Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtos mokėti išankstinės išmokos pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones, o nuo gruodžio 6 d. prasideda antras etapas, per kurį planuojama ūkininkams išmokėti tiesioginių išmokų likutį. Per avansinių mokėjimų laikotarpį, nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares mokėti likusią išmokų dalį iki kitų metų birželio 30 d., tačiau jau per pirmąjį mokėjimo mėnesį planuojama 98 proc. pareiškėjų pervesti 194 mln. Eur paramą. Likusiems pareiškėjams priklausančios išmokos bus pervestos pasibaigus gruodžiui, tačiau ne vėliau nei tai padaryti įpareigoja teisės aktai.

Per avansinių mokėjimų laikotarpį, nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur.

 

Šį mėnesį pareiškėjams bus tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Pareiškėjams taip pat bus mokama pagal šias KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi 2023 metais deklaruotą plotą, atitikusį paramos teikimo reikalavimus ir tiesioginėms išmokoms skirtą sumą, patvirtino, kad bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka šiais metais bus 77,27 Eur už ha.

Išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus, sieks 77,09 Eur už ha, tuo tarpu papildoma pajamų paramos išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus – 129,10 Eur už ha.

Susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginami baltyminiai augalai sieks 50,73 Eur už ha, išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 103,10 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami vaisiai – 486,95 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami uogos, riešutai – 330,90 Eur už ha, už plotus, kuriuose daržovės auginamos atvirajame grunte – 431,28 Eur už ha.

Papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka 2023 m. už pirmuosius 10 ha – 74,16 Eur už ha, už antruosius 10 ha – 80,30 Eur už ha, už trečiuosius 10 ha – 93,93 Eur už ha, už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 106,96 Eur už ha.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. paraiškas pateikė 116 153 pareiškėjai, o bendras deklaruotas plotas – 2 904 075,29 ha.

NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų.

E. Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.

„Didžiosios priemonės, kaip tiesioginės išmokos, perskirstymo išmokos, susietosios, tikrai didelis procentas paramos gavėjų gavę, šiek tiek stringa ekologinės sistemos naujos priemonės, kur ne visas mokame, o tik ten, kur pasibaigė įsipareigojimai ir šiek tiek turime sunkumų su ekologija, kadangi anksčiau buvo viena paramos priemonė, dabar turime keturias“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė E. Raibytė.

„Pareiškėjai pildydami gal šiek tiek nesuprato ir neteisingai priskyrė tam tikrus laukus, tai siunčiame pranešimus pareiškėjams, prašom patikslinimų. Šiai dienai visas įdirbis yra su ekologinėmis paraiškomis, kad pajudėtų ekologinės išmokos per gruodžio mėnesį“, – teigė ji.

Pasėlių deklaravimas vyko iki birželio pabaigos. Šiemet norėdami gauti papildomas išmokas ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.

Išmokas už visas paramos schemas tikimasi išmokėti gruodžio mėnesį.

NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad ketvirtadienį bus išmokėta dar 10 mln. eurų.

„Pagal apskritis paskaičiavome, bet bendrai, šio ryto duomenimis, išmokėta 153 mln. avansinių išmokų pagal schemas, pagal kurias galima mokėti. Nors vieną avansinę išmoką yra gavę 105 tūkst. paramos gavėjų. Rytoj juos apsieks dar 10 mln. eurų, apie 2  tūkst. paramos gavėjų gaus avansinę išmoką“, – Seimo Kaimo reikalų posėdyje trečiadienį teigė E. Raibytė.

Pasak jos, daugiau nei 600 pareiškėjų negaus išmokų – patikrinus nustatyta, kad jiems parama nepriklauso.

„Jie nevykdė tam tikrų reikalavimų, gal neturėjo valdymo dokumentų, gal nešienavo, neaugino daržovių, kurias buvo įsipareigoję auginti“, – sakė E. Raibytė.

NMA iki avansų mokėjimo pabaigos – lapkričio 30 dienos – iš viso planuoja išmokėti iki 300 mln. eurų. Nuo gruodžio 1 dienos bus pradedama mokėti likusi išmokų dalis.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pranešė, kad šiemet deklaruojant pasėlius pirmą kartą pritaikius ekoschemas populiariausioms pritrūko 80 mln. eurų, todėl 40 mln. eurų perkelta iš kitų ekoschemų, kurios sulaukė mažiau susidomėjimo.

„Populiariausioms ekoschemoms pritrūko 80 mln. eurų, 40 mln. eurų buvo sutaupyta mažiau populiariose – ekologinis ūkininkavimas, kai kurios gyvūnų gerovės priemonės. Tai tas 40 mln. perkelta populiaresnėms ekoschemoms“, – posėdyje sakė viceministras.

Anot jo, šiemet deklaravimas skiriasi tuo, kad neliko žalinimo išmokų avanso. Iki šiol ūkininkai su pirmaisiais avansais gaudavo bazinę išmoką ir už žalinimą – dukart didesnę sumą nei dabar vien bazinė išmoka.

Pasėlių deklaravimas vyko iki birželio pabaigos. Šiemet norėdami gauti papildomas išmokas ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.

Pasak jos, dabartinėmis pataisomis neskatinama didesnės pridėtinės vertės veikla.

„Ne paslaptis, kad mūsų žemės ūkio kuriama pridėtinė vertė galbūt nėra tokia, kokios mes norėtume – mes norėtume daugiau tų veiklų, kur yra daugiau aukštesnės pridėtinės vertės: produkto gamybos, mažiau žaliavos pagaminimo ir išvežimo“, – ketvirtadienį Seime prieš svarstant pataisas žurnalistams sakė premjerė.

Jos teigimu, jeigu Seimas pritars ir paprašys Vyriausybės išvados, pokyčių projekte tikrai turėtų būti.

„Akivaizdu, kad išmokų ribojimas turėtų irgi būti derinamas su veiklomis, kurioms galbūt galėtų būti taikomos išlygos, taipogi sąsajos, kurios yra tiesiogiai pririštos prie gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Nesu tikra, kad geriausiai veiktų rezultatui pasiekti, bet pats apribojimo principas, taikomas daugelyje šalių, galėtų būti taikomas ir Lietuvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti 35-ių Seimo narių siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Jei Europos Komisija pritars, ribojimus pajustų maždaug 2 tūkst. hektarų ir daugiau valdančių ūkių savininkai.

Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą. Jei jos bus priimtos, jos įsigaliotų nuo 2022 metų. Lubos galėtų būti pritaikytos maždaug dviem dešimtims stambių įmonių ir ūkininkų.

Anot Jaroslavo Neverovičiaus, su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu kalbėta, kokios galėtų būti lubos, tai būtų diskusijų klausimas.

„Išmokų koncentracija Lietuvoje yra didelė. Reikia įvesti nacionalines lubas, reikia apriboti galimybę gauti tiesioginių išmokų sumą. Čia yra diskusijos klausimas, bet, pavyzdžiui, judant link 60 tūkst. eurų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Neverovičius.

„Kas atsitiks – tada daugiau (išmokų – BNS) turėtų gauti vidutinio dydžio, mažesni ūkiai, kurie yra mūsų žemės ūkio pamatas“, – pridūrė jis.

Anot jo, didžiosios žemės ūkio bendrovės turėtų vis labiau dirbti konkurencijos sąlygomis.

„Tos didelės bendrovės, kurios yra tiesiog žemės ūkio verslas, jos privalo vis labiau ir labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis ir, pasinaudojant skalės efektu, palikti tas išmokas ten, kur jų labiausiai reikia“, – kalbėjo Prezidentūros atstovas.

Pasak patarėjo, Lietuva žemės ūkyje turėtų koncentruotis į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą.

„Negalime būti tik pigiausių produktų eksportuotojai, čia turėtume kurti brangesnius produktus, kad grąža būtų didesnė“, – sako J. Neverovičius.

„Tai ekologiniai ūkiai, kurie akivaizdžiai yra prioritetinė kryptis ir Europos Sąjungoje, ir mūsų vartotojams. Vidutinio dydžio ūkių rėmimas taip pat turėtų būti prioritetas“, – teigė jis.

Po kelias dienas trukusių derybų Europos Sąjungos vadovai antradienio rytą pasiekė susitarimą dėl ilgalaikio ES biudžeto.

Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

Prie vėliavas laikančių ir lietuvių liaudies dainas dainuojančių ūkininkų sustojo prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į Belgijos sostinę dalyvauti ES šalių vadovų derybose dėl būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto.

Prezidentas sakė, kad jie turi moralinę teisę reikšti pretenzijas dėl to, jog išmokos lietuviams ūkininkams šiuo metu yra vienos mažiausių Europoje.

„Kaip Lietuvoje, taip ir Europoje pažadai turi būti vykdomi“, – pareiškė G. Nausėda, kartu su žemdirbiais sudainavęs „Ant kalno mūrai“.

Šiuo metu Lietuvoje ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 eurų išmoką, ES vidurkis siekia 266 eurus.

Pagal Europos Komisijos siūlymą, išmokos pirmaisiais metais netgi kristų, bet 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų.

„Atsibodo būti ES gale, nors esame vieninga Europa. Pagal tiesiogines išmokas dabar esame treti nuo galo“, – BNS sakė Plungės rajone ūkį valdantis Vytautas Buivydas.

„Tikimės, kad prezidentas atstovės už Lietuvą“, – pridūrė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Žemdirbiai protestą Briuselyje organizuoja jau septintą kartą.

Pasak diplomatų, per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje ketvirtadienį galutiniai sprendimai dėl biudžeto nebus priimti, derybos nusikels į kitus metus.

ES šalių lyderiai taip pat diskutuos apie klimato kaitą ir Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš bendrijos.

Parama bus mokama ūkininkams, iki liepos 2 d. pateikusiems paraiškas dėl patirtų nuostolių kompensavimo ir kurių dėl sausros patirti augalininkystės produkcijos nuostoliai sudaro ne mažiau kaip 30 proc. pareiškėjo bendros vidutinės metinės 2015-2017 m. produkcijos vertės pagal visus taisyklėse nurodytus augalus. NMA iki liepos 26 d. į 17 tūkst. ūkio subjektų sąskaitas perves 4,2 mln. eurų išmokų.

Likusiems dėl sausros patyrusiems nuostolių augalininkams kompensacinės išmokos bus mokamos, kai tik jie atsiųs reikalingus dokumentus ar bus išsamiau išnagrinėti pateikti duomenys, praneša NMA. Šiems augalininkystės sektoriaus atstovams NMA perves per 17 tūkst. eurų paramos.

Taip pat rugpjūtį NMA planuoja mokėti kompensacines išmokas gyvulininkystės ir paukštininkystės veikla užsiimantiems ūkio subjektams, jei tik jie tenkins „Pagalbos gyvulininkystės ir paukštininkystės veikla užsiimantiems subjektams, patyrusiems nuostolių dėl sausros 2018 m., teikimo taisyklių“ reikalavimus. Planuojama, kad išmokų sulauks 48,8 tūkst. paramos gavėjų.

2018 m. sausros nuostoliams kompensuoti Žemės ūkio ministerija iš viso skyrė 8,5 mln. eurų.

Pirmosiomis mokėjimo dienomis kompensacinės išmokos bus išmokėtos 77 proc. pareiškėjų, besilaikančių įsipareigojimų.

Kaip rašoma NMA pranešime spaudai, NMA, atlikusi visas reikalingas patikras bei kitus paruošiamuosius darbus, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pirmosiomis mokėjimo dienomis 350 pareiškėjų išmokės 628 tūkst. eurų kompensacinių išmokų.

Teisės aktai įpareigoja tiesioginių išmokų bei paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones mokėjimą užbaigti birželio 30 d. Tačiau NMA paramą išmokės greičiau, jei jie bus įvykdę prisiimtus įsipareigojimus.

NMA atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai asmenys, pateikę paraiškas pagal su plotu susijusias KPP priemones, gauna išmokas tik tuo atveju, jei neturi įsiskolinimų „Sodrai“.

Tuo metu paramos lėšos KPP priemonių dalyviams - juridiniams asmenims - gali būti mokamos tik tuo atveju, jei jie neturi įsiskolinimų Lietuvos valstybės biudžetui ir „Sodrai“.

Ši nuostata netaikoma juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti socialinio draudimo įmokų arba mokesčių mokėjimo terminai.

Kaip skelbia NMA, atlikusi visas reikalingas patikras bei kitus paruošiamuosius darbus, nuo trečiadienio pradeda paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ mokėjimą. Jau pirmą mokėjimo dieną 1 660 pareiškėjų sulauks 2,4 mln. eurų kompensacinių išmokų.

Teisės aktai įpareigoja tiesioginių išmokų bei paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones mokėjimą užbaigti birželio 30 d. Tačiau, kaip ir ankstesniais metais, NMA paramą praėjusių metų pareiškėjams išmokės greičiau, jei tik jie bus įvykdę prisiimtus įsipareigojimus.

NMA atkreipia dėmesį, kad fiziniai asmenys, pateikę paraiškas pagal su plotu susijusias KPP priemones, gauna išmokas tik tuo atveju, jei neturi įsiskolinimų „Sodrai“.

Tuo metu paramos lėšos KPP priemonių dalyviams - juridiniams asmenims - gali būti mokamos tik tuo atveju, jei šie asmenys neturi įsiskolinimų Lietuvos biudžetui, „Sodrai“. Ši nuostata netaikoma juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti socialinio draudimo įmokų ir mokesčių mokėjimo terminai.

„Aš galvoju, kad šiek tiek tos pozicijos stiprėja. Mes pasirašėme bendrą žemės ūkio ministrų - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - susitarimą, prisijungė Višegrado šalys, dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo pasirašė Lenkija ir Slovakija, Lietuvos ūkininkai taip pat įteikė Europos Komisijai 50 tūkst. surinktų parašų dėl išmokų suvienodinimo. Kiekvienas toks pasitarimas gerina pozicijas, bet tai dar nėra šimtu procentų aišku“, - Eltai kalbėjo B. Markauskas.

Anot ministro, sunku pasakyti, kaip išmokų suvienodinimo klausimas bus įgyvendintas, nes tai spręs ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba bei Europos Vadovų Taryba, tačiau, jo teigimu, toks reikalavimas yra visiškai pagrįstas.

„Dabar netgi nesiginčijama, kad (ūkininkų perkamos, - ELTA) technikos, sėklų ir trąšų įsigijimo kaštai yra suvienodėję, todėl sakyti, kad ūkininkų išlaidų dalis Lietuvoje yra mažesnė, negalima“, - kalbėjo B. Markauskas.

Paklaustas, kaip keisis išmokų dydžiai 2020 metais, ministras tikslių skaičių įvardyti negalėjo.

„Vakar buvo planuota įvardyti pirmus skaičius, bet taip ir neišgirdome jų. Planuojama, kad gali kaimo plėtros biudžetas mažėti maždaug 8-9 procentais, bet tai kol kas yra visiškai teoriniai skaičiai. Dar yra kalbama apie tai, kad šalys narės galėtų daugiau prisidėti prie Europos Sąjungos biudžeto ir tokiu atveju galbūt nereikėtų mažinti finansavimo. Netgi tos šalys, kurios šiandien pasisako prieš tiesioginių išmokų suvienodinimą, sutinka, kad tie, kurie gauna mažiausiai, ne iš karto, bet per tam tikrą finansinį periodą irgi gautų daugiau“, - kalbėjo ministras.

Be to, pasak B. Markausko, tikimasi, kad atsiras kiek daugiau laisvės, skirstant ES paramą.

„Kaimo plėtros biudžetą sudaro ne vien tiesioginės išmokos, yra ir antras taip vadinamas ramstis - tai kaimo plėtros programa. Kaip tarp tų ramsčių bus paskirstytas biudžetas, dar nėra apsispręsta. Vakar pasitarėme, ir beveik visos šalys pritarė, kad šalys narės turės šiokią tokią laisvę perskirstyti pinigus iš vieno ramsčio į kitą“, - sakė B. Markauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad posėdyje buvo diskutuojama apie galimybę teikti susietąją paramą, kai pinigai skiriami sunkumų patiriančiam sektoriui. Anot ministro, Lietuvoje tokie yra cukrinių runkelių ir gyvulininkystės sektoriai.

„Dabar cukrinių runkelių kvotos yra panaikintos ir sumažėjusios supirkimo kainos. Kalbant apie gyvulininkystę Lietuvoje, ir toliau mažėja melžiamų karvių skaičius, tai mes tokius sektorius remiame ir galėtume remti ir toliau. Ir vakar dauguma šalių pasisakė už tai, kad ta susieta parama ir galimybė remti atskirus sektorius būtų“, - kalbėjo B. Markauskas.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad per 2014-2017 metų laikotarpį iš viso išmokėta apie 1,7 mlrd. eurų tiesioginių išmokų 130 tūkst. pareiškėjų. 2018-2020 metų laikotarpiu bus išmokėta dar apie 1,4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų.

Nurodoma, kad ministerija nuo 2014 metų taiko išmoką už pirmuosius 30 hektarų (ha) ir tam skiria 15 proc. visos ES tiesioginių išmokų sumos.

Iš viso 2014-2017 metų laikotarpiu 130 tūkst. pareiškėjų išmokėta apie 235 mln. eurų išmokų už pirmuosius 30 ha. 2018-2020 metų laikotarpiu už pirmuosius 30 ha bus išmokėta dar apie 220 mln. eurų.