Klaipėdoje gyvenanti Gintarė apie sukčius girdėjo ne kartą, jog šie gali atsiųsti netikras nuorodas, tačiau dabar panaudotas kitas metodas – paprašyta pagalbos. Įtarimų nekilo, nes rašė pažįstamas žmogus.
„Nurodžiau savo mobilų ir į mano telefono numerį buvo atsiųstas kodas, kurį aš nukopijavau ir persiunčiau jai. Tikrai negalvojau, kad čia gali būti iš nulaužtos anketos“, – pasakojo klaipėdietė.
Kad kažkas negerai, suprato tik praėjus pusdieniui.
„Vakare skambina grupiokė: „Ar tau reikia kažkokios pagalbos?“. Tada supratau, kad mane apgavo ir tada iškart veržėsi į mano „Messenger“ ir „Facebook“, nes aš jau prisijungti nebegalėjau“, – teigė Gintarė.
Pašnekovė sakė visų turimų paskyrų slaptažodžius keitė per naktį, duomenis pavyko apsaugoti.
Anot eksperto, tai tik dar viena socialinės inžinerijos ataka. Toks būdas dar plačiai nepaplito, bet neatmetama, kad galėjo nukentėti ne vienas.
„Galbūt aktyvesni pasidarė socialiniuose tinkluose, bet, kad kažkokios atostogos būtų buvusios sukčių tarpe neteko pastebėti“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.
Dviejų žingsnių autentifikavimas, kai prisijungiant prie paskyrų reikia ir mobiliojo telefono – dar ne garantija.
Priklausomai nuo to, kokią anketą tu užvaldysi, tai gali būti pakankamai didelis rezonansas.
„Antrasis saugumo faktorius pristatomas kaip kažkokia panacėja nuo tokių atakų, tačiau toli gražu taip nėra“, – konstatavo D. Povilaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Keliantiems klausimą, kas iš to, jei į paskyrą kas ir įsilaužtų, ekspertas atsako:
„Tu gauni visą informaciją apie tą asmenį, t. y. gali kreiptis į bet ką, prašyti „pagalbos“, taip pat gali ir propagandinę veiklą vykdyti, kompromituoti ir pan. Priklausomai nuo to, kokią anketą tu užvaldysi, tai gali būti pakankamai didelis rezonansas“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas.
Su sukčiais susidūrusi Gintarė galvoja, kad perėmę duomenis jie galėjo lengvai apgauti platų pažįstamų ratą. Į teisėsaugą pašnekovė nesikreipė, kadangi nukentėjo tik morališkai.
„Gal kalėjime sėdintys žmonės, jaunimas, neturintis pinigų, tiesiog sėdi prie kompiuterio, nulaužinėja anketas ir sukčiauja“, – šypsojosi Gintarė.
Į policiją dėl panašaus pobūdžio įsilaužimų kol kas niekas nesikreipė.
„Lietuvos policija tokių atvejų, kai jungiantis prie socialinių tinklų anketų / paskyrų yra prašoma nurodyti savo mobilųjį telefoną, į kurį atsiunčiamas verifikacijos kodas, nefiksavo. Bendrai įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į socialinius tinklų paskyras / anketas nusikalstamo veikimo būdas nėra naujas“, – pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Įsilaužus į asmeninę socialinių medijų paskyrą galima pridaryti moralinės, o kartais ir finansinės žalos, tačiau ištirti, kas yra įsilaužėlis – sudėtinga.
„Taip, tai yra asmens duomenys, bet aš šiek tiek abejoju rezultatyvumu tokių tyrimų“, – sakė D. Povilaitis.
Panašiais atvejais ekspertas rekomenduoja, net jei ir pagalbos prašymas atrodo realus ir rašo pažįstamas asmuo, geriausia paskambinti. Jeigu į paskyrą įsilaužiama, svarbu kuo skubiau informuoti turimus kontaktus. Budrumo nereikėtų prarasti naudojantis komunikavimo platformomis, pavyzdžiui, „Teams“.
