Dviem vyrams skirtos griežčiausios – 18 metų už grotų – bausmės už tai, kad padėjo 31 metų Tuniso gyventojui Mohamedui Lahouaiejui Bouhleliui (Mohamedui Lahvaježui Buleliui) surengti šį išpuolį.

Jis pats buvo nušautas policijos po ilgiau nei keturias minutes trukusio siautėjimo, kai 19 tonų sveriančiu sunkvežimiu traiškė žmones, susirinkusius krantinėje pasižiūrėti Bastilijos paėmimo dienos – nacionalinės šventės – fejerverko.

Per ataką žuvo 86 žmonės, daugiau kaip 450 buvo sužeista.

28 metų albanas Endri Elezi (Endris Elezis) įtariamas „parūpinęs ginklų Mohamedui Lahouaiejui Bouhleliui (Mohamedui Lahvaježui Buhleliui)“ – tunisiečiui, 2016 metų liepos 14-ąją surengusiam išpuolį per Bastilijos paėmimo dieną, rašoma policijos išplatintame pranešime.

E. Elezi buvo sulaikytas trečiadienį vakare Sparanizėje, netoli pietinio Neapolio miesto, pagal Prancūzijos valdžios išduotą Europos arešto orderį.

Pasak šaltinių Prancūzijoje, E. Elezi, žinomas Gino (Džino) pravarde, kaltinamas parūpinęs M. L. Bouhleliui automatą.

Albanas yra tarp aštuonių asmenų, kuriuos ketinama teisti už jų vaidmenį 2016-ųjų atakoje. Atitinkamą sprendimą praėjusį mėnesį priėmė Paryžiaus apeliacinis teismas. Teismo procesas prasidės ne anksčiau kaip 2022 metais.

M. L. Bouhlelis buvo nušautas policijos prie sunkvežimio, kurį nukreipė į minią, krantinėje susirinkusią pasižiūrėti Bastilijos paėmimo dienos fejerverko, vairo. Per išpuolį daugiau kaip 400 žmonių buvo sužeisti.

Ši ataka buvo surengta nepraėjus nė metams po 2015 metų lapkričio 13-ąją džihadistų surengtų koordinuotų išpuolių Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“, nacionaliniame stadione, keliuose baruose ir restoranuose, per kuriuos žuvo 130 žmonių, dar maždaug 350 buvo sužeisti.

Atsakomybę už ataką Nicoje prisiėmė „Islamo valstybė“. Visgi prokurorai sakė neradę įrodymų, kad M. L. Bouhlelis buvo prisiekęs šiam džihadistų judėjimui.

Pagal Europos arešto orderio taisykles Italija turi per dešimt dienų priimti sprendimą dėl E. Elezi perdavimo Prancūzijai, jeigu jis tam neprieštaraus. Kitu atveju tai turės būti padaryta per 60 dienų.

„Mes žinome priešą, jis buvo ne tik identifikuotas, bet turi ir vardą, tai – radikalus islamas“, – sakė J. Castexas, prisimindamas, kad 2016 metų liepos 14 dieną mieste buvo surengtas dar vienas žiaurus išpuolis, kai sunkvežimiui įsirėžus į minią žuvo 86 žmonės.

Radikalus islamas yra „politinė ideologija, iškraipanti musulmonų religiją, iškraipant jos raštus“, sakė J. Castexas, pridurdamas: „Kiekvieną kartą, kai nusitaikoma į Prancūziją, ji tampa terorizmo taikiniu.“

Reaguodamas į ataką Nicoje, kurią, kaip manoma, įvykdė neseniai į šalį atvykęs imigrantas iš Tuniso, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo sustiprinti pasienio kontrolę.

Žemyną sudrebinus dar vienam išpuoliui, kai Austrijos sostinėje Vienoje ginkluotas užpuolikas nušovė keturis žmones, Prancūzija prie savo sienų su kitomis ES šalimis padvigubino pasienio apsaugos pareigūnų skaičių.

Išpuolis Nicoje surengtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Paryžiaus priemiestyje mokytojui Samueliui Paty buvo nukirsta galva už pranašo Mahometo karikatūrų parodymą savo mokiniams.

Rugsėjį per išpuolį prie pranašo karikatūrų publikavusio satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu ginkluotas užpuolikas subadė du žmones.

Šalyje vien praėjusią savaitę pradėta per 200 tyrimų dėl paramos terorizmui, grasinimų mirtimi, įžeidimų ar su S. Paty nužudymu susijusia neapykantos kalba.

Vienas teisminis šaltinis sakė, kad skaičiai šiuo metu „sprogsta“. „Gauname daug grasinimų, susijusių su politikais, prezidentu, premjeru, kai kuriais ministrais, parlamento nariais, mokytojais“, dauguma jų susiję su galvos nukirtimu.

Tačiau Paryžiaus prokuroras Remy'is Heitzas pažymėjo, kad įtariamieji yra „įvairūs žmonės, radikalai, tačiau ir žmonės, turintys psichinių sutrikimų, taip pat yra žmonių, kurie pateikia grasinimų nesuprasdami jų rimtumo.“

Tarp įtariamųjų terorizmo rėmimu taip pat yra keli mokiniai, pajuokavę ar pasidalinę nuotraukomis, susijusiomis su S. Paty mirtimi.

Manoma, kad šis jaunas vyras su užpuoliku iš Tuniso Brahimu Issaoui bendravo internetu.

Dar keturi įtariamieji, sulaikyti antradienį, kol kas nebuvo paleisti.

Tačiau šeštadienį sulaikytas 29-erių įtariamasis tunisietis trečiadienį paleistas jam nepateikus kaltinimų.

21-erių B. Issaoui ir toliau gydomas ligoninėje – po išpuolio peiliu policija paleido į jį kelis šūvius.

Šaltinis teigė, kad B. Issaoui nustatytas koronavirusas, todėl jo apklausa gali dar labiau nusitęsti.

Per išpuolį bažnyčioje vienai moteriai buvo perrėžta gerklė, bažnyčios darbuotojas taip pat mirtinai subadytas, dar vienai moteriai pavyko pabėgti, tačiau ji vėliau mirė dėl patirtų sužalojimų.

Policija paskelbė, kad pareigūnams prisiartinus užpuolikas šaukė „Allahu Akbar“, tai leidžia teigti, jog tai buvo dar vienas džihadistų išpuolis Prancūzijoje.

21 metų Brahimas Issaoui šiuo metu tebegydomas ligoninėje. Jis buvo keliskart pašautas policininkų per ketvirtadienio išpuolį Nicos Dievo Motinos bazilikoje. 

„Jis dar neapklaustas, jo sveikatos prognozės tebėra neaiškios“, – naujienų agentūrai AFP pirmadienį vėlai vakare sakė kitas tyrimui artimas šaltinis. 

B. Issaoui, ne kartą patekęs į Tuniso teisėsaugos akiratį dėl smurto ir narkotikų, į Prancūziją atvyko tik praėjusį mėnesį.

Pirmiausia tunisietis pasiekė Italijos Lampedūzos salą.

Italijos žiniasklaida pranešė, kad iš pradžių B. Issaoui buvo karantinuotas kelte su beveik 400 drauge atplaukusių migrantų, o spalio 9 dieną jam buvo leista išsilaipinti Baryje.    

Tyrėjai išsiaiškino, kad B. Issaoui į Nicą atvyko spalio 27-ąją – dvi dienos iki išpuolio bažnyčioje.

Viena užpuoliko auka, 60 metų moteris, mirė bazilikoje, esančioje šio Viduržemio jūros pakrantės miesto širdyje. Netoliese buvo rastas 55 metų bažnyčios darbuotojo perrėžta gerkle kūnas. Trečia auka, 44 metų moteris, mirė nuo sužalojimų šalia bazilikos esančiame bare, kur pasislėpė po užpuolimo.

B. Issaoui, su savimi turėjęs Koraną ir tris peilius, šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis), kai pasirodę policininkai šovė į jį ir sunkiai sužeidė.

Šis išpuolis buvo įvykdytas šalyje tebetvyrant įtampai po spalio viduryje Prancūziją sukrėtusio brutalaus mokytojo nužudymo. Spalio 16 dieną jaunas čečėnas Paryžiaus priemiestyje nurėžė galvą mokytojui Samueliui Paty (Samiueliui Pati) už tai, kad šis savo mokiniams kaip saviraiškos laisvės pavyzdį rodė pranašą Muhammadą vaizduojančias karikatūras.

Dėl įtariamų ryšių su B. Issaoui buvo sulaikyti ir apklausti šeši asmenys, tačiau šiuo metu areštinėje tebėra laikomas tik vienas – 29 metų tunisietis, plaukęs kartu su užpuoliku keltu, atgabenusiu jį į Lampedūzos salą, sakė šaltiniai.

Šis 33-ejų vyras buvo antrojo įtariamojo namuose, kuriuose penktadienio vakarą policija surengė kratą. Antrasis įtariamasis galimai turėjo kontaktą su užpuoliku iš Tuniso.

„Mėginame išsiaiškinti, koks buvo jo vaidmuo“, – teigė šaltinis.

Pastarieji išpuoliai yra „ataka prieš Prancūziją“, sakė E. Macronas. Jis atkreipė dėmesį ir į Prancūzijos konsulato Saudo Arabijoje apsauginio užpuolimą.

Per išpuolį Nicoje vyras ketvirtadienį peiliu nudūrė tris žmones, dar šešis sužeidė. Vietos policija netrukus užpuoliką sulaikė. Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai pradėjo tyrimą dėl terorizmo.

Po išpuolių Prancūzijoje paskelbtas aukščiausias teroro pavojaus laipsnis.

D. Trumpas pareiškė paramą Prancūzijai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paramą Prancūzijai po mirtino ketvirtadienio išpuolio Nicoje.

„Mūsų širdys yra su Prancūzijos žmonėmis. Amerika šioje kovoje palaiko mūsų seniausią sąjungininkę. Šios radikalios islamo teroristų atakos turi nedelsiant liautis. Nė viena šalis, Prancūzija ar bet kuri kita, nebegali su jomis taikstytis!“ – tviteryje rašė D. Trumpas.

Įtariamasis, identifikuotas kaip Brahimas Aoussaoui (Brahimas Ausavis), rugsėjo pabaigoje išsilaipino Italijos Lampedūzos saloje, kur valdžios institucijos jį karantinavo dėl COVID-19, o paskui paleido, nurodžiusios palikti Italijos teritoriją.

Šaltinių duomenimis, jis į Prancūziją atvyko spalio pradžioje.

Policija ketvirtadienį pašovė užpuoliką, pranešė Nicos meras Christianas Estrosi (Kristianas Estrozi).

„Jis kartojo „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis), net ir po to, kai buvo sužeistas“, – žurnalistams įvykio vietoje pasakojo meras.

Moters, kuriai buvo perrėžta gerklė, tikriausiai mėginant nupjauti galvą, kūnas buvo aptiktas Dievo Motinos bazilikoje, esančioje Viduržemio jūros pakrantės miesto širdyje, nurodė tyrimui artimas šaltinis.

Bažnyčioje taip pat buvo rastas pusamžio jos darbuotojo kūnas, o trečia auka mirė nuo sužalojimų šalimais esančiame bare, kur pabėgo po užpuolimo.

Bazilikoje tarnaujantis kunigas Philippe'as Asso (Filipas Aso) sakė, kad išpuolio metu mišios nevyko, tačiau nurodė, kad bažnyčia atidaroma apie 8 valandą vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir kad „žmonės užeina pasimelsti bet kuriuo metu“.

Prancūzijos bažnyčiose 15 val. buvo gedulingai skambinama varpais aukoms pagerbti.

Visų Šventųjų dienos išvakarėse įvykdytos žmogžudystės paskatino vyriausybę paskelbti šalyje aukščiausio laipsnio parengtį dėl galimų teroristinių išpuolių.

Prokuratūros intervencijos trečiadienį paprašė šios atakos aukas siekiančios apginti dvi organizacijos. Savaitraštį, nusprendusį paskelbti kadrų, nufilmuotų per išpuolį apsaugos kamerų, jos kaltina vaikantis sensacijų.

„Apsaugos kamerų nuotraukos, išspausdintos be jokio perspėjimo, žeidžia aukų bei jų šeimų orumą“ ir buvo paskelbtos tesiekiant „sukelti sensaciją“, teigia aukų artimųjų teisių atstovai.

Paryžiaus prokuratūra teismui pateikė skubų prašymą išimti žurnalą iš prekybos ir uždrausti žurnalo numerio „platinimą visais formatais, ypač skaitmeniniu“.

Pernai liepos 14 dieną iš Tuniso kilęs radikalus islamistas sunkvežimiu įvažiavo į minią žmonių, susirinkusių Nicos pajūrio bulvare pasižiūrėti nacionalinės dienos fejerverkų.

Apsaugos kamerų nuotraukos, išspausdintos be jokio perspėjimo, žeidžia aukų bei jų šeimų orumą.

Šio įvykio pirmųjų metinių išvakarėse prokuratūra taip pat pradėjo tyrimą dėl nuotraukų nutekinimo.

Šiemet vietoj fejerverkų, pernai į garsųjį Anglų bulvarą pritraukusių per 30 tūkst. žiūrovų, tragedijos vietoje bus deginamos žvakutės, bus padėta atminimų knyga, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pasakys iškilmingą kalbą.

Nicos meras Christianas Estrosi (Kristianas Estrozi) irgi pasmerkė nuotraukų paviešinimą. Jo nuomone, šis žingsnis „netoleruotinas“ ir tikrai „atnaujintų šeimų sielvartą“.

Tačiau „Paris Match“ savaitraščio vyriausiasis redaktorius Olivier Royant'as (Olivjė Ruojanas) sakė, kad leidinys tenorėjo „pagerbti aukas per įvykio metines – mūsų pareiga jas prisiminti“.

Minėtos nuotraukos buvo anksčiau paskelbtos kitų naujienų šaltinių, o juose esantys asmenys neatpažįstami, sakoma jo pranešime.

Teismas sprendimą dėl prokuratūros prašymo pateiks 15 val. Lietuvos laiku.

„Jie buvo sulaikyti tyrėjams stengiantis nustatyti, ar (atakos vykdytojas) tunisietis Mohamedas Lahouaiejas Bouhlelis (Mohamedas Lahvaježas Buhlelis) turėjo logistinę paramą“, – sakė šaltinis.

Prokurorai mano, kad M. Lahouaiejas Bouhlelis ilgai planavo savo ataką, kurios metu 19 tonų sveriančiu sunkvežimiu traiškydamas žmones lėkė per minią, Nicos pajūrio Anglų take susirinkusią pasižiūrėti Prancūzijos nacionalinės dienos fejerverko.

Keturi vyrai ir moteris jau buvo apkaltinti kaip teroristų grupės įvykdytų žmogžudysčių bendrininkai.

Prokuroras Francois Molins'as (Fransua Molenas) sakė, jog M. Lahouaiejo Bouhlelio, kurį per ataką nušovė policija, ir tų įtariamųjų susirašinėjimas rodo, kad jie dalyvavo sąmoksle.

Atsakomybę už ataką prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).

Nors M. Lahouaiejo Bouhlelio kompiuteryje buvo baisių su IS grupuote – kaip ir su jos konkurentais „al Qaeda“ – susijusių vaizdų, tyrėjai nerado įrodymų apie jo prisiektą ištikimybę IS.