IOM Lietuva kompensuos 70 proc. dviejų mėnesių nuomos kainos, nurodytos nuomos sutartyje, tačiau paramos suma neviršys 475 eurų per mėnesį (950 eurų iš viso).

IOM Lietuva pranešė, kad antrą kartą skirs vienkartines išmokas karo pabėgėliams iš Ukrainos, kurie atvyko į Lietuvą po 2022 metų vasario 24 dieną jų gimtinėje prasidėjusio karo, kad iš dalies padengtų pirmojo ir paskutiniojo nuomos mėnesio mokestį.

„Ukrainiečiai Lietuvoje gyvena jau beveik dvejus metus, todėl natūralu, kad jie kuriasi gyvenimą mūsų šalyje. Tačiau finansai neretai tampa pagrindiniu iššūkiu. Todėl jau antrą kartą IOM Lietuva teiks pagalbą kompensuodama dalį nuomos mokesčio“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Anot jo, prieš tai šia pagalba pasinaudojo daugiau nei 200 šeimų, o iš atliktų tyrimų matyti, kad net 73 proc. ukrainiečių patiria sunkumų ieškodami būsto ilgalaikei nuomai.

Anot pernai pavasarį IOM Lietuva atlikto tyrimo, didžioji dalis ukrainiečių – 62 proc. nuomojasi būstą atviroje rinkoje. Lyginant su 2022 metais šis rodiklis išaugo 11 proc. – tuomet būstą nuomojosi pusė (51 proc.) ukrainiečių. Apie 12 proc. ukrainiečių nemokėjo už būsto nuomą, nes juos priėmė lietuvių šeimos. Dar dešimtadalis apsistojo pas draugus ar gimines. Beveik pusė respondentų (44 proc.) nurodė, kad jiems patiems pavyko rasti būstą, tačiau nelengva užsitikrinti ilgalaikę būsto nuomą.

Dėl kompensacijos už nuomą kviečiami kreiptis tėvai, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų, šeimos su trimis ir daugiau vaikų, nėščios moterys, asmenys, vyresni negu 60 metų, šeimos, kuriose yra asmenys su negalia.

Anot organizacijos, taip pat svarbu, kad asmenys turėtų leidimą gyventi Lietuvoje arba Migracijos departamento išduotą kortelę bei nuomos sutartį, pasirašytą ar pratęstą ne anksčiau kaip nuo 2023 metų spalio 1 dieną, ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Nuomos sutartis turi būti registruota Registrų centre.

„Kaip organizacija siekiame padėti labiausiai pažeidžiamoms grupėms, žmonėms, kuriems itin sudėtinga susitvarkyti su kylančiais iššūkiais, todėl turime papildomų kriterijų, kad pagalba atitektų tiems, kam jos labiausiai reikia“, – sakė E. Bingelis.

Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 83 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Per pastaruosius metus įvairiomis pagalbos priemonėmis IOM Lietuva padėjo beveik 16 tūkst. karo pabėgėlių.

Daugiau negu 200 migrantų, mėginusių atlikti pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą, tikriausiai nuskendo trečiadienį, kai jų perpildytas žvejybos laivas apvirto netoli Libijos krantų.

Laivui, kuriame, kaip manoma, buvo per 600 migrantų, tarp jų moterų ir vaikų, iškilo problemų už maždaug 15 jūrmylių (28 km) nuo Libijos krantų ir pasiuntė nelaimės signalą, kuris buvo priimtas Italijos pakrančių sargybos Sicilijoje.

Pakrančių sargybos atstovas Filippo Marini (Filipas Marinis) sakė, kad apie 400 žmonių buvo išgelbėti, taip pat rasti bent 25 lavonai.

Tarp pirmųjų pasiekusių nelaimės vietą buvo Airijos patruliavimo laivas „LE Niamh“ ir humanitarinės pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres, MSF) laivas.

Pasak Airijos pareigūnų, buvo išgelbėti 367 žmonės, tarp jų 12 moterų ir 13 vaikų.

Jūra buvo labai rami, bet „laivas apvirto ir greitai nuskendo, nes jis buvo metalinis“, – pridūrė M.Fossi.

Jau daugiau negu 2 000 žmonių žuvo šiais metais, mėgindami pasiekti Europą per Viduržemio jūrą, antradienį nurodė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).

Trečiadienį įvykusi katastrofa tikriausiai yra didžiausia po to, kai prieš Libijos krantų balandį nuskendo apie 800 migrantų.

Daugiau negu 2 000 migrantų žuvo šiais metais, mėgindami pasiekti Europą per Viduržemio jūrą, antradienį pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).

„Deja, nuo praeito savaitgalio pasiekėme naują gairę, kai žuvo jau per 2 000 migrantų ir pabėgėlių“, – IOM atstovas Itayi Virri (Itajis Viris) sakė žurnalistams Ženevoje.

Ši Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad šiais metais buvo išgelbėti jau 188 tūkst. migrantų, mėginusių perplaukti Viduržemio jūrą, ir perspėjo, kad iki šios savaitės pabaigos tas skaičius gali viršyti  200 000.

IOM pažymėjo, kad naujausias aukų skaičius patvirtina, jog „šis maršrutas yra pražūtingiausias migrantams, ieškantiems geresnio“ gyvenimo, ir perspėjo, kad padėtis blogėja.

Per tą patį laikotarpį praeitais metais mėgindami perplaukti Viduržemio jūrą žuvo bent 1 607 migrantai, o per visus 2014-uosius oficialus aukų skaičius buvo 3 279 žmonės.

Migrantai į tokias keliones per Viduržemio jūrą dažniausiai išplaukia palaikiais laivais, patikėję savo gyvybes žmonių kontrabandininkų malonei. Beveik visi šiais metais Europą pasiekę pabėgėliai atsidūrė Italijoje (97 tūkst.) ir Graikijoje (90,5 tūkst.), nurodė IOM.

I.Virri sakė, kad vadinamasis vidurio Viduržemio jūros maršrutas pasirodė esantis pražūtingiausias: šiais metais žuvo daugiau negu 1 930 iš Libijos į Italiją plaukusių žmonių, bet tik apie 60 žuvo mėgindami pasiekti Graikiją.

IOM atkreipė dėmesį, kad į Italiją žmones plukdantys kontrabandininkais linkę naudoti prastesnės būklės laivus, todėl tai gali viena iš didesnio aukų skaičiaus priežasčių.

Reikšdamas apgailestavimą dėl daugiau negu 2 000 šiais metais prarastų žmonių gyvybių, I.Virri pabrėžė, kad nuo balandžio Europos Sąjunga suintensyvino migrantų gelbėjimo pastangas, todėl „buvo išgelbėta daugybė žmonių, kurie kitokiu atveju būtų žuvę“.

Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) pirmadienį pranešė gavusi pranešimą apie nelaimę iš Viduržemio jūroje skendusio laivo, kuriuo plaukė daugiau nei 300 žmonių, iš kurių mažiausiai 20 nuskendo.

Organizacijos būstinė Romoje signalo sulaukė iš vieno iš trijų laivų, plaukusių netoli vienas kito tarptautiniuose vandenyse, nurodė jos atstovas Joelas Millmanas (Džoelas Milmanas).

„Pranešęs asmuo sakė, kad jo laive yra daugiau nei 300 žmonių, laivas jau skęsta ir pranešė, jog jau yra žuvusiųjų, mažiausiai 20“, – parašė atstovas elektroniniame laiške, kuriame daugiau informacijos kol kas nepateikiama.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai rengia susitikimą dėl nelegalių migrantų tragedijos, per kurią sekmadienį prie Libijos krantų, kaip manoma, nuskendo 700 žmonių.

Daugiau negu 200 migrantų dingo nuskendus jų plaustams Viduržemio jūroje, trečiadienį pranešė tarptautinės agentūros, remdamosi žmonėmis, išsigelbėjusiais per naujausią tragediją tame regione.

Iš daugiau nei 200 žmonių, kurie praėjusį šeštadienį dviem pripučiamais plaustais išplaukė iš Libijos, išsigelbėti pavyko tik devyniems, kurie trečiadienį pasiekė Italijai priklausančią Lampedūzos salą, nurodė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).

„Išgelbėti devyni (žmonės), keturias dienas išbuvę jūroje. Dar 203 pasiglemžė bangos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Italijoje Carlotta Sami (Karlota Sami).

IOM nurodė, kad išsigelbėję migrantai kalba prancūziškai, todėl tikėtina, kad jie yra iš Vakarų Afrikos šalių – pavyzdžiui, Dramblio Kaulo Kranto arba Senegalo.
„Dėl blogų orų abu plaustai subliūško, o žmonės iškrito į jūrą. Dauguma jų nuskendo“, – agentūrai AFP sakė IOM pareigūnas Flavio Di Giacomo (Flavijus Di Džakomas).

Pasak jo, šie migrantai išplaukė kartu su kitu plaustu plaukusia grupe afrikiečių, iš kurių 29 mirtinai sušalo, mėgindami įveikti trumpą, bet pavojingą kelią iš Libijos į Lampedūzą.

500 imigrantų galėjo žūti, kai praėjusią savaitę Viduržemio jūroje nuskendo jų laivas, pirmadienį pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).

Du palestiniečiai, kuriuos ketvirtadienį iš vandens ištraukė italų krovininio laivo įgula, organizacijai sakė, kad jų laive, kuris apvirto netoli Maltos, buvo maždaug 500 žmonių.

Laivą tyčia nuskandino kontrabandininkai.

Maždaug 500 tūkst. irakiečių, baimindamiesi smurto suintensyvėjimo, paliko savo namus antrajame pagal dydį Irako mieste Mosule, kurį jau užėmė džihadistai, trečiadienį paskelbė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).

Ženevoje įsikūrusios organizacijos šaltiniai Irake apskaičiavo, kad prieš tai, kai antradienį Mosulą perėmė „Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) kovotojai, dėl smurto savo namus mieste ir aplink jį paliko daugiau kaip 500 tūkst. žmonių.

Smurtas Mosule „nulėmė daug civilių aukų“, nurodė IOM ir pridūrė, kad „pagrindinis sveikatos priežiūros miestelis, keturių ligoninių grupė, yra nepasiekiamas, nes atsidūrė rajono, kur vyksta kovos, viduryje“.

„Kai kurios mečetės buvo paverstos klinikomis nukentėjusiesiems gydyti“, – nurodė organizacija.

Automobiliams draudžiama įvažiuoti į miesto centrą, žmonės yra priversti bėgti pėsčiomis, vykstant apšaudymui.

Rajonuose miesto vakaruose trūksta geriamojo vandens, nes per bombardavimą buvo sunaikinta pagrindinė tos miesto dalies vandenvietė, be to, daugeliui šeimų trūksta maisto.

IOM ir kitos tarptautinės organizacijos gavo vietos valdžios prašymus padėti spręsti situaciją.

Irake kovotojai užėmė Tikritą, pranešė policija

Irake kovotojai perėmė Tikrito miesto kontrolę ir išlaisvino šimtus kalinių, pranešė policija – tai jau antra sukilėlių užimta provincijos sostinė per pastarąsias dvi dienas.

„Visas Tikritas yra kovotojų rankose“, – sakė policijos pulkininkas, kalbėdamas apie Salahedino provincijos sostinę, esančią pusiaukelėje tarp Bagdado ir antro pagal dydį miesto Mosulo, kuris buvo užimtas antradienį.

Policijos brigados generolas pranešė, kad kovotojai miestą atakavo iš šiaurės, vakarų ir pietų, ir jie priklauso galingai džihadistų grupuotei „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL).

Pasak vieno policijos majoro, kovotojai iš miesto kalėjimo paleido maždaug 300 kalinių.

ISIL, galingiausia kovotojų grupuotė Irake, nuo pirmadienio vykdo įspūdingą puolimą, per kurį buvo užimta visa Ninevės provincija, jos sostinė Mosulas, taip pat dalis į pietryčius nuo jo esančio Kirkuko ir į pietus esančio Salah ed Dino.

Irake įtariami džihadistai pagrobė 48 žmones, tarp jų buvo ir Turkijos konsulas

Irake Mosulo mieste trečiadienį džihado kovotojai užgrobė Turkijos konsulatą ir pagrobė 48 žmones: sakė Turkijos vyriausybės pareigūnas.

„Pagrobti 48 turkai, tarp kurių buvo ir konsulas, konsulato tarnautojai, specialiųjų operacijų grupės ir trys vaikai“, – sakė naujienų agentūrai AFP pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės.

Anksčiau vienas Irako policijos pulkininkas sakė, kad Mosule pagrobtas Turkijos konsulato vadovas ir dar 24 darbuotojai.

„ISIL nariams pavyko pagrobti Turkijos konsulą ir dar 24 jo apsaugininkus ir padėjėjus“, – pranešė policijos pareigūnas, kalbėdamas apie islamistų judėjimą „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL).

Jis sakė kalbėjęs su vienu iš pagrobėjų, kuris patikino, kad įkaitai yra „saugūs pas mus“ ir bus perkelti į „saugią vietą“.

Antradienį Mosulo konsulatas pranešė, kad ISIL kovotojai pagrobė 28 turkų sunkvežimių vairuotojus.

Suduodami įspūdingą smūgį šiitų vadovaujamai vyriausybei ISIL įkvėpti džihadistai antradienį Šiaurės Irake užėmė visą Ninevės provinciją, jos sostinę Mosulą, atskirus Kirkuko rajonus ir Salah ed Dino provinciją.

Jungtinės Valstijos išreiškė didelį susirūpinimą dėl „ypatingai rimtos“ padėties ir perspėjo, kad ISIL kelia „grėsmę visam regionui“.

ISIL, galingiausia kovotojų grupuotė Irake, balandžio mėnesį pradėjo naują kampaniją Sirijos Deir Ezoro provincijoje, kuri ribojasi su Nineve. Tos kampanijos tikslas yra islamo valstybės įkūrimas palei sieną. Rytų Sirijoje ISIL kovotojai yra svarbi jėga pilietiniame kare.

Turkijos pajėgos kovoja su ISIL kovotojais Sirijoje ir perspėjo neatakuoti Turkijai priklausančios šventyklos šiaurinėje Alepo provincijoje.