Vis dėlto, regos negalia neprivalo būti kliūtis dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, realizuoti savo pomėgius ir užsiimti prasminga veikla.

Tokia idėja vadovaujasi viešosios įstaigos LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) Kauno filialas. Jų durys atviros akliesiems ir silpnaregiams, ieškantiems socialinių paslaugų bei norintiems turiningai praleisti laiką.

Pagrindinis tikslas – integracija į visuomenę

Viena iš regos negalią turinčių asmenų užsisklendimo priežasčių – informacijos apie teikiamą paramą ir pagalbą trūkumas. Todėl svarbu kreiptis į įstaigą, padėsiančią rasti atsakymus ir nukreipsiančią tinkama linkme.

LASS Kauno filialas prisideda prie regos negalią turinčių asmenų socialinės reabilitacijos. Įstaigos darbuotojai kasdien aktyviai siekia, kad kiekvieno sutrikusios regos asmens balsas būtų išgirstas, o teisės – apgintos.

Pagrindinis šios įstaigos tikslas – skatinti regos negalią turinčių asmenų integraciją į visuomenę, mažinant jų socialinę ir kultūrinę atskirtį. Todėl skiriamas išskirtinis dėmesys aklųjų ir silpnaregių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymui, profesinio konsultavimo ir orientavimo teikimui.

LASS Kauno filiale regos negalią turintiems asmenims teikiamos įvairios socialinės paslaugos, rūpinamasi, kad gyvenamojoje savivaldybėje neįgalieji gautų visas reikiamas medicinines, juridines ir kultūrines paslaugas. Teikiamos dienos užimtumo, individualios pagalbos, meninių gebėjimų lavinimo paslaugos. Esant poreikiui, pagalba akliesiems ir silpnaregiams teikiama ir namuose.

Siekiant užtikrinti galimybes prasmingai praleisti laiką, skatinamas regos negalią turinčių asmenų įsitraukimas į menines, sveikatinimo ir poilsio veiklas.

Platus veiklų pasirinkimas

LASS Kauno filialo lankytojams siūlomos įvairios laiko praleidimo formos tam, kad kiekvienas rastų tai, kas geriausiai tinka jo pomėgiams ir įgūdžiams.

Muzikalieji kviečiami jungtis prie folkloro ansamblio „Kanapija“ ar liaudiškos muzikos kapelos „Bičiuliai“. Norintys apčiuopiamo savo laisvalaikio rezultato laukiami rankdarbių būrelyje, pynimo iš vytelių būrelyje „Prakalbintas Žilvitis“ ar keramikos studijoje. Centre taip pat vyksta ir dramos teatro užsiėmimai.

Veiklų tikslas – lavinti regos negalią turinčių asmenų meninius gebėjimus, ugdyti jų saviraišką ir kūrybiškumą.

Lankytojams siūloma dalyvauti ir savipagalbos bei artimųjų paramos grupėse, kuriose tenkinamas bendravimo poreikis.

LASS Kauno filialo veiklos vykdomos iš „Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto“ lėšų. Šis projektas yra finansuojamas iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų, taip pat 20 proc. prie finansavimo prisideda Kauno miesto savivaldybė.

Be būrelių ir užsiėmimų, LASS Kauno filialo lankytojai kviečiami į įvairias edukacijas, ekskursijas bei keliones. Centro bendruomenėje minimos ir šventės, kurių metu lankytojai dar geriau pažįsta vienas kitą ir lavina socialinius bei kultūrinius įgūdžius.

LASS Kauno filialas mielai laukia ir naujų lankytojų bei narių. Jie kviečiami atvykti į VšĮ LASS pietvakarių centrą Savanorių pr. 206 (102 kab.), Kaune arba kreiptis telefonais 8 37 730304, 864010722, 861495317 ar el. paštu pietvakariai@lass.lt.

Seimui šią savaitę pateiktos tai numatančios Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo pataisos.

Pristatydamas projektą socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis jį apibūdino kaip ilgai lauktą ir atnešiantį „di­džiu­lį pro­ver­žį žmo­nėms su ne­ga­lia ly­gia­ver­čiai da­ly­vau­ti mū­sų vi­suo­me­nė­je“.

„Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas sie­kiant užtik­rin­ti as­me­nų su ne­ga­lia tei­sę gau­ti in­di­vi­du­a­lią pa­gal­bą taip užtikrinant jiems ga­li­my­bę gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai ir pa­nai­kin­ti dis­kri­mi­na­ci­nes są­ly­gas pen­si­nio am­žiaus neįgaliesiems as­me­nims pa­si­nau­do­ti jiems pri­klau­san­čio­mis leng­va­to­mis“, – Seime teigė ministras.

Pagal projektą, asmeninis pagalbininkas padėtų neįgaliajam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Asmeninės pagalbos poreikis būtų nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai jo sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurios yra būtinos siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Ar žmogui su negalia reikia asmeninio asistento, nustatytų socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikis būtų nustatomas vieniems metams.

Projekte numatoma, kad už asmeninę pagalbą turės mokėti pats neįgalusis, tačiau šis mokestis ne­ga­lės vir­šy­ti 20 proc. jo asmeninių pajamų.

„As­me­ni­nė pa­gal­ba taip pat bū­tų tei­kia­ma ne­mo­ka­mai, kai as­mens pa­ja­mos yra ma­žes­nės ne­gu dvi vals­ty­bės remiamų pa­ja­mų dy­džiai, tai yra apie 250 eu­rų šiuo me­tu“, – sakė L. Kukuraitis.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmeniniu asistentu negalėtų tapti su neįgaliuoju artimais giminystės ryšiais susijęs asmuo.

„Bū­tent ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos siū­lo, kad iš­skir­ti­nai šią pa­slau­gą teik­tų ne ar­ti­mie­ji, ne gi­mi­nai­čiai, nes jau da­bar mes tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją, kad la­bai daug gi­mi­nai­čių yra įstri­gę sa­vo šei­mos ap­lin­ko­je ir tiek ne­įga­lu­sis ne­iš­ve­da į dar­bo rin­ką, tiek ir pa­tys žmo­nės ne­iš­ve­da į dar­bo rin­ką“, – teigė ministras.

„Kai kur mes fik­suo­ja­me hi­per­glo­bą, o ne žmo­gaus sa­va­ran­kiš­ku­mo di­di­ni­mą“, – sakė jis.

Kad galėtų tapti asmeniniais asistentais, asmenys turėtų išklausyti specialią mokymų programą.

Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą būtų atsakingos savivaldybės.

L. Kukuraitis žadėjo, kad joms bus skirta lėšų vykdyti šią funkciją.

Be to, pataisomis siūloma palikti du specialiųjų poreikių lygius vietoj dabar esamų trijų – atsisakyti nedidelių specialiųjų poreikių lygio.

Jei Seimas priimtų siūlomą projektą, jis įsigaliotų 2021 metų liepos mėnesį.

Pasak ministro L. Kukuraičio, kitais metais asmeninei pagalbai neįgaliesiems teikti prireiktų apie 2 mln. eurų, vėlesniais metais – apie 10 mln. eurų.

Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų.

Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nuteistieji. Vienas iš jų, kalėjęs Marijampolės pataisos namuose, buvo lygtinai išleistas į laisvę, tad šiuo metu liko keturi kaliniai studentai. Visi jie atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, rašo "Lietuvos žinios".

Du šiųmečiai studentai mokosi Klaipėdoje įsikūrusiame krikščioniškajame universitete. Vienas iš jų pirmame kurse studijuoja anglų kalbą ir literatūrą, kitas yra tarptautinio verslo administravimo ketvirto kurso studentas. Jiems abiem po 29-erius, jie kali už žmogžudystes. Studentus kartą per mėnesį įkalinimo įstaigoje aplanko su jais dirbantys aukštosios mokyklos dėstytojai, užduotys iš universiteto juos pasiekia paštu.

Kiti du nuteistieji bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, tad, anot dienraščio, nuvykti į universitetus jiems nėra kliūčių. Vienas šių vyrų yra Lietuvos edukologijos universiteto ketvirtakursis, studijuojantis socialinę pedagogiką, kitas - Mykolo Romerio universiteto ekonomikos specialybės studentas. Jauni vyrai studijuoja pagal tęstinių studijų programas. Abu jie nuteisti už padarytus eismo įvykius.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Virginijaus Ceslevičiaus teigimu, kaliniai bene labiausiai yra linkę Studijuoti užsienio kalbas ir verslą.