„Jokios įslaptintos informacijos nebuvau paskelbęs“, – žurnalistams trečiadienį Seime po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė ministras.

Jis teigia skelbiantis tik tą informaciją, kuri yra viešumoje.

„Aš negaliu dabar pasakyti, kad ta informacija, kuri buvo viešumoje, galbūt buvo panaši... galėjo būti gal panaši. Bet tai ne ta pati informacija, ne grifuota informacija“, – sakė A. Anušauskas.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Delfi“ teigė, kad praėjusią savaitę ministro paviešinta informacija apie planus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą. Jis taip pat akcentavo, kad ši informacija nebuvo išslaptinta.

Pats A. Anušauskas tvirtino prezidento pasisakymų nekomentuosiantis.

„Prezidento pasisakymų aš nekomentavau, nekomentuoju ir nekomentuosiu“, – sakė jis.

Tuo metu Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė pritariantis šalies vadovo pozicijai, jog viešinta informacija turėjo riboto naudojimo grifą.

„Turiu turbūt patvirtinti tai, ką pasakė mūsų respublikos prezidentas“, – sakė Seimo narys.

Šalies vadovas interviu taip pat teigė, kad A. Anušauskas apskritai viešina per daug informacijos.

„Sutinku, – žurnalistams teigė ministras. – Bet šiuo atveju tai yra išsprendžiamas dalykas.“

Kritikos ministras sulaukė po praėjusią savaitę vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio, po kurio A. Anušauskas paskelbė apie Lietuvos planus įsigyti vokiškų tankų.

Pirmiausia jį dėl skaidrumo trūkumo sukritikavo dalis parlamentarų, o vėliau – ir šalies vadovas, tačiau pastarasis kritikos išsakė dėl to, jog ministras viešina per daug informacijos.

Trečiadienį A. Anušauskas teigė pasiūlęs iš anksto informuoti komitetą apie VGT planuojamus svarstyti klausimus, jog būtų išvengta nesusikalbėjimo.

„Pasiūliau komiteto pirmininkui tokią darbų seką, kad prieš kitus VGT, kai bus priimami panašūs sprendimai, mes supažindinsime komiteto narius pirmiausia apie tai, kas numatoma svarstyti, kokie numatomi sprendimai“, – sakė ministras.

„Gal tai bus paprasčiau, išvengsime tų badymų pirštais, kas turėjo anksčiau sužinoti, kas vėliau, kas per vėlai sužinojo ir panašiai. Galbūt toks būdas bus racionalesnis“, – pridūrė jis.

Dėl daugybės žmonių įsitraukimo kuriant informacijos priemonių turinį, didelę šiuolaikinės žiniasklaidos priemonių dalį galima vadinti socialine žiniasklaida. Į ją patenka ir socialiniai tinklai, pavyzdžiui, "Facebook", "Instagram", "Twitter", ir vaizdo įrašų platformos, pavyzdžiui, "YouTube" bei "TikTok", ir daugybė forumų bei pokalbių programėlių, pvz., "Reddit", "Telegram".

Daugelyje socialinės žiniasklaidos priemonių informaciją galima viešinti anonimiškai, nes tikroji autoriaus tapatybė netikrinama. Be to, tai padaryti paprasta, todėl autoriai gali būti ir paprasti žmonės, ne tik profesionalai.

Tačiau dažnai pamirštamas svarbus socialinės žiniasklaidos ribotumas – šaltinių nepatikimumas. Tradicinės žiniasklaidos priemonės paprastai turi už pateiktas žinias atsakingą konkrečią organizaciją, pavyzdžiui, redakciją. Už netikslią informaciją ta organizacija ar informacijos autoriai gali susilaukti neigiamų teisinių ar komercinių pasekmių. Tad šiuo atveju egzistuoja tam tikra viešai skleidžiamos informacijos kontrolė.

Svarbu šiuolaikinės žiniasklaidos netapatinti su socialine žiniasklaida.

Internete ši kontrolė yra gerokai mažesnė. Be abejo, portalai, serveriai ar interneto paslaugų tiekėjai taip pat turi juos valdančias organizacijas, kurios teisiškai įpareigotos riboti draudžiamos informacijos sklaidą. Tačiau socialiniuose tinkluose paprasta paviešinti informaciją anonimiškai.

Tikėtina, kad nusikalstamo pobūdžio informacija iš jų bus pašalinta, bet tam prireiks laiko, o iki tol ši informacija bus viešai pasiekiama. Be to, pašalinus informaciją iš vienos internetinės priemonės, nesunku ją paskelbti keliose kitose.

Taip pat būtina prisiminti esminį socialinės žiniasklaidos elementą – vartotojų sąveiką. Ji tampa neatsiejama ir tradicinės žiniasklaidos dalimi. Pavyzdžiui, informacinis straipsnis gali būti skelbiamas naujienų portale (taigi, turės ir už jį atsakingą identifikuojamą autorių bei organizaciją), tačiau pateiktą informaciją dažnai lydi anoniminiai komentarai, kurie gali papildyti straipsnio informaciją, bet gali būti naudojami ir visiškai nesusijusiai informacijai viešinti. Todėl komentaruose pateikta informacija gali pakeisti komentuojamo straipsnio informacijos suvokimą. Pavyzdžiui, komentarai gali paskatinti suabejoti straipsnyje minimais šaltiniais, o kartu ir visa straipsnio informacija.

Kadangi komentarai ir pagrindinis straipsnis skaitomi kartu, bendras informacijos kiekis tampa tiesiog per didelis, ir žmogus gali visai nebeatsiminti svarbios naujienos. Komentarai net gali paskatinti įsiminti konkrečią straipsnyje pateiktos informacijos dalį, jei bus akcentuojama būtent ji, ignoruojant kitus tekste paminėtus faktus. Nenuostabu, kad anoniminiai komentarai tikslingai naudojami, siekiant formuoti tam tikras nuostatas apie asmenis, organizacijas ar prekes, ne tik norint pasidalinti asmenine nuomone.

Žiniasklaidos priemonės paprastai diegia tam tikras apsaugos priemones. Pavyzdžiui, kai kurie komentarai gali būti automatiškai blokuojami ar trinami. Tačiau automatinio apdorojimo galimybės ribotos, o gyvas žmogus tiesiog fiziškai nesugebėtų peržiūrėti visų portale esančių komentarų dėl didelio jų kiekio bei atsiradimo greičio. Todėl net populiariuose naujienų portaluose nesunku rasti komentarų, kuriuose atvirai skatinama neapykanta konkrečios žmonių grupės atžvilgiu arba pateikiama kitokio nusikalstamo pobūdžio informacija.

Socialinėje žiniasklaidoje svarbūs ne tik komentarai, bet ir patiktukai po žinute, pasidalinimai bei kiti sąveikos būdai. Lengva pasakyti, kad patiktukų ir nepatiktukų skaičius nieko nereiškia, tačiau ar tikrai vienodai vertinsime informaciją, kuri pažymėta daugiausia nykščiais viršun arba vien nykščiais žemyn?

Visgi svarbu šiuolaikinės žiniasklaidos netapatinti su socialine žiniasklaida. Duomenys, paskelbti su konkretaus identifikuojamo autoriaus pavarde ir ilgą istoriją turinčios organizacijos pavadinimu, turi didesnę vertę nei anoniminiame komentare minimi, kad ir kiek patiktukų jie surinktų.

Apibendrinant galima teigti, kad už šiuolaikinės žiniasklaidos slypi įspūdingi technologiniai pasiekimai bei galimybės, tačiau jos sklaida tebėra panaši į viduramžių miesto turgaus aikštę, kurioje šauklys garsiai skelbdavo žinią, bet ją lydėdavo ir kiti šūksniai aikštėje, o kiekvienų namų židinius ši žinia pasiekdavo jau gerokai pakitusi. Tad žiniasklaidos technologijoms tikrai dar yra kur tobulėti, o kol kas žmonės turi puikią priemonę technologinėms spragoms "užlopyti" – savo kritinį mąstymą.

„Tas simbolinis skaičius, kiek Vyriausybė, atsižvelgdama į sunkią žiniasklaidos padėtį, yra numačiusi skirti žiniasklaidai, yra vienas milijonas eurų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Visuomenės informavimo dėl koronaviruso grupės vadovas.

Anot jo, ši suma bus paskirstyta į dvi dalis.

„Tai reiškia, kad 500 tūkst. eurų bus papildytas Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir jam teikiant paraiškas bus galima gauti paramą visuomenės švietimo projektams. Likę 500 tūkst. eurų – tiesiog padalinus ministerijoms pagal jų veiklos sritis ir planuojamas viešinti naujienas, susijusias su COVID 19. Šios lėšos bus panaudotos taikant viešųjų pirkimų procedūras“, – tvirtino G. Surplys.

Anot jo, planuojama, jog ministerijos vykdys mažos vertės pirkimus, leidžiančius greitesnes procedūras, bet užtikrinant skaidrumą, o informacija turėtų būti skelbiama po kelių savaičių nuo sutarčių pasirašymo.

Tas simbolinis skaičius, kiek Vyriausybė, atsižvelgdama į sunkią žiniasklaidos padėtį, yra numačiusi skirti žiniasklaidai, yra vienas milijonas eurų.

Tuo metu per Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą pinigai, jo teigimu, bus skirstomi „konkurso būdu“, o pasiūlymus turėtų teikti žiniasklaidos priemonių konsorciumai.

„Jie bus vertinami pagal tam tikrus kriterijus ir bus nuspręsta, kam tą paramą skirti“, – sakė jis.

Pagal kokius kriterijus bus vertinami pasiūlymai, G. Surplys neįvardijo.

G. Surplys teigia, kad žadama skelbti informacija bus susijusi, pavyzdžiui, su judėjimo per sieną naujovėmis, pasikeitimais dėl koronaviruso pandemijos ir galbūt įvedamais naujais karantino ribojimais ar palengvinimais, bus informuojama apie paramos priemones verslui.

Jis patikino, kad pirkimai bus vykdomi „pagal visus įstatymų reikalavimus“.

Vyriausybė, Velykų savaitgalį skyrusi 80 tūkst. eurų informacinei kampanijai „Lik namuose“, sulaukė Viešųjų pirkimų tarnybos, prezidento Gitano Nausėdos, nevyriausybininkų ir Žurnalistų sąjungos kritikos dėl pasirinkto neskelbiamų derybų pirkimo būdo – jis leidžia pasirinkti vieną tiekėją ir su juo derėtis dėl paslaugos. Po šios kritikos premjeras žadėjo rasti „kitų būdų“ visuomenės informavimui, užtikrinant skaidrumą.

Karantinas Lietuvoje, įvedus įvairius palengvinimus, pratęstas iki gegužės pabaigos.

„Gyventojai, gyvenantys netoli statomos jėgainės, sunerimę dėl įmonės veiklos poveikio aplinkai, žmonių sveikatai. Kadangi atliekų deginimo proceso metu išsiskiria įvairios pavojingos medžiagos, įmonė turėtų veikti maksimaliai skaidriai, o visuomenė turi turėti galimybę išmetamų išmetamųjų teršalų matavimo duomenis gauti ir stebėti realiu laiku, nepertraukiamai“, – sakė L. Balsys.

Šiuo metu UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ yra pateikusi Aplinkos apsaugos agentūrai paraišką dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimo, o visuomenė dėl įmonės veiklos gali agentūrai teikti savo pastabas.

Atliekų jėgainės ir jos technologinių procesų specifikacijoje nurodoma, kad monitoringo sistema apims mėginių paėmimo ir duomenų perdavimo sistemas. Monitoringo sistema taip pat apims išmetamų teršalų matavimo duomenų įrašymo ir pateikimo sistemą. Nepertraukiamas monitoringas vykdomas bus vykdomas matuojant azoto oksidą, anglies monoksidą, dulkių (bendrą kiekį), bendrąją anglį, druskos rūgštį, fluoro rūgštį, sieros dioksidą, temperatūrą prie degimo kameros vidinės sienos, išmetamų dujų deguonies koncentraciją, slėgį, temperatūrą ir vandens garų kiekį. Gauti rezultatai bus registruojami ir saugomi kompiuterinėse laikmenose.

Seimo narys L. Balsys siūlo šiuos duomenis skelbti visuomenei viešai realiuoju laiku, šią prievolę įrašant į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

Krašto apsaugos ministerija stabdo tolesnį Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei Visuomenės informavimo įstatymų pataisų derinimą“, – rašoma ministerijos BNS persiųstame atsakyme.

„Ministerija atsižvelgė į visuomenėje kilusias diskusijas bei tai, jog siūlyti projektai yra tobulintini ir reikalauja išsamesnių diskusijų su suinteresuotomis visuomenės grupėmis“, – teigiama jame.

KAM šios savaitės pradžioje įregistravo įstatymų pataisas, numatančiais „tarnybinio naudojimo informacijos“ sąvoką ir padarančiais tokią informaciją neviešintina.

Tarnybinio naudojimo informacija siūlyta laikyti tokius duomenis, kurie yra susiję su klausimais, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos nėra priėmusios galutinio sprendimo.

Be to, neviešintinos būtų vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės ir pozicijos, informacija apie institucijos ar įstaigos vidaus darbo tvarkos organizavimą.

Anot Vyriausybės, pataisos buvo parengtos premjero Sauliaus Skvernelio pavedimu Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui perdavus prašymą Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijoms.

Šis pavedimas suformuluotas pernai gruodžio 3 dieną.

D. Radzevičius: būtų sugriautas teisėkūros procesas

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad tokios pataisos būtų sunaikinusios dabartinę „Konstitucijoje ir įstatymuose numatytą informacijos teikimo tvarką“ ir sugriautų teisėkūros procesą.

„Jeigu netyčia būtų praslydęs toks projektas, tai iš principo reikštų, kad nieko negalėtume sužinoti apie visus sprendimus, kurie yra nepriimti“, – BNS teigė D. Radzevičius.

Jeigu netyčia būtų praslydęs toks projektas, tai iš principo reikštų, kad nieko negalėtume sužinoti apie visus sprendimus, kurie yra nepriimti.

„Tai galėtų būti bet kas – nuo įstatymo projekto iki įsakymo ar naujos tvarkos projekto“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministerija teigė, kad pataisomis bandė spręsti seną apsikeitimo informacija su ES ir NATO struktūromis problemą, kai Lietuvoje nėra nacionalinio atitikmens žymoms „NATO UNCLASSIFIED“ ar „EU LIMITE“.

Ministerijos BNS persiųstame atsakyme teigė mananti, kad tarnybinio pobūdžio informacija turėtų būti laikomi duomenys, kurių paviešinimas gali pakenkti valstybės ar sąjungininkų interesams, derybų eigai, objektyviam sprendimų priėmimui arba būtų užsienio žvalgybos domėjimosi objektas.

Anot KAM, siūlytos pataisos nekeistų ir neribotų viešintinos informacijos ar žiniasklaidos teisės ją gauti.

Ministerija nurodė, kad atsiėmusi pataisas ieškos kitų būdų, kaip mažinti apsaugos reikalavimus daliai informacijos, kuri šiuo metu žymima „riboto naudojimo“ žyma, užtikrinant tinkamą jos administravimą.

Premjeras: pataisos – be apribojimų žiniasklaidai

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad pavedimas parengti pataisas atsirado nustačius, jog nėra aiškių tvarkų arba reglamentavimas pasenęs, kalbant „tiek apie Vyriausybės kanceliarijos, tiek ministerijų valdomą elektroninę bei kitą su kibernetiniu saugumu susijusią informaciją“.

Pasak jo, problemą identifikavo Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės ir Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai.

„Pavedimo tikslas buvo iš atsakingų ministerijų gauti rekomendacijas, siūlymus bei suvienodinti tvarkas. Vyriausybės kanceliarija įvedė aiškumą atverdama visuomenei ir žurnalistams Vyriausybės pasitarimus ir reglamentuodama jų protokolavimo, įrašymo, įrašų saugojimo tvarką“, – teigė T. Beržinskas.

„Taip pat, daugiau aiškumo atsirado Vyriausybės kanceliarijai laimėjus pirmosios instancijos teisme ginčą dėl pasitarimų įrašo teikimo“, – pridūrė jis.

Premjero atstovas turi omenyje pernai kilusį Vyriausybės ir žurnalistų ginčą teisme dėl įpareigojimo Vyriausybei atkurti ir pateikti garso įrašą iš spalio 3 dienos Ministrų kabineto pasitarimo, kur svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Žurnalistai bylą kovo mėnesį Vilniaus apygardos administraciniame teisme pralaimėjo, tačiau yra apskundę šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Šis skundo dar nepradėjo nagrinėti.

T. Beržinskas teigė, kad, premjero nuomone, identifikuotos problemos dėl informacijos valdymo yra svarbios ir joms reikia sprendimo, tačiau „tai būtina padaryti neįvedant jokių apribojimų visuomenės ir žiniasklaidos teisei gauti informaciją“.

Ministerijų siūlomos įstatymų pataisos iš pradžių yra patvirtinamos Vyriausybės posėdyje, o vėliau priimamos Seime.

Kaip rodo savivaldybės pirkimų plano korekcijos, projektui „Informacijos apie svarbiausius sostinėje vykstančius projektus sklaidos planavimas ir platinimas per žiniasklaidos kanalus“ rugsėjo viduryje buvo numatyta 29,2 tūkst. eurų.

Po kelių dienų planuojama sutarties vertė padidinta iki 65 tūkst. eurų.

Spalio pradžioje minėtam projektui paprašyta numatyti bent keturiskart didesnę maksimalią pasiūlymo vertę – 260 tūkst. eurų.

Dokumentus pasirašiusi savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėja Aurelija Dermantė BNS patikino, kad iki 65 tūkst. eurų suma padidinta peržiūrėjus šių metų pirkimo planą ir įvertinus sutaupytas lėšas, kai metų eigoje vykusiuose konkursuose viešinimo paslaugos įsigytos pigiau, nei planuota.

„Tad lėšos tiesiog buvo perskirstytos skyriaus biudžeto viduje“, – nurodė A. Dermantė.

Ji patvirtino, kad pastarąjį kartą savivaldybė informacijos sklaidai žiniasklaidoje sutartį buvo sudariusi 2015-aisiais, tuomet metams išleista 22,1 tūkst. eurų, informacijos viešinimas buvo perkamas tik internete. 2017-aisiais tokios sutarties savivaldybė neturėjo.

Kalbėdama apie šiuo metu suplanuotą 260 tūkst. eurų maksimalią ribą, ji pabrėžė, kad tai – tik „teorinis skaičius, apskaičiuotas pagal tam tikrą metodiką, atlikus visų esamų rinkoje viešinimo kanalų analizę“.

„Jis reikalingas tam, kad galėtume vertinti laimėtoją iš visų galimų pasiūlymus pateiksiančių rinkos dalyvių, taip pat ir viešųjų ryšių bei reklamos planavimo agentūros, nes pirkimo techninėje specifikacijoje nurodomi maksimalūs paslaugų kiekiai“, – teigė savivaldybės komunikacijos vadovė.

Anot jos, realiai sutartis metams bus pasirašoma su tuo tiekėju, kuris pasiūlys mažiausią kainą, pagal pasiūlymo formoje numatytus paslaugų kiekius.

„Bet maksimali sutarties suma nurodoma sutartyje bus 65 tūkst.  eurų be PVM (kaip ir yra numatyta skyriaus pirkimų plane), kurios vykdant sutartį viršyti nebus galima. T.y. Vilniaus savivaldybė, neišleis viešinimui  pagal šią sutartį daugiau nei 65 tūkst. eurų“, – tvirtino A. Dermantė.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė pabrėžė, kad perkančiosios organizacijos, taip pat ir Vilniaus savivaldybė, privalo nustatyti galimas išlaidas pirkimų plane, bet neprivalo jų viešinti. Ji tai pat teigė, kad pirkimų plane numatyta suma nėra „teorinė“ ir gali būti išleista.

„Taip, ta suma ir bus pirkimui. Jos negalima tik viršyti – jei ateis tiekėjas su didesniu pasiūlymu, jis privalo būti atmestas“, – BNS sakė VPT vadovė.

Mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS patikino, kad sprendimas didinti išlaidas informacijos viešinimui nesusijęs su artėjančiais merų ir savivaldos rinkimais. R. Šimašius su Vilniaus liberalais yra nusprendę dalyvauti rinkimuose ne Liberalų sąjūdžio sąraše, o su visuomeniniu komitetu.

Pats meras pirmadienį pripažino, kad planuojant komiteto išlaidas kampanijai gali kilti iššūkių, bet tikėjosi vilniečių finansinės paramos. Jis taip pat užtikrino nesinaudosiantis savivaldybės finansiniais resursais rinkimams.

Po BNS klausimų dėl šių pirkimų Savivaldybė pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl konfidencialios informacijos apie planuojamus viešuosius pirkimus atskleidimo, kaltindami, jog tai padarė opozicijos atstovas, buvusio mero Artūro Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis.

„Savivaldybė turi patikimos informacijos, kad tarybos narys atskleidė planuojamo viešojo pirkimo vertę dar nepaskelbus viešojo pirkimo, taip sudarydamas sąlygas iškreipti konkurenciją ir tuo pačiu galimai sukeldamas žalą Vilniaus miesto savivaldybei“, – nurodo savivaldybė.

„Be abejo, ne, to nei įstatymas neleidžia, nei sąžinė“, – tikino jis.

Išlaidų didinimą sieja su rinkimais

Savo ruožtu Ž. Šilgalis sako nesuprantantis kreipimosi, nes minima informacija yra prieinama visiems tarybos nariams. Jis didinamas išlaidas viešiesiems ryšiams sieja su rinkimais.

„Mano, kaip politiko nuomone, biudžeto pinigai naudojami tam, kad Remigijus Šimašius turėtų geresnes galimybes, kaip meras, kandidatuoti į mero rinkimus, kadangi jis eis su komitetu, partija pinigų neskirs, galimybės susirinkti biudžetus lieka ribotos. Todėl lieka naudotis savivaldybės resursais“, – tikino Ž. Šilgalis.

Jo frakcija kelia klausimą, kodėl iki šiol prie savivaldybės ir įmonių viešai platinamos informacijos nėra nurodoma, jog ji teikiama pagal viešinimo sutartis.

„O ką reiškia, paviešinau konfidencialią informaciją? Klausimas, kaip aš ją galėjau gauti, klausimas, kas ją paviešino, jei kažkas ją patalpino internete, o prie tos medžiagos gali prieiti tarybos narys. O opozicijos funkcija yra kontrolė“, – BNS sakė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas.

Informacija apie žiniasklaidos priemones pagal šias pataisas būtų skelbiama viešai ir neatlygintinai.

Kultūros ministerijos parengtose pataisose numatyta, kad viešąją informaciją rengiantys ir skleidžiantys juridiniai asmenys be kitų duomenų turėtų nurodyti valdymo organų narių vardus ir pavardes, už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo asmens vardą, akcininkų, narių, dalininkų ir kitų dalyvių sąrašą su vardais, juridinių asmenų pavadinimais, turima ar valdoma turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais.

Registre būtų skelbiama informacija apie padarytus rimtus profesinius pažeidimus ir už tai skirtas baudas arba kitas poveikio priemones, priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai.

Žiniasklaidos priemonės turėtų pateikti ir informaciją apie metinę įmoką už radijo ar televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą, tiražą ir kitus juridinius duomenis, metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Taip pat būtų skelbiama informacija apie pajamas iš politinės reklamos bei lėšas, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė bei įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gautą paramą, jei to paties paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija 10 bazinių socialinių išmokų dydį.

Kaip nurodo Kultūros ministerija, tikimasi, kad tokia sistema palengvins visuomenės informavimo dalyviams administracinę naštą, padidins viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumą bei sustiprins korupcijos prevenciją ir šalies vidaus saugumą.

Dėl viešosios informacijos rengėjų sandorių su privačiais juridiniais ar fiziniais asmenimis Kultūros ministerija teisėkūros iniciatyvą atskyrė, prašydama Teisingumo ministerijos kartu su Tarpžinybine komisija kovai su korupcija koordinuoti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pasiūlyti nuostatas, atsižvelgiant į tokiu reguliavimu teikiamą naudą visuomenei ir administracinę naštą atskiriems ūkio subjektams.

Ministerija teigia, kad žiniasklaidos verslo subjektai neigiamo poveikio nepajus, nes didžioji dalis viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų duomenų yra kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose, todėl šių duomenų viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams papildomai deklaruoti nereikės – jie būtų pateikiami iš paminėtų valstybės registrų ir informacinių sistemų.

Antroji liko agentūra „Integrity PR“, pateikusi 134 tūkst. eurų vertės pasiūlymą.

„Pasibaigus sutarties pasirašymo atidėjimo terminui, kuris sueina kitą penktadienį, planuojama sutartį pasirašyti su pirmos vietos nugalėtoju - agentūra „Idea Prima“, - BNS informavo savivaldybė.

Savivaldybė numato, kad per visą sutarties galiojimo laiką, t.y. per dvejus metus turės būti atlikta Vilniaus įvaizdžio analizė, taip pat parengtas ir įgyvendintas dviejų metų komunikacijos planas. Siekiama, kad tiekėjas parengtų ir pristatytų visuomenei informaciją, susijusią su Vilniaus savivaldybės pasiektais rezultatais valdantiesiems įpusėjus kadenciją.

Be kita ko reikalaujama, kad būsimieji tiekėjai atliks vadinamąją SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizę, vykdys visuomenės ir konkrečių gyventojų grupių nuomonės tyrimus,

Savivaldybė tikisi, kad tai „padės geriau derinti  savivaldybės viešųjų ryšių veiklą su bendra organizacijos strategija“, taip pat leis valdyti įvariesnes komunikacijos priemones, įvertinti viešųjų ryšių efektyvumą ir trūkumus bei „išvengti nesusipratimų“.

Vertinant potencialius savivaldybės viešųjų ryšių ekspertus, didesnė reikšmė (60 proc.) buvo skiriama kokybei, mažesnė (40 proc.) - kainai.