Japoniško rašto pamoka

Aleksote įsikūrusi J.Dobkevčiaus progimnazija jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Japonijos miestais. Šį kartą Yaotsu miesto meras Masanori Kaneko vaikams vedė kaligrafijos pamoką.

Vaikai smalsavo ne tik, kaip japoniškais hieroglifais atrodo užrašytas jų vardas, bet kaligrafijos meistro prašė užrašyti ir kitus prasmingus žodžius. Kadangi ketvirtadienį mokykloje tvyrojo Šv. Valentino dienos nuotaikos, mokiniai bandė ant specialaus ryžių popieriaus užrašyti tokius žodžius kaip „širdis“ ar „meilė“. Svečias iš Japonijos yra tikras kaligrafijos meistras, tad parodė, kaip užrašyti ir žodžius „svajonė“ bei „draugystė“.

„Noriu lietuvių vaikus šiek tiek pamokyti kaligrafijos. Japoniška kaligrafija yra labai sudėtinga, jos paprastai reikia mokytis keliolika metų, yra įvairūs sertifikatai, įrodantys kaligrafijos meistrystę. Tačiau šiandien stengiausi rašyti paprastus ženklus“, – apie išskirtinę pamoką J.Dobkevičiaus progimnazijos vaikams kalbėjo Yaotsu miesto meras ir prisipažino, kad pats lietuviškai moka užrašyti „ačiū“.

Išmokti japoniškai rašyti panoro įvairių klasių mokiniai. Iš pradžių jie apstojo kaligrafijos meistrą, po to patys bandė atkartoti užrašytus ženklus.

„Dalis šių vaikų į savo šeimas jau buvo įsileidę japoną, tad vienaip ar kitaip jau galėjo prie kaligrafijos prisiliesti. Taip pat dalis mokinių pagal jaunųjų ambasadorių programą jau buvo iškeliavę į Japoniją, tačiau yra ir tokių, kuriems tai visai nauja patirtis“, – sakė J.Dobkevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Aušra Glebauskienė.

Masanori Kaneko

Kultūriniai saitai

Japonijos ir Kauno draugystė leidžia ne tik keistis idėjomis, bet ir atrasti įvairių bendrų jungčių, kurios padeda vaikams praplėsti savo pasaulio ribas, išmokti naujų dalykų.

„Japonijos kultūra turi vertybinį išskirtinumą. Tie vaikai, kurie turi galimybių prisiliesti prie šios kultūros, keičiasi į gerą pusę. Mainų pagalba vaikai visai kitaip ugdosi, plečiasi jų supratimas“, – sakė A.Glebauskienė

Ji tikino, kad japonų kultūra mokykloje sparčiai populiarėja. „Turime japonistikos pamokas, į jas kiekvienais metais susirenka vis daugiau vaikų. Tai yra naujos veiklos, į kurias vaikai noriai įsitraukia, nes gali išmokti naujų dalykų per tokias kultūrines pažintis. Yra net keli mokiniai, kurie sieja ateitį su Japonija ir šioje šalyje nori studijuoti. Iš tiesų, vaikai sako, kad japonų kultūra yra labai artima, tad jei būtų galimybė pakartoti kelionę į Japoniją, tai būtų didžiausia šventė“, – tikino direktoriaus pavaduotoja.

Yaotsu miesto meras taip pat džiaugėsi, kad jau daug metų kartu su Kaunu vyksta įvairūs kultūriniai mainai tarp mokyklų ir bendruomenių. Ne kartą lietuvių ansambliai buvo atvykę į minėtą Japonijos miestą, o į Kauną atvežta dalelė savos kultūros.

Sutvirtinta draugystė

Ketvirtadienį ne vienus metus trukusi neoficiali Kauno ir Japonijos miesto Yaotsu draugystė bus sutvirtinta sutartimi. Abiejų miestų atstovai po pietų pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kuri užtikrins, kad ir ateityje vyks mokinių ir patirties mainai.

„Džiaugiamės, kad Čijunės Sugiharos dėka du miestai buvo sujungti labai tampriu ryšiu. Yaotsu mieste Sugihara gimė ir praleido vaikystę, o Kaune – jis išdavė garsiąsias gyvenimo vizas. Mūsų miestų draugystė trunka labai ilgą laiką“, – „Kauno dienai“ sakė Yaotsu miesto meras M.Kaneko.

Jis tikino, kad Č.Sugihara ir jam pačiam labai daug reiškia, nes ši asmenybė verta didelės pagarbos. „Kur mes bevažiuotumėme, visame pasaulyje jis yra labai gerbiamas ir mylimas. Man labai svarbu, kad mūsų mieste jis gimė. Mums Sugihara yra labai svarbus, tad norime toliau skleisti jo humanizmo idėją“, – pridūrė svečias iš tolimosios Japonijos.

M.Kaneko tikino, kad sutarties pasirašymas yra labai svarbus žingsnis. „Mums yra didelė garbė, kad Kaunas sutinka su mumis toliau bendradarbiauti“, – sakė jis.

Globalaus mokymo iššūkis

Ilgametes anglų kalbos dėstymo tradicijas puoselėjanti Kauno Jono Jablonskio gimnazija nuo šių metų rugsėjo 1 dienos atidarys pirmąją dvikalbio ugdymo klasę. Čia visos pamokos, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą, vyks anglų kalba. Tai bus savotiška įžanga į Tarptautinio bakalaureato programą, kurią gimnazija ketina pradėti nuo 2020-ųjų rugsėjo.

„Išsikėlėme sau rimtą globalaus mokymo iššūkį, tačiau esame tikri, kad išvien su profesionalia gimnazijos pedagogų komanda visa tai sėkmingai įgyvendinsime. Naujai formuojamoje dvikalbio ugdymo klasėje gimnazistai mokysis pagal naujausią medžiagą. Be to, jiems bus pasiūlyti specializuoti anglų kalbos moduliai – nuo „Efektyvaus rašymo“ iki „Žinojimo ir mokymosi“. Dvikalbio ugdymo turinyje bus taikomas globalus švietimo principas – Lietuva pasaulyje, pasaulis – Lietuvoje, mokytojai didelį dėmesį skirs tarpdalykinei integracijai“, – pasakojo Kauno J. Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.

Dvikalbio ugdymo turinyje bus taikomas globalus švietimo principas – Lietuva pasaulyje, pasaulis – Lietuvoje, mokytojai didelį dėmesį skirs tarpdalykinei integracijai.

Maža to, nuo rugsėjo pamokos šioje gimnazijoje vyks po 90 minučių. Tai esą būtina norint nuodugniai ir įvairiapusiškai įsigilinti į dėstomą temą, integruoti kelis dalykus. D. Miškinienė užtikrino, kad ne tik pedagogai, bet ir visa gimnazijos bendruomenė pasirengusi artėjantiems pokyčiams, kurie padės užtikrinti dar efektyvesnį ugdymo procesą.

Dvejų metų trukmės dvikalbio ugdymo programa bus įžanga į Tarptautinio bakalaureato programą. Šiemet J. Jablonskio gimnazija tapo Tarptautinio bakalaureato organizacijos (TBO) mokykla kandidate ir šiuo metu jau pradeda ruoštis tarptautinei akreditacijai. Taigi nuo 2020-ųjų gimnazija kvies mokinius įgyti tarptautinį išsilavinimą tarptautinio bakalaureato klasėse.

Renkamos pirmosios klasės

Analogiškoms permainoms bei naujovėms ryžosi ir Kauno J. Dobkevičiaus progimnazija, planuojanti per artimiausius dvejus metus pasirengti Tarptautinio bakalaureato programos įgyvendinimui pradiniame ir pagrindiniame ugdyme ir 2020 metais akredituotis tampant pilnateise TBO nare.

„Šiuo kandidatavimo laikotarpiu progimnazijos bendruomenė kelia sau didelį iššūkį – tapti kokybišką ugdymą teikiančia ir tarptautinio bakalaureato filosofiją atitinkančia mokykla. Esame atviri naujovėms ir pasirengę „mokymo“ ar „lavinimo“ sąvokas ne vien teoriškai, bet ir praktiškai keisti į kokybišką visuminį ugdymą, tarpusavyje integruojant dėstomus dalykus ir užsienio kalbas“, – apie diegiamas naujoves kalbėjo J. Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

J. Jablonskio gimnazijos ir J. Dobkevičiaus progimnazijos vadovės vienbalsiai tvirtina sulaukusios palankių vertinimų bei didžiulio susidomėjimo iš mokinių ir jų tėvų. Jau šį rugsėjį mokslo metus pradės pirmos parengiamosios klasės.

Kauniečiams ir migrantų vaikams

„Miestas džiaugiasi ir palaiko kiekvieną iniciatyvą, kuri prisideda prie stipraus, kokybiško ir šiuolaikiško ugdymo proceso. Švietimo sistema nestovi vietoje ir Kaunas turi ambicijų būti priekyje. LSMU gimnazijoje stiprinama prancūzų kalba, S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje – vokiečių. Greta jų turėsime tvirtą pagrindą ir anglų kalbai.

Visa tai aktualu žvelgiant ne vien į kauniečių lūkesčius, bet ir vertinant tai, jog Kaunas sulaukia vis didesnio užsienio investuotojų dėmesio. Taigi čia atvykstantiems specialistams iš svetur, taip pat ir žmonėms, sugrįžtantiems iš emigracijos, turime užtikrinti kokybišką gyvenimą ir geras sąlygas jų vaikams pilnavertiškai augti bei tobulėti“, – gimnazijų pastangas įvertino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dr. Nijolė Putrienė.

Šiai dienai Tarptautinio bakalaureato programą Kaune įgyvendina tik Jėzuitų gimnazija. Kol kas visoje šalyje tėra šešios tokios prestižinės ugdymo įstaigos.

Pirmadienį perpiet apie 130 aitvarų kilo į dangų Aleksote. J. Dobkevičiaus progimnazijos, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos ir aplinkinių darželių bei mokyklų vaikai aitvarus leido Japonų tautai, prieš penkerius metus išgyvenusiai didžiulį žemės drebėjimą, cunamį ir po jo sekusią Fukušimos branduolinės jėgainės avariją.

Moksleiviams aitvarus parodė kaip ir padėjo gaminti Lietuvos aitvarų judėjimo atstovai. Mokiniai greitai, mažiau nei per valandą pasigamino aitvarus ir pradėjo su jais žaisti dar gerokai iki oficialios ceremonijos pradžios.

Japonijoje aitvarai yra itin populiarūs, įgavę meno kūrinio statusą. Jie leidžiami per Naujuosius metus ar ypatingas šventes. Tekančios saulės šalyje egzistuoja daugiau nei 130 tipų aitvarų, kiekvienas skirtingų formų ir dydžių. Jie dekoruojami pasakų veikėjais, religiniais simboliais ir panašiai.

Tuo tarpu kauniečiai aitvarus darė kiek paprasčiau – be mums įprastų rombo formos aitvarų, dar buvo ir kiek kitokie, be rėmo, tik su dvejais iš šonų priklijuotais pagaliukais. Vaikai juos margino kiekvienas savaip – tai nupiešę Lietuvos ir Japonijos vėliavas, tai padabinę palinkėjimų ar panašiai. 

„Negalvojau, kad taip paprasta bus pasidaryti aitvarą, kai šis sulūš, tai ir kitą pasigaminsi“, – džiaugėsi vienas penktokas.

Į renginį atvyko ir Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda, Kauno savivaldybės, Aleksoto seniūnijos atstovai. Po atstovų kalbų, sušoktos polkos, moksleivės fleita atliktos japoniškos pjėsės, buvo duotas ženklas vaikams paleisti aitvarus.

Mokyklos stadione vaikai lakstė gerą pusvalandį. Neilgai trukus susipynė dviejų mergaičių aitvarai. Priėjusi klasiokė pradėjo jas mokyti:

„Negi nežinot, jei matai, kad susipins aitvarai, tai turi atleisti valą ir kelti aitvarą aukštyn“, – pabarė drauges mergaitė ir nuskraidino aitvarą tolyn.

Mergaitės, paklaustos iš kur jų klasiokė tokia profesionalė, tik prunkštelėjo.

„Ai, čia ji pati susigalvojo, kad žino. Nieko ji nežino“, – ranka numojo vieno susipainiojusio aitvaro šeimininkė.

Ši šventė buvo skirta ne vien tik paramai Japonijai. Ji buvo skirta ir artėjančiai Žemės dienai.