Gegužę KT paskelbė, kad galiojanti tvarka, kai kartu su biudžetu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai. KT nutarimas įsigalios 2022 metų liepos 1 dieną.

Prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti 2019 metų pabaigoje priimti ir vos po dviejų savaičių – nuo 2020 metų pradžios įsigalioję Pelno, Loterijų ir lošimų mokesčio, Nekilnojamojo turto bei Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų, taip pat Akcizų įstatymo pataisos. Pastarosios įsigaliojo greičiau nei per tris mėnesius.

KT teigimu, pats įstatymų pakeitimų turinys atitinka Konstituciją.

Į KT dėl jų atitikties Konstitucijai 2020 metų sausį kreipėsi tuometinės Seimo opozicijos atstovai.

„Tyrimų  metu dažnai išryškėja netinkamas procedūrų reglamentavimas Seimo statute, dėl ko kai kurios teisės normos tampa neįgyvendinamos arba sunkiai įgyvendinamos“, – sako šio dokumento pataisas įregistravusi Antano Matulo vadovaujama Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Statuto pakeitimo projektu siekiama pailginti terminą tarp teisės akto projekto pateikimo ir svarstymo Seime, taip pat pailginti terminą, kuomet pagrindiniu paskirtas komitetas privalo pradėti pasirengimo svarstyti teisės akto projektą.

Šiuo metu Seimo statutas numato, kad nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos).  

„Esant tokiam trumpam terminui tarp teisės akto projekto pateikimo ir svarstymo Seime gali būti apsunkintas kai kurių procedūrų atlikimas, kaip antai Seimo statute įtvirtintas reikalavimas, jog visi projektai pagrindinio komiteto privalo būti skelbiami Seimo interneto svetainėje. Esant trumpam terminui tarp teisės akto projekto pateikimo Seimo plenariniame posėdyje ir jo svarstymo datos Seimo plenariniame posėdyje, gali susidaryti situacija, kai ši nuostata tampa sunkiai arba visai neįgyvendinama“, – sako Etikos ir procedūrų komisija.

Todėl Statute siūloma numatyti, kad nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos).  

Etikos sargų nuomone, šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kad pagrindinis komitetas privalo ne vėliau per savaitę pradėti pasirengimo svarstyti procedūrą, gali sukurti situaciją, kai komiteto posėdžio sušaukimas gali būti apsunkintas dėl kvorumo nebuvimo, kuomet yra pasibaigusi Seimo plenarinių posėdžių sesija ir pan.

Gali susidaryti situacija, kuomet komiteto pirmininkas piktnaudžiauja šia teise, nesuteikia žodžio oponentams ir pan.

Todėl Statute siūloma įteisinti, kad Seimo paskirtas pagrindinis komitetas turi savo artimiausiame posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektą nagrinėti komitete.

Šiuo metu galiojantis Seimo statutas numato, jog įstatymo projekto iniciatoriai iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje turi teisę įstatymo projektą atsiimti. Etikos sargų nuomone, ši nuostata nėra tiksli ta prasme, kad svarstymas gali apimti visą projekto nagrinėjimo Seime eigą, pradedant jo pateikimu ir baigiant priėmimu, taip pat gali reikšti vieną iš teisės akto projekto nagrinėjimo stadijų.

Todėl siūloma numatyti, kad įstatymo projekto iniciatoriai turi teisę įstatymo projektą atsiimti tik iki jo pateikimo Seimo posėdyje.

Seimo etikos sargų nuomone, tai, jog Seimo valdyba vienasmeniškai sprendžia, ar teisės aktu yra siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą, yra ydinga. Todėl, komisijos nuomone, tai savo išvadoje turėtų pažymėti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Šiuo metu Seimo statutas nustato, kad į komiteto posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų, savivaldybių, politinių partijų ir organizacijų bei visuomeninių organizacijų atstovai, tačiau žodžio suteikimo teisė komiteto posėdyje priklauso tik komiteto pirmininkui.

„Gali susidaryti situacija, kuomet komiteto pirmininkas piktnaudžiauja šia teise, nesuteikia žodžio oponentams ir pan.“, – sako etikos sargai. Todėl Statute siūloma įrašyti, kad „posėdžio pirmininko sutikimu, ¼ komiteto narių reikalavimu arba komiteto nario, kuris paskirtas išvadų rengėju, prašymu, jiems gali būti suteiktas žodis.“

Statuto pataisomis siekiama, kad įstatymų priėmimo procedūrų reglamentavimas Seimo statute  taptų aiškesnis, išsamesnis, skaidresnis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai vadovauja Seimo narys konservatorius Antanas Matulas, jo pavaduotoja yra parlamentarė „valstietė“ Aušrinė Norkienė, komisijoje dirba Seimo nariai Kazys Starkevičius, Aušra Papirtienė, Petras Čimbaras, Ona Valiukevičiūtė, Andrius Mazuronis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Dovilė Šakalienė, Virgilijus Poderys.

Parlamentarai Algirdas Sysas ir Julius Sabatauskas registravo pataisas, kad projektų svarstymą skubos tvarka turėtų paremti didesnis skaičius Seimo narių.

Šiuo metu paprastai skubai pritarti reikia, kad balsuotų dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių ir ne mažiau kaip 29 iš viso. Socialdemokratai siūlo, kad už skubą pasisakyti turėtų ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra bent 71 parlamentaras.

Ypatingai skubai siūloma dar aukštesnė kartelė – už ją turėtų balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai, kai šiuo metu pakanka paprastos daugumos, bet ne mažiau kaip 36 Seimo narių.

Parlamentarai argumentuoja, kad Lietuvos parlamente skubos tvarka priimama pusė įstatymų projektų, dėl to nukenčia jų kokybė.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad vidutiniškai per metus Seimui pateikiama 700 įstatymo projektų, 50 proc. įstatymų priimama skubos ir ypatingos skubos tvarka.

Anot iniciatorių, tai yra daug kartų daugiau negu kaimyninių valstybių parlamentuose: Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje skubos tvarka priimama 5 proc., Estijoje – 10 proc. teisės aktų.

„Teisės aktų gausa ir įstatymų priėmimas, svarstant skubos ir ypatingos skubos tvarka, nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymų projektų“, – teigia iniciatoriai.