Praėjusią savaitę Lenkija pareiškė, kad du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę, ir sulaikė baltarusį, įtariamą priklausymu Rusijos šnipų grupuotei.

Daugelį metų įšalę Minsko ir Varšuvos santykiai pasiekė naujas žemumas po to, kai A. Lukašenka leido Maskvai panaudoti Baltarusijos teritoriją Ukrainai pulti.

Įtampa dar labiau padidėjo, kai Baltarusija tapo nauja Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kovotojų baze, o Lenkija pareiškė, kad tai kelia grėsmę saugumui, ir sustiprino sienų apsaugą.

„Turime pasikalbėti su lenkais. Įsakiau ministrui pirmininkui su jais susisiekti“, – sakė A. Lukašenka, pasak valstybinės naujienų agentūros „Belta“.

„Mes esame kaimynai, o kaimynų nepasirinksi“, – pridūrė Baltarusijos lyderis.

Šis neįprastas komentaras nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Varšuva paskelbė pasiųsianti 10 000 karių prie savo sienos su Baltarusija.

„Spalio 15 dieną pas juos vyks parlamento rinkimai, žinoma, jiems reikia eskaluoti padėtį (...), parodyti, kad jie tinkamai apginklavo (Lenkiją)", – kalbėjo A. Lukašenka.

ES narė perspėjo dėl provokacijų, susijusių su „Wagner“ grupe, kurią A. Lukašenka sutiko priimti po nepavykusio maišto Rusijoje.

Praėjusį mėnesį viešėdamas Sankt Peterburge A. Lukašenka, sėdėdamas šalia Vladimiro Putino, pajuokavo, kad „Wagner“ kovotojai „prašo vykti į Vakarus, prašo leidimo (...) vykti į Varšuvą, į Žešuvą“.

Į Lenkiją išvyko tūkstančiai baltarusių, pabėgusių iš savo tėvynės, kurią nuo 1994 metų geležiniu kumščiu valdo A. Lukašenka.

„Smerkiame (baltarusių prezidento Aliaksandro) Lukašenkos režimą už pažeidžiamų migrantų išnaudojimą savo tikslais. Žinoma, esame labai susirūpinę dėl šios situacijos ir atidžiai ją stebime“, – per spaudos konferenciją kalbėjo J. Stoltenbergas.

„Taip pat atidžiai stebime, kas vyksta Ukrainoje ir aplink ją. Šie įvykiai vyksta tuo pačiu metu. Taip pat matome augančią įtampą kai kuriose Vakarų Balkanų dalyse“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Pasak jo, „vienu metu vyksta daug įvykių, todėl NATO turi būti budri ir viską stebėti“.

Kalbėdamas apie pranešimus, kad Rusija telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienos, generalinis sekretorius pareiškė nekomentuosiantis Aljanso žvalgybos.

„Bet kokios tolesnės Rusijos provokacijos ar agresyvūs veiksmai keltų rimtą susirūpinimą. Raginame Rusiją skaidriai informuoti apie savo karinę veiklą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Mums svarbu užkirsti kelią įtampos augimui“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos sąjungininkams reiškia vis didesnį nerimą dėl pastarojo meto Rusijos karinių pajėgų judėjimo prie sienos su Ukraina.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Etnonis Blinkenas) praėjusią savaitę pareiškė, kad „Rusija padarytų didelę klaidą, jeigu pakartotų, ką ji padarė 2014 metais“, turėdamas omenyje Krymo aneksiją.

Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino Maskvą laikytis „santūrumo“ Ukrainos pasienyje.

Rusijai praėjusį pavasarį sutelkus didžiules pajėgas prie savo vakarinės sienos, NATO reiškė susirūpinimą, kad Maskva galėtų surengti intervenciją į Ukrainos teritoriją.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos teigimu, pastarojo meto judėjimas yra ankstesnio spaudimo, su kuriuo susidūrė jo šalis, tęsinys.

„Ukrainos nuomone, tai, ką šiuo metu matome pasienyje, nėra vien tik karinių pajėgų telkimas, nes Rusija dar pavasarį atgabeno karinę armadą prie mūsų sienų ir nuo to laiko iš tikrųjų jos neatitraukė“, – sakė jis.

„Tai, ką matome dabar, yra prastėjanti situacija, kai Rusija demonstruoja, kad gali greitai suaktyvinti jau sutelktas pajėgas ir techniką – taip pat kad Rusijos vadovai svarsto visas galimybes, įskaitant karinę“, – pridūrė ministras.

Anot D. Kulebos, Kijevas siekia glaudžiai koordinuoti veiksmus su savo sąjungininkais Vakarais, taip pat „imtis bet kokių priemonių, galinčių padėti atgrasyti Rusiją bei užkirsti kelią blogiausiems scenarijams“.

Ukrainos pajėgos jau aštuntus metus kariauja su prorusiškais separatistais rytiniame Donbaso regione.

Šalies vadovo patarėjas priminė ir antradienį įvykusį incidentą, kai dvylika Baltarusijos pasieniečių įžengė į Lietuvos teritoriją.

„Visi matėme, visi žinome ir vakar dienos incidentą ir vėlgi situacija yra akylai stebima. Yra ženklų, kad iš Baltarusijos pusės yra galimi ir didesni pajėgų įsitraukimai ir atitinkamai yra reikalinga ir mūsų parengtis. Tai mūsų parengtis yra atitinkamai padidinta“, – žurnalistams trečiadienį, po prezidento ir krašto apsaugos ministro susitikimo, sakė patarėjas D. Kuliešius.

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informavo, jog antradienį po vidurdienio riaušių malšinimo ekipuotę dėvėję Baltarusijos pareigūnai Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, įstūmė 35 migrantų grupę į Lietuvą ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną.

VSAT teigimu, fiksuota, jog Lietuvos pusėje atsidūrė 12 Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų. Po pakartotinių Lietuvos pasieniečių įspėjimų visi pažeidėjai grįžo į kaimyninės valstybės teritoriją. VSAT pareigūnai padėtį deeskalavo be prievartos panaudojimo.