Apšaudyta ir užimta atominė elektrinė

Didžiausioje Europoje Zaporižios atominėje elektrinėje užgesintas gaisras, Ukrainai apkaltinus Rusiją, kad ji apšaudė šį objektą ir griebėsi „branduolinio teroro“.

Vėliau Rusijos kariai užėmė elektrinę, gaminančią 40 proc. Ukrainos elektros energijos. Anksčiau ugniagesiai teigė, kad jie kelias valandas nebuvo įleidžiami į gaisro vietą.

Žiniasklaidos blokavimas Rusijoje

Rusija pripažino „apribojusi“ prieigą prie virtinės žiniasklaidos priemonių turinio. Tarp jų – britų transliuotojas BBC, Vašingtono finansuojamas „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“, nepriklausomas rusų naujienų portalas „Meduza“ ir vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“. Taip pat sutriko socialinio tinklo „Facebook“ veikimas.

Kalėjimas už „melagienas“

Rusijos parlamentarai patvirtino įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo už „melagienų“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimą.

Černihive žuvo 33 žmonės

Rusijos kariuomenei smogus gyvenamiesiems rajonams ir pataikius į mokyklas, šiauriniame Černihivo mieste žuvo 33 žmonės, pranešė regiono vadovas.

Susitarta dėl humanitarinių koridorių

Rusija ir Ukraina susitarė atverti humanitarinių koridorių, kad civiliai gyventojai galėtų evakuotis iš kol kas nenurodytų miestų.

V. Putinas: invazija vyksta „pagal planą“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos puolimas vyksta „pagal planą“.

Raginimas nužudyti V. Putiną

Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų V. Putiną.

V. Zelenskis kviečia Kremlių derėtis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino V. Putiną susėsti tiesioginių derybų, teigdamas, kad jos būtų „vienintelis būdas sustabdyti karą“.

Kampanija Juodojoje jūros pakrantėje

Rusijos pajėgos užėmė Juodosios jūros pakrantėje esantį Chersono uostą, Maskvai tikriausiai mėginant atkirsti ukrainiečius nuo jūros. Tuo metu rytinis Mariupolio uostamiestis liko be vandens ir elektros energijos.

ES apsauga pabėgėliams

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pasiūlė laikiną apsaugą Ukrainos pabėgėliams; šiuo metu jų yra daugiau nei milijonas.

Rusai plūsta į Suomiją

Kai kurie Rusijos gyventojai traukiniais plūsta į kaimyninę Suomiją, būgštaudami, kad tai gali būti paskutinė galimybė išvengti skaudžių Vakarų sankcijų poveikio.

„Lukoil“ ragina nutraukti karą

Nutraukti kautynes Ukrainoje paragino sankcijų sąrašuose atsidūrusi rusų naftos milžinė „Lukoil“. Ji tapo viena pirmųjų stambių bendrovių, pasisakiusių prieš Maskvos invaziją.

„Yandex“ – ant ribos

Rusijos technologijų milžinė „Yandex“ įspėjo, kad gali neįvykdyti savo įsipareigojimų dėl skolų, prekybą jo akcijomis įšaldžius Niujorko vertybinių popierių biržai (NYSE) ir „Nasdaq“.

Kinijos banko smūgis Rusijai ir Baltarusijai

Kinijos remiamas Azijos infrastruktūros investicijų bankas nutraukė bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, gilėjant šių valstybių tarptautinei izoliacijai. Tuo metu kredito agentūros sumažino Rusijos valstybės skolos reitingus iki vadinamojo „šlamšto“ statuso.

Sakartvelas ir Moldova prašosi į ES

Sakartvelas ir su Ukrainos užpulta pietine dalimi besiribojanti Moldova pateikė paraiškas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Paralimpiada atidaroma be rusų ir baltarusių atletų

Pekino žiemos paralimpinės žaidynės prasideda uždraudus dalyvauti varžybose Rusijos ir Baltarusijos atletams.

Ketvirtas tarp dažniausiai įvardijamų įvykių buvo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito kilusi Vyriausybės krizė, o penktąją vietą pasidalino prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiųjų konfliktai, Šeimos gynimo maršo fenomenas ir antrieji koronaviruso pandemijos metai.

Pasak žurnalistų, pasaulyje daugiausiai reikšmės turėjo Baltarusijos režimo susidorojimas su opozicija, įskaitant „Ryanair“ lėktuvo nukreipimą į Minską ir Ramano Pratasevičiaus sulaikymą, taip pat Afganistano Vyriausybės griūtis bei Angelos Merkel eros pabaiga Vokietijoje.

Ramanas Pratasevičius/Stop kadras

„Migrantų iš Baltarusijos antplūdis sukėlė didžiulį spaudimą Lietuvos valdžios institucijoms, tačiau Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai kurstant krizę padėjo Vilniui sutelkti politinę ir praktinę Vakarų partnerių paramą bei dar labiau atkreipti dėmesį į regiono saugumo ir kitas problemas“, – sakė BNS direktoriaus pavaduotojas Saulius Jakučionis.

Tarp kitų svarbiausių Lietuvos įvykių žurnalistai minėjo ekspremjero Sauliaus Skvernelio pasitraukimą iš „valstiečių“ gretų ir planus kurti savo partiją bei Vilijos Blinkevičiūtės išrinkimą naująja socialdemokratų lydere.

Apklausoje apie svarbiausius metų įvykius dalyvavo beveik 30 žurnalistų iš naujienų agentūros BNS, nacionalinių naujienų portalų, televizijų ir radijo stočių.

Išbandymas migrantais

Naujienų portalo alfa.lt redaktorius Ovidijus Lukošius sako, kad migrantų antplūdis Lietuvos politikams ir už tai atsakingiems biurokratams buvo tarsi netikėtas sniegas žiemą, nors apie tokias rizikas buvo žinoma jau seniai.

Daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų šiemet pateko į Lietuvą per pasienį su Baltarusija, Vilnius dėl šio antplūdžio kaltina A. Lukašenkos režimą ir vadina jį hibridine ataka.

Pasieniečiams pavyko sustabdyti srautą pradėjus apgręžinėti migrantus, tačiau nevyriausybinės organizacijos sako, kad tokie veiksmai gali prieštarauti Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams suteikti galimybę pasiprašyti prieglobsčio.

„Pabėgėlių teisių klausimai Lietuvos vidaus politikoje valdžiai problemų nesudarys, bet tai nereiškia, kad jų nėra“, – teigė O. Lukošius.

Migrantų krizę ir dalį kitų svarbiausių metų įvykių Lietuvoje žurnalistai siejo su išbandymais centro dešinės valdančiajai daugumai.

„Lietuvos Vyriausybė veikė krizių sąlygomis“, – tvirtino naujienų portalo 15min.lt redaktorius Vaidotas Beniušis.

„I. Šimonytės Vyriausybei šiemet teko turbūt daugiausia išbandymų, tekusių vienam Ministrų kabinetui per vienerius metus“, – sakė BNS Verslo naujienų skyriaus redaktorė Roma Pakėnienė.

Pasak naujienų portalo lrt.lt redaktoriaus pavaduotojos Aleksandros Ketlerienės, migrantų krizė, koronaviruso pandemija ir „Belaruskalij“ trąšų skandalas parodė „ilgametes valstybės problemas, kurios vos neišvertė Vyriausybės“.

Scanpix nuotr.

„Statymas ant Amerikos“

Tarp Lietuvos ir Kinijos juoda katė bėgo jau kurį laiką, Vilniui ieškant naujų partnerių Rytų Azijoje, o valdantiesiems įsipareigojus „ginti tuos, kurie kovoja už laisvę pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano“.

Lietuva šiemet pasitraukė iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo su Kinija formato 17+1, šalies Seimas uigūrų persekiojimą prilygino genocidui, tačiau aršiausią Kinijos reakciją sukėlė Vilniaus sprendimas leisti šalyje atsidaryti Taivano atstovybei, pavadintai šios salos vardu.

Dėl to Kinija sumažino diplomatinio atstovavimo su Lietuva lygį ir ėmėsi ekonominių ribojimų, pramintų neoficialiomis sankcijomis.

Pasak naujienų portalo delfi.lt verslo naujienų redaktorės Viktorijos Chockevičiūtės, jeigu Kinijos spaudimas nesiliaus, galime pradėti matyti ir didesnį to poveikį – smunkančias įmonių pajamas, išaugusius gamybos kaštus, sumažėjusį investuotojų dėmesį.

Kyla klausimas, ar tebesitęsiant įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos, ES imtųsi papildomų veiksmų, kokie jie būtų bei kaip į juos atlieptų Kinija.

„Kyla klausimas, ar tebesitęsiant įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos, ES imtųsi papildomų veiksmų, kokie jie būtų bei kaip į juos atlieptų Kinija“, – teigė ji.

Žinių radijo žurnalisto ir laidų vedėjo Aurimo Perednio teigimu, glaudesni Lietuvos santykiai su Taivanu rodo, kad Vilnius mėgina užsitikrinti kuo didesnį Jungtinių Valstijų politinį dėmesį ir paramą, nebijodamas prarasti investicijų ir didelių pinigų.

„Čia nėra mūsų valdžios sugalvotas žaidimas, tai yra Amerikos žaidimas išeiti į konfrontaciją su Kinija ir stabdyti augančią jos galią, prie kurio stengiamės prisitaikyti ir išlošti sau naudos. Tai nėra vertybinė politika – tiesiog statymas ant Amerikos“, – sakė A. Perednis.

Riaušės ir pandemija

Riaušės prie Seimo kilo rugsėjo pradžioje, po mitingo dėl Vyriausybės veiksmų valdant koronaviruso pandemiją.

Tai buvo didžiausias smurto protrūkis prie Seimo nuo 2009 metų, kai prie parlamento rūmų tuomet taip pat kilo riaušės.

„Riaušės prie Seimo tapo savotišku aukščiausiu įtampos ir priešpriešos, senokai tvyrojusios visuomenėje, tašku. Daug kam tai tapo ir praregėjimu, kokios gilios jos yra. Šios priešpriešos – tiek dėl požiūrio į vakcinaciją ir pandemijos valdymo priemones, tiek dėl požiūrio į žmogaus teisių klausimus, šeimos sampratą – greičiausiai išliks svarbios ir labai opios ir ateityje“, – sakė BNS Lietuvos naujienų skyriaus redaktoriaus pavaduotoja Austėja Masiokaitė-Liubinienė.

Pasak „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Tado Ignatavičiaus, Vyriausybei gana sunkiai sekėsi ir praktiškai nepavyko pateisinti lūkesčių, kad pandemijos valdymas vyks sklandžiau nei iki tol.

Jo teigimu, po kadencijos pradžioje įvesto griežto karantino vėliau su pandemijos valdymu susiję sprendimai ėmė vėluoti, stokojo išmonės, lankstumo, buvo perkelti ant savivaldybių pečių.

„Valdžia vėlavo švelninti karantino sąlygas, dėl to dalis visuomenės ėmė maištauti, protestai virto nesankcionuotais maršais ir riaušėmis“, – sakė žurnalistas.

Naujienų portalo lrt.lt redaktorius Mindaugas Jackevičius sako, kad riaušių prie Seimo forma sprogo susikaupusi įtampa dėl koronaviruso valdymo ir kitų klausimų.

Pasaulyje

Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus redaktoriaus pavaduotojos Jūratės Skėrytės, „Ryanair“ lėktuvo nukreipimą į Minską ir R. Pratasevičiaus sulaikymas rodo, koks iš tiesų neprognozuojamas ir pavojingas yra A. Lukašenka.

„Tą patvirtino ir netrukus prasidėjęs organizuotas neteisėtos migracijos procesas, rudenį virtęs humanitarine krize. Kaip paradoksaliai neskambėtų, A. Lukašenkos režimas moko ES susitelkimo, vienybės ir lankstumo“, – teigė ji.

Tuo tarpu Afganistano Vyriausybės griūtis, pasak 15min.lt Aktualijų skyriaus vadovo Raimundo Celencevičiaus, sukėlė daug klausimų dėl Vakarų, o ypač JAV sugebėjimų valdyti smurtinius konfliktus, juos spręsti ir skleisti demokratines vertybes.

„Ši nesėkmė buvo paskatinimas visiems veikėjams, kurie turi ketinimų smurtu valdyti žmones, tautas, valstybes, privertė abejoti, ar net didžiausios demokratinės galybės turi jėgos suvaldyti fanatiškas grupuotes“, – kalbėjo R. Celencevičius.

Pasak LRT radijo žurnalisto ir laidų vedėjo Mariaus Jokūbaičio, A. Merkel eros pabaiga Vokietijoje yra tam tikras nerimo skambutis demokratinei pasaulio visuomenei, kad kompromiso simbolis palieka sceną, o jo vietoje Europos mastu nesimato jokių kandidatų.

Į žurnalistų atrinktų svarbiausių pasaulio įvykių penketuką taip pat pateko įtampa prie Rusijos sienos su Ukraina ir Kapitolijaus šturmas JAV.

Scanpix nuotr.

„Jeigu karas Ukrainoje prasidėtų, neišvengiamai taptų svarbiausiu metų įvykiu“, – sakė TV3 žinių prodiuseris Darius Ratautas.

Pasak „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Vytauto Bruverio, Rusijos grasinimas Ukrainai atvira ir plataus masto invazija bei karu, Baltarusijos režimo degradavimas yra vis nestabilesnės ir pavojingesnės padėties Vidurio ir Rytų Europoje išraiška.

„Pagrindinių transatlatinės Vakarų ašies valstybių – JAV ir Vokietijos politikos pasikeitimai – prieš kitus metus visu aštrumu vėl iškelia klausimą, kiek Vakarai (jei apie tokį geopolitinį subjektą vis dar galime kalbėti be išlygų) yra pajėgūs ne tik atremti tiek mūsų regiono diktatūrų, tiek tokių režimų, kaip Kinija, iššūkius, bet ir patys diktuoti savo žaidimo sąlygas“, – teigė V. Bruveris.

Dešimtmečio įvykiai

BNS jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvienų metų pabaigoje surengia žurnalistų apklausą išrinkti svarbiausius metų įvykius. Primename, kas buvo išrinkta svarbiausiais įvykiais pastarąjį dešimtmetį:

2011 metai. Lietuvoje – „Snoro“ banko nacionalizavimas ir jo bankroto inicijavimas, pasaulyje – Arabų pavasaris.

2012 metai. Lietuvoje – Seimo rinkimai, pasaulyje – JAV prezidento Baracko Obamos perrinkimas.

2013 metai. Lietuvoje – pirmininkas ES Tarybai, pasaulyje – popiežiaus Pranciškaus išrinkimas.

2014 metai. Lietuvoje – dujų terminalo įrengimas, pasaulyje – Rusijos agresija Ukrainoje.

2015 metai. Lietuvoje – euro įvedimas, pasaulyje – migracijos krizė.

2016 metai. Lietuvoje – Seimo rinkimai, pasaulyje – Donaldo Trumpo išrinkimas.

2017 metai. Lietuvoje – Vasario 16-osios akto atradimas, pasaulyje – JAV pasitraukimas iš tarptautinių susitarimų.

2018 metai. Lietuvoje – popiežiaus Pranciškaus vizitas, pasaulyje – Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas.

2019 metai. Lietuvoje – Gitano Nausėdos pergalė prezidento rinkimuose, pasaulyje – protestai Honkonge.

2020 metai. Lietuvoje ir pasaulyje – koronaviruso pandemija.

Merų rinkimai. Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture jau balsavo 28,26 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos 16 val. duomenys. Balsavimas baigsis sekmadienio vakarą.

Koronaviruso situacija. Per savaitgalį nustatyti 5335 atvejai, pranešta apie 40 mirčių. Ligoninėse, sekmadienio duomenimis, gydomas 1781 pacientas. Pirmąja doze per dvi dienas paskiepyta beveik 4,4 tūkst. žmonių.

Patikrinimas. Policija pradėjo 38 ikiteisminius tyrimus dėl svetimo galimybių paso naudojimo po to, kai apie 200 pareigūnų penktadienį šalies prekybos centruose patikrino beveik 12 tūkst. asmenų. Vilniuje šeštadienį dėl naujų pažeidimų pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai.

Palaikymas. Prie Prezidentūros šeštadienį buvo susirinkę LGBT bendruomenę palaikančių žmonių, pranešė žiniasklaida. Jie solidarizavosi su prezidentui laišką parašiusia moterimi. Su ja, kaip skelbta anksčiau, Gitanas Nausėda planuoja susitikti pirmadienį.

Migrantų antplūdis. Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 183 neteisėtus migrantus – tai vienas didžiausių skaičių nuo rugpjūčio pradžios. Iš viso per šeštadienį ir sekmadienį apgręžti 259 migrantai, nė vienas nebuvo įleistas į Lietuvą.

Kaimynų pasienis. Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai šeštadienį apgręžė 19 žmonių, mėginusių neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija.

Pontifiko raginimas. Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulinę bendriją išspręsti Libijos migrantų krizę, nors Europos Sąjungos lyderiai nesutaria, kaip būtų geriausia valdyti migrantų srautus į Europą.

Procesas Italijoje. Italijoje šeštadienį prieš teismą stojo dešiniųjų pažiūrų buvęs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matejus Salvinis), 2019 metais draudęs migrantus gelbėjusiam ispanų laivui atplaukti į Siciliją.

Protestas Estijoje. Taline šeštadienį vyko demonstracija prieš Estijoje įvestus suvaržymus dėl COVID-19 ir vakcinavimo kampaniją. Laisvės aikštėje susirinko tūkstančiai žmonių.

Ieškant išeities. Bulgarijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad netrukus gali būti priversta siųsti COVID-19 pacientus į užsienį. Ketvirtoji koronaviruso banga yra paralyžiavusi šalies sveikatos apsaugos sistemą.

Neslūgstanti įtampa. Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) sekmadienį pareiškė, jog arabų valstybės, pernai normalizavusios santykius su Izraeliu, „nusidėjo“ ir turėtų šiuos žingsnius atšaukti.

Naujakurių būstai. Izraelio Statybų ministerija sekmadienį paskelbė, kad šalis planuoja pastatyti per 1,3 tūkst. naujų būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante.

Nepageidaujami. Turkijos prezidentas pareiškė, kad dėl paramos turkų aktyvistui Osmanui Kavalui bus paskelbti nepageidaujamais asmenimis dešimties Vakarų valstybių ambasadoriai, įskaitant Vokietijos ir JAV pasiuntinius.

Mažesnė intriga. Uzbekistane sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis šalies vadovas Šavkatas Mirzijojevas neturi realios opozicijos.

Proveržis už Atlanto. Kolumbijos pareigūnai sulaikė ieškomiausią šalies prekeivį narkotikais Dairo Antonio Usuga (Dairą Antonijų Usugą), pravarde Otonielis, valstybei pirmaujant pasaulyje pagal kokaino gamybos mastą.

Išpuolis Afrikoje. Ugandos sostinėje Kampaloje nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar penki žmonės. Šalies prezidentas sekmadienį išpuolį įvardijo „teroro aktu“ ir pažadėjo surasti kaltininkus.

Neutralumo ambicija. Daugiausiai naftos eksportuojanti Saudo Arabija sieks iki 2060 metų tapti neutrali klimato atžvilgiu, šeštadienį paskelbė jos faktinis lyderis, artėjant tarptautinei klimato konferencijai COP26.

Genijaus palikimas. Vienuolika Pablo Picasso (Pablo Pikaso) šedevrų šeštadienį „Sotheby's“ aukcione Las Vegase buvo nupirkti už 108,9 mln. dolerių.

Pirmasis Lietuvoje. Jonavoje, Joninių slėnyje sekmadienį atidarytas pirmasis profesionaliai suprojektuotas ir įrengtas kalnų dviračių parkas Lietuvoje.

Situacija Afganistane:

* Afganistano sostinėje Kabule sekmadienį nugriaudėjo garsus sprogimas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, kelios valandos po to, kai JAV pareigūnai perspėjo apie teroro akto grėsmę.

* Talibano lyderis mula Haibatullah Akhundzada atvyko į Afganistaną, sekmadienį pranešė šalies žiniasklaida. „Akhundzada Kandaharo provincijoje yra jau keturios dienos, aptarinėja su [kitais] Talibano lyderiais padėtį Afganistane ir būsimos valdymo sistemos kūrimą“, – teigė leidinys „Ariana News“. Tuos metus, kai Afganistane buvo JAV ir sąjungininkių pajėgos, H. Akhundzada slapstėsi Pakistane.

* Talibanas šeštadienį dislokavo papildomas pajėgas aplink Kabulo oro uostą, užsienio šalių pajėgų vykdomoms evakuacijos operacijoms artėjant prie pabaigos.

* Jungtinės Valstijos atmetė galimybę greitai pripažinti Talibano vyriausybę ir nurodė dar neapsisprendusios, ar amerikiečių diplomatai tęs darbą Afganistane, kai kitą savaitę iš šios šalies bus baigtos išvesti užsienio pajėgos.

* JAV kariuomenė penktadienį surengė drono smūgį prieš džihadistų grupuotės „Chorasano islamo valstybė“ (IS-K) atakų „planuotoją“, šiai grupei prisiėmus atsakomybę už ataką Kabulo oro uoste. Pasak JAV Centrinio štabo atstovas kapitono Billo Urbano, pirminiai duomenys rodo, kad taikinys nukautas, o civilių aukų nebuvo.

* Jungtinė Karalystė šeštadienį išskraidino paskutinius savo kariškius iš Afganistano ir užbaigė pajėgų išvedimą, palikdama šimtus teisę į perkėlimą turinčių afganistaniečių.

Migrantų krizė:

* Lietuvoje per praėjusias dvi paras apgręžta maždaug šimtas migrantų. Šeštadienį Šalčininkų rajone kelių migrantų grupė, Lietuvos pusėje pamačiusi pasieniečius, atsisakė ketinimų pereiti valstybės sieną ir pati pasitraukė į Baltarusiją. Šios šalies teritorijoje taip pat buvo pastebėtos kelios nedidelės migrantų grupės, kurios prie sienos linijos nesiartino.

* Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių per praėjusias dvi paras įleistas vienas žmogus.

* Lenkijos sienų apsaugos tarnybos pareigūnai penktadienį užkirto kelią 130 asmenų mėginimui neteisėtai patekti į šalies teritoriją per sieną su Baltarusija. Pasak pasieniečių, 40 užsieniečių buvo sulaikyti, o kiti – apgręžti.

Koronaviruso situacija:

* Per praėjusias dvi paras Lietuvoje nustatytas 941 naujas koronaviruso atvejis, mirė 16 žmonių. Ligoninėse gydoma 539 COVID-19 pacientų, 67 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 283,2 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 4,9 procento.

* Per dvi paras Lietuvoje paskiepyta 18,7 tūkst. žmonių. Mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 59 proc. žmonių. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 69,4 proc. gyventojų.

* Lenkijos medicinos institucijos nusprendė rekomenduoti žmonėms su silpnesniu imunitetu pasiskiepyti trečiąja vakcinų nuo COVID-19 doze.

* Šeštadienį pranešta, jog Indijoje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per vieną dieną nuo COVID-19 buvo paskiepyta daugiau nei 10 mln. gyventojų.

* Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“ pranešė, kad liepos mėnesį šalyje nuo koronaviruso mirė 50,4 tūkst. žmonių.

* Japonijos Okinavos regionas sekmadienį sustabdė „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 naudojimą aptikus daugiau užteršimo atvejų.

* JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, jog Kinija slepia „kritiškai svarbią informaciją“ apie COVID-19 kilmę, kai JAV žvalgybos bendruomenė pareiškė nemananti, kad virusas buvo sukurtas kaip biologinis ginklas.

JAV parama Ukrainai. JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė iš Pentagono lėšų skirti Ukrainai 60 mln. JAV dolerių finansinę paramą, kuri bus panaudota gynybos tikslais.

Konfliktas Gazos Ruože. Izraelio oro pajėgos sekmadienį smogė dviem objektams Gazos Ruože, šios palestiniečių teritorijos gyventojams susirėmus su pajėgomis pasienyje ir paleidus padegamųjų balionų į Izraelio teritoriją.

Ataka Jemene. Per sekmadienio smūgius Jemene didžiausiai oro pajėgų bazei žuvo mažiausiai 30 provyriausybinių karių, o dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė medikai ir provyriausybiniai šaltiniai, dėl atakos apkaltinę Irano remiamus husių sukilėlius.

Uraganas JAV. Uraganas „Ida“ sekmadienį sustiprėjo iki 4 kategorijos audros ir toliau juda Naujojo Orleano link. Uragano vėjų greitis siekia 209 km per valandą. Šeštadienį JAV pietuose esančiame Naujajame Orleane buvo užkalamos parduotuvių vitrinos, evakuojami žmonės. Pareigūnai perspėjo gyventojus nedelsiant pasitraukti arba rimtai pasiruošti pralaukti audrą.

Danų atradimas. Danų mokslininkai teigia atradę, pasak jų, daugiausia į šiaurę nutolusią sausumos vietą – dar vardo neturinčią salelę, esančią į šiaurę nuo Grenlandijos salos. Visgi mokslininkai mano, kad atrastasis sausumos ruoželis netrukus gali būti užlietas jūros.

Migrantų krizė:

* Lietuvoje per dvi dienas sulaikytas dar 261 neteisėtai Baltarusijos-Lietuvos sieną kirtęs migrantas, bendras jų skaičius šiemet pasiekė 3 545. Daugiausia tarp sulaikytųjų – Irako piliečiais prisistatantys asmenys.

* Šeštadienį kalbėdamas Medininkų žudynių 30-mečio minėjime prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad būtini sprendimai migrantų krizei spręsti bus rasti ir įgyvendinti labai greitai.

* Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša laišku kreipėsi į kitus ES lyderius, ragindami padėti Lietuvai užtikrinti bendrijos išorinės sienos apsaugą . Laiške įvardijamas šiuo metu Lietuvai būtinos pagalbos poreikis, ypač sienos apsaugai: fiziniam barjerui ir stebėsenos įrangos.

* Į Lietuvą įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų sekmadienį su oficialiu dviejų dienų vizitu atvyksta už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson. Ji susitiks su Lietuvos vadovais bei atsakingais pareigūnais.

* JAV ir Estija susitarė reguliariai keistis informacija apie padėtį prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, šeštadienį pranešė estų Gynybos ministerija. Per abiejų šalių gynybos atstovų pasitarimą telefonu buvo išsakyta pozicija, kad svarbu keistis informacija, „siekiant išvengti padėties eskalavimo, kai Rusijoje ir Baltarusijoje greitai prasidės antivakarietiškos didelio masto karinės pratybos „Zapad“ ir kai prie sienos su Ukraina tebelaikoma dalis ten pavasarį sutelktų Rusijos ginkluotųjų pajėgų“.

* Prezidentūra pareiškė, kad, Lietuvai patiriant išaugusius migracijos srautus, pasieniečiams palikta per daug tiesiogiai su sienos apsauga nesusijusių funkcijų. Ji siūlo dalį planavimo, logistikos ar neteisėtų migrantų saugojimo funkcijų perduoti kitoms tarnyboms arba Šaulių sąjungai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnai yra maksimaliai įsitraukę sprendžiant migrantų krizę.

* Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, koronavirusu šiuo metu tebeserga 24 neteisėtai sieną kirtę migrantai, per liepą iš viso užsikrėtė 53 asmenys.

Koronaviruso situacija:

* Per savaitgalį nustatytas 581 naujas COVID-19 atvejis ir fiksuotos dvi mirtys. Ligoninėse gydomų žmonių skaičius, sekmadienio duomenimis, išaugo iki 174. Naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. žmonių ūgtelėjo ir šiuo metu siekia 116,8 ir yra tris kartus didesnis nei prieš dvi savaites.

* Per paskutines dvi paras pirmąja doze nuo koronaviruso paskiepyta beveik 13,5 tūkst. asmenų. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 50,6 proc. žmonių.

* Nuo rugpjūčio 1 dienos visi į Vokietiją atvykstantys asmenys turės būti pasitikrinę dėl COVID-19, nebent jie yra visiškai paskiepyti ar persirgę šia infekcija, penktadienį pranešė kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, parengusi naujas taisykles.

* Jungtinės Karalystės medicinos tarnybos paragino daugiau besilaukiančių moterų pasiskiepyti nuo pandeminio koronaviruso, nacionalinio lygio studijai parodžius, kad šiuo metu sparčiai plintanti užkrato delta atmaina didina tikimybę joms susirgti sunkesnės formos COVID-19.

* Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose šeštadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš specialų COVID-19 pasą.

* JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pripažino, kad šalyje veikiausiai bus įvesta naujų taisyklių arba suvaržymų, reaguojant į vėl didėjantį sergamumą koronavirusine infekcija COVID-19.

* Tokijuje, kur vyksta olimpinės žaidynės, šeštadienį nustatytas rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius – daugiau nei 4 tūkst., pranešė vietos valdžios tarnybos.

Medininkų žudynės. Šeštadienį Medininkuose valstybės vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, taip pat buvęs Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis bei kiti – pagerbė prieš 30 metų vykusių žudynių aukų atminimą. 1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

Naujos sankcijos. JAV penktadienį paskelbė naujų sankcijų Kubos policijai už anksčiau šį mėnesį vykusių demonstracijų prieš vyriausybę malšinimą. Be to, prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) perspėjo, kad Vašingtonas gali imtis papildomų baudžiamųjų priemonių, jeigu komunistų valdomoje saloje nebus imtasi didelio masto reformų.

Gaisrai Turkijoje. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį paskelbė nelaimės zonomis didelių miškų gaisrų apimtų provincijų rajonus, pranešė televizija „TRT World“. Anot prezidento „į gaivalinių nelaimių, veikiančių žmonių gyvenimą, zonų“ sąrašą įtrauktos Antalijos, Muhlos, Mersino, Adanos ir Osmanijės provincijos.

Liepsnos Graikijoje. 300 ugniagesių, du vandenį pilantys lėktuvai ir penki sraigtasparniai sekmadienį kovoja su miško gaisru netoli trečio pagal dydį Graikijos miesto Patrų, pranešė pareigūnai. Per šeštadienį įsiplieskusį gaisrą sudegė apie 20 namų, aštuoni žmonės buvo paguldyti į ligoninę dėl nudegimų ir kvėpavimo problemų.

Gaisras Suomijoje. Suomija grumiasi su didžiausiu per 50 metų miško gaisru, kilusiu tęsiantis itin karštai vasarai ir per penkias dienas nuniokojusiu vieną slėnį šalies šiaurės vakaruose. Liepsnos įsiplieskė pirmadienį maždaug už 25 km į pietus nuo nedidelio uostamiesčio Kalajokio Botnijos įlankoje.

Liūtys Indijoje. Rytų Indijoje per smarkias liūtis, nušlavusias daugybę namų ir sukėlusias žemės nuošliaužų, žuvo 11 žmonių, šeštadienį pranešė pareigūnai, musono aukų bendram skaičiui šalyje perkopus 230. Indiją užklupusios liūtys nusiaubė rytinę Vakarų Bengalijos provinciją, kur padarė plataus masto žalos.

Sumainė žiedus. Vilniaus metas Remigijus Šimašius šeštadienį paskelbė sumainęs žiedus su architekte Gilma Teodora Gylyte. Birželio viduryje R. Šimašius oficialiai išsiskyrė su psichoterapeute Agne Matulaite.

Antrasis vaikas. Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) žmona Carrie (Keri) šeštadienį pranešė, kad jiedu laukiasi antro kūdikio.

Migrantų krizė:

* Pasieniečiai nuo antradienio ryto iki trečiadienio ryto sulaikė 53 nelegalius migrantus, patekusius į Lietuvą iš Baltarusijos. Nuo metų pradžios jų jau sulaikyta 1 416.

* Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė padės pasieniečiams patruliuoti prie valstybės sienos. Anot jos, institucijos taip pat pradės diegti papildomą „fizinį barjerą“, atskirsiantį Lietuvą ir Baltarusiją, tačiau konkrečių priemonių neįvardijo.

* Kitą savaitę Seimas planuoja rinktis į neeilinę sesiją priimti įstatymui, leisiančiam migrantų prieglobsčio prašymus nagrinėti trumpiau.

* Nuspręsta, kad į Lietuvą patenkantys migrantai ilgainiui bus apgyvendinti specialiose stovyklose. „Ar jų bus viena, ar dvi, ar trys – negalime atsakyti, priklausys nuo kiekio“, – spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Diplomatinis karas. Baltarusija sumažino Lietuvos diplomatinį personalą šalyje iki vieno konsulinio ir trijų techninių-administracinių darbuotojų. Į tai atsakydama Lietuva paskelbė iš šalies išsiunčianti didžiąją daugumą Baltarusijos ambasadoje Vilniuje dirbančio diplomatinio personalo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokiu būdu Minsko režimas toliau saviizoliuojasi ir rūpinasi tik savo išlikimu.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 33 nauji COVID-19 atvejai, mirčių neužfiksuota. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo iki 16, teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 0,5 procento. „Man labai gaila, bet aš manau, kad mes turėsime pagrindo konstatuoti, kad situacijos gerėjimas sustojo“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.

* Sveikatos apsaugos ministerija svarsto įvesti prievolę periodiškai dėl koronaviruso testuotis nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems pardavėjams, kavinių darbuotojams, viešojo transporto vairuotojams ir krovinių vežėjams, renginių vedėjams bei kitų profesijų atstovams.

* Latvijos vyriausybė nusprendė, kad šalies darbdaviai turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato.

* Indonezija išplėtė COVID-19 apribojimus, šaliai praėjusią parą fiksavus rekordinį mirčių skaičių – 1040.

* Japonijos žiniasklaida praneša, kad per olimpines žaidynes Tokijuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Šis žingsnis gali turėti įtakos sprendimui, ar žiūrovams bus leista gyvai stebėti olimpiados varžybas.

Zelenskis Lietuvoje. Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reiškė apmaudą dėl neaiškių šalies įstojimo į ES ir NATO perspektyvų. Jis teigė, kad nepaisant karo šalies rytuose, Ukraina sparčiai įgyvendinta reformas, tačiau jai keliami itin aukšti reikalavimai. „Manau, kad svarbiausia, jog ukrainiečių tauta per tą laiką, dienas ar metus neprarastų tikėjimo, kad tikrai ES mato Ukrainą lygiateise nare“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Swedbank“ vadovė. Lietuvos „Swedbank“ vadove išrinkta anksčiau „Nordea“ bankui Lietuvoje vadovavusi Inga Skisaker. Ji prie „Swedbank“ prisijungs rugpjūčio 9 dieną. „Swedbank“ nuolatinio vadovo Lietuvoje neturėjo nuo kovo mėnesio, kuomet pasitraukė Dovilė Grigienė.

Antra kadencija. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antrai kadencijai paskyrė konkursą laimėjusią Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovę Editą Janušienę. Ji inspekcijai vadovauja nuo 2017-ųjų liepos.

Konsulo sulaikymas. Rusijos federalinė saugumo tarnyba sulaikė Estijos konsulą Sankt Peterburge Martą Latte tuo metu, kai jis, kaip teigiama, iš vieno ruso gavo slaptų dokumentų. Estijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino provokacija. Vėliau Rusija konsulą paskelbė nepageidaujamu asmeniu šalyje.

Haičio prezidentas. Savo namuose nužudytas Haičio prezidentas Jovenelis Moise'as. Šalies vadovą nužudė grupė ginkluotų asmenų, J. Moise'o žmona paguldyta į ligoninę. Tarptautinė bendruomenė išreiškė pasipiktinimą dėl tokių veiksmų, o kaimyninė Dominikos Respublika užvėrė sieną su Haičiu. Šalies vadovu tapo apie įvykį pranešęs laikinasis premjeras Claude'as Josephas.

Pašautas žurnalistas. Amsterdamo centre pašautas garsus apie nusikaltimus rašantis olandų žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Peteris R. de Vriesas. Jo būklė sunki.

Palaikymas LGBTQ. Sakartvelo sostinėje tūkstančiai demonstrantų pasmerkė išpuolius prieš LGBTQ bendruomenę, privertusius atšaukti planuotą „Pride“ paradą.

Talibano išpuolis. Afganistano vyriausybės delegacija Teherane susitiko su Talibano atstovais. Derybos vyksta Talibanui pradėjus puolimą prieš Afganistano provincijų sostines, Jungtinėms Valstijoms baigiant išvesti savo pajėgas iš šalies.

Švedijos premjeras. Vos prieš kelias savaites atstatydintas Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas po jam palankaus balsavimo parlamente sugrąžintas į pareigas.

Migrantų krizė:

* Per parą Lietuvos pasieniečiai sulaikė 131 nelegalų migrantą, patekusį į Lietuvą iš Baltarusijos. Dauguma sulaikytųjų buvo be dokumentų. Daugelis jų – iš Afrikos šalių – Kongo, Kamerūno, Gvinėjos, dalis prisistatė Irako piliečiais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1363 neteisėti migrantai, tai yra septyniolika kartų daugiau nei pernai per visus metus.

* Apsilankęs prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pažadėjo Lietuvai pagalbą kalbantis su nelegalių migrantų kilmės šalimis. Jis teigė kitą savaitę kelsiąs šį klausimą per susitikimą su Irako ministru pirmininku Mustafa al Kadhemi (Mustafa Kazemiu). Daugelis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių migrantų yra iš Irako.

* Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnyba į Lietuvą atsiųs dešimt pareigūnų padėti stabdyti išaugusius neteisėtų migrantų srautus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

* Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis netaps „pamazgų duobe“, kurioje kaupiasi neteisėti migrantai, ir kad šalies tarnybos nestabdys jų judėjimo į kaimynines valstybes, įskaitant Lietuvą.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 40 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė trys žmonės. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 16,8, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 0,5 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 950 žmonių.

* Pasaulyje nuo koronavirusinės infekcijos mirusių žmonių skaičius viršijo 4 mln., skelbiama statistikos portale „Worldometer“. Pirmoje vietoje pagal mirčių skaičių atsidūrė Jungtinės Valstijos, čia mirė 621 tūkst. 335 žmonės, antra yra Brazilija, kur registruotos 525 tūkst. 229 mirtys, trečia – Indija su 403 tūkst. 310 mirčių.

* Rusijoje per parą nustatyti 23 tūkst. 378 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, mirė 737 anksčiau užsikrėtę žmonės – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios. Iš viso šioje šalyje registruoti 5 mln. 658 tūkst. 672 COVID-19 atvejai, 139 tūkst. 316 užsikrėtusiųjų mirė.

* Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 96 nauji COVID-19 atvejai, mirė dešimt žmonių, Latvijoje – 46 nauji užsikrėtimai, mirė trys anksčiau užsikrėtę pacientai, Estijoje – 50 naujų atvejų, niekas nemirė.

Šventė. Lietuva šventė Valstybės dieną. Ji žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną.

Tranzitas. Reaguodamas į sugriežtintas Vakarų sankcijas, Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė Vyriausybei apriboti prekių tranzitą iš Vokietijos per Baltarusiją. „Tegul jie tiekia savo produktus į Kiniją ir Rusiją per Suomiją. Arba per Ukrainą – ten geri keliai – tegu ten važiuoja ir tiekia“, – pareiškė A. Lukašenka per susitikimą su Vyriausybe.

Nuosprendis. Vienas pagrindinių Baltarusijos opozicijos veikėjų Viktaras Babaryka nuteistas kalėti 14 metų dėl sukčiavimo. Buvęs bankininkas laikomas suimtas nuo pernai birželio, kai pranešė, jog planuoja kelti savo kandidatūrą į šalies prezidento postą. Valstybės saugumo komitetas (KGB) apkaltino V. Babaryką kyšių ėmimu itin stambiu mastu ir nusikalstamais būdais įgytų lėšų legalizavimu, kai jis vadovavo Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ banko padaliniui Baltarusijoje „Belgazprombank“.

Katastrofa. Rusijos Tolimųjų Rytų regione, Kamčiatkoje, antradienį dingęs keleivinis lėktuvas An-26 rastas sudužęs, o visi jame buvę 28 žmonės žuvo. Meteorologinės sąlygos lėktuvui leistis buvo nepalankios – oro uosto apylinkėse tvyrojo rūkas ir žemi debesys.

Kinas. Po dvejų metų pertraukos Prancūzijoje prasideda 74-asis Kanų kino festivalis.

Koronaviruso situacija:

* Per dvi savaitgalio dienas nustatyti 2369 nauji atvejai, mirė 12 žmonių. Sekmadienį ligoninėse buvo gydoma per 1,2 tūkst. sergančiųjų COVID-19, 125 iš jų – reanimacijoje. Kiek sumažėjęs šeštadienį, hospitalizuotų ligonių skaičius sekmadienį vėl paaugo. Naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklis siekia 587: nors jis toliau kyla, šis augimas paskutiniu metu yra sulėtėjęs.

* Vilniuje savaitgalį vakcinuotis nuo koronaviruso kviesti 35-erių ir vyresni gyventojai, o šeštadienio vakarą, likus šimtui nepanaudotų vakcinų, į gyvą eilę atvykti galėjo visi norintieji.

* Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušaskas pranešė, kad per gegužę bent vieną skiepą nuo COVID-19 bus gavę visi to pageidaujantys kariai.

* Europos Sąjunga su „BioNTech“ ir „Pfizer“ susitarė dėl galimybės įsigyti iki 1,8 mlrd. jų kurtos vakcinos dozių iki 2023 metų.

* Ispanija atšaukė nuo spalio dėl koronaviruso pandemijos galiojusią nepaprastąją padėtį ir pirmą kartą per kelis mėnesius leido šalies gyventojams keliauti tarp regionų.

* Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'as Michel'is pareiškė, kad Bendrija yra pasirengusi aptarti JAV pasiūlymą panaikinti vakcinų nuo COVID-19 patentinę apsaugą, kai tik paaiškės detalės. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė šį Vašingtono siūlymą ir savo ruožtu paragino amerikiečius eksportuoti Jungtinėse Valstijose pagamintus skiepus.

Europos Vadovų Taryba. Šeštadienį Porte vyko neformalus Europos Vadovų Tarybos posėdis. Jame dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog šalys vieningai smerkia Rusijos veiksmus Čekijoje, o vėliau gegužę tarsis dėl sankcijų Rusijai. Jis šalių vadovams perdavė Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ kopijas, siekdamas priminti avarijos 35-metį bei įspėti dėl nesaugios Astravo elektrinės Baltarusijoje. Europos lyderiai Portugalijoje kalbėjosi apie socialinę politiką ir priemones nelygybei bei skurdui mažinti.

Rūkalų kontrabanda. Lietuva ketina dėti papildomas pastangas kovai su cigarečių iš Baltarusijos kontrabanda. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, kontrabandinės cigaretės sudaro didelę dalį rūkalų rinkos, dauguma iš jų – baltarusiškos.  „Rūkydami kontrabandines cigaretes prisidedame prie Lukašenkos režimo palaikymo. Tai didžioji geopolitinės saugos problema, mano požiūriu“, – teigia jis.

Susirėmimai Jeruzalėje. Per Izraelio policijos ir palestiniečių protestuotojų susirėmimus aneksuotoje Rytų Jeruzalėje panaudojus savaitgalį nukentėjo šimtai žmonių. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė susirėmimus prie dažnai neramumų židiniu tampančios Al Aksos mečetės ir ragino imtis priemonių įtampai mažinti.

Karo pabaigos minėjimas. Rusija sekmadienį švenčia 76-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines ir surengė paradą. Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog šalis tvirtai gins nacionalinius interesus, ir pasmerkė rusofobijos sugrįžimą. Europoje karo pabaiga minima diena anksčiau, gegužės 8-ąją, pažymint Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą. Lietuvoje šia proga vyko tradicinės aukų pagerbimo ceremonijos.

Pokalbių klausymasis. Buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija slapta gaudavo dienraščio „The Washington Post“ žurnalistų, rašiusių apie įtariamą Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, pokalbių telefonų įrašus, penktadienį pranešė šis laikraštis. Ši žinia sukėlė susirūpinimą dėl žodžio laisvės šalyje.

Kinijos raketa. Didelė Kinijos paleistos raketos dalis šeštadienį sugrįžo į Žemės atmosferą ir subyrėjo virš Indijos vandenyno. Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra NASA ir kai kurie ekspertai kritikavo Kiniją dėl neatsakingo elgesio, nes nekontroliuojamas didelio objekto sugrįžimas į Žemę kėlė grėsmę ir galėjo pareikalauti aukų.

Sprogimas mokykloje. Sprogus bomboms, padėtoms prie mergaičių mokyklos Afganistano sostinėje Kabule, žuvo 50 žmonių, dar per šimtas sužeista. Dauguma aukų yra 11-15 metų moksleivės. Atsakomybės už šį išpuolį kol kas niekas neprisiėmė, tačiau Afganistano pareigūnai kaltina Talibaną.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyti 355 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni sirgusieji. Ligoninėse gydomi 857 COVID-19 pacientai, iš jų 90 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 223 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 415, Estijoje – 1465. Latvijos valdžia išsakė lūkestį, kad šalyje atlaisvinimus bus galima pradėti taikyti po Velykų, Estijoje užsimenama apie situacijos stabilizavimąsi, pasiekus aukščiausią infekcijos plitimo tašką.

* Kelioms Europos Sąjungos šalims nusprendus laikinai sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, Lietuva to daryti neplanuoja. Sprendimai dėl skiepijimo šia vakcina stabdymo kitose šalyse priimti pastebėjus, kad kai kuriems pasiskiepijusiems pacientams kraujyje susidarė krešulių. Kol kas nenustatyta, ar tai susiję su skiepu. Lietuvoje yra sustabdytas skiepijimas tik viena vakcinos partija. Tuo metu Europos vaistų agentūra rekomendavo  į „AstraZeneca“ vakcinos galimų šalutinių poveikių sąrašą įtraukti sunkias alergijas, Jungtinėje Karalystėje nustačius tikėtiną ryšį tarp tokių atvejų ir vakcinavimo.

* Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad gegužę planuojamam pradėti masiniam gyventojų skiepijimui būtų registruojamasi per e.sveikatos sistemą. Gyventojus skiepytis ruošiamasi kviesti pradedant nuo vyresnių amžiaus grupių. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus sistemos veikimas, ministerija bei e.sveikatą prižiūrintis Registrų centras žada numatyti rezervinius pajėgumus.

* Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba pranešė, kad Europos Sąjungos naujai patvirtintos „Johnson & Johnson“ vakcinos pirmosios siuntos Lietuvą turėtų pasiekti balandžio pabaigoje.

* Latvijos parlamentas patvirtino vienkartinių 200 eurų išmokų skyrimą pensininkams ir neįgaliesiems, siekiant palengvinti šių pažeidžiamų žmonių padėtį tęsiantis koronaviruso krizei.

* Estijos vyriausybė leido artimiausiu metu pasiskiepyti Ministrų kabineto ir parlamento nariams. Skiepai „AstraZeneca“ vakcina jiems bus skirti siekiant užtikrinti sklandų šalies darbą.

* JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Nepriklausomybės diena liepos 4-ąją tikriausiai jau galės būti švenčiama beveik įprastomis sąlygomis, tačiau įspėjo ir toliau laikytis saugumo reikalavimų. „Dabar, kai išeiname iš tamsios žiemos į viltingą pavasarį ir vasarą, tai nėra laikas nesilaikyti taisyklių“, – pabrėžė prezidentas. Pasak jo, vakcina iki gegužės pradžios turėtų tapti prieinama visiems amerikiečiams.

* Eurokomisaras Thierry Bretonas pareiškė, kad bendrovė „AstraZeneca“ nepakankamai stengiasi įgyvendinti įsipareigojimus pirmajam šių metų ketvirčiui. „AstraZeneca“ pripažino, kad pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį pristatys mažiau dozių nei anksčiau planuota – 40 mln. vietoje sutartų 100 milijonų. 

Parlamentaro kelionė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į parlamentinę Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų parlamento „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo išvyką į Egiptą Seimo sesijos metu. Ji pabrėžė, kad Seimo narys tam turėjo gauti parlamento valdybos pritarimą. Pats V. Ąžuolas teigia turėjęs skubiai išvykti dėl asmeninių priežasčių, kurių neatskleidė.

Misiūno skundas. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno skundą dėl prezidento Gitano Nausėdos atsisakymo grąžinti jį į anksčiau eitas teisėjo pareigas. Teismas konstatavo, kad jis negali tirti tokios prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti prezidentą išleisti dekretą.

Armonaitės kritika. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui turėtų būti spartinama. Tai ji penktadienį aptarė su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros vadovais. Ministrė teigė, kad institucijos turėtųperdėtai netikrinti mažų įmonių, kurioms skiriamos nedidelės paramos sumos. Iš 180 mln. eurų vertės pirmojo paramos verslui paketo iki šiol paskirstyta 24,8 mln. eurų subsidijų ir suteikta kiek daugiau nei 15 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Kritikės atleidimas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Adas Jakubauskas iš pareigų atleido vieną savo kritikių istorikę Mingailę Jurkutę. Teigiama, kad ji atleidžiama dėl pasikartojusių pažeidimų, kai paskleista informacija klaidino besidominčius centro veikla. M. Jurkutė su keliolika kitų Genocido centro darbuotojų sausį kreipėsi į Seimą dėl įtemptos situacijos įstaigoje pradėjus jai vadovauti A. Jakubauskui.

Pramonės augimas. Eurostato duomenys rodo, kad metinis pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje: 11,8 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai. Daugiau pramonė augo tik Airijoje – 27,5 proc. Latvijoje per metus ji augo 2,9 proc., o Estijoje – 1 procentu.

Knygos reklama. Teismas patenkino portalo 15min.lt skundą dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatyto pažeidimo, reklamuojant knygą „Kabinetas 339“. Tarnyba pernai rugpjūtį nusprendė, kad reklamuojant šią knygą buvo pažeistas Reklamos įstatymas, nes be tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio sutikimo buvo minimi jo vardas ir pavardė. Portalui tuomet buvo skirtas įspėjimas.  Teismo teigimu, tarnyba viršijo savo kompetenciją. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas.

„Orlen“ ir JAV sutartis. Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pasirašė ilgalaikę JAV naftos pirkimo sutartį, įskaitant ir jo valdomai perdirbimo įmonei Lietuvoje. Tokia sutartis pasirašyta pirmąkart bendrovės istorijoje. Sandorį „Orlen“ sudarė su viena didžiausių pasaulyje naftos tiekėjų „ExxonMobil“, kurios nafta bus siunčiama į „Orlen“ gamyklas Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje.

Padėtis Honkonge. Kinijos parlamentaui pritarus Honkongo rinkimų sistemos pakeitimams, Europos Sąjunga pasmerkė šį žingsnį ir įspėjo Pekiną, kad dėl to gali imtis papildomų žingsnių. Pakeitimai suteikia Pekinui teisę blokuoti jam nepriimtinus kandidatus, šalies lyderiams ryžtingai siekiant pakirsti Honkongo demokratiją po miestą krėtusių milžiniškų protestų. Kinija teigia, jog ši reforma kartu su jau įvestu saugumo įstatymu yra reikalinga siekiant numalšinti neramumus.

JAV gaivinimo planas. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasirašė 1,9 trln. dolerių (1,59 trln. eurų) vertės šalies ekonomikos gaivinimo paketą. Be kitų dalykų, šiame pakete numatytos tiesioginės išmokos gyventojams, kurios pirmuosius gavėjus gali pasiekti jau šį savaitgalį.

Koronaviruso situacija:

* Per dvi paras nustatyti 885 nauji COVID-19 atvejai, mirė 30 žmonių. Pastarųjų 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 273,6 atvejo. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1089 COVID-19 pacientai, 105 iš jų – reanimacijoje. Latvijoje ir Estijoje pastaruoju metu fiksuojama daugiau naujų atvejų – Latvija per dvi paras nustatė 1 197 naujus užsikrėtimus ir 20 mirčių, Estija – atitinkamai 1 427 ir devynias.

* Vyriausybės Ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pranešė, jog svarstoma, kad apsauginių kaukių dėvėjimas būtų privalomas visais atvejais patalpose ir atvirose vietose, kai negalima išlaikyti bent dviejų metrų atstumo.

* Kultūros ministras Simonas Kairys žada kitą savaitę kviesti kultūros sektoriaus atstovus aptarti praktinius veiklos atnaujinimo klausimus. 

* Septyniolika Ukmergės rajone kaimo sodyboje šimtadienį šventusių moksleivių nubausti dėl karantino sąlygų pažeidimo.

* Šeštadienį į Lietuvą atgabenta devintoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ COVID-19 vakcinos  nuo koronaviruso siunta –  29,25 tūkst. dozių. Iš viso „BioNTech“ ir „Pfizer“, „AstraZeneca“ bei „Moderna“ į Lietuvą jau pristatė 216 tūkst. 780 vakcinos dozių.

* Už sveikatą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides pranešė susitarusi su Europos vaistų agentūra, kad atnaujintos vakcinos nuo koronaviruso atmainų bus aprobuojamos skubos tvarka. Sutarimas pasiektas Bendrijai sulaukiant kritikos dėl lėto vakcinų aprobavimo proceso.

* Oksfordo universitetas paskelbė planuojantis pirmą kartą išbandyti savo vakciną nuo COVID-19 su vaikais, norėdamas, kaip ir kiti vakcinų kūrėjai, įvertinti, ar preparatas veiksmingai apsaugo jaunus žmones.

* Vokietija dėl nerimą keliančio užkrečiamesnių koronaviruso atmainų atvejų gausėjimo uždraudė įvažiuoti į jos teritoriją iš Čekijos pasienio regionų ir Austrijos Tirolio.

* Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern sekmadienį nurodė didžiausiame šalies mieste Oklende pirmą kartą per beveik šešis mėnesius skubiai įvesti karantiną po to, kai mieste buvo užregistruoti trys koronaviruso atvejai.

Netektis. Eidamas 92 metus šeštadienį mirė Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas Bronius Raguotis.

Lietuvos reitingas. Tarptautinės reitingų agentūra „Moody’s“ po šešerių metų pagerino Lietuvos ilgalaikio kredito reitingą į A2 (stabili perspektyva), o „Standard & Poor’s“ patvirtino turėtą A+ (stabili perspektyva).

Dezinformacija. Lietuvos kariuomenė pranešė apie padidėjusį dezinformacijos kiekį. Pagrindiniai įvykiai, iššaukę priešišką informacinę veiklą buvo Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečio minėjimo renginiai, įstatymų pataisų dėl sanatorijos „Belorus“ situacijos priėmimas, taip pat trijų Baltijos valstybių ministrų bendras pareiškimas dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksėjo Navalno suėmimo, rusų atlikėjo Filipo Kirkorovo įtraukimas į nepageidaujamų asmenų  sąrašą, naujai išrinkto JAV prezidento Joe Bideno priesaika.

D.Trumpo išteisinimas. Jungtinių Valstijų senatoriai šeštadienį pripažino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą nekaltu dėl maišto kurstymo. Už D. Trumpo pripažinimą kaltu balsavo 57 Senato nariai, kiti 43 jį pripažino nekaltu. Kad būtų pripažintas kaltu, šį teiginį turėjo palaikyti du trečdaliai senatorių 100 vietų Senate. Kad buvęs prezidentas būtų išteisintas, jam reikėjo užsitikrinti mažiausiai 34 senatorių palaikymą. Be visų 50 už apkaltinimą balsavusių Senato demokratų, šią poziciją taip pat palaikė septyni respublikonų senatoriai. Dabartinis šalies prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad nors D. Trumpas buvo išteisintas, jam keliami kaltinimai yra neginčijami, o išpuolis prieš Kapitolijų rodo, kad „demokratija yra trapi“.

Įtampa su Rusija. Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno gynyba kreipėsi pagalbos į Europos Tarybos Ministrų komitetą ir paprašė imtis priemonių prieš Maskvą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo neįgyvendinimo jam Rusijoje iškeltoje byloje. Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Vakarus naudojant įkalintą Kremliaus kritiką A.  Navalną savo mėginimuose „suvaldyti“ Rusiją. Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto pareiškė ketinąs per derybas su savo kolega rusu Sergejumi Lavrovu aptarti „sudėtingus klausimus“, įskaitant  A. Navalno apnuodijimą ir įkalinimą. Keli šimtai moterų Maskvoje ir Sankt Peterburge sekmadienį suformavo žmonių grandines, kad išreikštų paramą  A. Navalno žmonai ir politinėms kalinėms.

Žemės drebėjimas. Prie Japonijos šiaurės rytinių krantų šeštadienį įvyko stiprus, 7,3 balso žemės drebėjimas, supurtęs Fukušimą, Mijagį ir kitas prefektūras, sužeista daugiau nei šimtas žmonių. Tą patį rajoną 2011 metų kovą užklupus žemės drebėjimui ir cunamiui įvyko Fukušimos atominės elektrinės avarija.

Italijos premjeras. Buvęs Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi šeštadienį prisaikdintas naujuoju Italijos premjeru. Šalis jau beveik mėnesį gyvena be normaliai funkcionuojančios vyriausybės, žlugus buvusio premjero Giuseppe Conte populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo vadovaujamai koalicijai.

Ebolos karštligė. Gvinėjos sveikatos apsaugos ministras šeštadienį pranešė, kad pietrytiniame Nzerekorės regione fiksuoti pirmieji nuo 2016 metų mirties nuo Ebolos karštligės atvejai: nuo šio viruso mirė keturi žmonės. 

Rinkimai. Savaitgalį vyksta keletas svarbių rinkimų. Katalonijoje, kaip tikisi Madridas, jų metu gali būti pašalinti regioną šiuo metu valdantys separatistai. Šių rinkimų aktyvumą neigiamai paveikė šalyje kilusi trečioji koronaviruso pandemijos banga. Kosovo gyventojai balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, po kurių valdžios vairą į rankas gali perimti naujoji politikų karta – protestų judėjimas „Vetevendosje“, pasinaudojęs nuo dabartinės politinės santvarkos pavargusios visuomenės nepasitenkinimu.