„Jeigu būtų galima metafora pasakyti, tai atplaukė debesėlis ir nukrito keli vandens lašai į dykumą. Gerai, kad tie lašai pateko, bet turime suprasti, kad reikės dar labai labai daug darbo tam, kad mes galėtume pasakyti, jog gyvename demokratiškoje visuomenėje, kuri vadovaujasi žmogaus teisių principais“, – Eltai teigė M. Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė akcentuoja, kad Lietuva su Partnerystės įstatymo priėmimu stipriai vėluoja.

„Ir tai, kad vis dar matome tokį stiprų pasipriešinimą iš tam tikros Seimo narių pusės priimti tokį pasakymą – didelis liūdesys, nes tai rodo, kad mes esame ne pažangios Europos pusėje diskursyvine prasme, bet mes esame tam ideologiniame lauke, kuris labai primena Putino retoriką ir visų kitų jam prijaučiančių“, – akcentavo ji.

Visgi M. Jankauskaitė pabrėžia, kad iki LGBT bendruomenei kylančių problemų sprendimų būtina eiti, net jei tai daroma mažais žingsneliais.

„Kažkur reikia pradėti, kad bent kažkokia būtų pradžia, tai yra labai svarbu. Ir čia kaip paralelę norėčiau išvesti su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, kuris buvo priimtas ir jau praktiškai iškart po priėmimo matėsi, kad ten yra labai labai daug taisytinų vietų ir spragų. Ir vėlgi mes matome, kad nėra taip paprasta turėti tokius įstatymus, kurie būtų tikrai pažangūs, kurie atlieptų visuomenės narių apsaugos poreikius“, – sakė M. Jankauskaitė.

Tikiuosi, kad bent kažkiek tai LGBT bendruomenei pagerins situaciją, bet juk arba žmogų gerbi ir pripažįsti, kad jis yra lygiateisis, arba tu to nepadarai.

„Tai ta dilema ir išlieka, kad, viena vertus, įstatymo reikia, bet, antra vertus, yra be galo didelis liūdesys, kad būtent dėl opozicijos mes negalime turėti šiuolaikinio įstatymo, kuris garantuotų Lietuvos gyventojams teises į privatų šeimos gyvenimą, kas iš esmės yra fundamentalios žmogaus teisės“, – pridūrė ji.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė viliasi, kad Civilinės sąjungos įstatymas bent kažkiek prisidės prie LGBT bendruomenei kylančių problemų sprendimo.

„Tikiuosi, kad bent kažkiek tai LGBT bendruomenei pagerins situaciją, bet juk arba žmogų gerbi ir pripažįsti, kad jis yra lygiateisis, arba tu to nepadarai. Tai akivaizdu, kad nėra to pasiruošimo pripažinti dalį Lietuvos gyventojų visateisiais“, – atkreipė dėmesį M. Jankauskaitė.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad civilinę sąjungą patvirtina notaras, kai tuo tarpu Partnerystės projekte partnerystę buvo siūloma registruoti civilinėje metrikacijoje. Taip pat projekte nenumatoma galimybė pasirinkti asmens, su kuriuo sudaroma civilinė sąjunga, pavardės. Įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir įsivaikinimo galimybė.

Įstatymo projektas numato, kad vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.

Projekte rašoma, kad partneriai, neturintys bendrų nepilnamečių vaikų, turėtų teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu notarine tvarka. Tuo tarpu partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, nutraukti civilinę sąjungą turėtų bendru sutikimu teismine tvarka.

Civilinės sąjungos įstatymas taip pat numato, kad turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.

Projekte numatoma, kad skyrybų atveju visas turtas laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu.

Įstatymo projekte numatoma ir partnerių paveldėjimo teisė.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Seimo narė Agnė Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės. Partnerystės įstatymo projekto iš pavasario darbotvarkės išbraukti nepavyko.

Prieš metus ši iniciatyva nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.

„Už“ balsavo 106 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė – 4 parlamentarai.

Įstatymo pataisos numato, kad kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatyto draudimo, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Renginys turi įvykti per protingą terminą nuo pradinės renginio datos, tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus panaikinimo.

Vartotojas turi teisę ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio datą pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su nustatyta vėlesne renginio data.

Kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas vartotojui jokių papildomų mokesčių. Kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą ar jos dalį.

Jeigu vartotojas kuponu neapmoka bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainos per metus nuo kupono suteikimo datos, jis turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 14 dienų po šio termino pabaigos grąžintų vartotojui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą.

Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui nurodyto kupono, jis privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos.

Tarnyba teigia, kad projektu siūloma gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leisti naikinti ar žaloti reljefo formas, kai plečiama naudojamo karjero teritorija, išskyrus atvejus, kai karjero praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Anot STT, priėmus projektą, karjerų savininkams nebereikėtų gauti naujų leidimų ir sudaryti sutarčių dėl praplėstos karjero teritorijos naudojimo, todėl tai sudarytų sąlygas nekontroliuojamai veiklai bei neracionaliam žemės gelmių išteklių naudojimui.

Teisėsaugos institucija taip pat teigia, kad projektu sudaromos galimybės nekontroliuojamai plėsti karjerų teritorijas ir naikinti bei žaloti draustinių reljefo formas, nes nebūtų atliekamas karjero praplėtimo poveikio vertinimas.

Be to, jeigu karjeras būtų praplėstas, nebūtų draudžiama įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus.

Pasak STT, tai galėtų sukelti neprognozuojamus padarinius su saugomomis teritorijomis susijusiems visuomenės interesams.

Įstatymo projektą siūlantis Seimo narys su STT vertinimu nesutinka.

„Dabar karjerams saugomose teritorijose leidžiama vykdyti veiklą. Esamas karjeras vykdo veiklą ir baigiasi karjero riba ties kitu sklypu ir tokiu atveju kitame sklype negalima vykdyti veiklos. Čia kaip ir tortas. Jis yra apvalus – jūs popierių uždėkite. Tortą suvalgėte, o kita pusė – viskas jau“, – BNS sakė P. Čimbaras.

„Mano tikslas, kad, nustačius poveikį aplinkai, gavus visus leidimus, galima būtų toliau eksploatuoti – toliau valgyti turtą“, – pridūrė Seimo narys.

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad įstatymo pakeitimas būtų naudingas verslui, taip pat sako, kad karjerai būtų eksploatuojami racionaliau, nes neleidus saugomose teritorijose esančių karjerų naudoti toliau, juos tektų uždaryti ir iškasenų ieškoti kitur.

„Įstatymus siūlau pats ir matau, kur ir ką reikia keist. Man visos problemos Lietuvoje yra aktualios, neišskiriant ir šitos problemos“, – teigė P. Čimbaras.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas, rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai.