1992 metais gimęs vyras, įvardijamas tik inicialais S. I., slapstėsi ir naudojosi įvairiais slapyvardžiais ir tautybėmis, prisistatinėjo esąs iš Uzbekistano, Kirgizijos ar Ukrainos.

Jis buvo suimtas Romos Fiumičino oro uoste po to, kai pirmadienio rytą atskrido lėktuvu iš Eindhoveno (Nyderlandai), sakoma policijos pranešime.

Jo atžvilgiu buvo išduotas tarptautinis arešto orderis.

Policija teigė, kad jo suėmimas buvo platesnio masto Italijos valdžios institucijų „prevencinės“ akcijos dalis, taip pat pažymėjo „ypatingą dabartinės tarptautinės situacijos delikatumą“.

Jie nepateikė išsamesnės informacijos, kaip jis buvo susektas, nors vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi pabrėžė bendradarbiavimo su kitų šalių policija svarbą.

M. Piantedosi šį suėmimą įvardijo kaip „labai svarbų rezultatą“, kurį pasiekė teisėsaugos institucijos, siekiančios „atremti terorizmo grėsmę“.

Suimamas nesipriešino

60-metis M. Messina Denaro buvo vienas iš pagrindinių tikro Sicilijos nusikalstamo sindikato „Cosa Nostra“, vaizduoto kultiniame filme „Krikštatėvis“, veikėjų.

Mafiozas buvo sučiuptas Palermo klinikoje, kur pastaruosius metus gydėsi vėžį. Arešto metu jis kartu su kitais italais laukė eilėje – ketino apsilankyti pas specialistą tartis dėl chemoterapijos.

Nors klinikoje buvo užsiregistravęs svetima pavarde, suimamas nusikaltėlis policininkams pasakė savą ir nesipriešino.

Policijos išplatintoje nuotraukoje matyti M. Messina Denaro, sėdintis ant galinės automobilio sėdynės, dėvintis kreminės spalvos skrybėlę, akinius nuo saulės ir rudą odinę striukę su kreminiu avikailio pamušalu. Iki šiol vienintelė žinoma jo nuotrauka buvo datuojama XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžia.

Pirmadienio popietę M. Messina Denaro kariniu lėktuvu buvo nuskraidintas į Akvilą Abrucų regione, kur yra laikomas mafijozams ir sunkiems nusikaltėliams skirtame kalėjime.

Šiuo metu superkrikštatėvio turtas vertinamas 4–5 mlrd. eurų, nors Italijos teismai per daugelį metų jau yra konfiskavę keliais milijardais vertinamo turto.

Bosų bosas

Vietos mafiozo Don Ciccio sūnus pirmąjį žmogų nužudė dar būdamas aštuoniolikmetis. Jaunystėje jis vairavo sportinius automobilius „Porsche“, nešiojo auksinius „Rolex“ laikrodžius ir kruopščiai puoselėjo savąjį pleibojaus įvaizdį.

M. Messina Denaro buvo suimtas praėjus dienai po to, kai sukako 30 metų nuo 2017 m. mirusio Salvatore Riinos suėmimo.

Tąkart M. Messina Denaro skubiai pasislėpė. Kai 2006 m. sausį buvo suimtas S. Riinos įpėdinis Bernardo Provenzano, M. Messina Denaro turėjo nusikaltėlių sindikato „Cosa Nostra“ bosų boso titulą.

Pasitraukęs į pogrindį M. Messina Denaro toliau kūrė ekonominę ir finansinę imperiją.

„Diabolikas“ (taip M. Messina Denaro buvo vadinamas dėl savo šaltakraujiškumo), pasitelkdamas statytinius, investavo dideles sumas į legalią ekonomiką, pirmenybę teikdamas statybų pramonei ir vėjo energetikai, kurią valstybė dosniai subsidijavo. Į jo rankas pateko ir alyvuogių aliejaus gamintojai, prekybos centrai, ir degalinės.

Šiuo metu superkrikštatėvio turtas vertinamas 4–5 mlrd. eurų, nors Italijos teismai per daugelį metų jau yra konfiskavę keliais milijardais vertinamo turto.

M. Messina Denaro buvo Italijos ieškomiausių asmenų sąrašo viršuje, yra kaltinamas ryšiais su mafija ir sprogmenų naudojimu, įtariamas įvykdęs arba įsakęs įvykdyti daugiau kaip 50 žmogžudysčių.

Be kita ko, M. Messina Denaro įtariamas prisidėjęs prie sprogdinimų Romoje, Milane ir Florencijoje 1993 m., per kuriuos žuvo dešimt žmonių, daugiau kaip 100 buvo sužeista. Vos keliais mėnesiais anksčiau per panašius išpuolius „Cosa Nostra“ buvo nužudžiusi su mafija kovojusius teisėjus Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino.

Klasikinė konspiracija

M. Messina Denaro savo pogrindinį verslą plėtojo ir su bendrais komunikavo senamadišku būdu: vietoj mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir interneto jis naudojosi „pizzini“ –  mažais popieriaus lapeliais su užrašais, informacija ir užsakymais, kurie keliavo iš rankų į rankas.

2015 m. policija nustatė, kad mafiozas Sicilijoje esančioje fermoje po akmeniu palikdavo mažus sulankstytus popierinius laiškelius./ Reuters nuotr. 

Paties M. Messina Denaro tyrėjai ieškojo kelis dešimtmečius tikrindami Sicilijoje esančius žinomų mafijos boso sąjungininkų namus ir įmones. Jie ypač ieškojo slėptuvių griovose, urvuose ar net bunkeriuose pastatų viduje.

Prieš dvejus metus pareigūnai džiaugėsi jį suėmę Hagoje, tačiau po DNR tyrimo paaiškėjo, kad tariamasis nusikaltėlis yra Ispanijoje gyvenantis britas, į Nyderlandus atvykęs dėl „Formulės 1“ lenktynių. Tik atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, kad tai ne ieškomas vyras. Nepasitvirtino ir pranešimai, esą jis buvo pastebėtas atostogaujantis Graikijoje, stebintis futbolo rungtynes Palerme.

Atspariausias ir gryniausias

Premjerė Giorgia Meloni nusikaltėlį pavadino svarbiausiu mafijos bosu, o jo suėmimą – didele valstybės pergale kovoje su organizuotu nusikalstamumu.

Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi teigė, kad „itin pavojingo bėglio“ sulaikymas yra „nepaprasta diena valstybei“.

Anot Esekso universiteto kriminologijos ekspertės Annos Sergi, M. Messina Denaro buvo „paskutinis, atspariausias, gryniausias išlikęs Sicilijos mafiozas“.

„Paslaptys, kurias, kaip teigiama, jis saugo, skatina sąmokslus, susijusius su mafijos ir valstybės susitarimais dešimtajame dešimtmetyje. Jis yra didžiosios istorinės grupuotės „Cosa Nostra“ galios esmė. Mitai apie jo slapstymosi laikotarpį yra viena iš priežasčių, kodėl išliko mafijos mitas“, – pasakojo ekspertė.

M. Messina Denaro laikomas paskutiniu „prima grandezza“ kartos atstovu, tos „Cosa Nostra“, kuri masiškai kėsinosi į valstybės valdžios ir institucijų narius – politikus, teisėjus, prokurorus, policininkus, kunigus ir žurnalistus.

Anot žurnalisto Dominiko Straubo, šiuo suėmimu baigėsi era. S. Riina ir B. Provenzano mirė kalėjime, o dabar už grotų atsidūrė ir sunkiai sergantis jų įpėdinis. Mafija tebėra politiškai ir ekonomiškai įtakinga ir galinga, tačiau ji beveik nebežudo: devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje nuo klanų rankos Italijoje kasmet vidutiniškai žūdavo 500–600 žmonių. Rekordiniais 1991 m. mirė daugiau kaip 1 900 žmonių. Šiandien mafijos įvykdomų žmogžudysčių skaičius vis dar nesiekia dviejų dešimčių per metus.

Tai, kad atmosfera pasikeitė, buvo matyti ir iš suėmime dalyvavusių žmonių reakcijos: jie plojo, kai suprato, ką karabinieriai ką tik suėmė. Prieš kelerius metus tik nedaugelis būtų išdrįsę tai padaryti.

Pacientas iš Sicilijos

Arešto dieną Italijos pareigūnai apsilankė ir M. Messina Denaro slėptuvėje. Tai – niekuo neišsiskiriantis dviejų aukštų namas vos 11 tūkst. gyventojų turinčiame Kampobelo di Madzara miestelyje. Jis – Sicilijos Trapanio provincijoje, už 7 km nuo jo gimtojo Kastelvetrano, kur senajame šeimos name tebegyvena mafiozo motina ir sesuo.

M. Messina Denaro namuose rasta brangių laikrodžių ir dizainerių drabužių. Ginklų ir dokumentų, kurie, kaip tikisi tyrėjai, suteiktų informacijos apie „Cosa Nostra“ veiklą, pirmųjų kratų metu nepavyko rasti. Be to, tyrėjai tikisi, kad suėmus M. Messina Denaro pavyks rasti ir T. Riina archyvą. Šiuos dokumentus, 1993 m. suimant T. Riiną, kartu su kitais bendrais M. Messina Denaro išnešė dar prieš atvykstant policijai.

Mafiozas gyveno prisidengęs netikru Andrea Bonafede – buvusio mafijos boso Nardo Bonafede sūnėno – vardu, turėjo šiuo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir mokesčių mokėtojo numerį.

Tai, kad M. Messina Denaro tris dešimtmečius saugiai jautėsi savo gimtinėje, rodo stiprią mafijos įtaką vietos gyventojams.

Pas mafiozą pareigūnus atvedė jo liga. Žiniasklaidos duomenimis, iš pasiklausytų „Cosa Nostra“ boso šeimos narių pokalbių telefonu pareigūnai žinojo, kad ieškomasis sirgo kepenų vėžiu. Peržiūrėję nacionalinį šia liga sergančių pacientų registrą, sugretinę jų duomenis su M. Messina Denaro amžiumi ir kilme, pareigūnai ėmė įtarti, kad A. Bonafede iš Sicilijos ir gali būti mafijos bosas. 2020 m. lapkritį, kai Palerme pacientui buvo atliekama operacija, Campobello di Mazara mieste buvo fiksuojami kito A. Bonafede mobiliojo ryšio signalai. Išanalizavus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, paaiškėjo, kad operacijos metu antrasis A. Bonafede vedžiojo šunį.

Jie turėjo būti pristatyti į Vokietiją, o iš ten – perduoti Ukrainai.

Tai pranešė Italijos laikraštis „Il Mattino“.

Leidinio žiniomis, haubicos Neapolyje buvo sustabdytos todėl, kad privatus vežėjas rangovas neturėjo reikiamų dokumentų vilkikams ir puspriekabėms.

Be to, vienas vairuotojas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti specialiąją techniką.

„Trys mašinos iš penkių buvo grąžintos atgal į bazę. Du kiti vilkikai tęsė kelionę į Boloniją, iš kur per Vokietiją važiuos į Ukrainą“, - sakoma pranešime.

Portalas „rbc.ua“ primena, kad Vokietija ir Nyderlandai išsiuntė Ukrainai pirmąsias 12 haubicų „Panzerhaubitze 2000“.

Devynios moterys pranešė, kad buvo užpultos, kai šventė Milano Duomo aikštėje. Šie kaltinimai primena prieš šešerius metus Vokietijos Kelno mieste Naujųjų metų išvakarėse surengtus išpuolius.

Italijos policija įtariamiesiems atpažinti pasitelkė vaizdo stebėjimo kameras ir mėgėjišką filmuotą medžiagą. Policijos pareiškime sakoma, kad 15–21 metų jaunuoliai ir vaikinai, kurie buvo antradienio reidų taikiniai, identifikuoti kaip tariamai susiję su seksualine prievarta, plėšimu ar rimtais sužalojimais Milane, remiantis filmuota medžiaga ir liudininkų parodymais.

Policija ir prokurorai teigė žinantys apie tris išpuolius vakare šiaurinio miesto centrinėje aikštėje ir teigė, kad dalyvavusieji buvo arba užsieniečiai, arba iš Šiaurės Afrikos kilę Italijos gyventojai.

Tyrėjai mano, kad buvo užpultos daugiau nei devynios jaunos moterys, ir bando atsekti kitas aukas. Per vieną incidentą 19-metę, atėjusią švęsti Naujųjų metų su drauge, apie 01.30 val. užklupo būrys jaunuolių. Jos draugei pavyko pasprukti, paauglė buvo puolama beveik minutę, kol sulaukė pagalbos.

Dvi jaunos vokiečių studentės buvo prispaustos prie užtvarų, į jas seksualiai kėsintasi, dar viena mergina buvo užpulta gatvėse netoli aikštės. Viena jų, 20 metų vokietė, pasakojo, kad per fejerverkų triukšmą ir muziką jas užpuolė dešimtys žmonių. „Supratau, kad jie mane liečia, norėjome pabėgti, bet jų buvo per daug“, – sakė ji naujienų agentūrai „Ansa“. Jos draugė nukrito ir staiga pajuto, kaip visą ją čiupinėja rankos, pasakojo ji. Vaizdo įrašas parodė, kaip dvi jaunos moterys bando pabėgti.

Nors budėjo policija, jaunoji vokietė skundėsi, kad pareigūnai nesistengė padėti ir nesuprato, kai jos angliškai mėgino paaiškinti, kas nutiko.

Pranešimai iš Milano atgaivino prisiminimus apie naktį prie Kelno katedros 2016 m. sausio 1 d., kai maždaug 1000 iš Šiaurės Afrikos kilusių vyrų prievartavo, seksualiai priekabiavo ir plėšė jaunas moteris. Kelno policija taip pat buvo kaltinama nereagavusi į išpuolius, kuriuos vėliau tuometė kanclerė Angela Merkel pasmerkė kaip „pasibjaurėtinus“.

Visi aštuoni yra prisijungę prie susirašinėjimo platformos „Telegram“ grupės „Kovotojai“, nurodė policija. Reidai surengti įtariamųjų namuose Romoje ir penkiuose šiauriniuose miestuose, įskaitant Milaną bei Bergamą, kuriuos itin smarkiai paveikė pandemija.

Šių aštuonių asmenų atžvilgiu atliekamas tyrimas, tačiau jie nėra sulaikyti ir nesulaukė oficialių kaltinimų.

Pasak policijos, įtariamieji planavo įvykdyti smurto aktus, įskaitant savadarbių sprogstamųjų užtaisų panaudojimą, per mitingus – ypač per šį savaitgalį Romoje vadinamojo „žaliojo paso“ kritikų rengiamą demonstraciją.

Vasarą Italijoje įsigaliojo tvarka, pagal kurią būtina pateikti šį pažymėjimą, norint apsilankyti maitinimo įstaigų viduje, sporto salėse ar masiniuose renginiuose, pavyzdžiui, koncertuose. Šį mėnesį toks reikalavimas pradėtas taikyti ir vidaus kelionėms lėktuvais, traukiniais, autobusais ir keltais, nors keliaujant vietinio susisiekimo transportu ši taisyklė negalioja.

Norint gauti „žaliąjį pasą“, reikia būti pasiskiepijusiam bent viena vakcinos doze, per pastarąjį pusmetį būti pasveikusiam nuo COVID-19 arba turėti ne senesnį kaip dviejų parų neigiamą testo rezultatą.

Su terorizmu kovojančios Milano policijos viršininkas Guido D'Onofrio (Gvidas Donofrijus) nurodė, kad įtariamieji ypač norėjo padaryti žalos žurnalistams. Per spaudos konferenciją G. D'Onofrio pareiškė, kad jie propagavo smurtą, įskaitant televizijos tinklų naudojamų „furgonų sprogdinimą“.

Per ketvirtadienį surengtas kratas sprogmenų nerasta, pranešė policijos vadovas. Per reidus pareigūnai aptiko žalvarinių kastetų.

Kaip pranešta, per rugpjūtį surengtą mitingą prieš vakcinaciją vieno Italijos laikraščio reporteriui kelis kartus buvo smogta į veidą; paskui jam prireikė medikų pagalbos. Kito mitingo metu policijai teko gelbėti visuomeninės televizijos reporterę, vienam iš demonstrantų pradėjus tampyti ją už plaukų.

Italijoje jau ne vieną savaitę vyksta protestai prieš „žaliąjį pasą“. Tačiau pradžioje kai kuriose akcijose dalyvaudavo keli tūkstančiai žmonių, o pastarojo meto demonstracijose, įskaitant rengiamas Romoje – kur kas mažiau, kartais mažiau nei kelios dešimtys.

„Žaliojo paso“ reikalavimai taikomi ir pedagogams, mokyklų direktoriams bei administracijos darbuotojams. Universitetų studentai ir darbuotojai privalo parodyti pažymėjimą, kad galėtų patekti į švietimo įstaigų patalpas.

Beveik 73 proc. 12 metų ir vyresnių Italijos gyventojų, kuriems leidžiama vakcinuotis nuo COVID-19, yra visiškai paskiepyti. Tačiau medikams nerimą kelia faktas, kad nepasiskiepijo penktadalis vyresnių nei 50 metų amžiaus gyventojų.

Grupę sudarė dvylika 26–62 metų amžiaus žmonių, veikusių socialiniame tinkle „Facebook“ bei rusiškajame VK. Jie naudojo paskyrą „Orderine Ario Romano“ (Romėnų arijų ordinas), sakoma karabinierių pranešime.

Pasak teisėsaugos, skelbdama savo turinį, „pakurstytą nacistinės, antisemitinės ir Holokausto neigimo ideologijos, o taip pat prieš žydus nukreiptų sąmokslo teorijų“, grupė ragino smurtauti prieš žydus ir užsieniečius.

Jie taip pat buvo pradėję planuoti išpuolį prieš neįvardintą NATO objektą, padedant panašiai kraštutinių dešiniųjų grupei iš Portugalijos, nurodė policija. Pasak pareigūnų, atakai ketinta panaudoti savadarbius sprogmenis.

Grupės nariams pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime siekiant skleisti propagandą, taip pat dėl etninės ir rasinės diskriminacijos kurstymo. Kol vyksta tyrimas, grupės nariai turės reguliariai registruotis policijoje.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, vienas iš asmenų, pas kuriuos policija atliko kratą, yra 39 metų Francesca Rizzi (Frančeska Rici), anksčiau patekusi į policijos akiratį dėl savo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų.

Kaip rašo „La Respubblica“ ir kiti Italijos leidiniai, F. Rizzi, ant nugaros išsitatuiravusi svastiką ir nacių erelį, yra laimėjusi „Mis Hitler“ konkursą, 2019 metais organizuotą per socialinį tinklą VK.

Kol kas neaišku, ką konkrečiai reiškia grupės pavadinimas.

Italijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuočių šaknys siekia fašistų diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio) valdymo 1922–1943 metais laikus.

2018 metais vienas neonaciams prijaučiantis vyras apšaudė dešimtis migrantų iš Afrikos Mačeratos mieste, šešis iš jų sužeidė.

Manoma, kad šis išpuolis, įvykdytas per patį visuotinių rinkimų kampanijos įkarštį, buvo atsakas į jaunos italės nužudymą, dėl kurio kaltintas prekeivis narkotikais iš Nigerijos.

28 metų albanas Endri Elezi (Endris Elezis) įtariamas „parūpinęs ginklų Mohamedui Lahouaiejui Bouhleliui (Mohamedui Lahvaježui Buhleliui)“ – tunisiečiui, 2016 metų liepos 14-ąją surengusiam išpuolį per Bastilijos paėmimo dieną, rašoma policijos išplatintame pranešime.

E. Elezi buvo sulaikytas trečiadienį vakare Sparanizėje, netoli pietinio Neapolio miesto, pagal Prancūzijos valdžios išduotą Europos arešto orderį.

Pasak šaltinių Prancūzijoje, E. Elezi, žinomas Gino (Džino) pravarde, kaltinamas parūpinęs M. L. Bouhleliui automatą.

Albanas yra tarp aštuonių asmenų, kuriuos ketinama teisti už jų vaidmenį 2016-ųjų atakoje. Atitinkamą sprendimą praėjusį mėnesį priėmė Paryžiaus apeliacinis teismas. Teismo procesas prasidės ne anksčiau kaip 2022 metais.

M. L. Bouhlelis buvo nušautas policijos prie sunkvežimio, kurį nukreipė į minią, krantinėje susirinkusią pasižiūrėti Bastilijos paėmimo dienos fejerverko, vairo. Per išpuolį daugiau kaip 400 žmonių buvo sužeisti.

Ši ataka buvo surengta nepraėjus nė metams po 2015 metų lapkričio 13-ąją džihadistų surengtų koordinuotų išpuolių Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“, nacionaliniame stadione, keliuose baruose ir restoranuose, per kuriuos žuvo 130 žmonių, dar maždaug 350 buvo sužeisti.

Atsakomybę už ataką Nicoje prisiėmė „Islamo valstybė“. Visgi prokurorai sakė neradę įrodymų, kad M. L. Bouhlelis buvo prisiekęs šiam džihadistų judėjimui.

Pagal Europos arešto orderio taisykles Italija turi per dešimt dienų priimti sprendimą dėl E. Elezi perdavimo Prancūzijai, jeigu jis tam neprieštaraus. Kitu atveju tai turės būti padaryta per 60 dienų.

Įtariamasis areštuotas po ilgo tyrimo dėl neįprastai didelio mirčių skaičiaus vienuose senelių namuose Askoli Pičeno provincijoje Italijos centrinėje dalyje.

Prokuratūra tyrimą pradėjo 2018 metų rugsėjį, po virtinės įtartinų mirties atvejų tuose senelių namuose. Galiausiai su šiais atvejais buvo susietas ten dirbęs slaugytojas.

Prokurorai tvirtina, kad 57 metų įtariamasis, kurio vardas neskelbiamas, suleisdavo pacientams mirtinas vaistų dozes. Tai vyko nuo 2017 metų sausio iki 2019 metų vasario.

Jis taip pat įtariamas bandymais nužudyti dar keturis pacientus, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.

Ankstyvą rytą vykusių reidų taikiniais tapo neturtingų pietinių Kalabrijos ir Bazilikatos regionų ūkiai, valdomi vienos nusikalstamos grupuotės ir vertinami 8 mln. eurų, sakoma policijos pranešime.

„Daugiau nei 200 darbininkų buvo įdarbinti išnaudojimo sąlygomis, verčiami dirbti be asmeninių apsaugos priemonių ... (ir) žeminamomis darbo sąlygomis“, – sakoma Kalabrijos policijos pranešime.

Gegužę Italijos vyriausybė nusprendė laikinai leisti legalizuoti nelegaliai įdarbintus žemės ūkio darbuotojus. Iš dalies šį sprendimą padiktavo būtinybė padėti ūkių savininkams, kurie Italijoje taikyto karantino metu neteko iš užsienio atvykstančios darbo jėgos.

Priemonė taip pat leido įteisinti šešėlyje dirbusius slaugytojus ir valytojus.

Iš Afrikos ir Rytų Europos laikinai atvykę tūkstančiai nelegalių darbininkų Italijoje nuima vaisių ir daržovių derlių. Neretai jiems mažai mokama; žmonės apgyvenami netinkamomis sąlygomis, laikinose stovyklose.

Pagal vyriausybės planą darbdaviai privalės sumokėti po 500 eurų už kiekvieną neteisėtai įdarbintą asmenį, kad juos legalizuotų. Kai kurie darbdaviai šių papildomų išlaidų stengėsi išvengti.

Dienraštis „La Repubblica“ antradienį pranešė, kad buvo gauta paraiškų tik 9,5 tūkst. darbininkų įteisinimui, nors vyriausybės skaičiavimai rodo, kad Italijoje jų gali būti apie 220 000.

Žemės ūkio ministrė Teresa Bellanova (Tereza Belanova) nepripažino, kad ši priemonė nepasiteisino.

„Šis įstatymas sudarytas socialinio teisingumo aplinkybėmis: kad ir koks būtų rezultatas, jis niekada nebus nepasiteisinęs“, – dienraščiui sakė T. Bellanova.

„Net jei būtų tik vienas žmogus, kurį išgelbėjome nuo nematomumo ir nepadorių darbo sąlygų, laikyčiau tai sėkme“, – sakė ji.

Tarp sulaikytųjų yra vienas valstybės tarnautojas iš Rosano miesto Kalabrijoje. Jis kaltinamas suklastotų asmens tapatybės ir gyvenamosios vietos dokumentų išdavimu darbuotojams.

„Tai su Nigerijos mafija susijusi operacija, kurios metu sulaikyta daugiausia žmonių“, – skelbė Italijos policija.

Įtariamieji veikė pietiniame Bario mieste, tačiau buvo sutinkami visoje Italijoje, o kai kurie mafijos nariai buvo pagauti Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Maltoje.

Jie priklausė dviem liūdnai pagarsėjusioms Nigerijos kriminalinio tinklo bendruomenėms: „Supreme Vikings Confraternity – Arobaga“ ir „Supreme Eiye Confraternity“. Baryje veikė šioms bendruomenėms pavaldžios, besivaržančios grupuotės, teigė policija.

Įtariamiesiems pareikšti kaltinimai nelegalios migracijos kurstymu, prekyba žmonėmis, vergovės propagavimu, turto plėšimu, užpuolimais, prievartavimu, prostitucijos ir aukų rinkėjų gatvėse organizavimu.

Baryje abi Nigerijos mafijos grupės varžėsi dėl įtakos ir kriminalinių veiksmų kontrolės vienoje migrantų sulaikymo stovykloje, informavo policija.

Tyrimai buvo pradėti 2016 m., kai keli gyventojai perspėjo policiją dėl stovykloje vykdomų nusikaltimų.

Policijos teigimu, Nigerijos mafijos klanai Italijoje plečia savo veiklą, grupuotės dažnai siejamos su prekyba žmonėmis ir Nigerijos migrančių moterų priverstine prostitucija.

Aktyvią Nigerijos mafijos veiklą Italijoje galimai rodo perlaidų iš Italijos į Nigeriją padidėjimas, kurį greičiausiai paskatino nusikalstama veikla. 2018 m. pervedamų pinigų suma išaugo iki 75 mln. eurų ir tai yra dvigubai daugiau nei 2016 m.