Buvusiam PST vadovui Daliui Gesevičiui apribota teisė penkerius metus eiti įmonių vadovo ar valdybos nario pareigas, jam skirta 14,5 tūkst. eurų bauda, o bankrutuojančios „Active Construction Management“ savininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui – ketverius metus neleidžiama vadovauti ar būti valdybose, jam skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 17 dieną atmetė abiejų įmonių vadovų skundus ir paliko galioti jiems nepalankų 2020 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimą.

LVAT konstatavo, kad tuometis PST vadovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą jungtinės veiklos sutarčių, o „Irdaivos“ vadovas privalėjo žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, nors sutartis pasirašė ne jis, o bendrovės pirkimų direktorius.

Apriboti buvusių vadovų teisę eiti vadovaujančias pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje ir skirti baudas teismo prašė Konkurencijos taryba. Jos teigimu, ji atsižvelgė į veiksmų, kuriais vadovai prisidėjo prie konkurencijos ribojimo, pobūdį, kartelio trukmę bei pavojingumą ir kitas aplinkybes.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o „Active construction management“ –  3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

LVAT 2020 metų birželį galutinai pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas.

Teismas buvusiam „Panevėžio statybos trestas“ (PST) vadovui D. G. 5 metams apribojo teisę eiti viešojo arba privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo arba privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros arba valdymo organo nariu bei skyrė 14,48 tūkst. eurų baudą.

„Irdaiva“ buvusiam vadovui I. K. 4 metams apribota teisė eiti viešojo arba privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo arba privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros arba valdymo organo nariu bei skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Jau anksčiau Konkurencijos taryba pripažino, kad „Irdaiva ir PST, 2013–2015 metais jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pateikdamos bendrus pasiūlymus VVK organizuotuose pastatų atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir juose nekonkuruodamos, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas. Už šį pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė „Irdaiva“ 3,685 mln. eurų baudą, o PST – 8,513 mln. eurų. Šis sprendimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Antradienį priimtame teismo sprendime teigiama, kad buvę abiejų bendrovių vadovai prisidėjo prie šio pažeidimo padarymo, todėl jiems, kaip nustatyta Konkurencijos įstatyme, turi būti skiriamos sankcijos.

Prašymą patenkino

Vilniaus apygardos teismas spalio 28 d. patenkino UAB "Active Construction Management" vadovo Vito Lopinio prašymą bendrovei iškelti bankroto bylą.

Su prašymu "Active Construction Management" iškelti bankroto bylą V.Lopinys kreipėsi spalio pradžioje. Pagrindinis prašymo motyvas – įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir yra nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų bei pagrindinės veiklos. V.Lopinys teismui nurodė, kad įmonė yra nemoki, dėl lėšų stygiaus nebegalės tęsti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais.

Bendrovė "Active Construction Management" teisme teigė, kad jos turtas yra 10,447 mln. eurų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – beveik 6,1 mln. eurų. Be to, per 8 šių metų mėnesius ji veikė nuostolingai – nuostoliai siekė daugiau nei 2,5 mln. eurų.

Registrų centro duomenimis, "Irdaivos" pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2017-aisiais, sumenko 12,5 proc. iki 29,553 mln. eurų, grynasis pelnas smuko 2,5 karto iki 492 tūkst. eurų. "Irdaivos" akcijos priklauso vieninteliam akcininkui Irmantui Kubiliui.

Rugsėjo 17-ąją paskelbta, kad įmonė "Irdaiva" keičia pavadinimą į "Active Construction Management", tačiau priežasčių jos atstovai nenurodė.

Plaukti nėra kur

Pastaruoju metu "Irdaiva" Vilniuje statė Lazdynų baseiną. Vilniaus savivaldybė dėl šių statybų pasirašė sutartį su bendrovės "Irdaiva" vadovaujamu konsorciumu, sutarties vertė – 21,8 mln. eurų. Sovietmečiu statytas ir 2017-ųjų rugpjūtį nugriautas baseinas vis dar nepastatytas.

Spalio 7-ąją Vyriausybė paskelbė svarstysianti, ar nukelti baseino statybos terminą iki 2020-ųjų pabaigos, mat užsitęsė Vilniaus savivaldybės ginčai su minėta rangovų bendrove. Jau kitą dieną "Active Construction Management" kreipėsi dėl bankroto.

2014-aisiais planuota, kad baseinas kainuos ne mažiau kaip 5,8 mln. eurų (20 mln. litų). Vis dėlto Vyriausybės teisininkai abejoja termino pagrįstumu, taip pat kyla klausimas, kodėl didinamas anksčiau numatytas baseino plotas – nuo 7 tūkst. kv. m iki 11 153 kv. m, neaišku, ar būtent šių parametrų keitimas neturėjo įtakos didesnei projekto vertei ir investuojamoms lėšoms bei ilgesnei jo įgyvendinimo trukmei. Taip pat reiškiamos abejonės dėl planų perduoti koncesijos būdu baseiną valdyti vėliau atrinktam privačiam operatoriui.

Paaiškėjus, kad "Active Construction Management" kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus savivaldybės atstovai teigė, kad tai neturėtų turėti įtakos Lazdynų baseino statyboms. Anot Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, savivaldybė kaip užsakovas dirba su jungtinės veiklos partneriais – "Active Construction Management", "Axis Power", "MG Baltic" valdoma "Mitnija", "HSC Baltic" ir "Montuotojas", kurie už sutarties vykdymą atsakingi solidariai. Tad tikimasi tolesnio sutarties įsipareigojimų vykdymo.

Nebaigti darbai

"Irdaiva" pastaruoju metu buvo laimėjusi nemažai konkursų statybos darbams atlikti, kurių likimas dabar neaiškus.

Šių metų vasario 8 d. bendrovė pasirašė sutartį su Lietuvos oro uostais, kurios vertė – 1,49 mln. eurų. Pernai lapkritį taip pat buvo pasirašyta analogiška sutartis, kurios vertė – 1,42 mln. eurų. Statybų įmonė Vilniaus oro uosto teritorijoje buvo įsipareigojusi atlikti įvairius statybos darbus. Pastaruoju metu vyko teisinis ginčas dėl pernai pasirašytos sutarties netesybų ir Vilniaus apygardos teismas rugsėjį pripažino, kad kompanija "Irdaiva" turi sumokėti Lietuvos oro uostams daugiau nei 200 tūkst. eurų.

"Irdaiva" ne kartą buvo patekusi ir į teisėsaugos nemalonę, o jos akcininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui kurį laiką teko praleisti už grotų.

"Irdaiva" turėjo rekonstruoti ir Nidos kultūros centrą "Agila". Dar praėjusių metų balandžio 24 d. Neringos savivaldybė pasirašė su "Irdaiva" sutartį dėl darbų, nes bendrovė laimėjo viešąjį konkursą. Darbų vertė – 7 mln. eurų. Senoji "Agila" Nidos centre nugriauta, o naujojo pastato pamatai taip ir neiškilo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) po savivaldybės kreipimosi rugpjūčio pabaigoje dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pergales "Irdaiva" šiais metais skynė ir Ignalinos atominėje elektrinėje, kai laimėjo du remonto darbų konkursus. Bendra jų vertė – 174 tūkst. eurų. Dalį darbų spėjo atlikti.

Šių metų liepos 23 d. "Irdaiva" laimėjo konkursą rekonstruoti Kultūros namus Šilutėje. Projekto vertė viršija 4 mln. eurų, darbai jau pradėti.

Vilniaus lėlių teatre "Lėlė" vis dar rekonstruojama scena ir žiūrovų salė. Praėjusiais metais skelbtą konkursą laimėjo ta pati "Irdaiva". Sutarties vertė – beveik 600 tūkst. eurų.

Dar vienas "Irdaivos" klientas – Kalėjimų departamentas. 2017 m. "Irdaiva" laimėjo konkursą rekonstruoti Alytaus pataisos namų bendrabučius. Darbai prasidėję, tik nežinia, kas juos baigs.

Užkliuvo teisėsaugai

Bendrovė "Irdaiva" ne kartą buvo patekusi ir į teisėsaugos nemalonę, o jos akcininkui ir buvusiam vadovui I.Kubiliui kurį laiką teko praleisti už grotų. Prieš dvejus metus FNTT ikiteisminiame tyrime dėl galimų neskaidrių viešųjų statybos darbų pirkimų pareiškė įtarimus "Irdaivai" dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

FNTT tuomet atliko ikiteisminį tyrimą dėl ES lėšomis vykdytų projektų Respublikinėje Kauno ligoninėje ir Palangos šilumos tinkluose, taip pat dėl Turto banko vykdyto 27,5 mln. eurų vertės Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto. Tarnybos teigimu, viena iš ikiteisminio tyrimo akiratyje esančių Vilniuje registruotų statybos bendrovių viešųjų pirkimų metu slapta susitardavo su kitais konkurso dalyviais.

Turto bankas, remdamasis FNTT informacija, tada nutraukė Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkursą, kuriame vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu dalyviu buvo pripažintas "Irdaivos" vadovaujamas konsorciumas.

Konkurencijos taryba 2017 m. pabaigoje skyrė PST 8,514 mln. eurų, o "Irdaivai" – 3,686 mln. eurų baudas už tai, kad įmonės susitarė kartu dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos 2013–2015 m. skelbtuose mokyklų ir darželių atnaujinimo konkursuose.

„Prieš kurį laiką buvo tam tikrų iššūkių, reikėjo projektą koreguoti, kad galėtų viskas sklandžiai vykti. Yra šioks toks atsilikimas nuo pirminio grafiko, bet dabar darbai vyksta sklandžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Šimašius.

Vilniaus meras sakė nenorįs pasakyti tikslaus mėnesio, kada baseinas turėtų būti atidarytas.

„Kitais metais bus, aš mėnesio dabar nenoriu pasakyti, bet kitais metais bus atidarymas. Linkiu, kad tai būtų ne metų pabaigoje“, – sakė R. Šimašius.

Yra šioks toks atsilikimas nuo pirminio grafiko, bet dabar darbai vyksta sklandžiai.

Statybų bendrovės „Irdaiva“ vadovas Vitas Lopinys sakė,kad jau yra baigti betonavimo darbai ir šiuo metu vyksta stogo metalo montavimo darbai.

„Šią akimirką pradeda užsidaryti pats objektas, montuojamos sienos ir sumontavus stogą pereisime prie stogo dangos dėjimo. Po kelių mėnesių iš esmės atvirų konstrukcijų neturėtų būti. Turėtume išeiti į uždarą erdvę“, – sakė V. Lopinys.

Pasak V. Lopinio, didelė problema, susijusi su stogo metalo konstrukcijų laikymu, buvo iškilusi praėjusiais metais, tačiau ją pavyko išspręsti.

„Gerai, kad tą problemą nustatėme būtent toje stadijoje. Buvo sunkus darbas, (...) kaip problemą išspręsti nekeičiant esminių pastato parametrų. Tai pavyko. Dokumentacija ir faktiniai sprendimai priimti pakankamai laiku. Dabar mes galime pilnu pajėgumu vykdyti darbus“, – teigė V. Lopinys.

Jo teigimu, šiuo metu yra baigta apie pusę statybos darbų.

Naująjį daugiafunkcį sveikatinimo centrą stato konkursą laimėjusi ūkio subjektų grupė: bendrovės „Irdaiva“, „Axis Power“, „Mitnija“, „HCS Baltija“ ir „Montuotojas“.

Bendra projekto vertė siekia 21,8 mln. eurų.

Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė BNS patvirtino, kad generalinė statybos  rangovė įmonė „Irdaiva“ prašo jai priteisti 128,5 tūkst. eurų. 

„Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys BNS sakė, kad atliekant statybos darbus paaiškėjo, jog techniniame projekte dėl betonavimo darbų ir armatūros įsivėlė klaidų.

„Buvo diskusija, susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybe, jų atstovais – Vilniaus vystymo kompanija. Nerasta bendrų taškų. Todėl manydami, kad esame teisūs, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pagal techninį projektą tai traktuojama kaip papildomi darbai, dėl to kreipėmės į teismą priteisti šią sumą“, – teigė V. Lopinys.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad verslo bylinėjimasis su viešuoju sektoriumi „yra kasdienybė“, kai nepavyksta pasiekti sutarimo.

„Pats techninis sprendimas yra priimtas, nesutarimas yra tik dėl apmokėjimo už jį galimybių“, – BNS teigė P. Poderskis.

Savivaldybės atstovai jau anksčiau pripažino, kad pernai vasarą pradėtos Lazdynų baseino Vilniuje statybos nebus baigtos laiku tiek dėl techninių kliūčių, tiek ir dėl diskusijų su rangovais dėl suplanuotų statybos detalių – sieninių plokščių, kad šios atitiktų europinius reikalavimus, bet kainuotų brangiau.

V. Lopinys sako, kad nuo pernai rudens kilus ginčų dėl techninių sprendimų, dalis darbų buvo sustabdyta.

„Tie darbai, kurie nebuvo susiję su techninio projekto sprendinių tikslinimais, keitimais, vyko toliau ir tebevyksta. Bet esminis buvo klausimas stogo konstrukcijos – kol jis nebuvo išspręstas, toje dalyje fiziškai negalėjome daryti darbų, nes kilo grėsmė pastato stabilumui, tai buvo saugumo klausimai“, – aiškino jis.

P. Poderskis anksčiau pripažino, kad dėl trukdžių darbai nebus baigti trečiąjį 2018 metų ketvirtį, kaip planuota anksčiau, o tik 2019-ųjų pradžioje. Vis dėlto dabar V. Lopinys mini vėlesnį terminą.

„Šis ginčas niekaip neįtakos statybos, nes diskusijai iškilus nestabdėme darbų, nors tai galėjome daryti pagal galiojančius teisės aktus, bet atsižvelgėme, kad tai – visuomeninės svarbos objektas (...). Atsižvelgiant į pakeitimus, 2019-aisiais darbai bus baigti. Bet pagal tai, ką matome, be jokios abejonės, ne metų pradžioje, o antrojoje metų pusėje baseinas veiks“, – sakė jis.

Sovietmečiu statytas Lazdynų baseinas nugriautas pernai rugpjūtį, naująjį baseiną už 21,8 mln. eurų stato bendrovės „Irdaiva“ vadovaujamas konsorciumas, kuriame taip pat dalyvauja „Axis Power“, „MG Baltic“ valdoma „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojas“.

Sutartyje buvo numatyta, kad naujojo baseino statybos turėtų būti baigtos iki 2018-ųjų pabaigos. Sporto kompleksą projektavo bendrovė „Cloud architektai“ su olandų įmone „Slangen+Koenis International“.

„Irdaiva“ su bendrove „Statybų kodas“ laimėjo ir kito, mažesniojo baseino Fabijoniškėse statybų konkursą, jis už 3,1 mln. eurų turėjo būti užbaigtas iki šių metų balandžio, tačiau darbai taip pat vėluoja – baseinas dar neatidarytas.

Dėmesio centre – nubaustieji

Karščiausiu konferencijos diskusijų pagrindu tapo "Kauno dienoje" aprašytas Konkurencijos tarybos sprendimas dvi statybos bendroves "Irdaiva" ir "Panevėžio statybos trestas" (PST) nubausti milijoninėmis baudomis.

Konkurencijos taryba konstatavo, kad šios įmonės kaltos tuo, jog pateikė bendrą pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose. Už tai bendroves nubaudė 8,5 mln. eurų ir 3,7 mln. eurų baudomis, kurios yra lygios 10 proc. 2016 bendrųjų metinių pajamų.

Konkurencijos tarybai konferencijoje atstovavusi Jolanta Ivanauskienė turėjo išsklaidyti kilusią sumaištį, ar įmonėms išvis verta rizikuoti ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos sutarties (JVS) pagrindu. Verslininkai nuogąstavo, kad praktiškai kiekvienu JVS pagrindu galima įžvelgti tariamą konkurencijos ribojimą.

"Ta pati sutartis gali duoti visiškai priešingus rezultatus", –  verslininkų nuogąstavimams praktiškai pritarė J.Ivanauskienė, tačiau iš esmės gyrė ir skatino įmonių bendradarbiavimą.

Dviejų galų lazda

Konkurencijos tarybos narė teikė sveikintinus JVS pavyzdžius: kai įmonės sujungia jėgas, kad atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, nes kitaip po vieną negalėtų dalyvauti; kai įmones vienija tas pats ekonominis interesas.

"Kai tiekėjai atskirai negali pateikti pasiūlymų. Įmonei trūksta pajėgumų, pagal konkrečias pirkimo sąlygas, nors rinkoje ji teikia ir panašias paslaugas. Tikrai nebus problemos, jei tokia įmonė susijungs su panašaus likimo įmone ir pasiūlymą teiks kartu. Taip konkurencija didėja", – konferencijoje dėstė J.Ivanauskienė.

Sprendžiant pagal konferencijos dalyviams kilusius klausimus po Konkurencijos tarybos narės nubrėžtų gairių, susidarė įspūdis, kad viešųjų pirkimų labirintas, ypač JVS pagrindu, tik dar labiau susuko visiems galvas, nei paaiškėjo tiesiausias kelias.

J.Ivanauskienė faktiškai kiekvieną prieš tai išsakytą sveikintiną JVS pavyzdį pateikė ir iš kitos pusės – kaip ribojantį konkurenciją, o tai jau Konkurencijos įstatymo pažeidimas.

"Viešųjų pirkimų dalyviui yra pareiga įsivertinti savarankiško dalyvavimo galimybę. Jei gali konkuruoti, tai ir konkuruok", –  įsivertinimo prievolę pabrėžė J.Ivanauskienė, tačiau konferencijos dalyviams pritrūko aiškių įsivertinimo kriterijų.

"Ar "pakankamai naujo pobūdžio pažeidimas" Konkurencijos taryboje buvo tinkamai ištirtas prieš priimant nutarimą skirti milijonines baudas?

Pritrūko laiko

Konferencija "Kaip nepasiklysti viešųjų pirkimų labirintuose"  sutapo su diena, kai Vilniaus apygardos administracinių bylų teismą pasiekė Konkurencijos tarybos raštas. Kaip žinoma, jau minėtos milijoninėmis baudomis nubaustos bendrovės kreipėsi į teismą.

Teismas skundus priėmė ir nustatė Konkurencijos tarybai Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą pateikti atsiliepimus į nubaustų statybos bendrovių skundus, taip pat pateikti Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo medžiagą. Nubaustų bendrovių atstovai stebėjosi, kad Konkurencijos taryba nespėjo teismui parengti atsiliepimo.

"Užuot teismo nustatytu laiku pateikusi atsiliepimus ir tyrimo medžiagą, Konkurencijos taryba išsiuntė teismui raštą, kuriame nurodė, kad "nutarime analizuojamas gana naujo pobūdžio pažeidimas Konkurencijos tarybos praktikoje, todėl Konkurencijos tarybai reikia daugiau laiko, kad galėtų tinkamai atsakyti į pareiškėjų argumentus", – stebėjosi bendrovės "Irdaiva" generalinis direktorius Vitas Lopinys.

Konkurencijos taryba teismo paprašė pratęsti įstatymais numatytą laiką atsiliepimui. Sprendimą bausti bendroves Konkurencijos tarnyba priėmė pernai gruodį. Verslininkų nuomone, šio sprendimo pagrindu parašyti atsiliepimą teismui nėra labai sudėtinga, tačiau tarnyba nespėja to padaryti.

Ieško baudai argumentų?

Konkurencijos tarybos neskubėjimas sukėlė statybų bendrovei pagrįstų įtarimų. "Kyla retorinis klausimas: kaip su teisinės valstybės principu ir nekaltumo prezumpcija dera Konkurencijos tarybos pozicija, kad laiko skirti didžiausias baudas pakako, o  pagrįsti pernai gruodį priimto nutarimo teisėtumą laiko nepakako, net praėjus daugiau kaip mėnesiui po baudžiamojo nutarimo priėmimo?" – stebėjosi verslininkai.

Jiems užkliuvo Konkurencijos tarybos formuluotė: "Nutarime analizuojamas gana naujo pobūdžio pažeidimas Konkurencijos tarybos praktikoje." Ši formuluotė suformulavo dar daugybę klausimų: "Ar "pakankamai naujo pobūdžio pažeidimas" Konkurencijos taryboje buvo tinkamai ištirtas prieš priimant nutarimą skirti milijonines baudas?

Ar tik po nubaustų bendrovių skundų teismui pateikimo Konkurencijos taryba pagaliau atsitokėjo, kad valstybės institucijos nutarimas turi būtų motyvuotas ir paremtas tyrimo medžiaga. Kodėl teismo reikalautos tyrimo medžiagos, kuria neva rėmėsi Konkurencijos taryba skirdama baudas, ji nesugebėjo laiku pateikti? Ar tai reiškia, kad Konkurencijos taryba pirma nubaudė, o tik po to ėmė aiškintis, už ką, ir ieškoti argumentų baudai?"

Siekis atgrasyti nusižengti

Konkurencijos tarybos narė J.Ivanauskienė pripažino, kad panašios praktikos ir vertinimo, kaip jau įvyko su bendrovėmis PST ir "Irdaiva", nėra. "Praėjusių metų byla – pirmoji tokia Lietuvoje. Europos mastu tokių bylų taip pat nėra daug", – pripažino J.Ivanauskienė.

Milijoninių baudų skyrimą minėtoms bendrovėms Konkurencijos tarybos atstovė aiškino kone parodomuoju pavyzdžiu: "Kad ateityje tai padėtų atgrasyti nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų. Jūsų minimu atveju Konkurencijos taryba, skirdama sankcijas, atsižvelgė į su padarytu pažeidimu susijusias įmonių pajamas, tai, kad įmonės buvo susitarusios nekonkuruoti net 24 pirkimuose, o pažeidimas truko dvejus metus."

Statybų bendrovės Konkurencijos tarybai pateikė net keturių nepriklausomų ekspertų išvadas, kurios esą pagrindė bendrovių sprendimą viešuosiuose pirkimuose dalyvauti JVS pagrindu.

"Mes, kaip įmonė, pateikėme įrodymus, kad mūsų įmonės fiziškai negalėjo atlikti pirkimuose numatytų darbų. Tai buvo padaryta labai aiškiu pagrindu – paimta sąmata, joje numatytas būtinas darbo valandų skaičius ir palyginta su tuo metu turėtais darbuotojais; paimtas darbų kiekis, numatytas pirkime, ir paimti tuo metu turėti kiti projektai. Šie įrodymai buvo pateikti Konkurencijos tarybai. Keturi skirtingi ekspertai vertino šiuos įrodymus – Konkurencijos taryba kvalifikuotų ekspertų vertinimus ignoravo. Ar sąžininga įmones bausti tokio dydžio baudomis, kurios fiziniam asmeniui prilyginamos baudžiamosios bylos ribose skiriamomis baudomis?" – konferencijoje replikavo nubaustų įmonių atstovai.

Ignoravo ekspertus?

Konkurencijos tarybos atstovė konferencijos dalyvius mėgino raminti, kad ne visais jungtinių sutarčių sudarymo atvejais yra ribojama konkurencija.

Priešingai, jeigu bendradarbiauja ir bendrą pasiūlymą teikia įmonės, kurios savarankiškai pateikti atskirų pasiūlymų neturi galimybės, konkurencija, joms pateikus bendrą pasiūlymą, viešajame pirkime padidėja. Taigi, nėra pagrindo drausti visų jungtinės veiklos sutarčių.

"Vis dėlto įmonės turėtų įsivertinti bendro dalyvavimo riziką, ypač tais atvejais, kai bendradarbiauja stambios, rinkoje lyderiaujančios bendrovės, pirkimo objektas nėra sudėtingas ar didelės apimties, jei bendrovės nepatiria sunkumų vykdydamos kitus panašius projektus savarankiškai. Tokiais atvejais įmonėms, teikiančioms bendrą pasiūlymą, kyla rizika pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus", – "Kauno dienai" Konkurencijos tarybos poziciją gynė J.Ivanauskienė.

Baudomis apdalytų bendrovių argumentai atrodė ne mažiau įtikinami. "Jeigu konkurencijos taryba ignoruoja objektyvius ekspertų įvertintus įrodymus, tai kaip dar kitaip galima apginti savo poziciją? Jeigu mūsų nemaža apyvarta, turime daug darbininkų, tačiau jie tuo metu yra užimti, bet norime dalyvauti konkurse, esant tam tikram darbininkų užimtumui, tai ties kokiais įrodymais turėtume susikoncentruoti?" – klausė bendrovės "Irdaiva" generalinis direktorius Vitas Lopinys.

Konkurencijos tarybos atstovė atremia, esą buvo atsižvelgta ir buvo vertinti visi baudomis nubaustų įmonių argumentai. "Tai, kad su įmonių pateikta pozicija Konkurencijos taryba nesutiko, nereiškia, kad vertinimas nebuvo atliktas. Šiuo metu visus įmonių pateiktus argumentus vertina teismas, kuris, išnagrinėjęs bylą, pateiks poziciją, ar Konkurencijos tarybos nutarimas ir jį grindžiantys argumentai yra pagrįsti", – galutinio sprendimo prievolę, perduotą teismui, pabrėžė J.Ivanauskienė.

Trūksta aiškumo

Panašu, kad šios istorijos išaiškinimo nekantriai laukia ne tik su skirtomis baudomis nesutinkančios statybų bendrovės, bet ir daugybė viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių ir ypač statybų sektoriuje.

Konferencijos "Kaip nepasiklysti viešųjų pirkimų labirintuose" dalyviai neslėpė susidariusio įspūdžio, kad Lietuvos Respublikoje nėra jokio teisinio reglamentavimo, aiškiai apibrėžiančio ūkio subjektų bendradarbiavimo viešuosiuose pirkimuose teisėtumo arba ne klausimus.

Konkurencijos tarybos rekomendacijos įsivertinti konkurencijos ribojimo rizikas, objektyvius veiksnius, lemiančius galimą konkurencijos ribojimą, konferencijos dalyviams kėlė vis papildomų klausimų. Galiausiai nuskambėjo prašymas visus saugiklius rizikoms įsivertinti surašyti į aiškų ir visiems prieinamą dokumentą.

"Žiūrėsime, ką galime dėl aiškesnių gairių padaryti", –  verslininkų pasiūlymą priėmė Konkurencijos tarybos atstovė.

Nemalonios kalėdinės "dovanos"

Konkurencijos taryba prieš pat Kalėdas baigė narplioti daugiau nei metus trukusį tyrimą dėl statybų bendrovių "Irdaiva" ir "Panevėžio statybos trestas" (PST) galimų kartelinių susitarimų, mat šios dvi įmonės vienos perkančiosios organizacijos viešuosiuose konkursuose dalyvavo susivienijusios į konsorciumą, ką, beje, darė ir kiti šių konkursų dalyviai.

Konkurencijos taryba konstatavo, jog šios įmonės kaltos tuo, kad "pateikė bendrą pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose, nors turėjo realią galimybę dalyvauti juose savarankiškai, ir taip sumažino pasiūlymus pateikusių dalyvių skaičių".

Todėl už šį esą konkurenciją ribojantį susitarimą PST skyrė 8,5 mln. eurų, o "Irdaivai" – 3,7 mln. eurų baudas, o tai yra 10 procentų 2016 m. bendrųjų įmonių metinių pajamų.

"Bendrovės "Irdaiva" ir PST susitarė bendrai dalyvauti ir nekonkuruoti 24 Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose mokyklų ir darželių atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose. Įvertinusi ilgametę bendrovių patirtį statybos srityje, įgyvendintų projektų apimtis, pobūdį, mastą ir rinkos ypatumus, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad 2013–2015 m. vykusiuose pirkimuose abi statybų įmonės realiai galėjo dalyvauti atskirai ir varžytis tarpusavyje", – Konkurencijos tarybos interneto svetainėje cituojamas jos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Š. Keserauskas/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Perlenktos lazdos principas

Konkurencijos tarybos sprendimas šokiravo nubaustąsias įmones, kurios įsitikinusios, kad kaltinimas neatitinka realybės, be to, yra ne tik nepagrįstas, bet ir kelia grėsmę visam statybų sektoriui.

Anot PST generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus, per visą jo darbo praktiką Viešųjų pirkimų tarnyba dėl kelių ūkio subjektų pajėgumų suvienijimo niekada neturėjo jokių pretenzijų.

"Bet štai atėjo Konkurencijos taryba ir mums išrašė baudos kvitą", – liūdnai pajuokavo D.Gesevičius.

"Konkurencijos tarybos nutarimas mums buvo visiškai netikėtas. Nesuprantama, kodėl vietoj to, kad būtų skatinama konkurencija, dabar ją bandoma riboti, eliminuojant įmones, neturinčias tam tikrų specifinių pajėgumų ar žinių, kurių reikėjo šiems pirkimams. Juk mes realiai įvertinę savo galimybes atlikti perkamus darbus matydavome, kad paraišką galėsime pateikti tik tokiu atveju, jeigu bendradarbiausime su pajėgiu partneriu įstatymuose numatytomis sąlygomis", – tikino bendrovės "Irdaiva" generalinis direktorius Vitas Lopinys.

Ydingos konkurso sąlygos

PST atstovaujantis advokatas Marius Juonys pabrėžė, kad Vilniaus vystymo kompanijos organizuotiems viešiesiems pirkimams buvo būdinga specifinė procedūra, vadinamasis kvalifikacinės atrankos etapas, kai teisė dalyvauti pirkime būdavo suteikiama tik trims tiekėjams, kurie įveikdavo tą kvalifikacinę atranką.

"O realiai viską lemdavo įvykdytų panašaus pobūdžio sutarčių skaičius. Ir tokios sąlygos skatino tiekėjus kooperuotis. Tad į konkurso pasiūlymų pateikimo etapą patekdavo tik jungtinės veiklos pagrindu bendradarbiaujančios įmonės. Nes veikdamas vienas, nebūtum konkurencingas. Šiuo atveju, manome, kad įmonės elgėsi racionaliai. Mūsų manymu, tas kooperavimasis suteikia galimybę dalyvauti konkurse, pereiti atrankos etapą ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo, ir jis tik dar labiau padidina konkurenciją, o ne ją eliminuoja", – įsitikinęs advokatas M.Juonys.

Anot advokato, praėjus savaitei po Konkurencijos tarybos nutarimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Vilniaus vystymo kompanijos praktika taikyti sutarčių skaičių, kaip kvalifikacinės atrankos kriterijų, yra ydinga.

"Koks skirtumas, ar esi įgyvendinęs 50 ar 45 tokias sutartis? Bet tiekėjai, norėdami konkuruoti, priversti kooperuotis ir tai yra vienintelis būdas pagerinti kvalifikacinės atrankos kriterijų, padidinant sutarčių skaičių, o tai padaryti galima tik pritraukiant kitą partnerį. Čia yra geras pavyzdys, kai problemą sukuria neadekvačios pirkimo sąlygos, o kaltė suverčiama ūkio subjektams, nors jie elgėsi taip, kaip perkančioji organizacija reikalavo", – pabrėžė M.Juonys.

Pasitelkė nepriklausomus ekspertus

Konkurencijos tarybos skaudžiai nubausta bendrovė "Irdaiva" pasitelkė nepriklausomus ekspertus savo tiesai įrodyti.

Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, prof. Sigitas Mitkus ėmėsi tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar bendrovė "Irdaiva" laimėjimo atveju pagal savo turimus darbuotojų išteklius be kitų bendrovių pagalbos galėjo įvykdyti sutartis.

"Tuo tyrimu vienareikšmiškai nustatyta, kad "Irdaiva" be kitų bendrovių pagalbos negalėjo to atlikti. Situacija buvo tokia, kad jie pateikdavo bendras paraiškas viešajam konkursui kartu su PST. Ir čia nėra nieko blogo, juolab tai neprasilenkia su įstatymais. Įstatymas leidžia pateikti bendrą pasiūlymą, susijungus bendrai jungtinei veiklai. Konkurencijos taryba kažkodėl išmąstė, kad nors įstatymas tai ir leidžia, įmonės neva turėjo tikslą apriboti konkurenciją", – dienraščiui teigė S.Mitkus.

Konkurencijos tarybos manymu, didesnė konkurencija būtų buvusi, jei bendrovės konkursuose būtų dalyvavusios atskirai.

"Nepaisant to, ar tos įmonės būtų viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios kartu ar atskirai, galutiniame etape konkurso sąlygos buvo tokios, kad buvo svarstomi tik trys kainos pasiūlymai. Jų susijungimo motyvas ir buvo, kad jie apskritai pakliūtų į konkursą", – pabrėžė S.Mitkus.

S.Mitkaus teigimu, visoje ES viešųjų pirkimų teisė yra labai panaši ir tai pirmas atvejis Lietuvoje ir veikiausiai Europoje, kai įmonės nubaustos esą dėl konkurencijos ribojimo ir joms skirtos tokio dydžio baudos.

"Deja, mums taip pat nesuprantama ir Konkurencijos tarybos pozicija atmesti visus nepriklausomų ekspertų argumentus, nors jie aiškiai pasakė, kad tik bendradarbiaudama "Irdaiva" galėjo dalyvauti pirkimuose. Jaučiamės baudžiami už tai, kad teikėme paslaugas skaidriai, viešai deklaravę bendradarbiavimą, o ne jį slėpdami", – piktinosi bendrovės "Irdaiva" vadovas V.Lopinys.

Laikosi savo pozicijos

Tačiau Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Daumantas Grikinis įsitikinęs, kad bendrovės "Irdaiva" ir PST "turėjo realią galimybę dalyvauti konkursuose savarankiškai ir viena su kita konkuruoti", tačiau pripažino, kad jungtinė veikla yra teisėtas veiklos modelis.

"Visgi, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ūkio subjektai, kurie yra pajėgūs dalyvauti viešuosiuose pirkimuose atskirai, neturėtų jungtinės veiklos sutartimis naudotis kaip priemone riboti konkurenciją, nes taip užkertamas kelias perkančiajai organizacijai rinktis iš daugiau viešojo pirkimo dalyvių ir taip gauti geriausią kainos pasiūlymą. Konkurencijos taryba vertino visus bendrovių argumentus, tačiau, Konkurencijos tarybos vertinimu, bendrovės neįrodė, jog jų bendradarbiavimas ir jungtinės veiklos sutarčių sudarymas buvo objektyviai būtinas. Priešingai, nustatyta, jog tokiu būdu buvo siekiama riboti konkurenciją", – laikėsi pozicijos D.Grikinis.

Advokatų kontoros "Sorainen" advokatas partneris Daivis Švirinas įsitikinęs, jog šiuo atveju dėl "Irdaiva" ir PST bendradarbiavimo nei Vilniaus vystymo kompanija, nei kiti tiekėjai, nei tuo labiau vartotojai nepatyrė ir, objektyviai vertinant, negalėjo patirti žalos.

D. Švirinis/ Asmeninio archyvo nuotr.

"Visų analizuotų konkursų atveju į antrą pirkimo etapą Vilniaus vystymo kompanija pakviesdavo tris tiekėjus, kurie turėdavo geriausią kvalifikaciją. Visi trys į antrą etapą patekę tiekėjai pateikdavo kainos pasiūlymą, o laimėdavo tas, kuris pasiūlydavo geriausią kainą. Ar "Irdaiva" ir PST būtų bendradarbiavusios, ar ne, ši situacija nebūtų pasikeitusi", – tvirtino D.Švirinas.

Atvers Pandoros skrynią?

Statybų bendrovėms dėl susijungimo Konkurencijos tarybos skirtos kosminės baudos šokiravo ir kitų asocijuotų verslo struktūrų atstovus. Santechnikų asociacijos vadovas Juozas Marciulaitis vienareikšmiškai neigiamai vertino šį Konkurencijos tarybos veiksmą.

"Įstatymai įmonių susijungimus, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose, leidžia, bet Konkurencijos taryba tai interpretuoja kaip draudžiamą veiksmą. Jei šis precendentas vis dėlto įvyks, Konkurencijos taryba atvers Pandoros skrynią. Tada jau bus galima susidoroti su kuo tik nori. Tik klausimas, kaip visa tai gražiau įforminti. Čia ne tų dviejų statybos bendrovių, bet visos Lietuvos verslo klausimas. Juk trečdalis šalies bendrovių bendradarbiauja tokiu principu. Ar įsivaizduojate, kokiam skaičiui bendrovių galima tą "nusikaltimą" pritaikyti?" – piktinosi J.Marciulaitis.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Hidrostatyba" vadovas Jonas Dumašius. Esą, jei verslui norime padaryti žalą, tada šis sprendimas tinkamas.

"Manau, tai – politinis sprendimas, nes dirbti pagal jungtinę veiklą nedraudžiama. Tokiu atveju reikia pasakyti, kad negalima sudaryti jungtinės veiklos sutarčių ir kartu dirbti, tuomet viskas būtų aišku. Nesvarbu, kad galima dalyvauti atskirai, tačiau ar visada įvertinami tie dalykai, kad tuo pačiu metu turima ir kitų objektų, su kuriais dirbama. Kai dalyvauji konkurse, nežinai, ar pasiseks, tad dalyvauji kuo daugiau konkursų. Manau, kad Konkurencijos tarybos sprendimas – didžiausia neteisybė. Bendrovės parodė, kad susijungusios nori laiku ir kokybiškai padaryti darbą, tad kodėl reikia jas bausti?" – klausė įmonės "Hidrostatyba" vadovas.

J.Dumašius pabrėžė, kad tokiu atveju galima nubausti visus, nes yra daug įmonių, kurios konkursuose dalyvauja sudariusios jungtinės veiklos sutartis. Be to, yra daug aplinkybių, kodėl įmonės susijungia, pavyzdžiui, kokybė, laiko stoka, konkurso sąlygos, kiti užsakymai.

Tiki teisingumu ir sveiku protu

Advokato D.Švirino teigimu, šis Konkurencijos tarybos nutarimas ir skirtos milžiniškos baudos sukūrė nežinomybę daugeliui įmonių. Ir pripažino, kad nutarimas aktualus ne tik statybų sektoriui, bet ir visiems kitiems verslo sektoriams, kuriuose įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

"Esant tokiai Konkurencijos tarybos pozicijai, kol kas verslas neturi aiškių gairių, realių ir nedviprasmiškų atsakymų, kokiais gi atvejais įmonės turi teisę sujungti savo pajėgumus su jungtinės veiklos partneriu", – pastebėjo D.Švirinas.

"Esu tikras, kad sveikas protas nugalės ir Konkurencijos tarybos skirtos baudos bus anuliuotos. Lietuvoje teisingumą vykdo teismas. Konkurencijos taryba išsakė savo nuomonę. Mes žinome, kaip tuo klausimu pasisakė ES Teisingumo Teismas, žinome Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, todėl tikimės, kad viskas bus gerai. Čia – beprecedentis atvejis, nes mūsų valstybėje nei tokių kaltinimų verslo įmonėms, nei tokių baudų dar nėra buvę", – teigė PST generalinis direktorius D.Gesevičius.

Konkurencijos tarybos nutarimas yra apskųstas pirmosios instancijos teismui. Jeigu šio teismo sprendimas bus nepalankus, įmonės dar turės galimybę teikti apeliaciją.

Taip pat, atsižvelgiant į formuojamos praktikos naujumą Lietuvoje ir į tai, kad ši praktika liečia ne tik dvi įmones, bet ir daugelį kitų verslų subjektų, svarstoma galimybė ir dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Faktai

Jungtinis įmonių bendradarbiavimas yra gana dažnas reiškinys ne tik tarp statybų darbus atliekančių įmonių, bet ir įmonių, kurios atlieka kitus darbus – greitkelių, kelių tiesimo, pamatų bei dangos klojimo, elektros laidų tiesimo bei įrengimo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) skelbiamais duomenimis, 2014–2016 m. 34 proc. tiekėjų, su kuriais viešuosiuose pirkimuose buvo pasirašytos sutartys, buvo ūkio subjektų grupės. Tad daugiau nei trečdalis įmonių statybų bei kelių darbų sektorių viešuosiuose pirkimuose laimėdavo tuomet, kai sujungdavo savo pajėgumus su kitomis įmonėmis. Remiantis VPT statistika, įmonių grupių sudarytų sutarčių vertės dalis 2014–2016 m. laikotarpiu išaugo 11 proc., o vertė – 2,5 karto. Metinė statybų rinka siekia apie 1,5 mlrd. eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praeitų metų pabaigoje pasisakė, kad "Vilniaus vystymo kompanijos" (VVK) pirkime taikyta kvalifikacinės atrankos procedūra vertė dalyvius kooperuotis. Byloje analizuotos VVK pirkimo sąlygos, kiek tai susiję su patekimu į antrą pirkimo etapą, buvo identiškos Konkurencijos tarybos analizuotų pirkimų sąlygoms. Pasak LAT, tokiu atveju, kaip teismo nagrinėjamoje byloje, kuomet yra iškeliami labai žemi kvalifikacinės atrankos kriterijai be jokių maksimalių verčių, tiekėjų atrinkimas gali lemti dirbtinį jų jungimąsi. Ši teismo nutartis buvo priimta praėjus kelioms dienoms po KT nuosprendžio statybininkams.

PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius nesutinka nei su Konkurencijos tarybos baudos skyrimo motyvais, nei su jos dydžiu.

„Kad skųsime, tai aišku. Be abejonės. Mes dar turime panagrinėti medžiagą (...) Manau, kad tai yra kvailybė. Vertinu kaip neteisingus išvedžiojimus – 8,5 mln. nei iš šio nei iš to. Pažiūrėkite, kokie kontraktai buvo – jie buvo smulkūs kontraktai. Vienu žodžiu, cirkas“, – BNS sakė D. Gesevičius.

Paklaustas, ar PST buvo sudaręs neleistiną susitarimą su „Irdaiva“, D. Gesevičius atsakė neigiamai: „Nebuvo.“

„Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys taip pat teigė, kad bendrovė skųs baudą.

„Vienareikšmiškai. Per nustatytą 20 dienų terminą skųsime. Nesutinkame su sprendimu, tai visiškas absurdas. (...) Atmetame bet kokią faktinę galimybę apie tai, kad mes šitoje vietoje turėtume sumokėti baudą. Tikiu, kad Lietuvoje yra dar teisingumas. Tikiu iš teisinės ir iš moralinės pusės, kad laimėsime“, – BNS sakė V. Lopinys.

Jis atmetė galimybę, kad abi bendroves siejo neleistinas susitarimas.

„Jokio kartelio nebuvo, mus baudžia už tai, kad stengėmės atvirai, skaidriai rinkoje ir dalyvauti konkursuose. Nei teisiškai, nei faktiškai, nei finansiškai nepagrįstas sprendimas“, – teigė „Irdaivos“ vadovas.

V. Lopinio žodžiais, nepagrįstu sprendimu bandoma kurti precedentą, kuris aktualus „ne tik mūsų įmonei, statybos sektoriui, bet visai rinkai, bet kokiam jos segmentui.“

Konkurencijos taryba PST ketvirtadienį skyrė 8,514 mln. eurų, o „Irdaivai“ – 3,686 mln. eurų baudą. Įmonėms skirtos maksimalios baudos.

Tarybos nutarime rašoma, kad PST ir „Irdaiva“ susitarė kartu dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos 2013–2015 metais skelbtuose mokyklų ir darželių atnaujinimo konkursuose.

Abi įmonės laimėjo 11 pirkimų, kurių bendra vertė – maždaug 18 mln. eurų, tačiau ne visi projektai buvo įgyvendinti. PST ir „Irdaivai“ nepavyko pradėti dviejų apie 3,9 mln. eurų vertės projektų.

Abi įmonės laimėjo ir jau įgyvendino 7 maždaug 9,3 mln. eurų vertės projektus Vilniuje – atnaujino lopšelį-darželį „Ramunėlė“ (už 0,8 mln. eurų), „Žaros“ (1,78 mln. eurų), Trakų Vokės (1,77 mln. eurų), Šeškinės (2,32 mln. eurų) vidurines mokyklas, „Laisvės“ (1,25 mln. eurų) ir Senvagės (0,95 mln. eurų) gimanzijas, Karoliniškių polikliniką (0,43 mln. eurų).

Bendrovės dar įgyvendina 2 projektus – atnaujina Fabijoniškių (2,17 mln. eurų) ir „Sietuvos“ vidurines mokyklas (2,65 mln. eurų), o 2 projektų Vilniuje dar nepradėjo – Aleksandro Puškino mokyklos (1,73 mln. eurų) ir Pilaitės gimnazijos pastatus (2,17 mln. eurų).

D. Vilytė: baudos bus signalas visai rinkai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė mano, kad statybų bendrovėms „Panevėžio statybos trestas“ (PST) ir „Irdaiva“ skirtos milijoninės baudos už kartelinį susitarimą bus signalas visai statybų rinkai.

„Tendencijos buvo susijusios ne tik su šiomis dvejomis įmonėmis, bet ir šiek tiek plačiau matėme. Tai bus signalas ir atgrasymas rinkai, kad reikia konkuruoti ir laimėti garbingai, o ne susitarus ir pasidalinus rinką“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Vilytė.

Ji komentavo Konkurencijos tarybos sprendimą Vilniaus mokyklų ir darželių atnaujinimo konkursuose kartu dalyvavusioms PST ir „Irdaiva“ skirti 12,2 mln. eurų baudas. PST skirta 8,514 mln. eurų, o „Irdaivai“ – 3,686 mln. eurų bauda. Tai maksimalios baudos, sudarančios 10 proc. jų metų apyvartos.

D. Vilytės nuomone, kelių bendrovių dalyvavimas konkursuose kartu, nors jos galėtų darbus atlikti ir atskirai, yra viso statybų sektoriaus problema.

„Jos eina į bendrą veiklą, nors pagal pajėgumus gali eiti atskirai ir konkuruoti. Jie apsijungia tarpusavyje, nekonkuruoja ir sako, kad dalyvaujame kartu. Vienoje vietoje laimėsime mes, o kitoje atiduosime jums. Taip ir pasidalinama rinkama. Čia išankstiniai susitarimai. Tai yra sektoriaus problema“, – tvirtino D. Vilytė.

Konkurencijos taryba tyrimą dėl PST ir „Irdaivos“ veiklos pradėjo, VPT jai suteikus informacijos. D. Vilytė prognozuoja, kad panašių tyrimų ateityje turėtų būti ir daugiau.

Taryba ketvirtadienį pranešė, kad PST ir „Irdaiva“ susitarė kartu dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos 2013–2015 metais skelbtuose mokyklų ir darželių atnaujinimo konkursuose.

Abi įmonės laimėjo 11 pirkimų, kurių bendra vertė – maždaug 18 mln. eurų, tačiau ne visi projektai buvo įgyvendinti. PST ir „Irdaivai“ nepavyko pradėti dviejų apie 3,9 mln. eurų vertės projektų.

Reikalauti žalos atlyginimo

„Dėl įtakos spręs perkančioji organizacija, nes ji tokiais atvejais gali kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo, nes kai konkurentai užuot konkuravę tariasi, tai padidina kainą. Kiek konkrečiai padidina kainą, čia fakto klausimas, kurį bylose reikia įrodyti. Konkurencijos taryba neskaičiuoja žalos, bet mūsų sprendimas suteikia pagrindą perkančiajai organizacijai bent jau apsvarstyti tokio ieškinio galimybę“, – BNS ketvirtadienį teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Pasak jo, šis atvejis rodo, jog perkančiosios organizacijos turėtų akyliau stebėti konkursų dalyvius.

„Tai rodo, kad perkančiajai organizacijai reikia labai atidžiai numatyti konkurso sąlygas, įvertinti paraiškas konkurso dalyvių, atsižvelgiant į riziką, kad gali būti susitarimų, pakeliančių kainas. Paskui mokesčių mokėtojai sumoka per daug pinigų, pastatoma ar renovuojama per mažai mokyklų, darželių ir ligoninių. Neefektyviai panaudojami pinigai“, – tvirtino tarybos pirmininkas.

Š. Keserauskas pridūrė, jog bendrovės neturėtų naudoti jungtinės veiklos sutarčių, norėdamos paslėpti kartelius.

„Kiekviena iš tų dviejų įmonių realiai galėjo dalyvauti savarankiškai konkursuose, bet užuot konkuravusios tarpusavyje, jos suvienijo jėgas ir taip apribojo konkurenciją. Jei dalyvautų savarankiškai, tai perkančiosios organizacijos galėjo turėti daugiau konkurencingų pasiūlymų, o dabar eliminavo konkurenciją tarp savęs“, – kalbėjo Š. Keserauskas.

„Atsižvelgęs į tai, kad savivaldybė pirkimo sąlygose nustatė neproporcingus pirkimo objektui ir konkurenciją dirbtinai ribojančius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, netinkamai grindė tiekėjo nurodytos per didelės kainos priimtinumą, padarė kelis Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, teismas savivaldybės administracijai skyrė 50 tūkst. eurų baudą. Sankcijos dydis atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą ir yra pakankamai atgrasantis nuo pakartotinių pažeidimų“, - BNS apie sprendimą informavo teismas.

Sprendimą dar galima skųsti per 14 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.

Į teismą dėl alternatyvios sankcijos skyrimo kreipėsi Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri balandį Širvintų rajono savivaldybei rekomendavo nutraukti 6,85 mln. eurų vertės sporto komplekso statybos darbų sutartį su Vilniaus statybų bendrove „Irdaiva“. Anot tarnybos, patikrinus pirkimą, nustatyta pažeidimų.

Balandžio viduryje savivaldybė pranešė, kad Širvintose pradėtas statyti naujas sporto kompleksas.

Apie 6,85 mln. eurų vertės sutartį Širvintų rajono savivaldybės administracija su bendrovėmis „Irdaiva“ ir „Tiksli forma“ pasirašė 2016 metų rugpjūtį. Įmonės turi suprojektuoti ir pastatyti naują sporto kompleksą.

Kalnalaukio g. 41 planuojama statyti 5 tūkst. kv. m ploto sporto kompleksą, kuriame planuojama organizuoti šalies ir tarptautinius sporto turnyrus, varžybas.

Objektą plėtoti ketinama dviem etapais: per pirmąjį bus statomas baseino, per antrąjį - universalios sporto salės korpusas.

Apie 2,4 tūkst. kv. m ploto pastate, kuris bus statomas per I etapą, ketinama įrengti holą, priimamąjį, rūbinę, dušus, 4 takelių 25 m ilgio baseiną, 3 pirtis, administracines patalpas, kavinę, technines patalpas bei 180 kv. m ploto sporto salę. Per antrąjį - 2,6 tūkst. kv. m ploto pastatą, kuriame bus holas, rūbinės, trenerių patalpos, tinklinio, krepšinio, salės futbolo, teniso bei rankinio salė, taip pat 200 kv. m ploto treniruoklių salė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rugpjūčio 31 dieną atmetė „Irdaivos“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Teismai pripažino, kad Turto banko vasarį priimtas sprendimas nutraukti konkursą buvo teisėtas, pranešė bankas.

Rūmų pritaikymo konferencijų centrui projektą įgyvendinantis Turto bankas pernai rugpjūtį jau buvo nutraukęs konkursą, kuriam pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš jų trys neatitiko kvalifikacijos. Tuomet Turto bankas pradėjo derybas su „Irdaivos“, „Pamario restauratoriaus“ ir „LitCon“ konsorciumu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vasarį informavo Turto banką, kad vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas „Irdaivoje“, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kubilius buvo sulaikytas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė - ji siekė 27,79 mln. eurų.

Vyriausybė kovą patvirtintoje šių metų Valstybės investicijų programoje nenumatė lėšų Sporto rūmų rekonstrukcijai.

Be to, ministrų kabinetas rugpjūtį pavėlino rūmų rekonstrukcijos terminus – kongreso veiklai juos tikimasi pritaikyti iki 2021-ųjų. Anksčiau buvo numatyta, kad rūmai bus rekonstruoti 2018-aisiais, o kongresai, konferencijos ir kultūros renginiai čia vyks jau nuo 2019-ųjų.