„Išankstinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimo pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai kartu su kitais pasiūlymais tobulinti pensijų sistemos teisinį reguliavimą“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje.

Vyriausybė Seimui rudenį ketina teikti svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, siūlant sistemiškai tobulinti visų pensijų bei išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.

Seimas pernai gruodį priėmė svarstyti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės parengtas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma į išankstinę pensiją išėjusiems, tačiau vėliau laikinai įsidarbinusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją.

Pasak pataisų iniciatorės, išankstinė pensija įgyjama likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, todėl pagrindinė pensija mažinama 19,2 proc. Tačiau, parlamentarės teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmogus sulaukia darbo pasiūlymo ar kitais būdais gauna pajamų, bet jam grįžus į išankstinę pensiją neatsižvelgiama į jo gautas pajamas ir sumažinta pagrindinė pensija nekeičiama.

„Sodros“ duomenimis 2023 metų lapkritį išankstinė senatvės pensija buvo mokama 7,4 tūkst. gavėjų, o preliminarus lėšų poreikis siūlymui įgyvendinti būtų 0,7 mln. Eur per metus.

Seimas yra priėmęs ir kitą tos pačios frakcijos narių projektą, numatantį, kad išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta senatvės pensija – ji kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Tokiu atveju būsima pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisomis siūloma, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, tai nesprendžia vyresnio amžiaus asmenų nedarbo ir užimtumo problemos.

Pasak jos, siūlomi pakeitimai ne tik neišspręs problemų, bet jas dar labiau pagilins: pagyvenusių asmenų įsidarbinimo galimybės nepadidės, o dalį asmenų tokie siūlymai skatins pasitraukti iš aktyvios darbo rinkos dėl patrauklesnių išankstinės pensijos mokėjimo sąlygų.

Tuo metu parlamentarai teigia, kad pataisomis siekiama sumažinti socialinį neteisingumą, panaikinti „baudimo iki gyvos galvos“ principą ir įvesti naują normą, jog iš asmens išskaičiavus iki pensijos išmokėtas sumas būtų nutraukiamas jos sumažinimas.

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados – ją gavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl pataisų teiks išvadą Seimui.

Pakeitimus Seimui pristatęs Linas Kukuraitis BNS teigė, kad pagal siūlomą projektą išankstinės pensijos gavėjai visą jiems priklausančią pensiją vėl galėtų gauti sulaukę maždaug 85–86 metų.

Pataisos numato, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol  apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

„Tuo metu, kai žmogus kažkuria prasme grąžina „Sodrai“ tą sumą, kuri jam buvo paskolinta prieš pensinį amžių, tai yra panašiai užtrunka 21 metus, (...) jiems atstatyti senatvės pensiją. (...) Tai atliktų tam tikrą socialinį teisingumą, nepasmerkiant tų žmonių iki gyvenimo pabaigos. O tie, kurie, deja, neišgyveno tų 21 metų, (...) jie ir turėtų tą sumažintą pensiją“, – pristatydamas pataisą Seime teigė Linas Kukuraitis.

Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos.

 

„Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos. Jeigu gyveni iki 90 metų ar iki 100 metų, tuos 20, 30, 40 metų po pensijos tavo pensija yra sumažinta“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Seimo Teisės departamentas sako, kad tokia tvarka skatintų gyventojus pasinaudoti galimybe gauti išankstinę pensiją.

„Asmuo, kuris nusprendė pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, ją gali gauti penkerius metus iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 mėnesių ilgiau nei tokias pačias socialinio draudimo įmokas mokėjęs, tačiau teise į išankstinę senatvės pensiją nepasinaudojęs asmuo“, – nurodo Seimo teisininkai.

Tačiau L. Kukuraitis teigė, kad pataisomis nesiekiama skatinti išėjimo į išankstinę pensiją.

„Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų, nes darbingo amžiaus žmogaus finansiniai ir sveikatos sunkumai turėtų būti sprendžiami užimtumo, nedarbo, netekto darbingumo draudimo ir sveikatos sistemų pagalba“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų (...)

 

„Priešingai, kalbame apie vyriausius mūsų visuomenės asmenis, tai yra tuos, kurie gyvena labai nelengvoje situacijoje“, – pridūrė jis.  

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė pasigedo analizės, kokie žmonės renkasi išankstinę pensiją, kokios priežastys juos skatina ją rinktis, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tokia sistema nebaudžia žmogaus, nes jis į išankstinę pensiją išeina savanoriškai, niekas to daryti neverčia.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės teigimu, leidus po tam tikro laiko išankstinių pensijų gavėjams atstatyti visą pensiją valstybei mažiau reikės tokius žmones šelpti.

L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 1,13 proc., arba 7,5 tūkst. gyventojų, ji yra apie 25 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. 

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Vilniaus viešojo transporto darbuotojai Romas, Algimantas ir Česlovas – kolegos beveik trisdešimt metų. Laikui bėgant jiems vis dažniau kyla mintis, kad galbūt laikas į išankstinę pensiją.

„Ne vieną kartą pagalvojau apie tai. Jau amžius ir reakcija nebe tokia kaip anksčiau. Kai yra daugiau kaip 60 metų, vis tiek žmogus jau kitaip jaučiasi“, – atviravo Romas.

„Turėtų būti kažkokios ribos. Manau, viešojo transporto vairuotojus, kurie kursuoja miesto sąlygomis, 60-ies jau turėtų išleisti į pensiją, nes neįmanoma“, – savo nuomonę dėstė Algimantas.

„Kyla minčių dėl tos išankstinės pensijos, bet, pirmiausiai, reikia sužinoti, kaip jie ten dalina tas pensijas: mažina ar nemažina“, – svarstė Česlovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar visai neseniai kilo diskusijos, gal Lietuvoje reikėtų vėlinti pensinį amžių iki 72-ejų.

„Tai yra absurdų absurdas, nesąmonė“, – piktinosi Algimantas.

Tačiau Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad situacija atvirkštinė – lietuviai į pensiją nori eiti anksčiau. Pernai tokių žmonių buvo beveik 4,5 karto daugiau nei prieš trejus metus.

„Tai yra didelė ir regionų problema, nes dažniausiai išeina žmonės netekę darbo arba dėl sveikatos problemų“, – komentavo Valstybės kontrolės atstovė Eivida Šlamė.

Išankstinę pensiją gali gauti tik tie, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai ir jie jau turi darbo stažą – 35 metus. Tokių žmonių praeitų metų pabaigos duomenimis buvo septyni tūkstančiai.

Darbo rinkai tai yra tragedija. Mes netenkame darbuotojų, netenkame žmonių, vartotojų, kurie gali vartoti daugiau ir taip kurti ekonomiką.

 

„Sandėlių pagalbinių darbuotojų, statybos sektoriuje, taip pat vairuotojų, darbuotojų aptarnavimo srityje katastrofiškai trūksta“, – aiškino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Tiesa, pati pensija sumažėja beveik puse procento už kiekvieną mėnesį, praleistą išankstinėje pensijoje.

„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad net 88 proc. į išankstinę pensiją išėjusių asmenų gavo pensiją mažesnę arba skurdo rizikos ribos dydžio“, – teigė E. Šlamė.

Vis dėlto nuo 2021 metų senatvės pensija mažėja ne taip smarkiai ir tai vis didesnę dalį lietuvių paskatina apsispręsti mesti darbą.

„Jeigu žmogus sukaupęs 40 ir daugiau metų darbo stažą, jam išankstinė pensija apskritai nėra mažinama. Tad jam apsimoka išeiti“, – konstatavo E. Šlamė.

Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad Lietuva išankstinei pensijai dar nėra pasiruošusi. Esą ankstyvas nedarbas darbuotojų trūkumo išspręsti negali.

„Problema yra ne senatvė. Problema ta, kad žmogus neturi darbo. Tai nedarbo draudimo priemonėmis ir reikia spręsti šį klausimą“, – teigė ekonomistas Teodoras Medaiskis.

Kad Lietuvos darbo rinkos problemų išankstinė pensija nesprendžia, o tik gilina, piktinasi ir darbdaviai.

„Darbo rinkai tai yra tragedija. Mes netenkame darbuotojų, netenkame žmonių, vartotojų, kurie gali vartoti daugiau ir taip kurti ekonomiką“, – teigė D. Arlauskas.

Ir autobusų vairuotojas Česlovas tikina, kad išleisti į pensiją anksčiau darbdaviai neskuba.

„Jiems vairuotojų trūksta, tad, žinoma, jie nenori, kad darbuotojai išeitų. Mūsų kolektyve yra žmonių, kurie jau seniai yra pensinio amžiaus ir dirba“, – komentavo Česlovas.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad nemažai žmonių, net ir sulaukę pensinio amžiaus, pasilieka dirbti. Praeitų metų lapkričio mėnesio duomenimis, tokių yra kiek daugiau nei 70 tūkstančių.

Lietuvoje išankstines pensijas gauna apie šešis tūkstančius žmonių. Statistika rodo, kad šių žmonių gaunamos išmokos ketvirtadaliu mažesnės nei vidutinė šalies senatvės pensija, kuri taip pat nėra didelė. Be to, vidutinės išankstinės pensijos yra apie 40 procentų mažesnės už santykinio skurdo ribą ir tik 8 procentais didesnės negu absoliutaus skurdo riba.

„Rinkdamasis išankstinę pensiją žmogus suvokia, kad tai nėra jam palankus pasirinkimas, žino, kad ateityje išmokos sumažės, todėl, galima numanyti, jog šį sprendimą daro, nes kitų pasirinkimų neliko. Vadinasi, kitos socialinės apsaugos sistemos yra nepakankamos: nedarbo draudimas, užimtumo skatinimo programos, netekto darbingumo, socialinės išmokos nesuveikė, jei dar nesulaukęs pensinio amžiaus žmogus negali užsitikrinti pragyvenimui reikalingų lėšų“, – sako vienas iš projekto iniciatorių Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis.

Jo teigimu, išankstinė pensija neturėtų būti pirmasis pasirinkimas, deja, praktikoje matoma, kad Lietuvos darbo rinkoje vis dar labai gaji diskriminacija dėl amžiaus, vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau pakeisti ar susirasti darbą, įveikti su sveikata susijusias krizes.

„Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė nesiekia nė 60-ies metų, visuomenei senėjant daugėja žmonių, kuriems dėl sveikatos sudėtinga išlaikyti turimą darbą ar gauti naują, pridėję vis dar gajus, su amžiumi susijusius stereotipus, turime situaciją, kai vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas juda per lėtai, o kitos socialinės apsaugos sistemos yra nepakankamos, kad apsaugotų žmogų nuo skurdo, taigi jis yra priverstas rinktis išankstinę pensiją nepaisant jos socialinio neteisingumo“, – sako L. Kukuraitis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių nuomone, susidariusią padėtį būtina keisti.

„Mūsų socialinio draudimo sistema žmones, pasirinkusius išankstinę pensiją, „nubaudžia“ visam gyvenimui, t. y. kartą priėmus sprendimą gauti sumažintą pensiją ji bus mokama iki pat asmens mirties“, – pažymi kitas pataisų rengėjas Tomas Tomilinas.

Anot jo egzistuojanti sistema yra dvejopai neteisinga: išmokos sumažinamos visam gyvenimui, net jei žmogus gyvena ilgai ir jau būna kompensavęs iki pensinio amžiaus gautas išmokas ir nuo tokios sistemos labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi, mažesnes pajamas gavę žmonės, kuriems socialinės apsaugos sistema nesugebėjo padėti priešpensiniu laikotarpiu.

„Paradoksalu, kad reikiamos pagalbos sistemos nebuvimas likus keleriems metams iki senatvės pensijos tarsi stumia žmogų rinktis priešlaikinę pensiją, o jam priėmus šį, jau ir taip nepalankų sprendimą, jis ir toliau baudžiamas tos pačios sistemos“, – sako T. Tomilinas.

Pataisų rengėjai tikisi, kad jau šį ketvirtadienį Seimas palaikys teikiamą iniciatyvą ir įves daugiau teisingumo išankstinių pensijų sistemoje, kai iš pensijos gavėjo išskaičiavus iki pensijos išmokėtą sumą būtų nutraukiamas pensijos sumažinimas.

„Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensijos amžiaus. Ir čia turėtų būti pagrindinis tikslas ir to turėtume siekti, Visos kitos papildomos priemonės rodo, kad mes tą problemą šiek tiek užmaskuojame ir bandome rasti lengvesnę išeitį“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Navickienė.

Pasak jos, išankstinė pensija nebūtinai yra pats geriausias sprendimas.

Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų.

Išankstinės pensijos dabar vidutiniškai siekia 280 eurų. Pernai ją gavo daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų.    

Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją, teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

„Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos. Žmonės, nesulaukę net šešiasdešimties metų dažnai yra atleidžiami iš darbo ir ne visuomet sėkmingai randa naują. Tokiu atveju išankstinė pensija jiems yra tarsi gelbėjimosi ratas iki to laiko, kol sukaks senatvės pensijos amžių“, – sako laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas einantis Linas Kukuraitis.

Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį. Iki šiol buvo taikomas mažinimas po 0,4 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o sukakus senatvės pensijos amžių – už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.

SADM nuotr.

Pavyzdžiui, asmens senatvės pensijos dydis yra 400 eurų per mėnesį. Jeigu asmuo apsisprendžia gauti išankstinę senatvės pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties (tai maksimalus išankstinės senatvės pensijos gavimo laikas), jis gaus 323,20 eurų per mėnesį (vietoj anksčiau buvusių 304 eurų), o jeigu likus 2,5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties – 361,60 eurų per mėnesį (vietoj anksčiau buvusių 352 eurų).

Perskaičiuotos pensijos jų gavėjams, kuriuos šie pakeitimai palies, bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 dienos. Kartu gavėjams bus išmokėta pensijos nepriemoka, susidariusi perskaičiavus išankstinę pensiją, senatvės, netekto darbingumo arba socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2021 m. sausio 1 dienos. Jokių prašymų dėl šio perskaičiavimo teikti „Sodrai“ nereikia.

Tiems, kurie gauna (gavo) išankstinę pensiją, tačiau turi didelį pensijų socialinio draudimo stažą, senatvės pensija nemažės.

SADM nuotr.

Nuo 2021 m. sausio 1 dienos įsigalios ir anksčiau Seimo priimti pakeitimai, pagal kuriuos ilgamečiams darbuotojams, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir šios pensijos skyrimo metu buvo įgiję didelį pensijų draudimo stažą, senatvės pensija mažinama nebus.

Senatvės pensijos dydis nebus mažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas išankstinės senatvės pensijos skyrimo metu yra ne mažesnis kaip:

1) 2021 m. ir anksčiau – 40 metų;

2) 2022 m. – 40 metų 3 mėnesiai;

3) 2023 m. – 40 metų 6 mėnesiai;

4) 2024 m. – 40 metų 9 mėnesiai;

5) 2025 m. – 41 metai;

6) 2026 m. – 41 metai 3 mėnesiai;

7) 2027 m. – 41 metai 6 mėnesiai;

8) 2028 m. – 41 metai 9 mėnesiai;

9) 2029 m. – 42 metai;

10) 2030 m. – 42 metai 3 mėnesiai;

11) 2031 m. ir vėliau – 42 metai 6 mėnesiai.

Valstybės biudžete įstatymo įgyvendinimui reikės numatyti daugiau kaip 5 mln. eurų per metus – nuo 5,3 mln. eurų 2021 metais iki 5,9 mln. eurų 2023 metais.

Išankstinę pensiją galima gauti, jeigu:

1) iki pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai;

2) žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą;

3) neturi kitų pajamų, negauna kitų pensijų.

Išankstinės pensijos mokamos nuo 2004 metų liepos. Vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų. Šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 5,5 tūkst. gavėjų.

Vyriausybė taip pat pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad išankstinėms pensijoms būtų taikomas 0,32 proc. mažinimo dydis. Šiuo metu ji mažinama 0,4 proc.

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip pat kaip ir senatvės pensija, tačiau ji mažinama 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos.

Išankstines senatvės pensijas gauna apie 5,5 tūkst. asmenų.

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus. Senatvės pensijas gauna 615 tūkst. asmenų, netekto darbingumo pensijas – apie 172 tūkst. asmenų.

Pensijų indeksavimo įstatyme numatytos tam tikros indeksavimo nevykdymo taisyklės – jeigu Ekonominės raidos scenarijuje BVP palyginamosiomis kainomis ar darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami, taip pat jeigu pensijoms planuojamos išlaidos viršija įplaukas.

Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc.  

Tokias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas parengė „valstiečiai“ Tomas Tomilinas ir Rima Baškienė, jos antradienį bus pristatytos Seimui.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutiniškai 30 mėnesių išankstinę pensiją gaunančiam žmogui ji mažėtų 9,6 proc. vietoj dabartinio 12 proc. mažinimo. Visą šios pensijos mokėjimo laikotarpį ją gauti pasirinkusiam žmogui būtų taikomas 19,2 proc. mažinimas vietoje dabartinių 24 proc.  

Valstybės biudžete tam reikės numatyti daugiau kaip 5 mln. eurų per metus – nuo 5,3 mln. eurų 2021 metais iki 5,9 mln. eurų 2023 metais. 

Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų.

Išankstinės pensijos – vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų – mokamos nuo 2004 metų liepos.

Šių metų liepą išankstinę pensiją gavo apie 5,5 tūkst. gavėjų. 

Ji numato, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją.

Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Lietuvoje yra 280 žmonių, turinčių didelį darbo stažą ir gaunančių išankstines pensijas. 

Pakeitimai įsigaliotų nuo 2021 metų, o reikalaujamas darbo stažas tokių pensijų gavėjams kasmet didėtų po pusmetį. Po 2026 metų, kai ir vyrams, ir moterims į pensiją bus galima išeiti tik sulaukus 65 metų, būtinasis darbo stažas paaugs iki 35 metų, o tiems, kurie, trejus metus gavę išankstinę pensiją, norės gauti nesumažintą pensiją, reikalingas darbo stažas nuo 2027 metų bus 43 metai,o 2031-aisiais ir vėliau – 45 metai.

Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų, tačiau kas mėnesį jo būsima pensija mažėja 0,4 proc. – tai reiškia, kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus gauna gerokai mažesnę išmoką.

Išankstinės pensijos – vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų – mokamos nuo 2004 metų liepos. Dabar jas gauna apie 5,7 tūkst. žmonių, o jų vidutinis darbo stažas siekia 35,9 metų.