Į keliones moteris visada leidžiasi su šeima: vyru Gyčiu ir vaikais – devynerių Rusne ir dvejų Ajumi. K.Čepukėnė įsitikinusi: keliauti su vaikais tikrai nėra sudėtinga. Viskas priklauso nuo požiūrio ir nusiteikimo.

Į kelią – nuo mažens

Tinklaraštį "Istorija veža" socialiniame tinkle "Instagram" Kristina sukūrė prieš dvejus metus. Gimus sūnui, turėjo daug energijos, o veiklos trūko.

Tad Čepukėnų šeima ėmė aktyviau keliauti po gimtąją šalį, o savo įspūdžiais Kristina pradėjo dalytis su plačiu sekėjų būriu. Keliautoja ne tik aprašė savo keliones, bet ir pateikė įdomių faktų apie aplankytus objektus. Į darbą mokykloje prieš tris mėnesius sugrįžusi moteris džiaugiasi, kad sukauptos žinios pravers pamokose.

Pašnekovė tikina nuo vaikystės jautusi pašaukimą pedagoginiam darbui, nes pedagogų giminėje buvo apstu. O į istoriją pasuko tik baigdama mokyklą.

"Įstojusi į universitetą ir pradėjusi lankytis archyvuose, nagrinėti istorines įdomybes supratau, kad istorijos jau nebepaleisiu, – pasakoja Kristina. – Tiesiog įsimylėjau šią discipliną, ji paskatino žvelgti plačiau. Juk istorija sujungia labai daug skirtingų sričių: ekonomiką, socialinį gyvenimą, kultūrą, architektūrą."

Nors keliauti su mažais vaikais kai kam atrodo sudėtinga, tačiau K.Čepukėnės šeima aktyviai pradėjo keliauti būtent po sūnaus Ajaus gimimo.

"Nebijojome keliauti ir sūnų pratinome prie kelionių nuo pirmųjų mėnesių. Žinoma, šios kelionės kol kas nesudėtingos. Nesirenkame nakvynių svetimose vietose, apsiribojame vien Lietuva. Esame iš Jonavos, tad dažniausiai keliaujame po šio miesto ir Kauno apylinkes. Tačiau ilgainiui aplankysime ir užsienį", – dalijasi planais pašnekovė.

Jei pradėsi mąstyti, kad neverta keliauti, nes miške užpuls uodai, o vaikai zirs, nuteiksi save blogai, ir kelionė apkars. Šlakelis optimizmo išsprendžia visas problemas.

K.Čepukėnė dažnai sulaukia klausimo, ar ne per sunku keliauti su vaikais. "Mes nesusidūrėme su jokiais iššūkiais. Mums kelionės su vaikais atrodo natūralus dalykas, nes tiek dukra, tiek sūnus nuo pirmųjų mėnesių su mumis leidosi į kelią. Dažniausiai keliaujame po artimus regionus, namai greitai pasiekiami. Žinau, kad dalis mažų vaikų negali ilgai važiuoti automobiliu, nes juos užsupa. Tačiau jei atžalos tokių problemų neturi, skatinu visus kuo daugiau keliauti", – drąsina pašnekovė.

Iš naujo atrado Kauną

K.Čepukėnė pasakoja labiausiai mėgstanti apsilankyti Lietuvos dvaruose. Tačiau šeima neapsiriboja tik vienos rūšies lankytinomis vietomis. Be to, nemažai įdomių objektų pamato pakeliui.

"Nors mano širdis linksta dvarų link, važiuodami vis tiek apžiūrime ir kelyje pasitaikiusį piliakalnį, pažintinį taką ar atodangą. Tad vienos išvykos metu galima nemažai pamatyti", – tikina jauna mama.

Istorijos mokytoja apgailestauja dėl kai kurių tautiečių požiūrio, esą Lietuva labai maža, ir viskas čia jau apžiūrėta. Pasak Kristinos, viską pamatyti gali prireikti netgi dešimtmečio.

"Pradedant daugiau domėtis lankytinomis vietomis mūsų šalyje, pamatai, kad jų tiek daug, kad visų aplankyti neužteks nė kelerių metų. O praėjus tam laikui, viskas vėl bus pasikeitę, nes dvarai sparčiai restauruojami, pažintiniai takai tvarkomi, steigiasi nauji muziejai ir parkai, – svarsto pašnekovė. – Tad galiu drąsiai pasakyti, kad norint apvažiuoti Lietuvą ir pamatyti gražiausius jos kampelius reikės nemažai laiko."

K.Čepukėnei sunku išskirti labiausiai įsiminusią kelionę. Keliautojos šeimą nustebino iš naujo atrastas Kaunas ir jo apylinkės. Jonavoje gyvenantys Čepukėnai buvo įsitikinę, kad viską šiame regione jau aplankė.

"Mums labai patiko Pakalniškių piliakalnis ir Laumėnų pažintinis takas, iš naujo įvertinome Kauno marių regioninį parką, – vardija pašnekovė. – Tolstant nuo Kauno, taip pat daug kas sužavėjo. Labai patiko Taujėnų dvaras. Vaikams didelį įspūdį paliko Anykščiuose įsikūręs Arklio muziejus ir Safari parkas, kuriame galima iš arti pamatyti egzotiškus gyvūnus. Kita vertus, kiekviena kelionė įstringa atmintyje, iš visų parsivežame vienokią ar kitokią emociją."

Pasak K.Čepukėnės, vieno paruoštuko, kuris nurodytų, kur geriausia nuvykti ir ką pamatyti, nėra ir negali būti. Daug kas priklauso nuo pačių keliautojų interesų. Vis dėlto susiruošus į kelionę ji pataria apsibrėžti regioną, kurį norite aplankyti. Tada bus galima nuodugniau patyrinėti, kas čia yra įdomaus. Galiausiai teliks išsirinkti – aplankyti dvarą, pramogų parką, keliauti pažintiniu taku, o gal pasigrožėti gražiais gamtos vaizdais?

"Taip pat siūlyčiau nuvažiuoti ir į mažesnius miestelius. Pernai mums didelį įspūdį paliko jau kiek primiršta Kačerginė. Tai – nuostabus poilsinis miestelis. Verta aplankyti ir seniai žinomas vietas – galima atrasti tikrų perlų. Pavyzdžiui, nuvykite į Trakus, ir apsilankykite ne pilyje, bet Užutrakio dvaro sodybos parke ir netoliese esančioje Angelų kalvoje. O kodėl gi vėl nenuvykus į Anykščius, nepasivažinėjus Siauruku ir nepasivaikščiojus Lajų taku?" – pataria pašnekovė.

Kišeninis gidas

Čepukėnų šeima keliavo ir karantino metu. Uždarius savivaldybių sienas, jie nusprendė pasidairyti po Jonavos kraštą. Šeima atrado nemažai dar nelankytų vietų, pavyzdžiui, Paberžės piliakalnį, skulptūrų parką Krėslynuose, taip pat vėl sugrįžo prie Lokinėlių piliakalnio, seniai lankyto Žeimių dvaro.

"Buvome įsitikinę, kad jau viską Jonavoje esame apžiūrėję, tačiau taip toli gražu nebuvo. Todėl, pirmiausia, patariu atidžiau pasidairyti po savo miestą. Verta prieš išvyką labiau pasidomėti tomis vietomis, kurias norite aplankyti: galbūt čia kažkada gyveno žymus žmogus ar įvyko svarbus įvykis, tik to nežinojote? Man vienos iš įdomesnių yra lipančios iš vandens skulptūros Kauno marių pakrantėje, Samylų poilsiavietėje. Ne visi žino, kad užtvenkus Kauno marias, čia buvo palaidota keletas kaimų", – pasakoja  K.Čepukėnė.

Kartais tiesiog pasirenkame nežinomą kryptį ir važiuojame, kur akys veda. Padardėjus žvyruotu keliuku, žiū – ir atsiveria įspūdingas gamtos vaizdas.

Kristina savo tinklaraščio skaitytojams visada pateikia dešimt įdomių faktų apie aplankytą vietą. Šiuos faktus ji dažniausiai surenka grįžusi namo ir daugiau pasiskaičiusi apie matytą objektą. Kartais įdomybių surinkti būna ne taip jau ir lengva, nes informacijos trūksta. Pasak pašnekovės, jos tinklaraščio tikslas – tapti kišeniniu gidu keliaujantiems po Lietuvą tautiečiams.

K.Čepukėnė su šeima beveik kiekvieną savaitgalį kur nors vyksta. Kartais tiesiog ryte sugalvoja ką nors aplankyti, o kartais kelionę ima planuoti prieš savaitę ar dvi.

"Šiuo metu kirba mintis nuvykti į Pakruojo dvarą, kuriame rengiamas gėlių festivalis. Tikiuosi, kad pavyks. O kartais tiesiog pasirenkame nežinomą kryptį ir važiuojame, kur akys veda. Padardėjus žvyruotu keliuku, žiū – ir atsiveria įspūdingas gamtos vaizdas, – dalijasi smagiais įspūdžiais. – Žinoma, tam tikros kelionės neapsieis be planavimo. Pavyzdžiui, jei nutarėte aplankyti privatų dvarą, vertėtų prieš tai paskambinti ir paklausti, ar jis tą dieną dirbs. Mūsų šeimai yra tekę likti už uždarytų durų, nes nepagalvojau prieš tai paskambinti. Dabar šiuo klausimu esu atidesnė."

Padeda optimizmas

Pašnekovė džiaugiasi, kad jos devynmetė dukra Rusnė labai noriai keliauja su tėvais ir domisi Lietuva. K.Čepukėnė tikisi, kad atžaloms pavyks įskiepyti meilę kelionėms ir pagarbą gimtajai šaliai.

"Galbūt ateis diena, kai vaikai suaugs ir nebenorės su mumis keliauti, tačiau tikiuosi, kad kelionės jiems visada kels džiugesį", – šypsosi K.Čepukėnė.

Kelionėms su atžalomis ji specialiai nesiruošia, pasiima tik būtiniausius daiktus. "Nemanau, kad į pusdienio kelionę būtina vežtis didžiausią lagaminą. Kita vertus, kiekviena mama geriausiai žino savo vaikus – vienam užteks minimalaus bagažo, o kitam reikės daugiau. Aš įprastai turiu kuprinę, kurioje telpa ir papildomi drabužiai, jei netikėtai prireiktų, ir užkandžiai. Bagažinėje neretai turime ir dvirates vaikų transporto priemones – Rusnės paspirtuką ir Ajaus balansinį dviratuką. Taip paįvairiname kelionę, vaikams būna linksmiau", – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Keliaujant automobiliu kai kurie vaikai salone būtinai turi turėti žaislų ir knygelių, kitaip ima zirzti. Tačiau K.Čepukėnė su vyru savo atžalų stengiasi prie to nepratinti. Kelionės metu jų vaikai dairosi pro langą arba miega. Jei kelionė prailgsta, Rusnė su mama pažaidžia žodžių žaidimų.

"Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei pradėsi mąstyti, kad neverta keliauti, nes miške užpuls uodai, o vaikai zirs, nuteiksi save blogai, ir kelionė apkars. Šlakelis optimizmo išsprendžia visas problemas. Kartais ryte mes atsikeliame, ir man šauna į galvą – važiuojam! Nors krepšiai nesukrauti iš vakaro, greitiai susiruošiame ir išvažiuojame", – kviečia kartais pasiduoti spontaniškai idėjai dviejų vaikų mama.

Dozė istorijos

Projektas „Istorija veža“ Klaipėdos viešajame transporte startavo pirmadienį. Jis vyks tol, kol bus organizuojami autobusų reisai iš Klaipėdos į Palangos oro uostą ir atgal.

Nuo šiol klaipėdiečiai bei miesto svečiai iš uostamiesčio riedėdami minėta kryptimi klausysis nuotaikingo pasakojimo apie Klaipėdos ir aplinkinių miestų istoriją.

„Sveiki įlipę į autobusą, kuris nėra paprasta metalinė dėžė ant ratų, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Važiuodami šiuo autobusu iki Palangos oro uosto, išgirsite apie Klaipėdą, kuršius, Nemirsetą ir Palangą“, – tokiais žodžiais pasitinkami keleiviai.

Nuotaikingo eksperimento ėmėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejus drauge su viešąja įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Įgyvendinant šį projektą kartu dirbo ir garso režisierius Antanas Cirtautas, diktorius Karolis Makauskas, anglų kalba tekstą įgarsino Jurgita Bendikaitė, jį į anglų kalbą išvertė Rūta Jurkuvienė, teksto literatūrinę versiją pateikė Sondra Simanaitienė.

„Manau, šis maršrutas ypatingai įdomiai gali „nuskambėti“ važiuojant iš Palangos. Žmogus išlipo, mažytė stotelė, galbūt įsivaizdavo, kad nusileis Kopenhagoje, o nusileidžia Palangoje ir pradeda kurti legendas, kur jis važiuoja. Ir štai – jam tam tikra istorijos dozė“, – pastebėjo muziejaus direktorius Jonas Genys.

Išrinko „perliukus“

Autobuse skambančiame įraše pateikiama ne nuosekli uostamiesčio istorija, o įdomiausi jos „perliukai“.

Pasakojimą papildo muzikiniai intarpai – ištraukos iš R.Wagnerio operų „Skrajojantis olandas“ bei „Lohengrinas“, ištrauka iš D.Dolskio dainos „Palangos jūroj nuskendo mano meilė“ ir V.Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“.

„Yra ir muzikinių intarpų, kad žmonių nenuvargintų vien tekstai, nors jie tikrai yra gana lengvi – nėra daug statistikos, datų“, – paaiškino J.Genys.

Maloni kelionė

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis pastebėjo, kad kultūrinis dėmuo įstaigai – labai svarbus.

„Istorija veža“ – ne pirmas ir ne vienintelis projektas, kurį drauge su partneriais įgyvendina įstaiga.

Prieš kurį laiką kartu su Klaipėdos savivaldybės viešąja biblioteka „Klaipėdos keleivinis transportas“ pradėjo knygų mainų projektą viešojo transporto stotelėse, drauge su Klaipėdos valstybine kolegija organizuotos gyvosios ekskursijos ant ratų, panašių veiklų numatoma ir ateityje.

„Kultūrinis dėmuo viešajame transporte bus išlaikomas ir stiprinamas, nes autobusas turi būti prestižinė, patogi, jauki vieta kelionei“, – teigė G.Neniškis.

Svarstė įgyvendinti ir mieste

Nusprendus įgyvendinti šį projektą būta minčių įrašus leisti ir mieste kursuojančiuose autobusuose, tačiau po diskusijų bei atliktų analizių nuspręstą pasirinkti ilgesnį maršrutą.

„Mieste yra sustojimų kas 14 sekundžių. Laikėmės pozicijos, kad reikalingas vientisumas. Siekėme, kad nereikėtų nutraukti istorijos, kad būtų galima parinkti daugiau „perliukų“, – pastebėjo direktorius.

Viliamasi, kad šis projektas kelionei į Palangą autobusu sudomins ne tik turistus, bet ir klaipėdiečius.

Minėta kryptimi važiuosiantys autobusai išsiskiria iš įprastinių – jie papuošti „Istorija veža“ vėliavėlėmis, transporto priemonėse keleiviai aptinka ir išmaniesiems telefonams pritaikytą ženklą, kurį nuskaičius telefonas atveria muziejaus tinklalapį ir galima sužinoti dar daugiau įdomybių apie šio krašto istoriją.

Kurortas – neįsileido

Tiesa, apgailestaujama tik dėl to, kad su išskirtiniu projektu negalės susipažinti į Palangą keliaujantieji, mat kurorto valdžia nesutiko, jog čia užsuktų šio reiso autobusai.

Pastebima, kad toks Palangos valdžios sprendimas ne tik užkerta kelią poilsiautojams bei gyventojams susipažinti su gražia klaipėdiečių iniciatyva, bet sudaro ir nemažai trukdžių tiems keliautojams, kurie iš uostamiesčio arba Palangos oro uosto nori pasiekti minėtą kurortą.

Formuojasi gerbėjų būrys

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pastebėjo, kad šventės dieną vyksiantis renginys – patrauklus būdas prisiliesti prie uostamiesčio praeities.

"Mes galime ją studijuoti universitetuose, pažinti muziejuose, tačiau galime ateiti į tokius renginius", – teigė N.Lendraitis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pabrėžė, kad miesto gimtadienio šventė jau tapo gražia tradicija, skaičiuojančia bemaž 15 metų.

Anot direktoriaus, per šį laiką susiformavo ir Klaipėdos gimtadienio gerbėjų būrys – šventiniame renginyje apsilanko apie 2–7 tūkst. žmonių.

Keičiama vieta

Šiemet miesto gimtadienio renginys vyks ne Klaipėdos piliavietėje, kaip įprasta, o Didžiosios Vandens g. 2 esančiose Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro erdvėse.

"Keičiame ne iš "mandrumo", bet todėl, kad pačioje piliavietėje vyksta labai matomi darbai. Tiesą sakant, nelabai būtume sutilpę į šią erdvę", – paaiškino muziejaus direktorius.

Naujojoje šventės vietoje – dviejuose kiemuose ir vyks XIII a. dvasia alsuojantis renginys. Jo metu galima išvysti kuršių ir ordino riterių prisistatymų, kovų, prisijungti prie kitų veiklų. Renginys čia prasidės nuo 16 val. ir tęsis iki pat 22 val.

Prisimins miesto įkūrimą

Kuršių istorijos klubo "Pilsots" narys Benas Šimkus pasakojo, kad praėjusiais metais klaipėdiečiai buvo supažindinti su pačia kuršių gentimi, o šiemet bus pasakojami Klaipėdos miesto įkūrimo įvykiai.

"Atsiranda dar vienas naujas veikėjas – ordinas. Žmonės sužinos, kuo skyrėsi ginkluotės, kokios tai buvo skirtingos jėgos", – paaiškino B.Šimkus.

Renginio metu bus galima susipažinti ir su tradicinėmis to meto pramogomis, žaidimais. Šventinį šurmulį kurs archajiškos muzikos atlikėjai "Krikragaa", "Gyvata" bei "Joryj Kloc" iš Ukrainos.

Šventės teritorijoje įsikurs ir būrys amatininkų. Bus galima pabendrauti su kanklių meistrais, puodžiais, kalviais, audėjomis pasvarinėmis staklėmis, juvelyrais, archajinių drabužių siuvėjais, stiklo karoliukų meistre, vytinių juostų vyjėja.

Užvirs kovos

Miesto gimtadienio šventėje numatoma ir kovų, kuriose dalyvaus vikingai, kuršiai, ordino kariai. Norintieji galės stebėti Klaipėdos gimimo – Memelburgo pilies įkūrimo inscenizaciją ir masines kovas.

Renginyje dalyvaus ir kitų genčių rekonstruktorių klubai iš Lietuvos bei užsienio šalių miestų.

"Norime įvairiapusiškai atskleisti mūsų istoriją, kad žmogus po renginio išsineštų pasitikėjimą savimi, savo miestu. Nesvarbu, ar jis palaikys ordino, ar kuršių pusę, manau, po renginio jis turės kitą nuomonę ir taps didesniu savo miesto patriotu", – teigė "Pilsots" atstovas.

Pagerbs nusipelniusiuosius

Kaip įprasta, šiemet per miesto gimtadienį planuojamos ir dvi iškilmingos ceremonijos – bus įteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas bei Klaipėdos miesto kultūros magistrų žiedai.

Pirmasis atiteks Klaipėdos kraštiečių draugijos pirmininkui, mecenatui, Manheimo ir Klaipėdos draugystės ir bendradarbiavimo tarybos nariui Uvei Jurkščiui.

Kultūros magistro regalijos bus atiduotos į Prano Domšaičio galerijos vadovės Kristinos Jokubavičienės bei poeto, eseisto Rolando Rastausko rankas.

Šių apdovanojimų teikimo ceremonija 16 val. vyks Klaipėdos koncertų salėje. Renginys bus skirtas tik turintiesiems kvietimus, tačiau po ceremonijos visi norintieji galės pasveikinti apdovanotuosius.

Autobusuose – istorija

Dar vienas gimtadienio perliukas – rugpjūčio 1-ąją startuosiantis projektas "Istorija veža", kurį Mažosios Lietuvos istorijos muziejus įgyvendina drauge su viešąja įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas".

"Autobusuose, kurie kursuoja tarp Klaipėdos ir Palangos oro uosto, bus leidžiami įgarsinti tekstai lietuvių ir anglų kalbomis apie Palangos, Klaipėdos kuršių istoriją. Paieškojome Klaipėdos istorijoje atpažįstamų veidų ne tik mums, lietuviams, bet ir kitiems", – paaiškino J.Genys.

Minėta kryptimi važiuosiantys autobusai bus papuošti "Istorija veža" vėliavėlėmis, transporto priemonėse keleiviai aptiks ir išmaniesiems telefonams pritaikytą ženklą, kurį nuskaičius telefonas atvers muziejaus tinklalapį.