-
E. Pašilis: neturi būti situacijų, kai pranešėjas tampa antraščių herojumi 5
„Pranešėjų apsaugos įstatymo sudarytos galimybės saugiu būdu, išsaugant savo tapatybės konfidencialumą, pateikti institucijoms tirti visuomenės interesams reikšmingus duomenis negali tapti viešų spekuliacijų ir manipuliacijų objektu“, – E. Pašilis cituojamas Generalinės prokuratūros paskelbtame pranešime.
„Nedera sudaryti ir situacijų, kai pasitikėjęs valstybės apsauga asmuo staiga tampa pirmųjų antraščių žiniasklaidoje herojumi, nebent jis pats to nori“, – pažymi prokuratūros vadovas.
Prokuratūra pranešimą skelbia reaguodama „į situaciją dėl pranešėjo atskleidimo ir jo pateiktos informacijos, susijusios su šalies žvalgybos veikla“.
Pranešėjas pernai yra informavęs tuometinį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Nedera sudaryti ir situacijų, kai pasitikėjęs valstybės apsauga asmuo staiga tampa pirmųjų antraščių žiniasklaidoje herojumi, nebent jis pats to nori.
Viešai paskelbus pranešėjo pateiktą medžiagą, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis trečiadienį iškvietė apie galimus pažeidimus departamente pranešusį žvalgybos pareigūną, aiškinosi, ar jis yra pranešėjas, ar jų yra daugiau.
Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ketvirtadienį spaudos konferencijoje patvirtino, kad jo pavaduotojas R. Bridikis buvo susitikęs su pranešėju, tačiau teigė, kad tai nebuvo spaudimas. Jis taip pat patvirtino, kad minėtame susitikime su žvalgybos pareigūnu R. Bridikis jo klausė ir apie kitus galimus pranešėjus.
VSD vadovas D. Jauniškis teigė šiuo atveju pažeidimų neįžvelgiąs.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad „į šiandien ryte prokuratūroje gautą informaciją buvo sureaguota nedelsiant, priimti atitinkami sprendimai“. Kokie tai sprendimai, prokuratūra nekomentuoja.
Generalinis prokuroras pranešime taip pat teigia, kad „įvertinti bet kokius įtarimą sukėlusius veiksmus, procesus, sprendimus ir pasakyti, ar jais buvo pažeistos kokios nors teisės ar etikos normos, galima tik surinkus išsamią informaciją, o ne turint atskirus jos fragmentus“.
„Manipuliacijos neišsamia, nepatvirtinta informacija, siekiant neįvardintų tikslų, ne tik labai greitai pavers šį įstatymą tiesiog žodžių rinkiniu, bet taip pat gali padaryti ir sunkiai prognozuojamo dydžio žalą visai valstybei“, – sako E. Pašilis.
Praėjusiais metais gautą medžiagą V. Bakas perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai, o sužinojęs, kad tyrimas nebeatliekamas, Seimo valdybai prieš porą savaičių pasiūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą.
Situaciją nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra išklausęs informaciją apie Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą patikrinimą dėl pareigūno medžiagos. Po uždaro posėdžio komiteto vadovas Dainius Gaižauskas žurnalistams sakė, kad pareigūnai gautą medžiagą tikrino dešimt mėnesių ir nusikalstamų veikų požymių nebuvo nustatyta.
-
VSD vadovas: negali būti nė kalbos apie spaudimą pranešėjui 3
„Vakar vėlai vakare sužinojau apie savo pavaduotojo pokalbį su pranešėju ir pareigūnu, kuris informavo, kad jis turi pranešėjo statusą. Ką tik gavau oficialią informaciją apie pareigūnui suteiktą pranešėjo statusą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Jauniškis.
„Noriu užtikrinti, kad VSD mes laikomės visų įstatymų, todėl negali būti nė kalbos apie pranešėjo tardymą, spaudimą ar kitokį įtakojimą“, – teigė VSD direktorius.
Pareigūnas pats prisipažino
Anot VSD vadovo, trečiadienį VSD pareigūnas pats prisipažino departamento Imuniteto tarnybai, kad jis yra pranešėjas.
D. Jauniškis patvirtino, kad pokalbio metu su žvalgybos pareigūnu pavaduotojas R. Bridikis klausė ir apie galimus kitus pranešėjus.
„Taip, pavaduotojas paklausė, ar gali būti daugiau pranešėjų. Ir viskas. Ar tai yra spaudimas? (...) Yra natūralus žmogiškas klausimas turbūt išsiaiškinti. Man kaip įstaigos vadovui irgi yra labai svarbu, todėl, kad mes dirbame su jautria informacija, mes turime tai suprasti, kokia informacija išeina į išorę ir kodėl“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Jis pabrėžė, kad pavaduotojas turi teisę išsikviesti savo pavaldinį kalbėtis įvairiomis temomis.
Aš gerbiu įstatymus ir mes jų laikysimės, mes daugiau jokio spaudimo niekam nedarysim ir nedarom.
„Pavaduotojas turi teisę išsikviesti savo pavaldinį ir kalbėti ir kitom temom. Tarp šitų bendrų temų turbūt buvo ir šis pokalbis, nebuvo turbūt specialiai kviečiamas žmogus ir nebuvo tardomas, tai griežtai neigiu ir tikiu, ką pavaduotojas sako“, – teigė D. Jauniškis.
„Ar tai yra aiškinimasis, ar tiesiog buvo klausimas, todėl, kad natūraliai kyla klausimų būtent per tą valdybą, per kurią vykdomi visi tie tyrimai, natūraliai kyla klausimų, kad, ko gero, turėtų būti išėjusi informacija, todėl, kad ten suplaukia daugiausia. Natūraliai paklausti šito dalyko turbūt yra nedraudžiama ir pranešėjo yra diskrecija atsakyti arba ne“, – pridūrė VSD vadovas.
Pats VSD vadovas teigė, jog pats nebuvo susitikęs su pranešėju, o pokalbis su žvalgybos pareigūnu vyko paties R. Bridikio iniciatyva.
Pranešėjo pateiktoje informacijoje Seimo NSGK pirmininkui V. Bakui minimi R. Bridikio nurodymai, kuriuos pats pranešėjas vertina kaip galbūt neteisėtus.
VSD vadovas teigė nematąs pažeidimų dėl pavaduotojo veiksmų, kalbantis su pranešėju ir klausiant apie galimus kitus pranešėjus.
„Palikime tai įvertinti kitoms institucijoms, bet aš nematau tame pažeidimų“, – sakė D. Jauniškis.
„Aš gerbiu įstatymus ir mes jų laikysimės, mes daugiau jokio spaudimo niekam nedarysim ir nedarom. (...) Nedarėm niekas jokio spaudimo ir uždarykime tą klausimą“, – sakė D. Jauniškis.
Pasak D. Jauniškio, pranešėjas parašė prašymą išeiti atostogų, tačiau sprendimas nepriimtas, kol neaiškios teisinės aplinkybės.
Pranešėjas pernai yra informavęs tuometinį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, kad VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pranešėjas teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.
VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, bet galėjo tikrinti informaciją. D. Jauniškis ketvirtadienį sakė, kad žvalgybos pareigūnai „buvo susitikę su įvairių pretendentų ir kandidatų aplinkomis dėl įvairių priežasčių“, ir jis detales yra pasirengęs pateikti Seimo komitetui.
Pranešėjo raštą V. Bakas sako trečiadienį perdavęs komiteto nariams.
D. Jauniškis sakė manantis, kad viešai paskleista informacija galėjo pažeisti pranešėjo teises.
„Vakar viešai paskleista informacija leido padaryti pakankamai tikslais prielaidas, kad tai galėjo būti vienas iš kelių žvalgybos pareigūnų. Nesiimu to teisiškai vertinti, bet manau, kad šis veiksmas galėjo pažeisti jo teises. Tas išplatintas dokumentas de facto atskleidė jo tapatybę“, – teigė VSD vadovas.
VSD vadovo vertinimu, „šis politinis procesas kompromituoja pranešėjo institutą ir jo anonimiškumą“. Jis sakė nevertinantis pranešėjo motyvų, bet teigė, kad „jis tapo politinių iniciatyvų įrankiu ir auka“.
D. Jauniškis sako, kad buvo įspėjęs V. Ušacką
D. Jauniškis sako, kad prieš prezidento rinkimus buvo asmeniškai įspėjęs ilgametį diplomatą Vygaudą Ušacką dėl jo aplinkos ryšių su Rusija, tačiau atmetė kaltinimus, kad žvalgyba baugino jo komandos narius.
D. Jauniškio teigimu, jis su V. Ušacku susitiko, kai buvo užfiksuoti „rimtą susirūpinimą keliantys faktai“.
„Pats ėmiausi iniciatyvos ir buvau susitikęs su V. Ušacku, ir įspėjau jį dėl kelių jo aplinkoje esančių asmenų ryšių su Rusijos Federacijos tarnybomis. Kitų susitikimų su V. Ušacku ir jo aplinka VSD kaip institucija neinicijavo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Jauniškis.
Direktorius tvirtino, kad „VSD nesilaiko selektyvaus požiūrio į jokias politines jėgas ar kandidatus“.
Pasak D. Jauniškio, „VSD buvo susitikęs su įvairių pretendentų ar kandidatų aplinkomis dėl skirtingų priežasčių“.
Pats ėmiausi iniciatyvos ir buvau susitikęs su V. Ušacku, ir įspėjau jį dėl kelių jo aplinkoje esančių asmenų ryšių su Rusijos Federacijos tarnybomis.
Jo teigimu, „kandidatai ir jų štabai buvo užsienio žvalgybos tarnybų taikinys ir departamentas dirbo su ta informacija“.
D. Jauniškis sakė esantis pasirengęs pasidalyti informacija su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.
„VSD turėjo ir tebeturi pareigą tirti vertinti ir užkardyti užsienio valstybių kišimąsi į demokratinius procesus. VSD tai darė 2019 metais ir neabejoju, kad darys ir 2020 metų Seimo rinkimų metu“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Buvęs užsienio reikalų ministras, ilgametis diplomatas V. Ušackas trečiadienį pareiškė, kad per prezidento rinkimų kampaniją VSD pareigūnai buvo susisiekę su jo komandos nariais ir juos baugino, siekdami atgrasyti nuo dalyvavimo kampanijoje.
Šiuo metu versle dirbantis V. Ušackas taip pat sakė, kad buvo sulaukęs įspėjimų, jog jį akylai stebi specialiosios tarnybos.
„Sugrįžęs į Lietuvą ir besiruošdamas rinkimų kampanijai dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir kampanijos metu esu gavęs keletą įspėjimų iš įvairių žmonų, buvusių ir esamų tarnybose, kurie mane įspėjo, jog tarnyboms duotas nurodymas mane akylai stebėti ir prieš mane ruošiamas sisteminis išpuolis klijuojant prorusiško kandidato etiketę“, – BNS trečiadienį sakė V. Ušackas.
„Kampanijos metu buvo pokalbiai, skambučiai iš VSD atstovų su mano komandos nariais juos įbauginant ir keliant tam tikrus klausimus ir siekiant atgrasyti dėl tolesnio dalyvavimo mano kampanijoje. Tai meta šešėlį tarnybų reputacijai“, – pridūrė jis.
Aukšto rango žvalgybos pareigūnas pernai tuometiniam Seimo komiteto pirmininkui Vytautui Bakui pateikė informaciją, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie V. Ušacką ir tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones.
Pranešėjo statusą turintis pareigūnas teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.
Rašte teigiama, kad VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, jog „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą, Seimo narį Žygimantą Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.
Pareiškėjas teigia pasakęs, kad tokios informacijos departamentas neturi, o tada, pasak jo, R. Bridikis nurodė atlikti viešą paiešką kitam pareigūnui. Rašte teigiama, kad viešai rasta informacija buvo perduota VSD direktoriui.
Pagal raštą, šis pokalbis įvyko tą pačią dieną, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas rinkosi svarstyti Ž. Pavilionio pasisakymus apie V. Ušacką. Tuo metu Ž. Pavilionis jau buvo paskelbęs, kad atsisako dalyvauti pirminiuose partijos rinkimuose.
V. Ušackas dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose, bet 2018 metų lapkritį juos pralaimėjo Ingridai Šimonytei.
V. Ušackas 2008–2010 metais buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras, 2010–2013 metais– ES ambasadorius Afganistane, 2013–2017 metais – ES ambasadorius Rusijoje.
