Kyjive vyksta „raketų ataka prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“, per platformą „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.

Sostinės administracija nurodė, kad buvo pataikyta vienam infrastruktūros objektui.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko informavo apie sprogimus miesto Dnipro rajone kairiajame Dnipro upės krante ir paragino gyventojus „likti slėptuvėse“.

Atskirame įraše „Telegram“ meras sakė, kad raketos nuolaužų nukrito ir Holosijivo rajone dešiniajame Dnipro krante, vietoje, kuri nėra gyvenamoji. Apie aukas nepranešama.

Ukrainos sostinė raketomis nebuvo atakuota nuo Naujųjų metų išvakarių.

Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad regione „priešas surengė dar vieną raketų ataką prieš ypatingos svarbos infrastruktūros ir pramonės objektus“.

Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive ir jo srityje galimi elektros tiekimo sutrikimai, įspėjo O. Synjehubovas.

Pasak jo, Rusijos pajėgos paleido dvi raketas S-300 į pramoninį miesto rajoną.

Apie rusų atakas pranešta ir iš pietinio Zaporižios regiono.

Čerkasų regiono administracijos vadovas Ihoris Taburecas taip pat pranešė, kad „priešas vėl atakuoja Ukrainos teritoriją“.

Po virtinės karinių nesėkmių Ukrainoje Rusija nuo spalio sistemingai taikosi į ukrainiečių ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Pavyzdinis miestas

J.Narkevičius yra išsakęs mintį, jog ministerija turėtų remti aktyvias savivaldybes, kurios ne tik turi idėjų, kaip pagerinti infrastruktūrą, bet ir imasi įgyvendinti projektus tiek už valstybines, tiek už savo savivaldybės lėšas. Pasak susisiekimo ministro, Kaunas gali būti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, nes nemažai projektų įgyvendinama būtent Kauno lėšomis.

„Peržiūrėjau savivaldybių įnašą į vykdomus projektus, tai Kaunas tikrai yra viena aktyviausių savivaldybių, kuri daugiausiai investuoja į infrastruktūros kūrimą. Jie naudoja kone daugiausiai savų lėšų t. y., jie prisideda patys dvigubai daugiau, nei buvo skirtas finansavimas iš Vyriausybės. Manau, kad jei savivaldybė pati rodo iniciatyvą ir stengiasi dėl savo piliečių, valstybė taip pat turėtų remti tokias savivaldybes ir padėti joms įgyvendinti didelius projektus“, – apie tai, kad Kaunas nestabdo projektų vystymo ir stengiasi prisidėti iš miesto biudžeto, pagyrė J.Narkevičius.

Jaroslavas Narkevičius/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Jis taip pat paminėjo, kad infrastruktūros Kauno projektams šiais metais buvo skirta apie 20 mln. europinės paramos, o norint ją gauti, būtina dalį sąmatos padengti iš savų lėšų. „Siekiant gauti europinius pinigus, reikia ne tik ruošti projektus, bet tai daryti tinkamai. Kitose savivaldybėse buvo netinkamai paruoštų projektų ir jie nebus įgyvendinti iki numatyto termino, todėl reikės paramą grąžinti arba perkelti paraiškas kitam finansavimo laikotarpiui. Šiuo aspektu Kaunas neturi problemų“, – pridūrė J.Narkevičius.

Kaunas tikrai yra viena aktyviausių savivaldybių, kuri daugiausiai investuoja į infrastruktūros kūrimą.

Gali gauti daugiau

Susisiekimo ministras pažymėjo, kad ministerija jau paskirstė apie 60 mln. eurų iš ateitis ekonomikos plano, tačiau dar gali savivaldybės teikti paraiškas ir gauti daugiau lėšų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

„Yra galimybė dar išnaudoti ateities ekonomikos DNR planą, nes jis suteikia galimybę ekonominio naudingumo pagrindu panaudoti lėšas ir sutvarkyti infrastruktūrą. Kauno miesto savivaldybė tikrai turi paruoštų projektų, todėl atsiradus galimybei juos įgyvendinti pasinaudojus DNR planu, yra didelių šansų gauti papildomą finansavimą tiems projektams, kurie būtų baigti iki 2021 metų pabaigos“, – kalbėjo J.Narkevičius.

Papildomai pinigų iš DNR plano skirta geležinkelio infrastruktūros gerinimui, bus įrengtos įvairios triukšmo mažinimo priemonės, sutvarkytos pervažos. Taip pat ministras vardijo, kad iš DNR plano bus finansuota Kauno viešojo transporto infrastruktūros plėtros projektas. Jam bus skirta 867 tūkst. eurų. Dar daugiau nei 409 tūkst eurų bus skirta intelektinių transporto sistemų diegimui Kauno mieste.

Į ateitis ekonomikos planą įtrauktas ir daubiau nei 1,8 mln. eurų projektas, skirtas bevariklių transporto priemonių skatinimui. Pagal šį projektą numatyta Kaune atnaujinti 10,7 km pėsčiųjų takų ir šaligatvių, įrengti 12 vnt. dviračių saugyklų.

Ilgalaikė perspektyva

Ateitis ekonomikos DNR planas yra tik viena priemonių, kuria skirtas finansavimas Kauno projektams. Susisiekimo ministerija šiemet miestui suteikė paramos ir iš įvairių ES fondų.

Štai beveik 123 tūkst. eurai ES paramos skirta dviračių tako įrengimui Nuokalnės gatvėje ir Tvirtovės alėjoje. Kauno darnaus judumo planas taip pat sulaukė beveik 204 tūkst. eurų paramos.

Viena didžiausių sumų, skirtų iš ES struktūrinių fondų, buvo naujų troleibusų įsigijimui. Šiame projekte iš ES fondų Kaunui skirta daugiau nei 6,28 mln. eurų.

Nereikėtų pamiršti ir didžiojo Nemuno laivakelio tvarkybos projektų. Jam skirta daugiau nei 28 mln. eurų. Šio projekto metu nuo Kauno iki Kuršių marių Nemune bus įrengtos bunos, kurios leis turėti tvarkingą laivakelį ir vystyti laivybą.

Ilgalaikėje perspektyvoje Kaunui taip pat ministerija yra numačiusi finansavimą. Į tokius planus įtrauktas ir pietinio Kauno aplinkkelio projektas. Taip pat Susisiekimo ministerija numačiusi prisidėti ir prie Kėdainių tilto statybų darbų. Šis projektas nepatenka į DNR planą, nes jo įgyvendinimas yra ilgesnis, todėl šio projekto finansavimui skirtos lėšos bus skirtos iš kitų programų.

Kaip penktadienį informavo Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenei penktadienį oficialiai perduotos Švenčionių rajone poligone įrengtos vikšrinių kovos mašinų taikinių pozicijos, vikšrinių kovos mašinų ir tankų ginkluotės prišaudymo šaudykla, aviacijos taikinių pozicijos, šaudyklos  vadavietė, amunicijos saugojimo vieta, sandėlis.

Šešių infrastruktūros objektų poligone Pabradėje statybai JAV skyrė apie 3,6 mln. eurų iš Vyriausybės Europos atgrasymo iniciatyvai skirtų lėšų. Projektai įgyvendinti 2017–2018 metais.

Tikimasi, kad tai leis efektyviau vykdyti Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių bendrą pasirengimą gynybai ir atgrasymui.

JAV ambasados atstovas gynybai Christopheris B. Chamblissas (Kristoferis Čemblisas) sakė, kad jo šalies investicijos sustiprins Lietuvos karinių dalinių, NATO tarptautinio bataliono ir JAV karių parengtį bei sąveikumą. Šie JAV veiksmai, anot jo, demonstruoja „nepajudinamą JAV solidarumą su Lietuva ir kitais NATO partneriais“.

„Stipresnė Lietuva yra stipresnė Europa, o tai yra stipresnis NATO aljansas ir stipresnės Jungtinės Amerikos Valstijos“, – teigė Ch. B. Chamblissas.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas taip padėkojo už investicijas, rodančias, jog „Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu“.

„Pabradės poligonas yra strategiškai svarbi karinė infrastruktūra, todėl šiandien baigti JAV lėšomis finansuoti projektai simbolizuoja augantį Lietuvos kariuomenės infrastruktūros potencialą užtikrinti Lietuvos ir NATO karinių vienetų kovinį rengimą ir jų parengtį“,  – sakė G. Jeglinskas.

Poligone Pabradėje nuolat treniruojasi Lietuvos, JAV, bet ir NATO priešakinių pajėgų bataliono, kitų sąjungininkų šalių kariai.   

Bendra planuojama JAV parama 2016 – 2021 metais Lietuvos kariuomenės poligonams pritaikyti kariuomenės reikmėms sieks apie   17 mln. JAV dolerių.  

Viadukui kliūčių nėra

Praėjusią savaitę Kauno LEZ lankęsis premjeras Saulius Skvernelis patvirtino valstybinius planus imtis didelių kelių infrastruktūros projektų Karmėlavos seniūnijoje.

Susitikime su premjeru Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis įvardijo priežastis, trukdančias plėstis netoliese įsikūrusiam Kauno oro uostui ir LEZ: nėra transporto jungčių su magistraliniu keliu A6 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) ir automagistrale A1 (Vilnius–Kaunas), elektros galios trūkumas, labai ilgai besitęsiantys žemės išpirkimo procesai.

Keliu A6 ties Kauno LEZ per parą pervažiuoja apie 25 tūkst. automobilių, nemažai jų – sunkiasvoriai, o šiuos srautus atitinkančios transporto jungties su LEZ nėra. S.Skvernelis patikino, kad dar šį mėnesį bus paskelbtas viaduko kelyje A6 ties įvaža į Terminalo gatvę statybos konkursas, ir, jei konkursas neužstrigs, ateinančių metų kovą prasidės statybos.

Netoli šios vietos kelyje A6 ties įvaža į Kauną (LEZ) kitąmet pradės kilti viadukas.

Jungties su kita kelio A6 puse laukia ir leidybos namų "Kopa", įsikūrusių Kauno LEZ, darbuotojai. "Mūsų darbuotojai dirba keturiomis pamainomis – spaustuvė sustoja tik per Velykas, Kalėdas ir Naujuosius metus. Atvykti į darbą viešuoju transportu aktualu ir kitų LEZ įsikūrusių įmonių darbuotojams. Kitoje kelio A6 pusėje beveik ties mūsų įmone yra autobusų stotelė, tačiau kaip į ją patekti, jei nėra perėjos?" – premjerui lankantis "Kopoje", klausė įmonės vadovas Saulius Mudėnas.

Kauno LEZ šiuo metu dirba 32 investuotojai, kurie čia investavo 661 mln. eurų ir sukūrė beveik 5 tūkst. darbo vietą. Vis sparčiau vykstant LEZ plėtrai, čia ima trūkti laisvų žemės sklypų. V.Petružis teigė šiuo metu investuotojams galintis pasiūlyti vos 2 ha laisvos žemės. Steigiant Kauno LEZ, planuota, kad jos teritorija turėtų užimti per 1 tūkst. ha, tačiau vėliau plotas sumažintas iki 347 ha. "Yra laisvos LEZ žemės, tačiau toli gražu ne visa ji yra išpirkta", – stebėjosi V.Petružis. Specialistai skaičiuoja, kad žemės paėmimo procedūros gali tęstis 40 mėnesių.

"Svarbiausi su žemės išpirkimu susiję klausimai vasario mėnesį bus išspręsti, nes reikiami sprendimai jau padaryti. O kalbant apie perspektyvą, tai Vyriausybė artimiausiu metu teiks įstatymo projektą dėl stambių investicijų pritraukimo ir ten yra numatytos supaprastintos procedūros: infrastruktūros plėtros, žemės paėmimo taip pat", – sakė S.Skvernelis.

Vis dėlto greitesnio žemės paėmimo laukia ne visi. Susitikime su premjeru dalyvavusi Seimo narė Raminta Popovienė įteikė premjerui keliolikos Ramučių gyventojų prašymą keletu metrų atitraukti LEZ ribą nuo gyvenamųjų teritorijų. "Dabar LEZ riba nubrėžta taip, kad ji kerta jų gyvenamuosius sklypus į dvi dalis. Ten žmonės jau seniai įsikūrę, susitvarkę ir gyvenamąją aplinką. Kai kur riba nubrėžta taip, kad žmonės iš savo gyvenamojo namo terasos atsidurs tiesiai priešais LEZ tvorą", – situaciją aiškino R.Popovienė. Gindami savo teises, gyventojai kreipėsi į teismą, tačiau pirmos instancijos teismą jie pralaimėjo.

"Dėsiu visas pastangas, kad tie žemės gabaliukai nebūtų atplėšti. Kol kas negaliu pasakyti apie šio reikalo teisinę pusę, bet manau, kad gyventojų prašymas yra pagrįstas ir suprantamas", – patikino S.Skvernelis.

Miestelyje neturime viešosios erdvės susirinkti visai gyventojų bendruomenei. Šis parkas ateityje turėtų tokia erdve tapti.

Reikia ir antros jungties

Augant investuotojų skaičiui, būtinas tapo ir antras išvažiavimo kelias iš LEZ teritorijos į kelią A6 arčiau oro uosto. Šioje vietovėje kuriasi bendrovės "Continental", "Hella", "Holister". Čia planuojama transporto jungtis turėtų sujungti kelią A6 ir magistralę A1 (ties Petrašiūnų transporto žiedu). Ši jungtis turėtų užtikrinti patogesnį susisiekimą su Kauno oro uosto krovinių terminalu nuo A1 pusės. Tačiau tiesiant tokią jungtį, reikės išpirkti žemės sklypus iš daugybės savininkų, o tai – labai ilgai trunkančios procedūros. Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, kol tokiam keliui nesuteiktas valstybinės reikšmės statusas, savivaldybė neturi jokių svertų nei paspartinti procedūras, nei paskatinti žemės savininkus parduoti turtą. "Situacija pasikeistų, jei šis kelias būtų pripažintas valstybinės reikšmės keliu. Juk šis kelias leis ne tik privažiuoti prie Kauno LEZ terminalo, bet ir patekti į nacionalinį oro uostą", – sakė meras.

S.Skvernelis pripažino, kad geras susisiekimas su krovinių terminalu šiam oro uostui yra labai svarbus. "Oro uosto laukia dideli pokyčiai. Tai bus didžiulis oro uostas su jungtimi su "Rail Baltica" geležinkeliu. Kryptis arba specializacija – krovinių", – sakė premjeras.

Ar keliui, ateityje sujungsiančiam A6, A1 ir oro uostą, bus suteiktas valstybinės reikmės statusas, premjeras žadėjo apsispręsti ateityje. V.Makūno teigimu, tokio kelio labai laukia ir Ramučių gyventojai, dūstantys nuo eismo srautų per gyvenvietę: "Nesant normalios jungties su A1, vis intensyvėja sunkiasvorio transporto, vykstančio per Sergeičikų kaimą, Ramučių Davalgonių ir Centrine gatvėmis, srautai. Nepaisant to, kad tokio transporto eismas Centrine gatve draudžiamas. Dabar jų gyvenimo kokybė labai nukenčia. Įrengus tokią jungtį, Ramučių gyventojų gyvenimo kokybė labai pagerėtų, sumažėtų transporto spūstys."

Į V.Petružio pastabą, kad Kauno LEZ plėtrai trukdo ir elektros galios trūkumas, S.Skvernelis atsakė, kad reikiami sprendimai priimti, ir per metus LEZ teritorijoje turėtų būti patenkintas ne tik esamas, bet ir potencialus elektros galios poreikis.

S.Skverneliui ir V.Makūnui lankantis Kauno LEZ, S.Mudėnas (viduryje) priminė, kad į kitą A6 kelio pusę ties įvažiavimu į LEZ svarbu patekti ir pėstiesiems.

Pradės įrengti parką

Kol Vilniuje sprendžiama, būti ar nebūti kelių A1 ir A6 jungčiai valstybinės reikšmės objektu, gyvenimas Karmėlavos seniūnijoje teka įprasta vaga. Pernai Karmėlavos seniūnijoje baigti svarbūs infrastruktūros gerinimo darbai: rekonstruotos dvi transporto arterijos – Karmėlavos Vilniaus gatvė ir Ramučių Centrinė gatvė. Ramučių Kauno gatvę planuojama rekonstruoti vėliau.

Naujai pakoreguotas prieš septynerius metus parengtas Ramučių parko sutvarkymo techninis projektas. Pagal jį numatyta išvalyti tvenkinį, sutvarkyti jo prieigas, įrengti atskiras laisvalaikio zonas, vaikų žaidimų aikšteles, takelius, lieptelį. Pasak Karmėlavos seniūnės Violetos Armolaitienės, šis projektas bus įgyvendintas tada, kai skersai visą parką bus nutiesti nuo LEZ ateinantys lietaus kanalizacijos tinklai. Darbai jau prasidėjo, kitais metais jie įsibėgės.

Gruodžio mėnesį prie Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos prasidės parko įrengimo darbai.

"Miestelyje neturime viešosios erdvės susirinkti visai gyventojų bendruomenei. Šis parkas ateityje turėtų tokia erdve tapti", – pasak seniūnės, tai bus svarbiausias visos seniūnijos parkas. Jame numatyta sveikatingumo erdvė, amfiteatras, scena, žaidimų aikštelės, suoliukai. Bus įrengtas apšvietimas, suformuoti takai, atsiras vaikų, jaunimo, senjorų zonos. Pirmajam parko įrengimo etapui įgyvendinti lėšų skyrė Kauno rajono Vietos veiklos grupė ir savivaldybė.

Jos užsakymu parengtas ir Ramučių daugiafunkcio centro projektas. Jis turėtų įsikurti Ramučių Centrinėje g. 26 C, kur dabar veikia Karmėlavos B.Buračo gimnazijos pradinių klasių skyrius, savivaldybės viešosios bibliotekos skyrius ir Ramučių kultūros centras. Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Šarūno Šukevičiaus, procedūros daugiafunkcio centro statybos leidimui gauti jau įpusėjo. Jį gavus, bus skelbiamas viešas konkursas pirmojo etapo darbams atlikti. Statybininkai čia pradės šeimininkauti 2019 m.

Pagal rekonstrukcijos projektą, virš senojo pastato iškils antstatas, kuriame turėtų įsikurti keturios pradinės mokyklos klasės ir priešmokyklinė grupė. Kultūros centro salę, ją modernizavus, bus paprasta transformuoti į sporto salę, kurios Ramučiuose nėra. "Labai norime čia turėti modernią sporto salę. Ramučiuose gyvena jaunos šeimos, jos nori gauti įvairių paslaugų, tarp jų – ir sporto, laisvalaikio – netoli namų", – pastebėjo V.Armolaitienė.

Pastaruoju metu seniūnijoje suaktyvėjo daugiabučių namų renovacija. II Karmėlavos pakraštyje esančiame daugiabučių kvartalėlyje baigti renovuoti trys Vilniaus gatvės daugiabučiai, du šiuo metu renovuojami, dar vienas daugiabutis yra pateikęs dokumentus namui atnaujinti.

Kadangi vietos gyventojams skirtoje Karmėlavos kapinių teritorijoje neužlaidotų vietų sparčiai mažėja, be to, pastaruoju metu vis labiau populiarėja palaikų kremavimas, kapinėse numatyta vieta kolumbariumui. "Kol kas turime tik jo viziją. Pateikiau prašymą Komunalinių paslaugų centrui, kad kitais metais jie numatytų lėšų kolumbariumui čia įrengti", – pasak seniūnės, jis būtų įrengiamas etapais.

Įrengus tokią jungtį, Ramučių gyventojų gyvenimo kokybė labai pagerėtų, sumažėtų transporto spūstys.

Virė katilą košės

Vakar po mišių prie Karmėlavos Šv.Onos bažnyčios rinkosi sunkiai besiverčiančių seniūnijos šeimų, "Carito" atstovai, vietos gyventojai. Minint Pasaulinę vargstančiųjų dieną, čia užkurtas laužas, išvirtas didelis katilas košės, vaišintasi kava, arbata, saldumynais, koncertavo tautinio meno ansamblis "Ratelinis".

"Nerimaujame, ar šventė pavyks", – prieš renginį užsiminė jo organizatorė, Kauno arkivyskupijos II dekanato "Caritas" vedėja, krepšininko Jono Mačiulio mama karmėlaviškė Marytė Mačiulienė.

"Carito" veikloje moteris dalyvauja apie 30 metų. "Kai vaikai buvo maži, veždavome "Carito" labdarą šeimoms. Kartais ir vaikus pasiimdavome kartu – kad pamatytų, kaip sunkiai kai kurie žmonės gyvena. Kiek galėdavome, stengdavomės tokiems žmonėms pagelbėti ir patys. Duodama aš negalvoju apie atlygį", – pasak M.Mačiulienės, šiuo principu vadovaujasi stipri kaip kumštis visa jos šeima: sūnus Jonas, dukra Jūratė, vyras girininkas Jonas Mačiulis vyresnysis.

Sunkiai besiverčiančių seniūnijos šeimų vaikais rūpinasi ne tik "Carito" ar seniūnijos darbuotojai. Gruodžio mėnesį į jiems skirtą šventę "Gerumo angelas" tradiciškai sukviečia Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centras "Židinys". "Iš pradžių vaikams paruošdavome po dovanėlę, surengdavome eglutės įžiebimo šventę. Tačiau pastebėjome, kad yra tokių tėvų, kurie vaikų į ten neatveda – vėliau ateina patys pasiimti dovanėlės. Tuomet ėmėme galvoti, kad reikia ne tik jos – reikia ir vaikams kažką įdomaus parodyti. Anksčiau buvome mažytį cirką į Karmėlavą pakvietę, pernai vežėme į dramos teatrą, šiemet vešime į lėlių. Juk kartais ir pasiturinčių šeimų tėvai ne visada vaikus nuveža į teatrą, ką jau kalbėti apie skurdesnių", – įsitikinusi bendruomenės centro pirmininkė Elena Zavodskienė. Dovanėles vaikams ji ruošia kartu su "Gerumo angelo" rėmėjais, socialiniais partneriais. Anksčiau į šią šventę susirinkdavo apie 170 socialiai remtinų ir kitų sunkiai gyvenančių šeimų vaikų, dabar dovanėles ir išvyką "Židinys" organizuoja 100 vaikų. "Nuo šventės likusias dovanėles išvežiojame vienišiems senoliams. Jie labai džiaugiasi, visų pirma – parodytu dėmesiu", – pastebėjo bendruomenės pirmininkė.

E.Zavodskienės vadovaujamo "Židinio" kviečiami, karmėlaviškiai kasmet dalyvauja akcijose "Darom".

"Židinys" neapsiriboja šventėmis

Neseniai penkiolika metų atšventusio "Židinio" iniciatyva seniūnijoje imtos rengti kitos tradicinės šventės: Karmėlavos miestelio šventė, Vasario 16-oji, Kugelinė, Vaikų gynimo diena (Ledų šventė). Kai kurios – kartu su lopšeliu-darželiu, gimnazija, kultūros centru, seniūnija. Tarp jų – ir eglutės įžiebimo šventė.

"Anksčiau būdavo Ramučiuose viena eglė, II Karmėlavoj – antra. Kai prie gimnazijos iškirto seną sodą, ten liko viena eglė – nutarėme ją puošti. Pernai ji tapo pagrindine seniūnijos egle. Parašėme projektą, ją papuošėme, įžiebėme. Šiemet vėl eglutę žiebsime, čia, mūsų būsimajame parke", – planavo pašnekovė.

"Židinio" veikla neapsiriboja šventėmis. "Rašydami projektus, stengiamės pagerinti gyventojų kasdienybę. Pavyzdžiui, Karmėlavoje veikiantis Neįgaliųjų draugijos dienos centras paprašė džiovyklės – ten neįgaliesiems jie teikia skalbimo paslaugas. Parašėme projektą – nupirkome džiovyklę. Susėdame bendruomenės atstovai, apsitariame, kam ko labiausiai reikia, ir rašome projektą", – pasakojo E.Zavodskienė. Pasak jos, per penkiolika veiklos metų "Židinys" seniūnijoje tapo gerai žinomas. "Anksčiau žmonės klausdavo: kas tas bendruomenės centras, ką jis veikia, kas tas "Židinys"? Dabar jau nereikia aiškinti, – E.Zavodskienė pabrėžia, kad "Židinys" yra visos seniūnijos bendruomenės centras. – Siekiame atstovauti ne tik Karmėlavos miesteliui: ir Ramučiams, Rykštynei, kitiems."