be trukdžių, pagal numatytą grafiką.

Pašnekovo teigimu, ypač svarbu ir prasminga, kad šiuo Sendvario seniūnijoje įgyvendinamu projektu įmonė gali svariai prisidėti prie šalies socialinės infrastruktūros gerinimo.

„Kartu su partneriais baigėme projektavimo darbus ir netrukus 3,7 ha teritorijoje pradėsime 8 tūkst. kv. m ploto daugiafunkcio centro statybą. Pastate įsikurs taip šiuo metu Klaipėdos regionui reikalingos ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos, bus įrengta universali sporto, treniruoklių, kultūros salės, biblioteka. Aplink pastatą bus sukurta visa reikalinga lauko infrastruktūra – žaidimų ir sporto aikštelės. Džiaugiamės, kad projektas įgyvendinamas be trukdžių, pagal numatytą grafiką“, – sakė B. Poderis.

Benas Poderis. „Nter Asset Management“ nuotr.

Projekte – nuo pat vizijos

Kaip pripažino generalinio rangovo – bendrovės „Infes“ – statybos projektų direktorius Mantas Šalčius, tokio objekto statyba išskirtinė ne vienu aspektu.

„Pirmiausia tuo, kad projektas yra įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Tai yra jame dalyvauja trys šalys: Klaipėdos rajono savivaldybė, plėtotojas bei investuotojas ir mes, rangovas. Tad savivaldos atstovams nebereikia eikvoti milžiniškų laiko ir energijos sąnaudų organizuoti tokius procesus, kaip objekto projektavimas, statyba ir įrengimas – visu tuo pagal sutartį rūpinasi plėtotojas, o savivaldybė už pastatytą daugiafunkcį centrą turės atsiskaityti dalimis per 12 metų. Tokio pobūdžio partnerystės suteikia daugiau galimybių įgyvendinti didelius ambicingus projektus ir, manau, jų ateityje tik daugės“, – įžvalgomis dalijosi M. Šalčius.

Bendrovės „Infes“ komandai Sendvario daugiafunkcio centro statyba netipiška ir tuo, kad rengiant projektą rangovas galėjo dalyvauti nuo pat jo vizijos.

„Tokia galimybė pasitaiko išties nedažnai. Tai yra ir tam tikras iššūkis, ir, kita vertus, didžiulis privalumas, nes tai, ką užsibrėžėme, susidėliojome projektavimo metu, patys turėsime ir įgyvendinti“, – sakė pašnekovas.

Reglamentai neužgožė patogumo

Be abejo, Trušelių kaime, Agilos gatvėje iškilsiančio pastato paskirtis itin įpareigoja statytojus. Juolab kad ir visos šalies mastu naujos mokyklos gimimas – vis dar ganėtinai retas reiškinys.

„Šiuo metu Kauno rajone taip pat įgyvendiname gimnazijos pastato rekonstrukcijos projektą, tačiau, žinoma, tokių ugdymo objektų statybos nuo nulio įmonei yra nauja ir įdomi patirtis, o kartu – ir didžiulė atsakomybė, – kalbėjo bendrovės „Infes“ atstovas. – O pirmieji iššūkiai susiję jau su projektavimo etapu, nes darželiui ar mokyklai taikomi specifiniai normatyvai.“

Kaip pasakojo generalinio rangovo atstovas, Sendvario daugiafunkcio centro pastatas bus šiuolaikiškas, įrengtas pasitelkiant pažangias, į tvarumą orientuotas technologijas, pavyzdžiui, bus įdiegta išmaniai valdoma tiek kokybiško vėdinimo, tiek kondicionavimo sistema. Tuo metu patalpos išplanuotos taip, kad atitiktų ir griežtus reglamentus, ir būtų patogios, ergonomiškos bei jaukios.

Pašnekovo teigimu, ieškodami tinkamiausių sprendinių, siekdami aukščiausių standartų ir sykiu racionalios kainos, bendrovės „Infes“ specialistai taip pat nuolat konsultuojasi su įmonėmis, kurios tokios paskirties objektų srityje turi ne vienerių metų patirtį.

Mantas Šalčius. „Infes“ nuotr.

Priims šimtus vaikų

Moderniame Sendvario darželio ir mokyklos komplekse veiks 3 lopšelio, 6 ikimokyklinio ugdymo bei 3 priešmokyklinio ugdymo grupės, 8 pradinio ugdymo klasės.

Tad būsimoji ugdymo įstaiga galės priimti 230 darželinukų ir 550 mokinių, be to, čia dirbs apie 90 auklėtojų, mokytojų bei kitų darbuotojų.

Toks vietos bendruomenei svarbus ir prasmingas objektas, žinoma, dar labiau prisideda prie motyvacijos kuo greičiau jį pastatyti.

Po daugiafunkcio centro pastato stogu taip pat įsikurs universali sporto ir treniruoklių salė, bibliotekos patalpos bei kultūros salė su pagalbinėmis patalpomis.

O pagrečiui bus sukurta visa reikalinga lauko infrastruktūra su vaikų žaidimų erdvėmis, mini futbolo, rankinio, krepšinio, tinklinio, lauko teniso ir padelio aikštelėmis, lengvosios atletikos užsiėmimams reikalinga infrastruktūra, lauko treniruokliais ir kita. Taip pat bus pasirūpinta automobilių stovėjimo aikštele, takais ir želdiniais. Kaip pripažino „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius, būtent funkcija yra bene didžiausias šio projekto išskirtinumas.

Pasitelkė racionalius sprendimus

Objektas atlieps ne tik ugdymo įstaigos poreikius – čia įrengtomis erdvėmis kultūrai bei sportui galės naudotis ir visi vietos gyventojai. Be to, projektuojant daugiafunkcį centrą, pasirūpinta naudingai išnaudoti kiekvieną centimetrą ploto.

„Tiek pačiame objekte, tiek sklype – tai yra nuo vidaus patalpų iki aikštynų, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų plotų – viskas sudėliota, suplanuota maksimaliai racionaliai“, – teigė pašnekovas.

Jo žodžiais, į 3D modelius sugulęs komplekso projektas jau finišo tiesiojoje, tad liko gauti statybos leidimą ir imtis fizinių darbų.

„Toks vietos bendruomenei svarbus ir prasmingas objektas, žinoma, dar labiau prisideda prie motyvacijos kuo greičiau jį pastatyti. Projektavimo darbai vyko sklandžiai ir gana sparčiai, tad tikimės ir sparčių statybų. Spalio viduryje esame numatę paruošiamuosius sklypo darbus, o gavę statybų leidimą tikimės dar šiemet įrengti pastato pamatus“, – artimiausių darbų planus atskleidė bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius.

Suprojektuoti ir pastatyti Sendvario daugiafunkcį centrą numatyta per trejus metus – tai yra projektas, kurio vertė siekia apie 16,5 mln. eurų, turi būti visiškai įgyvendintas ne vėliau kaip 2026-aisiais.

Nestigo prieštaringų vertinimų

Architektų studijos „AEXN“ parengtas apie 7,5 tūkst. kv. m ploto sporto ir pramogų komplekso Gargžduose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje projektas tarptautinį architektūros idėjų konkursą laimėjo dar prieš šešerius metus.

Daugiafunkcis centras buvo pristatytas kaip baseino, sporto salės ir ledo arenos kompozicija, kiek vėliau buvo sprendžiama įgyvendinti kuklesnio statinio neužstatytoje miesto stadiono teritorijoje projektą, galiausiai grįžta prie pirminės vietos, tačiau jau atsisakius ledo arenos korpuso.

Kaip pripažino Gargždų krepšinio komandos „Gargždai“ savininkas Ovidijus Jakubaitis, iki šiandienos rezultato buvo nueitas ilgas ir nelengvas kelias.

„Dėl daugiafunkcio sporto centro statybos būta daug diskusijų, prieštaringų ir net skeptiškų vertinimų. Tačiau Klaipėdos rajonas yra augantis, ir toks objektas turi patenkinti tiek gausios sporto bendruomenės, tiek visų kitų gyventojų poreikius. Tad džiugu, kad bendromis jėgomis nuveiktas didžiulis darbas davė rezultatą – valdžia išgirdo ir įsiklausė į šiuos poreikius“, – prisiminė pašnekovas.

„Infes“ nuotr.

Aukščiausio lygio rungtynėms

O. Jakubaičio žodžiais, labai svarbu ir tai, kad, projektą pakoregavus pagal nūdienos aktualijas, Klaipėdos rajono centras turės tokią sporto salę, kuri atitiks Lietuvos krepšinio lygos reikalavimus talpinti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. žiūrovų.  Tad nacionalinėje lygoje kovojanti „Gargždų“ komanda jau netrukus ištikimus sirgalius galės kviesti ne į Palangos sporto centro, o savų namų arenoje vykstančias aukščiausio lygio rungtynes. Galiausiai – turės puikią treniruočių erdvę, kurioje galės gludinti savo meistriškumą.

„Žinoma, ši moderni sporto salė atlieps ne tik krepšinio, bet ir salės futbolo, badmintono, tiek kitų sporto šakų atstovų poreikius. Ką jau kalbėti apie kitame korpuse veiksiantį baseiną, kurio visi taip laukia. Sportas rajone tikrai guvus, įvairiose varžybose mūsų sportininkai išsiskiria itin aukštais rezultatais. Todėl naujasis daugiafunkcis centras neabejotinai tik dar labiau sustiprins sporto bendruomenę, suteiks daugiau motyvacijos siekti dar didesnių aukštumų bei prisidės prie jaunųjų talentų ugdymo. Be to, šią erdvę bus galima puikiai išnaudoti ir įvairiems kitiems – kultūros, pramoginiams renginiams“, – vardijo pašnekovas.

Baseinas – ne tik plaukti

Dveji su puse metų. Per tiek laiko nuo sutarties pasirašymo praėjusių metų lapkričio 9-ąją Gargždų daugiafunkcio sporto centro statybos generalinis rangovas – bendrovė „Infes“ įsipareigojo įgyvendinti šį 29,2 mln. eurų vertės projektą.

Pastaruoju metu intensyviai plėtojamoje Gargždų miesto dalyje ne tik vienas greta kito iškils du didžiuliai komplekso pastatai, bet ir bus sutvarkyta aplinkinė teritorija, įrengiamos visos reikalingos komunikacijos, automobilių stovėjimo aikštelė, takai bei viešosios erdvės. Kaip patikino bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius Mantas Šalčius, pačioje pavasario pradžioje statybvietėje užvirę darbai vyksta sklandžiai.

„Užtikrintai judame į priekį – viskas einasi pagal planą ir net sparčiau. Šiuo metu baseino konstrukcinės dalies betonavimo darbai yra baigti, įrengti visi pamatai, kyla pirmas aukštas, darbai taip pat paraleliai vyksta ir universalios sporto salės pastato dalyje“, – pasakojo pašnekovas. 

Kaip pripažino M. Šalčius, bene daugiausiai iššūkių statytojo laukia baseino korpuse. Čia suprojektuotas 25 m ilgio keturių takelių baseinas pakeliamu dugnu, kad būtų galima organizuoti ne tik plaukimo, bet ir šuolių į vandenį nuo tramplino treniruotes bei varžybas. Baseino dugno gylis sieks iki 4 m.

Mantas Šalčius. „Infes“ nuotr.

Nuo funkcijos iki estetikos

„Tokių parametrų ir galimybių baseinas, kuris bus įrengtas šiame daugiafunkciame sporto centre, turbūt bus pirmas toks visoje Lietuvoje. Platus pritaikymas leis jį maksimaliai įdarbinti ir organizuoti čia įvairias veiklas, – apie objekto išskirtinumą kalbėjo bendrovės „Infes“ atstovas. – Mums, kaip statytojui, sunkiausios užduotys susijusios ne tik su pakeliamų dugnų, bet ir valymo įrenginių įrengimu – tai vienas esminių dalykų baseine, tad labai svarbu, kad technologija būtų efektyvi ir atitiktų visus privalomus standartus.“

Vertindami šiandienos situaciją, esame linkę manyti, jog jau faktiškai ateinančiais metais būtume pajėgūs užbaigti komplekso statybą.

Baseino pastate taip pat numatyta įrengti tribūnas, rūbines, administracines patalpas ir SPA zoną su pirtimis bei sūkurine vonia. Tad neabejojama, kad ši vieta taps stipriu traukos centru ne tik siekiant sportinių aukštumų, mokantis plaukti, bet ir ieškant turiningo poilsio bei pramogų.

Verta paminėti, kad Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektas išsiskiria ir projektuotojų dėmesiu įdomesniems architektūriniams sprendimams, kurie, M. Šalčiaus teigimu, taip pat reikalauja statytojų profesionalumo bei darbo preciziškumo.

Savitą modernaus komplekso veidą kuria visuma elementų – pastatų tūrius minkštinančios užapvalintos linijos, liaunos kolonos, didžiulės stiklo vitrinos, fasado apdailai skirtos aliuminio lamelės.

„Infes“ nuotr.

Darbai juda sklandžiai 

Kaip įvardija patys projektuotojai, architektūrinė projekto idėja – sujungti atskirus tūrius į vientisą darinį. Išorinis fasado paviršiaus kontūras paverčiamas tarsi vienijančiu skydu, o pagrindinėms vidaus erdvių pertvaroms pasirinktos skaidrios faktūros.

„Tai bus modernus, išties architektūriškai savitas ir gražus kompleksas“, – sakė bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius.

Pagal sutartinius įsipareigojimus objekto statybą generalinis rangovas turėtų užbaigti 2025 m. gegužę. Tačiau, kaip pripažino pašnekovas, šiuo metu statyboms į priekį judant gerokai sparčiau, nei numatyta, būtų galima tikėtis ir ženkliai ankstesnio finišo.

„Ir tai yra bendras visos komandos, kuriai esu labai dėkingas už profesionalų ir darnų darbą, nuopelnas“, – pasidžiaugė M. Šalčius.

Tarsi povandeninis laivas

4,16 tūkst. kv. m ploto sklype įmonės darbuotojai šeimininkauja jau penktus metus. Per šį laikotarpį įgyvendinti grandioziniai darbai, aprėpiantys tiek senojo teatro pastato esminį atnaujinimą, tiek naujojo priestato statybą.

Kaip pripažino bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius Mantas Šalčius, visi fiziniai pokyčiai, kuriuos projekto įgyvendinimo metu galėjo stebėti miesto gyventojai bei svečiai, – tik ledkalnio viršūnė.

„Iš tiesų daugeliui ganėtinai sunku įsivaizduoti šio objekto darbų mastą. Tačiau pas mus apsilankę žmonės jau gali iš arti pamatyti realų vaizdą, ar kalbėtume apie architektūrinių, technologinių sprendimų unikalumą, įrengimų sudėtingumą, ar darbų kompleksiškumą“, – sakė M. Šalčius.

Neabejotinai vienu didžiausių objekto pokyčių bei iššūkių statytojams tapo priestatas: vietoje nugriautos senojo pastato dalies iškilo dvigubai didesnis modernus statinys, kuris ne tik 17 m stiebiasi į viršų, bet ir 12 m leidžiasi į žemę.

Tai reiškia, kad reikšminga Muzikinio teatro patalpų dalis nuo šiol plyti 10 m giliau Dangės upės lygio, o šiai erdvei įrengti buvo iškasta duobė, kurioje tilptų net 10 teniso kortų.

Daugeliui ganėtinai sunku įsivaizduoti šio objekto darbų mastą. Tačiau pas mus apsilankę žmonės jau gali iš arti pamatyti realų vaizdą.

Netikėtumai ne tik požemiuose

Tačiau, kaip parodė praktika, tokiai statybai vos keliasdešimt metrų nuo Dangės nutolusi teatro komplekso teritorija – itin nepalanki.

Jau įrengus priestato pamatus, grindų plokštę ir užbaigus konstruktyvo montavimo darbus, tapo aišku, kad vandeningas gruntas reikalauja gerokai kardinalesnių sprendinių nei numatytieji projekte, prisiminė bendrovės „Infes“ atstovas. Tad 550 polių ir 0,5 m storio grindų plokštę teko dar papildomai stiprinti 300 mikropolių.

Sudėtingi rebusai rangovų bei projektuotojų laukė ir senojo teatro dalyje. Kadangi 1964 m. statybos pastate nebuvo vėdinimo sistemos, jį rekonstruojant buvo svarbu įrengti daug angų ortakiams, o tam reikėjo naujų skaičiavimų bei sprendinių.

Be to, nuo to laiko, kai 2016-aisiais buvo pristatytas teatro rekonstrukcijos projektas, įvyko nemažai technologinių pokyčių, tad jie irgi įnešė savų korekcijų.

Pavyzdžiui, pirminis apšvietimas su kaitrinėmis lempomis buvo pakeistas ilgaamžiškesne ir taupesne sistema, o požeminiame antrajame aukšte įrengta efektyvesnė, nei buvo numatyta, vėdinimo sistema. Taip pat pasirūpinta kondicionavimu tose patalpose, kur jis nebuvo numatytas.

Mantas Šalčius. „Infes“ nuotr.

Branduolys – didžioji salė

Kaip pripažino bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius, nors ir labai sudėtingi, panašaus pobūdžio projektai gali būti įgyvendinami greičiau, tačiau darbų spartai valstybiniuose objektuose daug įtakos turi tiek įvairūs procedūriniai niuansai, tiek finansavimo galimybės.

Nepaisant to, kad uostamiesčio Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu statybos profesionalams teko nemažai iššūkių, o rinka išgyveno ženklius kainų augimo pokyčius, 2018 m. vasaros pabaigoje startavęs projektas vyko sklandžiai pagal numatytus terminus – jį planuojama pabaigti ateinančiais metais.

Tad teatro transformacija pamažu artėja prie finišo: šiuo metu pagrečiui su patalpų viduje atliekamais apdailos, kitais darbais, vyksta ir technologiškai itin sudėtingi procesai, kaip vadinamojo akustinio kiauto įrengimas.

Kaip pasakojo M. Šalčius, pagal įmonių „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ rekonstrukcijos projektą atnaujinamo Muzikinio teatro priestate didžiausio statytojų dėmesio ir profesionalumo reikalauja būtent didžioji žiūrovų salė.

Sudėtingos formos apie 19 m aukščio amfiteatrinė patalpa išgaubta visomis kryptimis, čia įrengta keli šimtai ertmių tyliam vėdinimui įdiegti, taip pat bus sumontuotos modernios žiūrovų kėdės su ekranėliais, o scenos dalyje veiks įspūdingi mechanizmai su trimis 10 m amplitude aukštyn ir žemyn judančiomis platformomis.

Tobulos akustikos paieškos

Į akis bemat krenta ir išskirtiniai architektūriniai priestato sprendiniai – didžiulės stiklo plokštumos, banguojantis dinamiškas betono fasadas.

Kaip pasakojo M. Šalčius, gausios laužtos, ovalios formos, masyvios konstrukcijos nulėmė ir sudėtingus monolito darbus, statiniui skirtos specialios plokštės bus gaminamos pagal projekte numatytų išlenkimų matmenis.

Tačiau bene didžiausiu atgimusio teatro pasididžiavimu taps aukščiausių standartų akustinė sistema. Unikalios formos kiauto su specialiais garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais ypatybė – įvairiomis kryptimis judančios plokštės, kurios leidžia keisti garso aidėjimo trukmę ir atitinkamai vienodai gerai girdėti tiek artistų kalbą, tiek solistų, choro partijas ar orkestrą.

Šis kintamų akustinių parametrų kiautas ne tik užtikrins kokybišką garsą plačiausios amplitudės renginiams – nuo operinio žanro iki roko muzikos pasirodymų, bet ir atliks estetinę funkciją.

Kaip pabrėžė bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius, iki šiol nepriklausomoje Lietuvoje muzikinio teatro statybų nebuvo – tai pirmas toks tiek architektūriniais, tiek technologiniais dalykais unikalus objektas.

Tad savo ruožtu įmonės komandai taip pat tenka ieškoti įvairių nestandartinių sprendimų, neretai – peržengiant Lietuvos ribas, o darbams pasitelkti nepriekaištingą technologinį pasirengimą bei organizacinius įgūdžius.

Išmanumas – naujoji realybė

„Visuose savo įgyvendinamuose projektuose jau ne pirmus metus pasitelkiame pažangią  europinio lygio sistemą „Dalux“, kurią naudoja ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio statybos rinkos lyderiai. Ši programa aprėpia tiek architektūros, tiek konstruktyvo, tiek inžinerinių sistemų bei dalių trimatį modelį ir suteikia galimybę ne tik skaitmenizuoti visą statybos procesą, bet ir tarpusavyje komunikuoti projektuotojams, užsakovui, generaliniam rangovui, subrangovams ir visiems kitiems projekto dalyviams. Tai yra remiantis 3D modeliu, galima dalytis reikiama informacija, dokumentacija, taip pat fiksuoti kokybės ar saugos defektus ir panašiai. Be to, įvykus bet kokiam pasikeitimui, pavyzdžiui, projektuotojui atnaujinus brėžinius, visi dalyviai taip pat apie tai gauna pranešimus“, – pasakojo M. Šalčius.

Pašnekovo teigimu, bendrovė „Infes“ pirmoji Lietuvoje pradėjo naudotis ir „Dalux“ realybės fiksavimo funkcija „SiteWalk“: „Paprasčiau tariant, tai būtų „Google Street View“ analogas – ši funkcija suteikia galimybę nuotoliniu būdu vaikščioti po objektą ir matyti, kas padaryta, bei palyginti 3D modelį su jau atliktais darbais.“

Atskiras objekto patalpas ženklinantys greito atsakymo QR kodai padeda nepaskęsti milžiniškame dokumentų, katalogų sraute – nuskenavus konkretų kodą, bemat gaunama tikslinga informacija su atitinkamos patalpos 3D modeliu, brėžiniais ir visa kita dokumentacija.

„Informacinis pastato modeliavimas, skaitmenizacija reikšmingai palengvina ir paspartina procesus bei leidžia įmonei siekti aukščiausių kokybės standartų. Be pažangių išmaniųjų technologijų šiuolaikinė statyba jau nebeįsivaizduojama“, – reziumavo „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius.

Atsirado poreikis

Veiklos 10-metį mininti įmonė „Infes“ šiemet ėmėsi pokyčių – įgyvendindama solidžius statybos ir rekonstrukcijos projektus ji sutelkė dėmesį į darbuotojų gerovę. Kadangi senajame įmonės biure sostinės Žirmūnų rajone tapo ankšta, buvo ieškoma naujų, modernių, tvarumo standartus atitinkančių patalpų.

Šiuo metu „Infes“ darbuotojų komanda jau darbuojasi kitur – balandžio pradžioje ji persikėlė į verslo centrą „Uptown Park“, esantį sostinės Naugarduko ir Švitrigailos gatvių sankirtoje.

„Mūsų veikla plečiasi, komanda didėja. Šiemet planuojame 90 mln. eurų apyvartą – dvigubai didesnę nei 2022-aisiais. Mums reikia aukštos kvalifikacijos specialistų – talentingų projektų vadovų, statybos vadovų, sąmatininkų, inžinierių, o jiems – nepriekaištingos darbo vietos“, – sakė „Infes“ vadovas Arvydas Markevičius.

Dėmesys – ir poilsiui

Įmonės įgyvendinamų didelių, solidžių projektų gausa, pasak A. Markevičiaus, liudija apie „Infes“ evoliuciją. Didinant specialistų komandą, gerinamos darbo sąlygos ne tik biure, bet ir statybų aikštelėse.

Tarp naujausių solidžių „Infes“ projektų – Dainų slėnis Kaune, Policijos komisariatas Vilniuje, Trakų pilies ir salos tvarkyba, Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija.

„Štai todėl ieškojome ir tokių patalpų biurui, kuriose mūsų žmonės turėtų pakankamai erdvės darbui, taip pat posėdžiams ir atokvėpiui. Tokių sąlygų anksčiau neturėjome, o juk svarbu, kad žmonės burtųsi, turėtų galimybę kartu papietauti, pasišnekučiuoti, atsitraukti nuo darbų per poilsio pertraukas“, – teigė A. Markevičius.

„Infes“ keičia ir statybos aikštelių įrengimo standartus. Tai svarbu, nes šiais laikais prisikviesti kvalifikuotų darbuotojų vien tik gero atlyginimo nepakanka. Jiems reikia ir komfortiškos darbo erdvės, ir vietos atokvėpiui.

Atsižvelgė į poreikius

Pasak komercinio nekilnojamojo turto (NT) paslaugų ir konsultacijų bendrovės „Newsec LT“ tarpininkavimo komandos vadovės Jurgitos Ragaišės, ieškant įmonėms tinkamų nuomojamų patalpų, būtina atsižvelgti į jų poreikius.

„Bendrovei „Infes“ buvo svarbu, kad modernios, tvarumo kriterijus atitinkančios biuro patalpos būtų patogioje miesto vietoje. Be to, įmonė norėjo, kad jos būtų įrengtos ir apstatytos baldais. Tai retas reikalavimas, tačiau suprantamas, nes į naujas patalpas buvo norima įsikelti kuo greičiau, o minėtus poreikius būtent ir atitiko „Uptown Park“ verslo centre nuomojamos patalpos. Joms alternatyvų rinkoje šiuo metu nedaug“, – patikino J. Ragaišė.

Tendencijos: komercinio NT ekspertė J. Ragaišė sako, kad šiadien tvarumas yra svarbus biuro patalpų pasirinkimo kriterijus, be to, tai viena iš svarbių darbuotojų motyvavimo priemonių./ „Šviesiau Tamsiau“ nuotr.

Anot jos, šis sandoris susijęs ir su nauja tendencija – jos subnuomojamos. Įmonės, kurių darbo pobūdis ir politika numato galimybę dirbti iš namų, susiduria su situacija, kad didelė dalis biurų yra fiziškai nenaudojami. Todėl ir šiuo atveju pagal ilgalaikę sutartį jas išsinuomojusi kompanija dalį savo biuro išnuomojo „Infes“, kad jis būtų gyvas ir tvariai išnaudojamas.

„Šis kompanijų susitarimas yra labai atsakingas ir apgalvotas sprendimas, nes išlaikyti patalpas amerikiečių įmonė tikrai buvo pajėgi, tačiau toks kelias neatrodė tinkamas. Tad ir „Infes“ pasirinkusi subnuomuojamas patalpas savo naujam biurui pasielgė atsakingai aplinkosaugos atžvilgiu“, – sakė J. Ragaišė.

Pasak jos, tvarumas yra svarbus biuro patalpų pasirinkimo kriterijus. „Jis atitinka ir „Infes“ vidinę kultūrą ir įvaizdį. Tai viena iš svarbių darbuotojų motyvavimo priemonių“, – teigė J. Ragaišė.

Solidūs projektai

„Infes“ specialistai sukaupė solidžios patirties rekonstruodami kultūros paveldo objektus ir išskirtinius pastatus: Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiąją salę, Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje ir kitus.

Svarbūs yra ir naujieji statiniai, kurie lyg magnetas traukia regionuose gyvenančius žmones. „Įvairiuose Lietuvos miestuose statome daugiafunkcius centrus – pastatus su sporto salėmis, kai kur – ir su baseinais. Visa tai skirta būtent regionuose gyvenantiems žmonėms“, – sakė A. Markevičius.

Dainų slėnis Kaune, Policijos komisariatas Vilniuje, Trakų pilies ir salos tvarkyba, Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija. Štai tokie absoliučiai skirtingi projektai sugulė į šiųmetį „Infes“ užsakymų portfelį ir visi jie yra ypač svarbūs.

Šiemet išsipildė ir didžiausias įmonės komandos troškimas – „Infes“ laimėjo konkursą ir pradeda rekonstruoti Vilniaus televizijos bokštą. Jo rekonstrukcija vykdoma principu „nuo viršaus į apačią“: įrengusi viešbutį įmonė rekonstruos restoraną „Paukščių takas“, o vėliau atnaujins ir pirmutiniuose aukštuose esančias patalpas.

Apie „Uptown Park“

Šis verslo centras suprojektuotas taip, kad patenkintų esminius verslo ir įmonių darbuotojų poreikius. Pagrindiniai verslo centro pranašumai – lankstūs patalpų išdėstymo sprendimai, dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių saugykla su greta įrengtomis dušo patalpomis, vidinis kiemas įmonių renginiams ir darbuotojų poilsiui.

A+ energinės klasės biurų pastatas užtikrina puikias darbo sąlygas ir mažas eksploatacines sąnaudas visais metų laikais.

Atšilus orams įmonių darbuotojai gali atsikvėpti šalia suplanuotame miesto parke, jo paviljonuose, bendruomenės pievoje, poilsio ir sporto erdvėse.

Fasadas netvarkomas

Tarpukariu statytas, saugomu kultūros paveldo objektu pripažintas Kauno kultūros centras (KKC) pastatas atsigauna. Pastaruosius kelerius metus viena po kitos remontuotos įvairios vidaus erdvės, tvarkyti laiptai, perdangos.

Jau spėtas atnaujinti KKC centro kiemelio fasadas. Tačiau pagrindinis pastato vaizdas iš Vytauto ir Kęstučio g. pusių – nepasikeitęs ir atrodo apgailėtinai apleistas. Nors visas pastatas jau seniai turėjo blizgėti it naujas.

Pasirodo, sutartis su milijoninį konkursą tvarkymo darbams laimėjusia bendrove sustabdyta. KKC vadovė Jolitos Rudgalvienė teigia, kad tai esą tik į gera, tačiau KKC steigėjos – Kauno miesto savivaldybės atstovai tai vadina vilkinimu, kaip manoma, rangovui siekiant išpešti sau daugiau naudos.

Pernai sausio viduryje KKC su bendrove "Infes" sudarė sutartį dėl remonto ir tvarkybos darbų už 1,035 mln. eurų su PVM. Darbai, tarp kurių kiemo rūsio perdangos kapitalinis remontas (112 tūkst. be PVM), pastato vėdinimo sistemos įrengimas (145 tūkst. eurų be PVM), lifto įrengimo darbai žmonėms, turintiems negalią įrengimo, įskaitant bendrus statybinius darbus – 46 tūkst. eurų be PVM, pastato III aukšto patalpų ir kitų bendrų erdvių apdailos remontas – 88 tūkst. eurų be PVM, pagal pirminę sutartį turėjo būti atlikti per metus su galimybe terminą pratęsti mėnesiui.

KKC direktorė J.Rudgalvienė tikino, kad atlikti visi projekte numatyti darbai, išskyrus fasadų remontą iš Vytauto ir Kęstučio gatvių pusės bei neįrengtas pastato apšvietimas.

Bendrovės pasiūlyme, kuris buvo pateiktas viešojo pirkimo konkursui, nurodoma, kad pastato apšvietimo įrengimo kaina – beveik 55 tūkst. eurų be PVM, o visų pastato fasadų tvarkybos darbai beveik 409 tūkst. eurų be PVM.

Tačiau savivaldybės atstovų manymu, rangovo apetitas didesnis nei minėtos sumos, todėl darbai ir ėmė strigti.

Apskaičiuojama iš naujo

Teiraujamės KKC direktorės, kodėl fasadai net nepradėti tvarkyti.

"Sutartis su rangovu sustabdyta. Vyksta projekto tikslinimas. Sutartis atidėta, nes pagal projektą nepasidarė tam reikiamas tinkas, todėl reikėjo daryti naujus cheminius bandymus, kad išgauti senovišką tinką", – "Kauno dienai" bandė aiškinti KKC direktorė J.Rudgalvienė.

J.Rudgalvienė sutriko po klausimų apie kėdžių kainą.

Visgi tai kelia įtarimų, kad gali būti bandoma keisti konkurse numatytas sąlygas, o tai būtų pažeidimas.

"Pradžioje neaiškumų nekilo, juo labiau, kad kiti darbai vyko sklandžiai, tačiau pamačius rangovo pasiūlytus išorinio fasado tinko pavyzdžius, paruoštus pagal terazitinio tinko technologiją, buvo akivaizdu, kad taip fasado renovuoti negalima. Todėl KKC, t.y., užsakovas, stabdė išorinio fasado remonto darbus ir užsakė papildomus tyrimus", – tikino J.Rudgalvienė.

Ji nesiėmė vertinti tempų, kuriais vyksta jos įvardintas projekto tikslinimas. "Nesu nei rangovas, nei projektuotojas. Projektuotojas keičia projekto priedus, kuriuose yra nauja fasado sudėtis. Gamintojas iš naujo įvertina įkainius, ir tada kaip įmanoma greičiau startuojame", – kalbėjo vadovė.

Ar po naujo įkainių įvertinimo centrui nekils finansinių problemų? "Negaliu atsakyti. Sąmatas apskaičiuoja rangovai", – nedaugžodžiavo J.Rudgalvienė.

Vėliau ji teigė, kad "lėšų trūkumą nulems projektiniai sprendimai", tačiau projektą prižiūrinčios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kultūros projektų vadovė ją esą informavo, kad "yra galimybė kreiptis į Kultūros ministeriją, kad būtų padidintos lėšos Kauno regionui".

Kritika iš savivaldybės

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas "Kauno dienai" teigė žinąs, kad darbai buvo sustabdyti, tačiau nemato jokių kliūčių jiems tęsti.

"Dabar išsiaiškinti visi nesklandumai, ir paprašyta rangovo tęsti darbus. Tie darbai privalo būti vykdomi", – tvirtino S.Rimas.

Paklaustas, kas iš tiesų vyksta, skyriaus vedėjas prabilo apie povandenines sroves: "Sakykime taip: rangovas tam objekte daugiau nelabai nori dirbti. Tad gal todėl ir mano, kad situacija neišsiaiškinta. Bet tiek savivaldybė, tiek užsakovas KKC traktuoja, kad kaip ir viskas yra išsiaiškinta, ir rangovas turi tęsti darbus."

Pasiteiravus apie finansinius projekto niuansus, S.Rimas teigė, kad ES ir savivaldybės lėšų skirta pakankamai. "Savivaldybei susidaro toks įspūdis, kad rangovas šiek tiek bandė pasinaudoti situacija ir paprašyti papildomų lėšų darbams, o mes manome, kad tam pagrindo nėra", – sakė S.Rimas.

S.Rimas aiškino, kad "Infes" atrastas kabliukas yra klaidingai viename priedų nurodyta išorinio fasado tinko medžiaga. Tyrėjai, anot jo, padarė klaidą, parašė, kad tinkas yra terazitinis, o ne granitinis. "Pati tinko sudėtis parašyta gal ir tinkama, bet skiriasi jų dengimo būdas. Tai yra niuansai. Jeigu rangovas į visą šitą dalyką žiūrėtų geranoriškai... Logiška būtų vadovautis techninio projekto sprendiniais ir dengti granitiniu tinku", – teigė skyriaus vadovas.

Jis kalbėjo, kad granitinis tinkas, kuriuo yra dengtas pastato išorinis fasadas, yra autentiškas, tarpukario laikotarpio.

"Restauruojant pastatas turi būti dengiamas tokiu pačiu būdu, naudojant tą pačią technologiją. Ji yra brangi. Bet būtent tokiai technologijai buvo parengtas pastato tvarkybos darbų projektas ir paskaičiuota sąmata, investicinio projekto vertė. Rangovas su sąmata nebuvo susipažinęs, nes tai yra konfidenciali informacija rengiant viešąjį pirkimą, tačiau žiniaraščius, kiekius, techninį projektą matė, žinojo, kad darbai turės būti atliekami pagal autentiškas technologijas", – dėstė S.Rimas.

"Infes" atstovai dokumentuose radę prieštaravimą, savivaldybės atstovo teigimu, bando pasinaudoti situacija. Tačiau tai, ką S.Rimo žiniomis, jie siūlo, sunku pavadinti sąžininga pozicija.

"Jie iš viso siūlo ne terazitinį, ne granitinį tinką, o pigią šiuolaikinę sintetinę granitinio tinko imitaciją. Mes su tuo nesutikome. Nes tai yra didžiulis ir kainų skirtumas. Tai yra daugiau nei perpus pigiau. Mes su tokiu variantu nesutikome, ir prasidėjo, mūsų nuomone, darbų vilkinimas", – rangovo veiksmus vertino S.Rimas.

Viešąjį pirkimą skelbė KKC, tačiau  didelės apimties projektą rengė samdyta bendrovė. Tad dabar atsiradę netikslumai, kelia keistų abejonių.

J.Rudgalvienės teigimu, rangovas yra kreipęsis į savivaldybę ir užsiminęs apie papildomų lėšų poreikį: "KKC ir savivaldybėje vyko susitikimai su rangovu, projektuotoju ir technine priežiūra. Šie klausimai taip pat buvo svarstomi."

Minėta "Virmalda"

J.Rudgalvienė pokalbio metu tvirtino, kad sutartis sustabdyta su steigėjo – savivaldybės žinia. "Niekaip nesuprantu, kodėl jūs to klausiate. Aš dvejus metus tariuosi su visais įmanomais skyriais, administracijos direktoriumi", – ėmė vardyti moteris.

Kaip jau minėjome, nesklandumų atsirado prieš imantis išorinių fasadų remonto. Jie priskiriami šio paveldosauginio pastato vertingosioms savybėms ir turi būti atkuriami autentiški.

"Infes" pasiūlyme, kuris prie bendrovės sutarties su KKC pateikiamas CVPP, nurodoma, kad dalį tvarkomųjų paveldosaugos darbų atliks subtiekėjas MB "Virmalda".

Šios bendrovės bendraįkūrėjas – Romaldas Rabačius, iki šio pavasario ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvęs savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos vadovas.

Romaldas Rabačius

Savivaldybės puslapyje buvo nurodoma, kad jam, kaip administracijos direktoriaus pavaduotojui, buvo pavaldus Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius.

Jis "Virmaldai" vadovavo iki 2015 m. gegužės, o paskui oficialiai bendrovės vairą perėmė jo brolis Virginijus Rabačius. Dar pernai metų pabaigoje, BNS duomenimis, R.Rabačius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje buvo nurodęs, kad yra "Virmaldos" dalininkas, kad joje tuo metu dirbo ir jo sutuoktinė.

"Kokiame kultūros centre? Nėra ten jokios "Virmaldos". Pirmą kartą girdžiu", – tikino buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Netrukus jis pridūrė, kad "Virmaldoje" nedirba, o jam dirbant savivaldybėje "tų pastatų statybos jam nepriklausė".

"Nu koks skirtumas? – nervingai nutraukė žurnalistę R.Rabačius, kai ši įpusėjo užduoti dar vieną klausimą. – Aš dabar jau nebedirbu ir nesiruošiu jums nei lankstytis nei atsakinėti. Iki."

"Virmaldos" telefonu, nurodytu puslapyje rekvizitai.lt, kurio telefono numeris nuo R.Rabačiaus skyrėsi tik vienu skaitmeniu, atsiliepęs asmuo teigė, kad "Virmalda" nedalyvavo įgyvendinant KKC pastato remonto projektą.

Pasiteiravome, kodėl tada bendrovė buvo įrašyta į pasiūlymą kaip subtiekėja. "Jūs tyrėja, jūs ir tirkite, o mes nedalyvavome", – sakė bendrovės atstovas. Pasikeitė planai? "Taip", – sutiko pašnekovas.

Pasigenda sprendimų

Bendrovės "Infes" atstovai, nenurodę nei savo vardo, pavardės, nei pareigų, pateikė komentarą dėl esamos situacijos.

Anot jų, fasadų tvarkomieji paveldosaugos darbai sustabdyti, nes taip nurodyta ekspertizės akte.

Savivaldybės išsakytus teiginius, kad tik vilkinamas laikas, "Infes" atrėmė teigdami, kad "rangovas yra suinteresuotas kuo greičiau įgyvendinti rangos sutartį ir nuolatos prašo užsakovo pateikti darbų vykdymui privalomuosius dokumentus, be kurių darbų vykdymas negalimas".

"Infes" tvirtina, kad tvarkybos darbai stringa ne dėl noro pasipinigauti, o esą dėl to KKC "iki pat šiol nepriima reikiamų sprendimų."

Paklausti, ar siekiama iš savivaldybės gauti daugiau pinigų, "Infes" atstovas nuo tikslaus atsakymo išsisuko, teigdami, kad buvo sulaukę kvietimo susitikti su savivaldybės atstovais.

Paklausus, ar prašė daugiau pinigų, aiškaus "ne" neišgirdome, tik tvirtinimą, kad KKC yra raštu pateikta apie būtinybę patikslinti tvarkybos darbų projektą.

Kėdės – už beveik 400 eurų

Įtarimų kelia ir daugiau Kauno kultūros centro sudarytų sandorių. Įsigytas naujas fortepijonas, lauko baldai, kiemeliui pirkta mobili stoginė. Tiesa, pažvelgus į su įvairiomis bendrovėmis sudarytas sutartis, kai kurios sumos ir sąsajos kelia nuostabą.

Kauno socialdemokratų lyderio, neseniai buvusio Kauno miesto savivaldybės, kuri yra KKC steigėja, tarybos nario Židrūno Garšvos bendrovė "Dextera", kaip nurodoma Centrinėje viešųjų pirkimų portale (CVPP), Kauno kultūros centrui įsipareigoja pastatyti mobilią stoginę. Ji su visais montavimo darbais, pagal CVPP įkeltą sutartį, centrui atsieis 37,7 tūkst. eurų su PVM.

Bendrovė "Montema" yra laimėjusi KKC skelbtą viešąjį pirkimą lauko baldams įsigyti. Už jos pasiūlytas lauko kėdes be porankių KKC nepagailėjo po 333 eurus su PVM. Jų įsigyta penkiolika. Lauko kėdės su porankiais su pristatymu ir montavimu – po 387 eurus su PVM. Iš viso tokių pirkta 40.

Šios kėdės su porankiais įkainotos po 387 eurus, be porankių – po 333 eurus, o staliukai – po 260 eurų su PVM.

Bendrovės pateikto pasiūlymo įsigyti kėdes, staliukus, modulinių lauko baldų komplektą, medinę terasą, šiukšlių konteinerių aptvarą bendra suma – 42,3 tūkst. eurų su PVM.

Įsigytos kėdės, anot centro direktorės J.Rudgalvienė, yra "ypatingo grožio". "Kviečiu pasižiūrėti, nufotografuoti ir įdėti į šitą straipsnį. Tobulos", – iš pradžių "Kauno dienai" siūlė J.Rudgalvienė.

Ar kėdžių kainą ji irgi pavadintų tobula? Išgirdusi klausimą, vadovė nutilo ir pareiškė, negalinti pakomentuoti išgirstų skaičių. Paprašė klausimus, susijusius su kiekiais ir skaičiais, atsiųsti raštu. O kaip apskritai vertintų lauko kėdžių kainą, siekiančią beveik 400 eurų? "Gilinčiausi. Pasižiūrėsiu ir pakomentuosiu", – teatsakė pašnekovė.

Vėliau ji raštu atsakė, kad "projekto įgyvendinimą administruojanti Centrinė pirkimų valdymo agentūra (CPVA), prieš patvirtindama mokėjimus tikrina, ar įsigyti darbai, prekės ir paslaugos neviršija rinkos kainų, nepriklausimai nuo viešųjų pirkimų rezultatų."

Užkliuvo Viešųjų pirkimų tarnybai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė "Kauno dienai" nurodė, kad tarnyba pernai ir šiemet vertino trijų Kauno kultūros centro, ankstesniu pavadinimu "Tautos namai", vykdytų pirkimų pažeidimų riziką.

Vienas KKC skelbtas koncertinio fortepijono pirkimas pasibaigė, bet pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta po VPT tarnybos pastabų, nes visų pateiktų pasiūlymų kainos buvo per didelės.

Po VPT pastabų buvo nutrauktas ir KKC mobilios scenos su garso ir apšvietimo įranga pirkimas. Tačiau vertintas remonto ir tvarkybos darbų pirkimas, kaip informavo VPT, pasibaigė sudarius pirkimo–pardavimo sutartį.

"Tarnyba nėra atlikusi Kauno kultūros centro "Tautos namai" vykdyto pirkimo "Kauno kultūros centro "Tautos namai" pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai" (pirkimo Nr. 347249, skelbtas 2017 06 25) pirkimo procedūrų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, tarnyba negali pasisakyti dėl UAB "Virmalda" dalyvavimo pirkime", – komentavo D.Vilytė.

Viešojo pirkimo ataskaitoje nurodoma, kad konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „LitCon“ bei „Irdaiva“, tačiau jų nenurodomos vertės pasiūlymai buvo atmesti.

Planuojama, kad po rekonstrukcijos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro plotas turėtų siekti 8,7 tūkst kv. metrų, tačiau bus išlaikyta išskirtinių architektūrinių bruožų senojo pokarinio laikmečio pastato su 33 metrų aukščio bokštu kompozicija.

Prie pastato planuojama pastatyti priestatą su nauja sale ir jai reikalingomis patalpomis. Taip pat planuojama naujai perstatyti didžiąją teatro salę ir pagalbines patalpas.

Anksčiau Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas, pristatydamas teatro rekonstrukcijos projektą Seimo Kultūros komitete, teigė, kad statybos kainuotų 27-28 mln. eurų.

Statybos darbus, kurie turėtų trukti kelerius metus, planuota pradėti pernai, tačiau 2017-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas bendrovės „LitCon“ prašymu jas sustabdė.

2018-ųjų pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs teatro skundą nusprendė, jog „LitCon“ per vėlai pateikė pretenzijas konkurse, todėl ginčas teisme nutrauktas.

Vilniaus Lazdynų baseiną projektuos Lietuvos vandens ir nuotekų valymo bei projektavimo bendrovė „Infes“ su partneriais, kuri laimėjo Vilniaus savivaldybės skelbtą projekto idėjos konkursą.

„Planuojama, kad projektavimas užtruks apie metus, po to iš karto numatyti senojo baseino griovimo ir naujojo statybos darbai, o daugiafunkcinis centras pradės veikti iki 2018 metų“, - pranešime spaudai sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Lazdynų sveikatingumo centrą „Infes“ projektuos kartu su Olandijos architektūros kompanija „Slangen+Koenis International“, architektūros įmone „Cloud architektai“ bei inžinerijos ir konsultacijų įmone „Sweco Lietuva“. Konsorciumas panašų centrą jau yra suprojektavęs Olandijoje, Danekampo mieste.

„Slangen+Koenis International“ kartu su „Cloud architektai“ bei kita Olandijos projektavimo bendrove „MP Ijsselstein, Netherlands“ už 521,3 tūkst. eurų jau projektuoja Klaipėdos baseiną.

Preliminari projekto vertė - 18,9 mln. eurų, iš kurių 16,1 mln. eurų būtų ES fondų parama, 2,02 mln. eurų - valstybės investicija, dar 0,79 mln. eurų - savivaldybės lėšos. Premjeras Algirdas Butkevičius vasarį minėjo, jog baseino vertė gali siekti apie 15 mln. eurų.

Praėjusių metų birželį centro statybą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jame būtų įrengti modernūs 25 ir 50 metrų plaukimo baseinai su pakeliamu dugnu.