„Nameliams, kuriuose Medininkų URC gyvena tokie užsieniečiai, šildyti yra naudojami elektriniai šildytuvai. Paskaičiuota, kad migrantai vien šių prietaisų pastaruoju metu yra sugadinę apie 120. Vieno tokio šildytuvo kaina yra apie 100 eurų“, – nurodoma antradienį išplatintame pranešime.

Antradienį ryte pasieniečiai pastebėjo, kaip įtariama, migrantų sulaužytą ir subraižytą šaldytuvą bei į buitinių atliekų konteinerį išmestą pirmadienio vakarienei patiektą kokybišką maistą.

VSAT teigimu, tai fiksuota įprastinės pasieniečių atliekamos apžiūros metu viename iš URC sektorių, kuriame gyvena moterys, didžioji dauguma jų – afrikietės.

„Jos turi galimybę naudotis virtuvėle, kurioje, be kitų prietaisų, stovėjo šaldytuvas. Buvo išlaužtos jo durys, korpusas specialiai subraižytas. Šaldytuvas perduotas įmonės, iš kurios yra nuomojami migrantams apgyvendinti skirti konteineriniai nameliai ir kuri prižiūri Medininkų URC infrastruktūrą, atstovams. Šaldytuvas turės būti pakeistas nauju“, – sako pasieniečiai.

Kaip nurodo VSAT, migrantus maitinanti įmonė yra pastačiusi specialias higienos reikalavimus atitinkančias ir kasdien ištuštinamas dėžes. Į jas užsieniečiai raginami sudėti nesuvalgytą duoną.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuotr.

Pareigūnų teigimu, kai kurie migrantai tyčia gadina ir kitus prietaisus, laužo lovas, išmeta į lauką čiužinius, nuolat nudrasko dušų užuolaidas.

„Manoma, kad taip elgdamiesi su maistu bei gadindami suteiktą infrastruktūrą bei įvairią įrangą migrantai įsivaizduoja reiškią protestą prieš centre galiojančias taisykles, savo teisinę padėtį ar „ne tokį“ maitinimą“, – rašoma pranešime.

Visus minėtus veiksmus, pasak pasieniečių, lydi nuolatiniai neteisėtų migrantų skundai dėl gyvenimo sąlygų, maisto.

VSAT duomenimis, Medininkuose, Pabradėje bei Kybartuose apgyvendinti 1572 migrantai. Dauguma jų neteisėtu būdu į Lietuvą pateko per Baltarusiją.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš maždaug metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Namų ūkiai, restoranai, parduotuvės ir kiti maisto tiekėjai išmetė 931 mln. tonų maisto, nurodoma Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos (UNEP) ataskaitoje. Tai prilygsta maždaug 23 mln. pilnai pakrautų sunkvežimių, galinčių septynis kartus apjuosti gaublį.

Ekspertai ištyrė maisto atliekų duomenis 54 pasaulio šalyse, apimančius vis dar valgomą maistą ir nevalgomas atliekas, kaip kaulus, vaisių kauliukus ir kiautus.

Beveik visose šiose šalyse, nepriklausomai nuo to, ar jos pasiturinčios, ar skurdžios, į šiukšlines patekdavo milžiniškas kiekis maisto.

Už didžiausią išmesto maisto dalį – 11 proc. – buvo atsakingi privatūs namų ūkiai. Restoranai ir kiti maisto tiekėjai buvo atsakingi už 5 proc., o parduotuvės – už 2 proc. išmesto maisto.

Tuo pat metu 2019 m. beveik 700 mln. žmonių kentė nuo neprievalgio, pažymima ataskaitoje.

UNEP vadovė Inger Andersen sakė, kad maisto atliekų sumažėjimas sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, sulėtintų gamtos nykimą dėl pokyčių žemės naudojime ir sumažintų taršą. Tai taip pat reikštų, kad būtų pasiekiama daugiau maisto, o tai savo ruožtu sumažintų badą ir būtų sutaupoma pinigų, sakė ji.

I. Andersen paragino vyriausybes, verslą ir žmones visame pasaulyje prisidėti, siekiant sumažinti atliekų kiekį.

Žmonės pasipiktino

„Ar tai normalu, kad mes aukojame „Arkos“ bendruomenei, o jie mūsų suaukotą maistą mėto. Yra žmonių, kuriems tikrai reikalinga pagalba, o čia pilnas konteineris maisto, kurio galiojimas dar nepasibaigęs“, – tokią informaciją ir nuotraukas paviešino gyventoja Sonata feisbuko grupėje „Sargėnai“.

Moters aprašytai situacijai kauniečiai neliko abejingi. „Į konteinerį eina mūsų pinigai“, – konstatavo vienas internautas. „Manau, kad tikrai yra tokių žmonių, kuriems miltai, ryžiai, grikiai būtų tikras gyvybės šaltinis. Baisu net žiūrėti, kiek maisto išvažiuos į Lapes“, – komentavo kita kaunietė.

„Facebook“ grupės „Sargėnai“ nuotr.

Pasipylė raginimai nebeaukoti, bet kai kurie siūlė neskubėti teisti. 

Maistas užkrėstas?

Po šiuo įrašu atsirado ir „Arkos“ bendruomenės atstove prisistačiusios Kristinos komentaras, kuriame paaiškinama, kodėl nuspręsta išmesti produktus.

„Jūsų suaukotas maistas yra labai vertinamas ir reikalingas. Tačiau jei būtumėte apžiūrėję, jis užsikrėstas maistinėmis kandimis. Vakar su kolegomis kruopščiai atrinkinėjome, ką galime išsaugoti ir ko ne. Nežinome, ar jos jau pas mus atkeliavo su produktais, ar ne, bet sutikite – tokio maisto duoti žmonėms mes negalime. Labai liūdna ir tikrai gaila išmestų produktus, bet bandėme išsaugoti kuo didesnį kiekį“, – teigė Kristina.

Tikrai yra tokių žmonių, kuriems miltai, ryžiai, grikiai būtų tikras gyvybės šaltinis. Baisu net žiūrėti, kiek maisto išvažiuos į Lapes.

„Arkos“ bendruomenės puslapyje nurodytuose kontaktuose atstovės Kristinos neradome. Pateiktu bendruomenės vadovo telefono numeriu niekas neatsiliepė. Gyvenimo namų vadovės telefono numeriu atsiliepęs asmuo portalui kauno.diena.lt iš pradžių teigė nieko nežinąs apie maisto produktus, atsidūrusius konteineryje, bet vėliau patvirtino Kristinos versiją.

„Taip, taip. Pradaryti buvo... Per karantiną nedirbame, užsidarę. Tik keli darbuotojai dirba. Valė virtuvę“, – sakė atstovas.

Jis teigė nežinąs, kodėl produktai iškeliavo tiesiai į šiukšlių konteinerį, kodėl nebandyta jų perduoti, pavyzdžiui, gyvūnų globos organizacijoms: „Nebuvau, nežinau, kodėl tokį sprendimą priėmė“.

„Facebook“ grupės „Sargėnai“ nuotr.

Kristina viešojoje erdvėje savo komentarą papildė tuo, kad neva „tiesiog vadovavosi dezinfekavimo tarnybos nurodymais“.

„Jie liepė mums utilizuoti produktus“, – rašė bendruomenės atstovė.

Vertinga pamoka

Vėliau su kauno.diena.lt susisiekęs „Arkos“ vadovas Gedas Malinauskas sakė, kad maistą bendruomenės nariams „Arka“ gamina ir per karantiną: pristato jiems į namus. „Nenorime duoti maisto žmonėms, kuris yra pilnas lervučių", – teigė vadovas.

Jis pasakojo, kad pastebėję maistines kandis bendruomenės atstovai kreipėsi į specialistus, jie sakė, kad 15 kg yra per mažas kiekis, kad kas nors imtųsi utilizuoti. „Meskite į šiukšlinę“, – tokį patarimą iš jų išgirdo „Arkos“ atstovai, pasakojo G. Malinauskas.

Ar nesvarstė galimybės susisiekti su gyvūnų globos organizacijoms ir joms perleisti maisto produktus? „Žinote, esame turėję COVID-19 atvejų. Aptarnaujame žmones su negalia. Kaip įmanoma labiau vengiame kitų kontaktų. Ten nemažai buvo miltų. Nebent grikius galėjome išvežti į mišką, pabarstyti, kas nors būtų sulesę? Dabar gal elgtumėmės kitaip. Tikrai gero maisto niekas juk nemeta“, – dėstė G. Malinauskas. 

„Arka“ savo poziciją išdėstė ir savo feisbuko paskyroje.

„Dėkojame Sargėnų bendruomenei už pastabą, kad galbūt negerbiame žmonių paaukoto maisto. Atsižvelgiant, kad artėja Vargstančiųjų diena (lapkričio 15 d.) Jūsų pasipiktinimas teisėtas, tikrai turite teisę kelti tokius klausimus. Ačiū už jūsų aktyvumą.

Dabar gal elgtumėmės kitaip. Tikrai gero maisto niekas juk nemeta.

Tačiau norime paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Mūsų bendruomenė gyvuoja iš žmonių ir organizacijų paaukoto maisto bei surenkamo maisto iš vienos parduotuvės. Prieš 2 savaites gavome 10 kilogramų grikių pakuotę, kuri atrodė gera ir nepažeista. Pasirodo juose buvo maistinės kandys, kurios sugeba perkąsti plastiko pakuotes. Šią savaitę, darant reviziją, radome maistines kandis ir šalimai esančiuose produktuose. Išsikvietėme kenkėjų naikinimo įmonę (ji revizuoja mus kiekvieną mėnesį) ir ji griežtai liepė kuo greičiau utilizuoti visą maistą, kuriuose matėsi maistinės kandies lervos, o kartu šalia buvusias pažeistas pakuotes. Su skaudančia širdimi išmetėme kenkėjų apimtą maistą.

Užtikriname, kad su jūsų paaukotu maistu elgiamės atsakingai. Paaukotas maistas yra saugus, atskirai sandėliuojamas ir nepažeistas kenkėjų.

Džiaugiamės, kad Juo galime pamaitinti 20 asmenų su negalia per dieną, o šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu maistą vežame mūsų bičiuliams į namus. Ačiū už jūsų gerumą!“ – rašė „Arkos“ atstovai. 

Pasauliui nepajėgiant išspręsti bado problemos, statistika, bylojanti apie veltui išmetamo maisto kiekį, gali pasirodyti kontraversiška – apskaičiuota, jog vien europiečiai iššvaisto beveik 90 mln. tonų maisto per metus. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 600 tūkst. tonų.

Šį opų klausimą galima spręsti įvairias būdais – imtis naujų mitybos, pirkimo ar gaminimo įpročių, taip pat  labiau pasitikėti naujausių technologijų buities įranga, leidžiančia dvigubai ilgiau išsaugoti maisto skonį, naudingąsias savybes ir išvaizdą.

Lietuvos namų ūkio iššvaistomos sumos dėl išmetamų maisto produktų siekia apie 1200 Lt per metus, todėl stebina nepagrįstai didelis žmonių vartojimas – perkant produktus, kurie vėliau nebus panaudojami. Anot psichologės Astos Petrulienės, maisto švaistymą galima sieti su vartotojo prioritetais ir įpročiais: „Kai kuriems įprasta kasdien iš prekybos centrų grįžti su didžiausiais pirkinių maišais, net nesusimąstant, ar toks maisto kiekis iš tiesų reikalingas“. Specialistės teigimu, racionaliai pirkti gali padėti keletas paprastų, bet itin naudingų taisyklių:

• Prieš apsiperkant prekybos centre privalu iš anksto susiplanuoti, ką gaminsite, ir pagal tai sudaryti reikiamų maisto produktų sąrašą. Vadovaudamiesi juo, neklaidžiosite po parduotuvės skyrius, aiškiai žinosite, ko jums reikia, todėl jūsų krepšyje spontaniškai neatsidurs nereikalingų maisto produktų.
• Neapsigaukite akcijų pasiūlymais, dėl kurių nesąmoningai gausiai pripildomi pirkinių krepšeliai.  Pirmiau atsakykite sau į klausimą, ar šie produktai tikrai yra reikalingi. 
• Neikite apsipirkti alkani – išalkę įsigyjame gerokai daugiau maisto ir atitinkamai išleidžiame daugiau pinigų.

„50 kg per metus – tiek maisto išmeta statistinis lietuvis. Atrodytų, pats tinkamiausias būdas išvengti didelio maisto iššvaistymo būtų nuoseklus vartojimo mažinimas. Vis dėlto, daugumai yra pernelyg sunku pakeisti savo maisto pirkimo ar valgymo įpročius – kaip žinia, įpročiai labai sunkiai keičiami. Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – atsigręžti į naujausias technologijas, ypač verta atsižvelgti į naujausius šaldytuvus, turinčius didelės talpos stalčius ir tinkamas sąlygas maisto šviežumui palaikyti suteikiančią temperatūros reguliavimo sistemą“, – teigia „Bosch“ pardavimų vadovas Lietuvai ir Latvijai Martynas Plyčiuraitis Plyčius.  

Žmonės dažnai daro klaidą pamiršdami nuplauti paruoštus šaldyti vaisius ir daržoves, nesudėdami jų į sandarius maišelius ar dėžutes. Dar viena dažna klaida – skirtingų rūšių maisto produktų laikymas vienoje šaldytuvo zonoje. Tokiu atveju toje pačioje lentynoje esanti žalia mėsa ar daržovės dėl savo skleidžiamų kvapų padidina šaldytuvo užterštumą. Išmanusis šaldymo įrenginys taip pat turėtų pasižymėti ir specialiai mėsai laikyti skirtais stalčiais, kuriuose būtų nuolat palaikoma nulinė temperatūra. Tuo metu vaisių zonoje turėtų būti įdiegtas reikiamo drėgmės kiekio reguliavimas. Naujuose šaldytuvuose pirkėjai gali rasti ir šaldymo zonas, kuriose šaldyti produktai atitirpsta palaipsniui, taip neprarasdami savo skonio bei struktūros.