-
Vilniuje atlikta inksto transplantacija, kurios recipientas laukė net dešimtmetį
Praėjusią savaitę Vilniuje užregistravus efektyvų donorą, paaiškėjo, kad transplantacijai tinka ragenos, vienas inkstas, taip pat kepenys. Ragenos ir inkstas transplantuoti Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose, o kepenys buvo išskraidintos sraigtasparniu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas.
VUL Santaros klinikos gydytojams atlikus donoro ir recipientų suderinamumo tyrimus bei potencialių recipientų ištyrimą paaiškėjo, kad inksto transplantacija gali būti atliekama recipientui, kuris jos laukė labai ilgai – dešimt metų.
„Transplantacija praėjo sklandžiai, nors iš pradžių buvo nuogąstavimų, kad recipiento kraujagyslės gali būti labai apkalkėjusios, tačiau operacijai tai netrukdė. Inkstas atsistatė gerai, kraujotaka buvo gera. Operacijos metu net pasirodė keli šlapimo lašai, o tai labai geras ženklas. Inkstas transplantuotas su rizika, nes recipientas turi gretutinių ligų, tačiau pacientas dabar jaučiasi gerai“, – komentavo transplantaciją atlikęs gydytojas urologas Audrius Rimas.
Tenka atlikti dializes
Inkstų transplantacija yra atliekama ūminiu arba lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kuriems yra reikalingos dializės procedūros.
Dializė – tai dirbtinis kraujo valymo būdas, kuomet pačio žmogaus inkstai to padaryti negali. Ją atlikti sergantis žmogus turi 3–4 kartus per savaitę, viena dializės procedūra užtrunka apie 3–4 valandas. Vienintele išeitimi sugrįžti į įprastą gyvenimą šiuo atveju tampa inksto transplantacija.
Vidutiniškai inksto transplantacijos Lietuvoje recipientai laukia apie 2,5–3 m. Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 102 inkstų transplantacijos, iš jų 98 – iš mirusio donoro.
Organai staiga gali susirgti
Dabar organų donorystės tema gali atrodyti tolima, tačiau viskas gali pasikeisti vos per kelias akimirkas. Organai gali susirgti ir nusilpti dėl įvairių ligų sukeltų komplikacijų, apsinuodijimų, traumų ar avarijų. Tai gali paliesti kiekvieną – tiek vaikus, tiek suaugusius. Tuomet tik nuo gerų žmonių valios priklauso, kada sunkiai susirgę galės pasveikti.
Lietuvoje šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas aštuoniolikos metų sulaukęs žmogus, gali pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taps potencialiu organų donoru. Tačiau labai svarbu apie šį sprendimą pasikalbėti su savo artimaisiais, nes po mirties organai galės būti dovanojami tik gavus jų sutikimą.
Dažnu atveju apie mirusiojo norą tapti organų donoru artimieji nieko nežinodavo, todėl netekties skausmo akimirkoje apsispręsti jiems yra žymiai sunkiau. Šiuo metu artimųjų prieštaravimai sudaro apie 22 proc.
Išreikšti pritarimą organų donorystei galite užpildę prašymą internetu arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
-
Inksto transplantacijos laukusio vyro gyvenimą pakeitė skambutis: atrodė, kad kris džiaugsmo ašaros
Tokia istorija lydi Lietuvos asociacijai „Gyvastis“ priklausantį 47-erių Mindaugą Vitunskį, su transpalnuotu inkstu jis gyvena jau pusę metų. Po transplantacijos vyro gyvenimas apsisuko 180 laipsnių kampu.
M. Vitunskis sirgo inkstų policistoze. Tai – paveldima inkstų liga, kai normalų inkstų audinį pakeičia daugybinės cistos, skysčio pripildyti dariniai, kurių dydis labai įvairus. Šią ligą Mindaugas paveldėjo iš savo mamos, nuo kurios ji mirė būdama vos 43 metų. M. Vitunskio teigimu, dienos nuo kurios sveikatos būklė pradėjo sparčiai blogėti jis nepamirš niekada.
„Viskas prasidėjo maždaug prieš šešerius metus, kai baigęs darbą grįžau namo ir praradau sąmonę. Jaučiau tokį skausmą, jog negalėjau net pasiekti šalia esančio mobilaus telefono ir paprašyti pagalbos. Kęsdamas tokius skausmus ant žemės pragulėjau kone dvi valandas“, – pasakojo jis.
Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.
Po atliktų tyrimų laukė liūdna žinia – inkstų būklė labai prasta. Gydytojai pranešė, kad netolimoje ateityje reikės inksto transplantacijos, o kol atsiras organas, teks atlaikyti po keturias valandas trunkančias hemodializės procedūras.
Problemų su inkstais turėjusysis pasakojo, kad ištverti dializes padėjo artimųjų ir draugų parama bei jo optimistiškas požiūris į šią situaciją. Anot jo, visoje istorijoje reikia dėkoti ir darbdaviams, kurie šiuo klausimu buvo itin supratingi ir sveikatai pablogėjus leisdavo neatvykti į darbą.
Nuolatinis laukimas ir tikėjimas
Gydytojų konsiliumui įtraukus vyrą į recipientų sąrašus, jo gyvenimas daugiausia sukosi vien tik aplink nenuilstantį donoro laukimą.
„Bene kiekvieną dieną mano galvoje sukosi mintis – o jeigu paskambins ir praneš, kad donoras yra? Norėjau, bet negalėjau kur nors trumpam išvykti pasiilsėti. Tiesiog pasidarydavau prieš savaitgalį dializes ir tuomet atrodydavo, kad norėčiau kažkur toliau išvažiuoti. Bet to nedariau, nes tikėjau, kad bet kada sulauksiu tos geros žinios“, – atviravo jis bei pridūrė, kad užplūdus tokioms mintims, kuo greičiau stengdavosi imtis kokios nors veiklos, kad nustumtų visas mintis į šalį.
Lemtingas skambutis
2020-ųjų pabaigoje suskambo Mindaugo telefonas. Ir tai buvo skambutis, kurio jis nepamirš niekada. Kitame laido gale jis išgirdo saldžiausius žodžius savo gyvenime – atsirado jam tinkamas inkstas.
„Kurį laiką net sustingau, užplūdo keisti jausmai ir jaudulys. Bet truputį atsikvėpęs ir suvokęs, kas įvyko, nurimau, mano akys nušvito. Atrodė, kad net džiaugsmo ašaros pradės kristi. Nežinau, ar kada nors gyvenime dar ir besulauksiu džiugesnio skambučio“, – sakė jis.
Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.
Kaip teigia Mindaugas, po operacijos sunkesnės buvo tik pirmos penkios dienos. Vyras juokiasi teigdamas, kad greičiau sveikti padėjo džiaugsmas, jog nuo šiol gyvenimas bus visiškai kitoks.
Kaip pasikeitė gyvenimas?
Mindaugas pabrėžė, kad po atliktos inksto transplantacijos jį džiugina ne tik gerokai sustiprėjusi sveikata, bet ir tai, kad pagaliau nebereikia žiūrėti ir skaičiuoti, ką valgai.
Iš visų maisto produktų jis labiausiai buvo pasiilgęs žuvies, kurios teko atsisakyti dėl joje esančio didelio kiekio fosforo.
Iki transplantacijos Mindaugas per dieną galėdavo suvartoti ne daugiau kaip vieną litrą skysčių, didžiąją dalį jo mitybos sudarė kruopos ir šiek tiek mėsos. Na, o dabar jis šypteli, kad galėtų net ir mėsainio paragauti ar ant laužo keptų kepsnių.
Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.
Organų donorystė keičia gyvenimus. Ir Mindaugas yra tik vienas iš daugelio, kuriems tai padėjo pasveikti, išgelbėjo gyvybę.
„Be galo dėkoju žmonėms, kurie sutinka būti donorais. Tokių reikėjo, reikia ir reiks, nes šie žingsniai gelbsti gyvybes. Aš net ir savo vaikams kartas nuo karto pakartoju, kad jei tik galės, tegu būna donorais. Juk geri darbai ir kuria visuomenės gerovę“, – teigė inksto persodinimą išgyvenęs vyras.
Pareikšti sutikimą po mirties transplantacijai paaukoti organus ir audinius gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo. Tai padaryti galima užpildžius sutikimą internetu https://ntb.lt, visose gydymo įstaigose bei „Eurovaistinės“ vaistinėse.