Galutiniu ir neskundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad paskyrimo procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymų, o I. Mikelionio skundas yra nepagrįstas.

I. Mikelionis generalinio prokuroro sprendimą apskundė 2016-aisiais. Tais metais vykdytoje atrankoje į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvavo penki asmenys, tačiau, po pirminės atrankos, buvo paskelbta papildoma atranka, kurioje įvertinti dar trys pretendentai.

Į šias pareigas taip pat pretendavo dabar šio departamento pavaduotoju dirbantis Rimvydas Valentukevičius, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbantis prokuroras ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys, Vidaus tyrimų skyriui dabar vadovaujantis Raimondas Petrauskas bei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vadovas bei prokurorų profesinės sąjungos pavaduotojas Stasys Kasiulis.

Daugiausia balų atrankoje surinko I. Mikelionis ir J. Rėksnys, o M. Jovaiša dalyvavo papildomoje atrankoje. Tinkamiausiais buvo pripažinti I. Mikelionis ir J. Rėksnys, surašyta išvada buvo pateikta generaliniam prokurorui. Tačiau generalinis prokuroras nepriėmė sprendimo dėl tinkamiausiu pripažinto kandidato ir pradėjo papildomą atranką. Į ją geriausiai pasirodę prokurorai nebuvo pakviesti. Po šios atrankos tinkamiausiu kandidatu pripažintas M. Jovaiša.

Šį sprendimą apskundęs I. Mikelionis teigė, kad generaliniam prokurorui priėmus šį įsakymą buvo pažeistos pagrindinės atrankos procedūros, nebuvo užtikrintas objektyvus vertinimas ir sprendimo pagrįstumas. Teismo jis prašė įpareigoti generalinę prokuratūrą į minėtas pareigas paskirti jį.

Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą tenkino iš dalies ir 2018 metų spalio 18 dieną priėmė sprendimą panaikinti minimą įsakymą bei įpareigojo prokuratūrą iš naujo spręsti dėl tinkamo kandidato paskyrimo į nurodytas pareigas.

Tuomet šį teismo sprendimą apskundė generalinė prokuratūra, kuri LVAT prašė panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir atmesti I. Mikelionio skundą kaip nepagrįstą.

Prokuratūra savo poziciją grindė prokurorų atranką reglamentuojančiomis Prokuratūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų normomis.

„Vadovaujantis jomis, pasirašydamas skundžiamą įsakymą ir paskirdamas M. Jovaišą į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas generalinis prokuroras veikė teisėtai ir pagrįstai, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę bei neperžengdamas jos ribų“, – tuomet teigė prokuratūra.

Bylos medžiagą išanalizavęs LVAT pripažino, kad I. Mikelionio skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistos jokios teisinės normos, o generalinis prokuroras sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai bei neperžengė jam suteiktos diskrecijos ribų.

Taip pat teismas pabrėžė, kad E. Pašilis turėjo teisę į pareigas neskirti Atrankos komisijos atrinktų pretendentų ir skelbti papildomą atranką. Anot teismo, asmuo, kuriam Atrankos komisija paskyrė daugiausiai balų, neturi teisės automatiškai užimti atitinkamų pareigų.

Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šiuo įsakymu M. Jovaiša buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, kurias jis eina iki šiol.

Susipažinusi su šiuo metu dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, Generalinė prokuratūra per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo pateiks apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vadovaujantis teismine praktika, kuri susiformavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai išnagrinėjus analogišką savo esme bylą 2017 m., skirdamas asmenį į pareigas generalinis prokuroras turi diskrecijos teisę ir nėra saistomas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis prašė teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą remiantis Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvada paskirti į šias pareigas pareiškėją, t.y. patį I. Mikelionį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad generalinio prokuroro 2016 metų liepos 29 dienos įsakymas neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas, todėl pripažino jį neteisėtu, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Teismo sprendime pažymima, kad valstybės institucija turi užtikrinti skaidrumą ir jos priimamų sprendimų aiškumą ir pagrįstumą ne tik išoriniuose santykiuose, bet ir vidiniuose tarnybiniuose santykiuose. Nepakankamas priimamų sprendimų skaidrumas ir patikimumas sukuria prielaidas kvestionuoti priimamus sprendimus dėl jų subjektyvumo, nevienodo asmenų traktavimo, turi neigiamos įtakos institucijos reputacijai.

Pasak teismo, panaikinus įsakymą, prokuratūrai kyla pareiga iš naujo spręsti klausimą dėl asmens paskyrimo į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pirminėje atrankoje į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvavo penki asmenys, papildomos atrankos metu buvo įvertintas dar trijų asmenų tinkamumas eiti šias pareigas.

Į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas taip pat pretendavo dabar šio departamento pavaduotoju dirbantis Rimvydas Valentukevičius, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbantis prokuroras ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys, Vidaus tyrimų skyriui dabar vadovaujantis Raimondas Petrauskas bei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vadovas bei prokurorų profesinės sąjungos pavaduotojas Stasys Kasiulis.

Daugiausia balų atrankoje surinko I. Mikelionis ir J. Rėksnys, o M. Jovaiša dalyvavo papildomoje atrankoje. Tinkamiausiais buvo pripažinti I. Mikelionis ir J. Rėksnys, surašyta išvada buvo pateikta generaliniam prokurorui. Tačiau generalinis prokuroras nepriėmė sprendimo dėl tinkamiausiu pripažinto kandidato ir pradėjo papildomą atranką. Į ją geriausiai pasirodę prokurorai nebuvo pakviesti. Po šios atrankos tinkamiausiu kandidatu pripažintas M. Jovaiša.

Šis teismo sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Ilgametis organizuotų nusikaltimų ir korupcijos bylų prokuroras I.  Mikelionis yra išsiųstas dirbti į Moldovą, jis padės šiai šaliai kovoti su šiais nusikaltimais.

Ketvirtadienį paskelbtu teismo nuosprendžiu abu išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

„Teisėjų nuomone, jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties“, - sakė teisėjas Audrius Cininas.

Piketas prie tuometinio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vadovo Irmanto Mikelionio namų vyko 2016 metų kovo 2 dieną.

Buvusiems Seimo „tvarkiečiams“ K. Komskiui ir V. Vasiliauskui baudžiamojoje byloje buvo pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teisėjas A. Cininas atkreipė dėmesį, kad pikete dalyvavo aštuoni žmonės, todėl jam specialaus leidimo nereikėjo. Be to, pasak teisėjo, I. Mikelionis pats asmeniškai bylos, dėl kurios, kaip manoma, vyko piketas, netyrė.

Išteisinamajame nuosprendyje taip pat minima teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, remiamasi Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilniaus apylinkės prokuratūra prašė teismo du buvusius Seimo narius  pripažinti kaltais ir skirti po 12,5 tūkst. eurų baudas.

K. Komskis ir V. Vasiliauskas savo kaltę neigė ir sakė esantys nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

Prokuratūra piketą siejo su vienos baudžiamosios bylos tyrimo veiksmais. Šioje byloje prokuratūra buvo nusprendusi prašyti Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Prokuratūros manymu, piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas I. Mikelionio šeimai. V. Vasiliauskas su I. Mikelionio sutuoktine anksčiau yra dirbę toje pačioje darbovietėje, todėl žinojo šeiminę padėtį, nepilnamečius vaikus.

„Mes tikrai stengėmės pedantiškai vykdyti įstatymus. Mes tik kritikavome, o asmeniškai nei I. Mikelionio, nei I. Mikelionio šeimos įžeisti nenorėjome. Aš galvoju, kad pasiekėme savo, nes I, Mikelionio antrai kadencijai visgi nepaskyrė, manau, kad prisidėjome prie to“, – žurnalistams po nuosprendžio sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdybos narys K. Komskis.

Tuo metu V. Vasiliauskas stebėjosi prokuroro pasiūlyta bausme.

„Pagal teismų praktiką, už korupciją vidurkis 4,5 tūkstančio eurų. Tai mums siūlė tris kartus didesnę bausmę. Vadinasi, prokuroro ramybė brangiai kainuoja Lietuvoje“, – sakė V. Vasiliauskas.

Išteisintieji sakė, kad jei būtų gavę baudos bent 100 eurų, būtų kreipęsi į EŽTT.

Byloje, kurioje aiškinamasi prieš dvejus metus „tvarkiečių“ surengto piketo prie Vilniaus apygardos prokuroro Irmanto Mikelionio namų aplinkybes, kaltinimus prokurorai ketino pateikti ir Petrui Gražuliui, tačiau Seimas neleido panaikinti jo teisinės neliečiamybės.

Antradienį teismo liudyti iškviestas parlamentaras pareiškė, kad to nedarys, nes byla yra politinė.

„Seimas – jums ne autoritetas, kuris taip pat palaikė šią bylą politine byla? (...) Seimo pozicija jums ką nors reiškia, ar ne? Nutraukite šitą bylą, būkite garbingi teisėjai“, – teisme reikalavo P. Gražulis.

Jis priminė esąs politinis kalinys, todėl ir nenorintis liudyti „politinėse bylose“.

„Kadangi byla politinė, aš elgiuosi politiškai – neduoti jokių parodymų“, – pareiškė jis.

Posėdyje liudijęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Seime Juozas Imbrasas BNS tikino ir toliau besilaikantis nuomonės, jog prokuratūros ikiteisminis tyrimas dėl buvusio „tvarkiečių“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso galimos politinės korupcijos buvo politizuotas.

„Manau, kad buvo politinis spaudimas. Nes kaip mūsų pirmasis valstybės žmogus sugeba parinkti asmenis į raktines vietas – ir prokurorą, ir teisėją – ir jie priversti vykdyti tokias bylas? – dėstė J. Imbrasas.

Bylą dėl piketo jis lygino su situacija Rusijoje.

„Ar kas galėjo pagalvoti, kad piketas gali būti įvardytas kaip kažkoks spaudimas? Pas Vladimirą Putiną šiandien taip yra – susirinko žmonės Kemerovo aikštėje ir juos vadina tėvynės išdavikais“, – tikino jis.

Byloje antradienį liudijo dar keli pikete dalyvavę „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai. Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovo 2 dieną.

Ikiteisminiame tyrime P. Gražulis tikino neatsimenantis, kieno tiksliai idėja buvo rengti piketą, tačiau jis tikino, jog vieta – I. Mikelionio namai – pasirinkta siekiant atsieti protestą nuo tuo metu į pareigas neseniai paskirto generalinio prokuroro Evaldo Pašilio. P. Gražulis tikino, kad protestu siekta, jog I. Mikelionis nebūtų paskirtas antrajai kadencijai į Vilniaus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.

​Šioje byloje kaltinamieji – buvę Seimo „tvarkiečiai“ Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas – jau davė parodymus. Jie savo kaltę neigė ir sakė esantys nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

Byla bus toliau nagrinėjama gegužę, ketinama apklausti likusius liudytojus.

Baudžiamojoje byloje V. Vasiliauskui ir K. Komskiui pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

„Tvarkiečiai“ P. Gražulis, K. Komskis ir V. Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I. Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro R. Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.

Ilgametis organizuotų nusikaltimų ir korupcijos bylų prokuroras I. Mikelionis rugsėjį priimtu įsakymu išsiųstas dirbti į Moldovą, jis padės šiai šaliai kovoti su šiais nusikaltimais. Pirmadienį jis buvo atvykęs į piketo bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą ir davė parodymus.

Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovo 2 dieną.

Pasak I. Mikelionio, piketas prie jo namų surengtas praėjus dienai, kai tuomet vadovaujamas pareigas ėjęs I. Mikelionis per spaudos konferenciją paskelbė, kad Generalinė prokuratūra prašys Europos Parlamento naikinti europarlamentaro valdančiųjų „tvarkiečių“ vadovo Rolando Pakso teisinę neliečiamybę byloje dėl prekybos poveikiu.

Imunitetą turėjęs R. Paksas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Kovo 1 dieną prokuroras paskelbė, kad svarstoma galimybė kreiptis į Europos Parlamentą dėl teisinio imuniteto panaikinimo. Kovo 2 dieną tuometinės valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pranešė rengiantys piketą prie prokuroro namų. 

„Mano šeimos nariai patyrė daug nepatogumų, jie pakliuvo į stresinę situaciją, sulaukė neigiamos reakcijos iš pažįstamų, nepažįstamų žmonių, sulaukė nepatogumo iš bendruomenės Didžioje Riešėje. Piketą žmogus turi rengti teisėtai, svarbu vieta kur, piketuojama ir kokios mintys išsakomos piketo metu. Buvo kritikuojama mano veikla ir išsakyta pakankamai daug nepagrįstos informacijos apie mane ir mano šeimą“, – teismo posėdyje sakė I. Mikelionis.

Prokuroras skundėsi, kad piketuotojai nepagrįstai teigė, kad jis nesilaiko įstatymų ir politikuoja, kad iš neteisėtų lėšų pasistatė namą, darė įtaką brolio ikiteisminiam tyrimui.

„Aš viešas asmuo, mano brolis nėra viešas asmuo. Kol nėra apkaltinamojo nuosprendžio, galioja nekaltumo prezumpcija. Kartais informacija buvo pateikta kaip nuomonė, kartais – kaip kategoriška išvada. Informacija buvo pateikta žiniasklaidai“, – sakė I. Mikelionis.

Prokuroras teigė paties piketo nematęs, nes tuo metu buvo savo darbo vietoje, Generalinėje prokuratūroje ir apie prie savo namų Didžiojoje Riešėje vykstantį piketą sužinojo iš kitų asmenų ir žiniasklaidos.

Pasak prokuroro, piketu prie jo namų žala padaryta ir jo pavaldiniams, nes jie galėjo suprasti, kad jeigu jie elgsis principingai, sulauks to paties.

„Ne tik man, kiek mano aplinkai, artimiems giminaičiams, STT pareigūnams, buvo minima ir S. Urbonavičiaus (STT vadovo – BNS) pavardė, poveikis buvo daromas ir generaliniam prokurorui, buvo trukdoma vykdyti teisingumą“, – teigė I. Mikelionis.

Posėdyje liudytoja apklausta ir I. Mikeliono sutuoktinė Daiva Mikelionienė. Ji pasakojo, kad tądien, kai vyko piketas, moksleivį sūnų vežė namo. Važiuodama link namų pamatė besibūriuojančius žmones prie tvoros. Moteris norėjo apsisukti ir važiuoti atgal, tačiau pamanė, kad siaurame keliuke tai bus sunku padaryti, todėl nusprendė važiuoti toliau.

„Tikrai išsigandau. Žmonės prasiskyrė, mašiną pasistačiau, policijos klausiau, ar teisėta, policija užtikrino, kad tai teisėta“, – teismui pasakojo D. Mikelionienė.

Tuo metu dukra mamos klausė, ar jai važiuoti namo iš mokyklos. Kaimynų dukra ją jau buvo įspėjusi, kas vyksta prie namų.

D. Mikelionienė skundėsi, kad sūnaus klasės draugai iki šiol laido juokelius: „Mikelioni, tramdyk STT“,  paauglys tai vertina kaip patyčias. Plakatas su užrašu „Mikelioni, tramdyk STT“ buvo naudojamas piketo metu.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kitų metų sausį ir vasarį.

​Šioje byloje kaltinamieji – Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas – jau davė parodymus. Jie savo kaltę neigė ir sakė nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

„Mes kritikavome prokuratūrą, bet jokio spaudimo nedarėme“, – duodamas parodymus teismui sakė K. Komskis.

Jis pasakojo, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje prieš tai vyko pasitarimas apie prokuratūros darbą. „Tvarkiečiai“ stebėjosi, kad į žiniasklaidą iš teisėsaugos institucijų nuteka daug informacijos.

„Mes nesitikėjome nieko, norėjome tik atkreipti visuomenės dėmesį. Nebuvo muzikų jokių, tik atkreipti visuomenės dėmesį“, – kalbėjo K. Komskis.

Kitas kaltinamasis V. Vasiliauskas duodamas parodymus sakė, kad nepažeidė nė vieno šalyje galiojančio įstatymo, o šis įsitikinimas sustiprėjo susipažinus su byla.

„Aš nesu ir niekad nebuvau „Tvarkos ir teisingumo“ narys. Teiginys, kad pikete dalyvavau norėdamas pakreipti R. Pakso bylą palankia linkme, neturi nė mažiausio pagrindo“, – sakė V. Vasiliauskas.  

Anot jo, daug metų dirbęs žurnalistu, žino žurnalistų galimybes ir darbo metodus, todėl mano, kad žurnalistai paskelbti informacijos be STT ir prokuratūros pagalbos negalėjo.

„Iškilo klausimas, kur žiūri Generalinė prokuratūra, kodėl ji leidžia savivaliauti STT. Labai spontaniškai buvo priimtas sprendimas dėl piketo, nebuvo jokio plano, tik savanoriai pikete dalyvavo. Aš savo noru dalyvavau, buvau pasipiktinęs STT veiksmais ir Generalinės prokuratūros neveiklumu“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kaltinamieji piktinosi jiems inkriminuojamu pasakymu, kad sukėlė nepatogumo jausmą prokurorui ir jo šeimai, nes įvykio vietoje buvo gal trys policijos ekipažai, o žurnalistų buvo daugiau nei piketuotojų.

„Didelis teisinis nesusipratimas ir absurdas, kad mes – taikaus piketo dalyviai esame patraukti atsakomybėn. Mes pasinaudojome teise. Ar yra skirtumas tarp abstrakčios kritikos ir trukdymo jų darbui? Šis uždavinys Generalinei prokuratūrai per sunkus, ji neskiria, labai gaila“, – apgailestavo kaltinamieji.

Baudžiamojoje byloje V. Vasiliauskui ir K. Komskiui pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šiame pikete dalyvavo ir dabartinis Seimo narys Petras Gražulis. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvo kreipęsis dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, tačiau parlamentas nesutiko panaikinti „tvarkiečio“ imuniteto.

„Tvarkiečiai“ P. Gražulis, K. Komskis ir V. Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I. Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro R. Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.

Ilgametis organizuotų nusikaltimų ir korupcijos bylų prokuroras I. Mikelionis rugsėjį priimtu įsakymu išsiųstas dirbti į Moldovą, jis padės šiai šaliai kovoti su šiais nusikaltimais. Lietuvos pareigūnas ten dirbs dvejus metus.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvę parlamentarai „tvarkiečiai“ Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas teisiami dėl piketo prie I. Mikelionio namų – jiems pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai.

„Taip, sunku buvo gauti jo kontaktus Moldovoje. Sekretorė paskambino į prokuratūrą daugybe telefonų numerių – nė vienu kontaktu I. Mikeliono telefono negavo, niekas nenorėjo duoti. Nieko neįvyko, kol neparašėme rašto generaliniam prokurorui“, – BNS sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Audrius Cininas.

Po to Generalinė prokuratūra gavo I. Mikelionio laišką, kad apklausti jį nuotoliniu būdu nėra galimybių.

Teismas paskyrė posėdį gruodžio 11 dieną. I. Mikelionis pranešė, kad gruodžio 11 dieną atvyks, jeigu Generalinė prokuratūra leis.

„Kiekviename pasiūlyme gauname išlygą“, – stebėjosi teisėjas. Jis sakė, kad teismui šioje byloje užkrauta našta ieškant nukentėjusiojo.

Generalinė prokuratūra sako, kad ji stengėsi bendradarbiauti.

„Prokuratūra neturi jokio intereso nesuteikti teismui reikiamos kontaktinės informacijos ir minėtoje situacijos siekė padaryti viską, kad prokuroro I. Mikelionio apklausa teisme įvyktų laikantis visų reikalavimų, kurie yra taikomi vaizdo konferencijų būdu vykdomoms apklausoms. Tam tikri susisiekimo telefonu su prokuroru trikdžiai galimai susiję tik su techniniais jo darbo vietos Moldovoje įrengimo klausimais. Turimomis žiniomis, prokuroras su teismu bendravo elektroniniu paštu“, – BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.  ​

​Šioje byloje jau apklausti abu kaltinamieji – K. Komskis ir V. Vasiliauskas, abu parodymus davė pirmadienį vykusiame teismo posėdyje.

Kaip anksčiau, jie savo kaltę neigė ir sako nepagrįstai yra persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

„Mes kritikavome prokuratūrą, bet jokio spaudimo nedarėme“, – duodamas parodymus teismui sakė K. Komskis.

Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovą.

K. Komskis pasakojo, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje prieš tai vyko pasitarimas apie prokuratūros darbą. „Tvarkiečiai“ stebėjosi, kad į žiniasklaidą iš teisėsaugos institucijų nuteka daug informacijos.

„Aš buvau Antikorupcijos komisijoje, mes mažiau žinojome, negu žiniasklaida. Mes gaudavome informaciją po 2–3 savaičių, o žiniasklaidoje ji jau buvo. STT kontroliavo I. Mikelionis. Žinojome, kad baigiasi jo kadencija. Nusprendėme rengti piketą prie jo namo, žiniasklaidoje buvo daug skelbta apie jo įsigijimą. Dėl to piketą prie jo namo. Mes sakėme aiškiai, kad ne dėl kokios bylos rengiame, bet norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad tas žmogus negali toliau eiti pareigų. Parvažiavo I. Mikelionio žmona su vaiku, mes tada nežinojome, kad čia jo šeima. Po to pabuvom gal penkias minutes ir baigėme piketą“, – teismui sakė K. Komskis.

Teisėjas jo klausė, ką jis norėjo pasakyti laikydamas rankose plakatą „Mikelioni, tramdyk STT“.

K. Komskis sakė manęs, kad žiniasklaidai iš STT nutekėjo daug informacijos, o I. Mikelionis, vadovavęs prokuratūros skyriui, kuris kontroliavo STT bylas, turėjo tai sužiūrėti.

„Mes nesitikėjome nieko, norėjome tik atkreipti visuomenės dėmesį. Nebuvo muzikų jokių, tik atkreipti visuomenės dėmesį“, – kalbėjo K. Komskis.

A. Cinino paklaustas, kaip gali pakomentuoti kaltinimą, kad trukdė vykdyti teisingumą, kaltinamasis pareiškė, jog toks kaltinimas yra absurdiškas.

Kitas kaltinamasis V. Vasiliauskas duodamas parodymus sakė, kad nepažeidė nė vieno šalyje galiojančio įstatymo, o šis įsitikinimas sustiprėjo susipažinus su byla.

„Aš nesu ir niekad nebuvau „Tvarkos ir teisingumo“ narys. Teiginys, kad pikete dalyvavau norėdamas pakreipti R. Pakso bylą palankia linkme, neturi nė mažiausio pagrindo“, – sakė V. Vasiliauskas.  

Anot jo, daug metų dirbęs žurnalistu, žino žurnalistų galimybes ir darbo metodus, todėl mano, kad žurnalistai paskelbti informacijos be STT ir prokuratūros pagalbos negalėjo.

„Iškilo klausimas, kur žiūri Generalinė prokuratūra, kodėl ji leidžia savivaliauti STT. Labai spontaniškai buvo priimtas sprendimas dėl piketo, nebuvo jokio plano, tik savanoriai pikete dalyvavo. Aš savo noru dalyvavau, buvau pasipiktinęs STT veiksmais ir Generalinės prokuratūros neveiklumu“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kaltinamieji piktinosi jiems inkriminuojamu pasakymu, kad sukėlė nepatogumo jausmą prokurorui ir jo šeimai, nes įvykio vietoje buvo gal trys policijos ekipažai, o žurnalistų buvo daugiau nei piketuotojų.

„Didelis teisinis nesusipratimas ir absurdas, kad mes, taikaus piketo dalyviai esame patraukti atsakomybėn. Mes pasinaudojome teise. Ar yra skirtumas tarp abstrakčios kritikos ir trukdymo jų darbui? Šis uždavinys Generalinei prokuratūrai per sunkus, ji neskiria, labai gaila“, – apgailestavo kaltinamieji.

Kitas posėdis vyks gruodžio 11 dieną.

Baudžiamojoje byloje V. Vasiliauskui ir K. Komskiui pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šiame pikete dalyvavo ir dabartinis Seimo narys Petras Gražulis. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvo kreipęsis dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, tačiau parlamentas nesutiko panaikinti „tvarkiečio“ imuniteto.

„Tvarkiečiai“ P. Gražulis, K. Komskis  ir V. Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I. Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.

Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P. Gražulis, tad be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę. Seimo narys šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Lietuvos pareigūnas ten dirbs dvejus metus, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Šių metų birželį Lietuva laimėjo ES delegacijos Moldovoje paskelbtą konkursą dėl ES Dvynių projekto „Parama Moldovos Respublikos teisėsaugos institucijų gebėjimų stiprinimui korupcijos nusikaltimų prevencijos ir tyrimo srityje".

Generalinė prokuratūra šiame projekte dalyvauja kaip viena iš projektą įgyvendinančių institucijų.

„Teikiant ES projektinį pasiūlymą, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Irmanto Mikelionio kandidatūros tinkamumą užimti nuolatinio Dvynių projekto patarėjo poziciją vertino ir jai pritarė atrankos komisija. Atsižvelgiant į projekto įvertinimą balais pagal atskirus kriterijus, šio prokuroro kompetencija buvo vienas iš veiksnių, lėmusių projekto patvirtinimą“, – rašoma prokuratūros atsakyme BNS.

Dalyvaudama ES Dvynių projekte, prokuratūra įgyvendina Vyriausybės programą dėl Rytų partnerystės stiprinimo bei vieną iš prioritetinių prokuratūros veiklos sričių – tarptautinį  bendradarbiavimą.

Įsakymas dėl I. Mikelionio išsiuntimo priimtas rugsėjo mėnesį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija išnagrinėjo I.Mikelionio apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą – panaikinti generalinio prokuroro 2016 metų gruodžio 16 dienos įsakymus „Dėl Dariaus Valio paskyrimo“ ir „Dėl Rimvydo Valentukevičiaus paskyrimo“ bei įpareigoti jį paskirti į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

„Skundas atmestas“, – BNS sakė LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė. Nutartis galutinė ir neskundžiama.

LVAT teisėjų kolegija pripažino, jog generalinis prokuroras nepažeidė įstatymų, pasinaudodamas diskrecijos teise.

Teismas paskelbė, kad Prokuratūros įstatyme yra įtvirtinta, jog į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį skiria generalinis prokuroras.

Pagal Prokuratūros įstatymą, į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto.

Taip pat LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pretendentų į pareigas vertinimas balais yra tik vienas iš atrankos etapų, po kurio komisijos nariai dar aptaria pretendentų vertinimus pagal atskirus kriterijus, įvertina kiekvieno jų svarbą konkrečiu atveju, taip pat – pretendentų privalumus ir trūkumus ir kitas svarbias aplinkybes.

„Taigi akivaizdu, kad vien pretendento įvertinimas aukščiausiais balais atrankos metu dar nereiškia, jog jis apskritai bus pripažintas tinkamiausiu kandidatu užimti pareigas, dėl kurių buvo vykdoma atranka“, – paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

LVAT teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog iš Pretendentų įvertinimo balais suvestinės lentelės matyti, kad I.Mikelionio, D.Valio ir R.Valentukevičiaus vertinimo balais rezultatai skyrėsi labai nežymiai: I.Mikelionis surinko 84,2 balų, D.Valys – 81,8 balų, o R.Valentukevičius – 80,6 balų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamus įsakymus ir į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, iš visų tinkamiausiais pripažintų pretendentų paskirdamas kitus asmenis, o ne pareiškėją, būtų netinkamai pasinaudojęs savo diskrecijos teise ir pažeidęs teisės aktų nuostatas bei priėmęs neteisėtus ir nepagrįstus įsakymus. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

I.Mikelionio kadencija kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro baigėsi beveik prieš metus – pernai balandžio 5 dieną. Kovą surengta atranka į šias pareigas. Iš penkių pretendentų atrankos komisija tinkamiausiais pripažino I.Mikelionį ir prokurorų profesinės sąjungos lyderį Julių Rėksnį.

Nepasirinkęs nė vieno kandidato, balandžio 1-ąją generalinis prokuroras paskelbė papildomą atranką. Jis tvirtino norįs paskatinti daugiau prokurorų dalyvauti konkurse.

Tuomet dokumentus pateikė vienintelis naujas kandidatas – prokuroras Rimvydas Valentukevičius. Atrankos komisija generaliniam prokurorui departamento vadovu vėl rekomendavo skirti I.Mikelionį arba J.Rėksnį.

Birželio 23 dieną generalinis prokuroras E.Pašilis pranešė nutaręs dar kartą pratęsti atranką į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Šį sprendimą I.Mikelionis buvo apskundęs teismui, bet bylą pralaimėjo.

Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė- Baltaduonė.

Generalinės prokuratūros prokuroras I.Mikelionis prašo teismo panaikinti kaip neteisėtus generalinio prokuroro pernai gruodžio 16 dieną priimtus įsakymus, kuriais departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojais buvo paskirti Darius Valys ir Rimvydas Valentukevičius. I.Mikelionis prašo teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą paskirti į šias pareigas būtent jį.

Pasak pareiškėjo, generalinis prokuroras, paskyręs į departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas ne Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijoje daugiausiai balų surinkusį kandidatą, o kitus asmenis, pažeidė Prokuratūros įstatyme suteiktą diskrecijos teisę.

Kaip teigia pareiškėjas, skundžiamuose teisės aktuose nepateikti jokie faktiniai duomenys, argumentai, įrodymai, motyvai, kodėl jis, atrankoje surinkęs daugiausiai balų ir Atrankos komisijai pripažinus tinkamiausiu kandidatu, nebuvo paskirtas į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

Sprendimas bus skelbiamas po trijų savaičių – kovo 31 dieną.

I.Mikelionio kadencija kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro baigėsi beveik prieš metus – pernai balandžio 5 dieną. Kovą surengta atranka į šias pareigas. Iš penkių pretendentų atrankos komisija tinkamiausiais pripažino I.Mikelionį ir prokurorų profesinės sąjungos lyderį Julių Rėksnį.

Nepasirinkęs nė vieno kandidato, balandžio 1-ąją generalinis prokuroras paskelbė papildomą atranką. Jis tvirtino norįs paskatinti daugiau prokurorų dalyvauti konkurse.

Tuomet dokumentus pateikė vienintelis naujas kandidatas – prokuroras Rimvydas Valentukevičius, tačiau tarp tinkamiausių pretendentų jis nepateko. Atrankos komisija generaliniam prokurorui departamento vadovu vėl rekomendavo skirti I. Mikelionį arba J.Rėksnį.

Birželio 23 dieną generalinis prokuroras E.Pašilis pranešė nutaręs dar kartą pratęsti atranką į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Šį sprendimą I.Mikelionis buvo apskundęs teismui, bet bylą pralaimėjo.

Pagal Prokuratūros įstatymą, vyriausiuosius prokurorus skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto.

Į vyriausiojo prokuroro pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams.