Kaip pranešama Kauno policijos suvestinėje apie įvykius užregistruotus praėjusią parą, šio muziejaus signalizacija suveikė ketvirtadienį, 23.10 val.

Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, konstatuota, kad išdaužtas vienas pastato langas, per kurį įsibrauta vidun ir pagrobti pinigai iš ten buvusios aukų dėžutės.

Pranešama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, įsibrovus į patalpą. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas arba jos atėmimas iki šešerių metų.

Istorinės Prezidentūros darbuotojai portalui kauno.diena.lt patikslino, kad buvo įsibrauta per langą, esantį netoli kasos – iš Šv.Gertrūdos gatvės pusės. O minėta aukų dėžutė, buvusi kasos ir rūbinės patalpoje, rasta sudaužyta.

Pastaruoju metu muziejaus lankytojų tokiu būdu suaukotos lėšos buvo perduodamos organizacijai „Blue/Yelow“, renkančiai paramą Ukrainai. Pagal ankstesnius kartus, kuomet ši dėžutė būdavo ištuštinama, įtariama, kad joje galėjo būti ne daugiau kaip 200 eurų.

Muziejaus darbuotojai teigė nieko dėl šio akibrokšto neįtariantys. Ir daugiau, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, komentuoti nenorėjo. Tačiau patikino, kad daugiau nieko nepasigesta.

„Nieko labai baisaus, bet nemalonu“, – reziumavo pašnekovai.

Policija jau paėmė muziejaus vaizdo kamerų įrašus.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, nusikaltėlis Istorinės Prezidentūros lango daužymui panaudojo kelis akmenis. Panašu, kad jam tai ne iš karto pavyko. 

Nusikaltimo vietą jis turėjo palikti, išlįsdamas atgal per tą patį langą.

Istorinę Prezidentūrą saugo UAB "Eurocash1".

Paremta moksliniais tyrinėjimais

Nuotolinis audiogidas lengvina kultūros edukaciją, suteikia galimybę kultūros įstaigų vertybes ir jų teikiamas paslaugas pažinti net ir tuo metu, kai muziejai uždaryti, o žmonių judėjimas apribotas.

Žinoma, istorijos profesionalams ne naujiena, kad pastatas, kuriame šiandien veikia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, nebuvo statytas kaip prezidento rūmai, tačiau daugybei žmonių pirmą kartą atsivers tokia turtinga ir daugiasluoksnė, net septynis laikotarpius apimanti, pastato istorija.

Nuo 2005-ųjų, kai muziejus pradėjo savo veiklą, Pirmosios Lietuvos Respublikos ir prezidento rūmų (1919–1940 m.) pasakojimas buvo ir muziejaus, ir muziejininkų dėmesio centre. 22 mums ideologiškai patys svarbiausi prezidento rūmų metai paliko kitus 153 pastato metus kažkur toli paraštėse. Tačiau muziejaus kolektyvui pamažu brendo noras patyrinėti ir kitus mažiau pažintus laikotarpius, tad 2019 m. dienos šviesą išvydo kolektyvinė mokslinė monografija "Prezidento rūmai Kaune", kurioje pristatyti tyrimų rezultatai ir aprašyti septyni pastato laikotarpiai: Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai (1844 – 1915 m. rugpjūtis), Oberosto viršininko rezidencija Pirmojo pasaulinio karo metais (1915 m. rugpjūtis – 1919 m. liepa), Lietuvos Respublikos prezidento rūmai (1919 m. liepa – 1940 m. birželis), Rūmai pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. birželis – 1941 m. birželis), Rūmai su iškelta nacistine svastika (1941 m. liepa – 1944 m. liepa), Ilgasis sovietmetis (1944 m. rugpjūtis – 1989 m. gruodis), Istorinių rūmų atgimimas (1989 gruodis – iki dabar).

Nuotoliniame audiogide visus septynis pastato laikotarpius pristato istorinės asmenybės, kurios suteikia pasakojimui gyvumo ir autentiškumo.

Dabar šie moksliniai tyrimai pristatomi daug platesnei auditorijai.

Septyni epochų liudininkai

Nuotoliniame audiogide rumuistorijos.lt visus septynis pastato laikotarpius pristato istorinės asmenybės, kurios suteikia pasakojimui gyvumo ir autentiškumo. Kadangi į realių žmonių lūpas sudėti istorikų parengti tekstai, o ne tų žmonių autentiški prisiminimai ar citatos, šios asmenybės įvilktos į animacinio personažo pavidalą, taip suteikiant laisvę audiogido kūrėjams.

Tokiu būdu į klausytoją prabyla Saliamonas Feinbergas, Raseinių 1-osios gildijos pirklys, gyvenamąjį namą pavertęs Kauno gubernatoriaus rūmais; rūmuose būstinę įkūręs Oberosto viršininkas kunigaikštis pulkininkas Francas Izenburgas-Biršteinas. Savą istoriją pasakoja ilgametis prezidento rūmų kanceliarijos viršininkas Pijus Bielskus; beveik metus rūmuose praleidęs Ministras Pirmininkas ir prezidento pareigas ėjęs Justas Paleckis, trumpam rūmuose apsistojęs reichskomisaras Hinrichas Lozė, Ostlando viršininkas. Mokytoja Stefanija, 20 metų išdirbusi Mokytojų namuose, mena gūdaus sovietmečio laukus, o apie nūdieną papasakoja prezidento Aleksandro Stulginskio anūkas, dažnai aplankantis buvusius senelio namus, dabar tapusius Istorine Prezidentūra.

Jokių barjerų

Nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt išsiskiria plačiomis prieinamumo galimybėmis. Visos istorijos papasakotos keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų. Žmonėms su regėjimo negalia parengtas ir įrašytas atskiras vaizdusis pasakojimas, kuris padeda "pamatyti" ir pajausti rūmų atmosferą.

Žmonėms su klausos negalia parengtas vaizdo pasakojimas, įgarsintas lietuvių ir gestų kalbomis – jį gali žiūrėti ir visi kiti, norintys iš arčiau pamatyti rūmų aplinką ir vidų.

Šis nuotolinis audiogidas yra projekto "Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus skaitmeninių paslaugų plėtra" (projekto vadovas – Renata Mikalajūnaitė) II veiklos "Nuotolinio animuoto Istorinės Prezidentūros audiogido sukūrimas" rezultatas. Projekto partneriai: VšĮ "Kaunas 2022" ir BĮ Lietuvos aklųjų biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Į miestietišką gyvenimą norėjau atnešti šiek tiek laukinės gamtos, kad žmonės susipažintų su vabzdžių gyvenimu, atkreiptų dėmesį ir į bičių mėgstamus augalus, kuriuos pamačiusi pakelėse iškasiau ir pasodinau aplink instaliaciją. Juos būtų galima pritaikyti ir miestų želdynuose, ar kitose natūralios gamtos teritorijose. Šiais laikais, kurdami grožį aplinkoje ir, pavyzdžiui, pjaudami laukines vejas, žmonės nesudaro galimybių gyventi vabzdžiams, drugeliams ir kitiems, kurie yra gamtoje – jie nebeturi namų“, – sakė gyvosios instaliacijos autorė architektė, KTU doktorantė Aurelija Daugėlaitė.

Istorinės LR Prezidentūros sodelyje įkurdintas objektas – Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto rezultatas. „Per karantiną pradėjau stebėti procesus, vykstančius gamtoje. Kai grįžau į miestą, jis man atrodė labai nykus – be gyvybės, kitaip nei kaime, norėjosi panaikinti pastarąjį kontrastą“, – atviravo pašnekovė.

Istorinės LR Prezidentūros nuotr.

A. Daugėlaitės avilyje dabar gyvena tikrų bičių šeima. Į Istorinės LR Prezidentūros sodelį užsukę lankytojai per stiklą gali stebėti jų gyvenimą. „Bitės laikinai uždarytos, nes laisvėje jų laikyti neleista dėl rizikos, kad gali įgelti. Todėl bites čia bus galima matyti tik trumpai – antradienį ir trečiadienį, nes ilgiau laikyti jų uždarytų negalima“, – kalbėjo pašnekovė.

Į miestietišką gyvenimą norėjau atnešti šiek tiek laukinės gamtos.

Trečiadienio vakarą gyvosios instaliacijos autorė užsiminė išvešianti avilį bei aplink jį pasodintus augalus atgal į gamtą ir paleisianti bites. Tačiau iki tol stebėsianti, ar jis tampa traukos objektu, viliojančiu čia užsukti lankytojus, bei, atsižvelgiant į tai, spręsianti, galbūt panašaus pobūdžio instaliacijas reikėtų įkurdinti ir kitose miesto vietose.

„Vasaros tik karštėja, vietų pasislėpti dėl kertamų medžių mažėja, aišku viena – reikia ne naikinti žalumą, o ją didinti. Bitės yra ekosistemos dalis, todėl į tai, kad gyvoji avilio instaliacija atsirado sodelyje, žvelgiame labai teigiamai“, – sakė Istorinės LR Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Kaip ketvirtadienį pranešė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, drauge su šia moneta grįžta ir jos „sesė“ – auksinė moneta-suvenyras su A. Smetonos portretu.

Abi monetos suguldytos dėžutėje, kurios atvarte esančioje auksinėje plokštelėje išgraviruota dedikacija: „Tautos vadui Antanui Smetonai XX-ais nepriklausomybės metais jo vardinių proga jubiliejinės monetos auksinį unikatą turi garbę įteikti Spindulio a. b. pinigų kalykla“.

Istorinei Prezidentūrai šią unikalią numizmatinę ir istorinę relikviją padovanojo Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA), veikiantis Putname, Konektikuto valstijoje (JAV). Archyve ši relikvija buvo saugoma 35 metus.

Archyvo duomenimis, šias monetas jam 1984 metais perdavė A. Smetonos dukra Marijai Valušienė.

Unikalią Amerikos lietuvių kultūros archyvo dovaną Lietuvai Istorinėje Prezidentūroje bus galima pamatyti jau Valstybės dieną (liepos 6 d.).

Misija iš pašaukimo

Prancūzų ir lenkų garbinamas O.Milašius Lietuvoje yra nepelnytai primirštas, įsitikinęs vienas iš renginio iniciatorių prof. Alvydas Laiškonis.

"Lietuvos valstybei ruošiantis švęsti 100-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines privalu prisiminti, kaip vis dėlto buvo sunku atkurti mūsų valstybę. Dar sudėtingiau buvo pasiekti, kad ją pripažintų ir kitos šalys. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Lietuva beveik 120 metų išnyko iš pasaulio žemėlapių. Tad naujai šaliai reikėjo šauklių, diplomatų, kurie kalbėtų apie Lietuvą, garsintų ją ir jos praeitį. Tokių žmonių buvo labai nedaug, bet vienas iš jų buvo širdimi lietuvis, Prancūzijoje žinomas O.Milašius", – diplomato indėlį į Lietuvos valstybingumo atkūrimą nusakė A.Laiškonis.

Renginio metu prisiminimų apie O.Milašiaus asmenybę pynę audė ir Vilniaus universiteto profesorė Genovaitė Dručkutė. Anot jos, labiausiai stebina poeto ir diplomato apsisprendimas tarnauti Lietuvai – iki 1918 m. neegzistavusiai, tarsi iš nebūties išnirusiai valstybei.

Skulptūra Fontenblo bus pastatyta 2018 m., tad laiko dar šiek tiek turime.

Užmezgęs ryšius su nepriklausomybę ką tik paskelbusios Lietuvos delegacija, vos šiai atvykus į Prancūziją, O.Milašius tapo būtinu tarpininku Lietuvai ieškant ryšių su Prancūzijos politikais, naujo Europos žemėlapio braižytojais. Jau kitų metų sausį O.Milašius paskirtas Lietuvos delegacijos diplomatiniu sekretoriumi Taikos konferencijoje, dar po metų – oficialiu Lietuvos įgaliotiniu Prancūzijoje, nors oficialiai šias pareigas jis ėjo jau nuo 1919 m. gruodžio. Tad diplomato indėlis į beatsikuriančios Lietuvos ryšius su Prancūzija yra sunkiai įkainojamas.

Prasmingas projektas

G.Dručkutė susirinkusiesiems priminė ir poetinę O.Milašiaus pusę. Kūrėjas savo eilėmis skleidė žinią apie Lietuvą, o versdamas į prancūzų kalbą lietuvių tautosaką propagavo mūsų šalies kultūrą.

"Kas įvyksta, kai viename asmenyje susitinka poetas ir diplomatas? – retoriškai klausė profesorė. – O.Milašius ir būdamas diplomatu išliko ištikimas pirmajam intuityviai pajustam ir sąmoningai plėtotam poeto pašaukimui. Jis – ir poetas, ir diplomatas. O jo poetinė ir vėliau pasireiškusi politinė vaizduotė suteikė O.Milašiui sparnus."

Profesorės žodžius paliudijo aktorės Karolinos Paliulis prancūziškai skaitomos O.Milašiaus eilės, alsuojančios meile Lietuvai.

Kauno publikai pristatyta ir skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurta O.Milašiaus skulptūra, kurią grupelė entuziastų, poeto gerbėjų užsimojo padovanoti Fontenblo miestui, kuriame diplomatas praleido ne vienus metus.

Reziduodamas šiame mieste ir pristatęs miesto bendruomenei projekto idėją, K.Pūdymas sulaukė didelio miesto gyventojų, vietos valdžios ir O.Milašiaus asociacijos narių palaikymo. Bronzinė O.Milašiaus skulptūra minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį turėtų iškilti Fontenblo bibliotekos kieme.

Į dangų žvelgiančio poeto skulptūra Į Kauną buvo atgabenta tik vienai dienai – vėliau iškeliavo į Paryžių, kur gruodžio pradžioje bus pristatyta tarptautiniame kolokviume.

Entuziastų frankofonų iniciatyva paremtas projektas vykdomas iš O.Milašiaus asmenybei neabejingų piliečių aukų. Vienas iš skulptūros dovanojimo iniciatorių, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos komiteto narys prof. A.Laiškonis įsitikinęs: projektui reikalingą 20 tūkst. eurų sumą pavyks surinkti, nes svarbiai Lietuvos istorinei asmenybei parodyti dėmesį panoro nemažai žmonių.

"Skulptūra Fontenblo bus pastatyta 2018 m., tad laiko dar šiek tiek turime. Tikiu, kad ir daugiau žmonių atkreips dėmesį į O.Milašiaus pagerbimo svarbą", – kalbėjo jis.

Pagarbos ženklai

Sveikinimo žodį renginiui ir iniciatyvai tarė ir Lietuvos garbės ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis. Ambasadorius priklauso 50 metų jubiliejų atšventusiai Prancūzijos O.Milašiaus bičiulių draugijai, kurios tikslas – garsinti poeto ir diplomato vardą Prancūzijoje, populiarinti jo kūrybą. Būtent ši draugija kartu su Prancūzijos nacionaline biblioteka ir rengia kolokviumą, kuriame bus pristatyta skulptūra.

Bronzinė poeto figūra su knyga po pažastimi ir paukšteliu – ne atsitiktinis vaizduotės kūrinys. "Poetas mokėjo prisijaukinti paukščius. Juos kviesdavo švilpdamas Richardo Wagnerio operos melodijas. Be to, jis devynerius metus gyveno "Juodojo erelio" viešbutyje. Ironiška, bet O.Milašius netgi mirė šaukdamas iš narvelio ištrūkusią mylimą kanarėlę – jį ištiko infarktas", – kūrinio kodus iššifravo skulptorius K.Pūdymas. Dvikalbė prancūziška ir lietuviška knyga – nuoroda į diplomato prancūziškąją ir lietuviškąją pusę.

"Minint 140-ąsias poeto gimimo metines, 2017-uosius Fontenblo miesto savivaldybė paskelbė O.Milašiaus metais. Sukaktį paminėjo ir Baltarusija, kadangi poetas gimė Čerėjos dvare – dabartinėje Vitebsko srityje. O mes, lietuviai, kuriems ši istorinė asmenybė davė daugiausia, smarkiai atsiliekame", – apgailestavo prof. A.Laiškonis.