Tam taikomi įvairiausi metodai – ekonominis ir diplomatinis šantažas, dezinformacija, melas, nužudymai, korupcija, jėgos ir galios demonstravimas, svetimų teritorijų grobimas, radioaktyvi arbata, sistema BUK, dujos "Novičiok", dopingas ir dar daug kas. Ne ką mažiau svarbi yra ir vadinamoji minkštoji galia, pasireiškianti tariamai dvasingos kultūros eksploatavimu.
Labai gerai, jog Lenkija pasisako už nuolatinės JAV karinės bazės įsteigimą savo teritorijoje. Taip pat puiku, kad Jungtinės Valstijos spaudžia savo partneres Europoje (dėl Rusijos atgrasymo) intensyviai didinti savo karinę galią. Karinė galia – svarbi, bėda ta, kad ji gali niekada taip ir nesulaukti savo šanso (pfu, pfu, pfu).
O kol vyksta pratybos ir atgrasomosios galios demonstracijos, tikrieji mūšiai vyksta visai kitur. Jie verda paprastų piliečių galvose ir tai, kas ten vyksta, panašiau ne į visavertį karą, o į genocidą. Žmonių smegenys ir proto likučiai jau daugybę metų yra deginami mentaliniame holokauste. Tam nereikia didelių pastangų, kadangi dalies žmonių smegenys ir taip pilni puvėsių, atneštų iš SSRS ar net baudžiavos, todėl genocido įgyvendinimas vyksta itin sklandžiai. Nereikia nė kvietimo "į dušą", žmonės patys noriai eina į dujų kamerą, o paskui su palaima veide "leidžiasi" nunešami į krematoriumą.
Karinė galia – svarbi, bėda ta, kad ji gali niekada taip ir nesulaukti savo šanso (pfu, pfu, pfu).
Filipo Kirkorovo (1967), Alos Pugačiovos (1949) ir kitų panašių išsidažiusių beždžionių dainos, pseudokomikų pokštai apie Malaizijos oro linijų lėktuvus, sunkesnius už orą, kretinų įgeidžius tenkinanti laida "Okna" (rus. langai), meno su politika nepainiojantys filmai, kurių metu lyg tarp kitko siunčiama žinutė, jog Ukraina – Rusijos dalis, laidos apie vaiduoklius ir sąmokslo teorijas, serialai apie dvasingus vagis, žmogžudžius ir išsigimėlius, iš Vladimiro Nabokovo (1899–1977) "Lolitos" (1955) nužengę "Maša ir lokys" ir t.t.
Tai tik keli informaciniai ginklai iš milžiniško jų sąrašo jau daugybę metų mūsų žmonių smegenis verčiančių glitėsiais. Atėjo laikas nutraukti šitą kultūrinio Aušvico orgiją. Atėjo metas informacinio karo, minkštosios galios D dienai, t.y. lemiamam puolimui, mūšiui ir persilaužimui bei mirtinam smūgiui. Jis įvyks šių metų spalį, Žmogaus su Botokso kauke gimtadienio ir Spalio revoliucijos 101-ųjų metinių išvakarėse.
Tuo metu į mūsų regioną atvyks masonų ir driežažmogių siunčiamas mesijas, vieno žmogaus armija – muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir prodiuseris Johnas Anthony White‘as žinomas tiesiog Jacko White‘o vardu (1975). Tai žmogus – puoselėjantis ne kokias nors "tikrąsias kolūkio vertybes", o "The Rolling Stones" ir "Led Zeppelin" stilistiką bei naujam gyvenimui prikėlęs roko žanrą. Tai – vienas nedaugelio šviesulių niūrioje šiuolaikinės popmuzikos padangėje, pilnoje Bieberių ir Kardashianų.
Šio atlikėjo grupė "The White Stripes" padovanojo pasauliui net du šiuolaikine klasika tapusius albumus – "White Blood Cells" (2001) ir "Elephant" (2003). Taip pat vertinami ir jo solo albumai "Blunderbuss" (2012) bei "Lazaretto" (2014). Minėtos grupės daina "Ball and Biscuit" skambėjo pačioje filmo "Socialinis tinklas" (The Social Network, 2010) apie Marką Zuckerbergą (1984) pradžioje, o laikraštis "The New York Times" yra pavadinęs J.White‘ą "protingiausia mūsų laikų roko žvaigžde", ir tai daug ką pasako.
J.White‘o koncertas – ne tik svarbus įvykis mūsų šalies pramogų industrijoje ir įrodymas, jog mes – nebe postsovietinė erdvė, o kažkas panašaus į normalią valstybę. Tai – proga išganyti F.Kirkorovo, Mašos ir lokio bei visų kitų nesąmonių dešimtmečius prievartautus ir Stokholmo sindromo užvaldytus protus, t.y. proga suduoti mirtiną smūgį vienai stipriausių Kremliaus meškos letenų.
Driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos skelbia G.Soroso valią: "Tegul J.White‘o koncerto kokybės užtikrinimas ir lankomumas tampa nacionalinės reikšmės reikalu. Tegul kuo daugiau mūsų regiono piliečių nueina į šį koncertą tam, kad išgirstų, kas yra normali muzika, ir gautų vakarietiškos kultūros išganymą. Tegul mokytojai, vaikų darželių auklėtojai ir kiti kilnūs pedagogai veža moksleivius – tiek pradinukus, tiek abiturientus į šį renginį. Tegul koncerto dalyvių saugumą užtikrina NATO pajėgos ir visuomeninės su karyba susijusios organizacijos. Tegul skautai ir visi kiti geros bei pilietiškos valios žmonės, prisidengę kukluksklano gobtuvais, gaudo visus nenorinčius eiti į šį koncertą ir veža armijos sunkvežimiais į traukinių stotį, o iš jo – trąšų vagonais į sostinę, koncertų salės link (o šiuos tegul lydi džipai su kulkosvaidžiais ir priešlėktuvine gynyba). Tegul kiekvienam atėjusiam ir prisipažinusiam, jog lankėsi F.Kirkorovo ar kitos panašios beždžionės koncerte, bilietą apmoka ligonių kasos (šiam tikslui įgyvendinti tegul koncerto organizatoriai bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija). Tegul visi koncerto lankytojai gauna nemokamą abonementą "McDonald‘s" maistui ir "Coca Cola" firmos gėrimams. Lemiama kova artėja ir joks kaitinamas actas ar šansonas mūsų nesustabdys. Ir dar, be J.White‘o, mūsų laukia "Pink Floyd" siela – gyvoji legenda George‘as Rogeris Watersas (1943) ir gal net (kas galėtų paneigti) Beyonce Knowles (1981) arba Taylor Swift (1989). Žiauru? Labai žiauru. Deja, vyksta informacinis-hibridinis karas. O kare, kaip kare – čia svarbiausia yra pergalė bet kokia kaina. Iki pergalės!"
Masonų ir driežažmogių CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos tarė savo žodį.
