„Šiandien prezidento Bideno vardu skelbiu apie skubios saugumo pagalbos paketą ir 300 mln. dolerių vertės ginklus ir įrangą neatidėliotiniems Ukrainos poreikiams patenkinti“, – žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Ši gyvybiškai svarbi karinė pagalba suteikiama apeinant respublikonų vykdomą paramos blokavimą Kongrese ir baiminantis, kad Rusijos invazija įsibėgėja, antradienį pranešė gynybos pareigūnai.

„Tai palyginti mažas paketas, suteikiantis Ukrainai tik tiek, kiek jai reikia trumpam laikui“, – žurnalistams sakė anonimiškumo pageidavęs aukštas gynybos pareigūnas.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) surengs uždarą susitikimą su Kongreso lyderiais po to, kai JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija kuria ginklą, galintį sunaikinti Vakarų palydovus.

Maskva neigia „piktavališkus“ ir „nepagrįstus“ pranešimus, pavadinusi juos Baltųjų rūmų gudrybe bandant priimti daugiamilijardinį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris įstrigo Kongrese.

Po to, kai JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas Turneris (Maiklas Terneris) trečiadienį staiga paskelbė mįslingą pareiškimą apie „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, Vašingtone įsivyravimo nerimo nuotaikos.

Respublikonas paprašė J. Bideno išslaptinti visą informaciją apie nenustatytą grėsmę, kad JAV ir jų sąjungininkės galėtų „atvirai aptarti atsakomuosius veiksmus“.

Tuomet amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad tai susiję su Rusijos planais dislokuoti kosmose branduolinį ginklą, kuris galėtų būti nukreiptas į palydovus.

JAV pareigūnai teigė, kad ši grėsmė nėra susijusi su aktyviu ginklu ar ginklu, kuris galėtų būti nukreiptas į žmones, tačiau pridūrė, kad ji yra reikšminga.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono (Maiko Džonsono) komentarus, kuriuose teigiama, kad „nėra reikalo kelti visuomenės nerimo“.

Tačiau staigus pranešimas papiktino J. Sullivaną, kuris išreiškė nusivylimą dėl to, kad M. Turneris išėjo į viešumą prieš ketvirtadienį jau suplanuotą pasitarimą.

J. Sullivanas sakė, kad susitiks su keturiais Atstovų Rūmų nariais, priklausančiais partijų lyderių grupei ir svarbiausiais žvalgybos komiteto nariais.

Jis atsisakė patvirtinti, kad aptars grėsmę saugumui, tačiau atkreipė dėmesį į svarbą, sakydamas, kad tai „iš tikrųjų labai neįprasta“, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais „asmeniškai“ kreipiasi į Atstovų Rūmų narius.

„Gyvybiškai svarbu, kad Jungtinių Valstijų Kongresas susitartų dėl tolesnės paramos Ukrainai artimiausiu metu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su JAV nacionalinio saugumo patarėju Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Tuo metu J. Sullivanas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „gali teikti ir teiks“ tolesnę karinę pagalbą Ukrainai.

„Nėra jokios alternatyvos, jei Jungtinės Valstijos nesiims veiksmų ir nesuteiks tiek išteklių, kad Ukraina galėtų turėti artileriją, oro gynybos sistemas ir kitus jai reikalingus pajėgumus“, – sakė Briuselyje viešintis J. Sullivanas.

„Laikas yra labai svarbus, – kalbėjo jis. – Mes ketiname ir toliau į tai orientuotis ir tikime, kad vis dar galime ją teikti ir teiksime.“

J. Stoltenbergas pabrėžė besitikintis, kad „visi sąjungininkai išlaikys savo įsipareigojimus“.

Paramos Kyjivui žodžiai, išsakyti NATO būstinėje Briuselyje, nuskambėjo JAV Kongreso respublikonams blokuojant įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti Jungtinių Valstijų tolesnę pagalbą Ukrainai.

Respublikonai, kurie ruošiasi lapkritį vyksiantiems JAV prezidento rinkimams, susiejo teisės akto priėmimą su nelegalios imigracijos ribojimu.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) apkaltino Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) – savo pirmtaką ir tikėtiną varžovą artėjančiuose rinkimuose – skatinant paramos blokavimą.

Šį mėnesį sukanka dveji metai nuo tos dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Kyjivo pasipriešinimą remia daugelis NATO šalių.

„Turime sugebėti pristatyti Ukrainai reikalingus išteklius, reikalingus ginklus, kad ji galėtų pasiekti reikalingus rezultatus. O tam tiek Kongreso rūmuose, tiek Senate reikia užsitikrinti abejų partijų paramą ir ją paversti realiais balsais už pinigus“, – kalbėjo jis.

Jis pridūrė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo administracija šiam tikslui skiria labai daug dėmesio.

„Mes siekiame, kad tai būtų padaryta ateinančiomis savaitėmis. Ir, tiesą sakant, aš neprarandu vilties, kad po visų vingių ir posūkių galų gale mums pavyks tai pasiekti“, – sakė J. Sullivanas, pridurdamas, kad tokios vilties jis turėjo nuo pat pradžių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 16 d. Davose susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir nacionalinio saugumo patarėju Jake‘u Sullivanu.

Anksčiau Pekinas buvo užsiminęs, kad smerkia JAV sprendimą uždaryti prieigą prie pažangesnių mikroschemų.

„Noriu aiškiai pasakyti, kad šios pritaikytos priemonės nėra technologijų blokada. Jomis nesiekiama apriboti platesnio masto prekybos ir investicijų, ir iš tikrųjų jos jų neriboja“, – J. Sullivanas teigė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

J. Sullivanas nurodė, kad JAV puslaidininkiams taikomi apribojimai „plačiai apima komercines mikroschemas, t. y. tokias mikroschemas, kurios gali padėti siekti ekonominės pažangos“.

„Paprasčiau tariant, mūsų strateginiai konkurentai neturėtų galėti naudotis Amerikos technologijomis, siekdami pakenkti mūsų arba mūsų sąjungininkų ir partnerių nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.

Kinijos premjeras Li Qiangas (Li Čiangas), anksčiau tą pačią dieną kreipdamasis į susirinkusiuosius, pasmerkė diskriminacines prekybos kliūtis kaip grėsmę pasaulio ekonomikai, aiškiai nurodydamas JAV veiksmus.

„Siekiame sustabdyti konflikto plitimą ir sudaryti sąlygas deeskalacijai“, – J. Sullivanas sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Pasak J. Sullivano, konflikto su Irano remiamais sukilėliais eiga priklauso nuo „tų, kurie turi įtakos Teherane ir kitose Artimųjų Rytų sostinėse“.

Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos mato kelią, kaip neleisti karui Gazos Ruože peraugti į didesnį konfliktą.

„Mes noriai dirbame su partneriais visame regione, ieškodami sprendimo. Tačiau kol kas turime saugotis ir būti budrūs, nes gali būti, kad, užuot siekę deeskalacijos, iš tikrųjų eisime eskalacijos keliu, kurį privalome kontroliuoti“, – teigė J. Sullivanas.

Praėjusią savaitę JAV ir Jungtinė Karalystė smogė husių taikiniams Jemene po to, kai sukilėliai, solidarizuodamiesi su palestiniečiais, užpuolė krovininius laivus Raudonojoje jūroje ir sutrikdė pasaulinę prekybą.

„Tarptautinė bendruomenė privers juos už tai sumokėti“, – žurnalistams sakė Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

„Žinau, kad prezidentas Zelenskis išreiškė nusivylimą formuluote, ir aš suprantu tai iš jo perspektyvos, bet manau, kad iš Aljanso perspektyvos logika yra ta, kurią galima pasiekti, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius“, – NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, trečiadienį sakė J. Sullivanas.

„Prezidentas (Joe) Bidenas pabrėžė vienybės svarbą Aljanse, Rusijos agresijos akivaizdoje ir daug kartų pažymėjo, kad prezidentas (Vladimiras – BNS) Putinas statė ant to, jog NATO vienybė subyrės, kad (...) bus susiskaldymas ir tai vyksta 505 karo dienas. (...) Vienybė nereiškia, kad kiekviena sąjungininkė į kiekvieną klausimą žiūri vienodai, tai reiškia, kad galime susiburti iš skirtingų taktinių perspektyvų ir turėti bendrą strateginę viziją“, – sakė JAV prezidento patarėjas.

Jis pabrėžė, kad NATO viršūnių komunikate užtvirtinta, jog Ukrainos vieta ateityje yra NATO ir „Aljansas dirbs su Ukraina šiuo keliu“.

Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas. Tokia formuluotė nuvylė V. Zelenskį, kuris tikėjosi aiškios narystės Aljanse perspektyvos.

NATO taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.

Trečiadienį sąjungininkės pristatys Ukrainai saugumo garantijų paketą.

J. Sullivano teigimu, Ukrainos narystė tuo metu, kai vyksta karas, reikštų, kad NATO įsitrauktų į konfliktą su Rusija.

„Aljanso narės sutinka, kad NATO įsitraukimas į karą su Rusija šiuo metu neturi prasmės“, – teigė patarėjas.

„Šie paleidimai akivaizdžiai pažeidžia daugybę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų ir rodo, kokią grėsmę regionui kelia Šiaurės Korėjos neteisėta masinio naikinimo ginklų ir balistinių raketų programa“, – sakoma pareiškime.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas netrukus po to, kai Pchenjanas perspėjo apie neišvengiamą atsaką į vykstančias bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas.

Šios šalys, reaguodamos į didėjančias branduolinių ginklų turinčios Šiaurės grėsmes, sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje, šiuo metu vykdo naujausias didelio masto bendras karines pratybas – kovinio šaudymo naikinimo pratybas.

Trišaliame pareiškime atsispindėjo didėjantis santykių atšilimas tarp Japonijos ir Pietų Korėjos – svarbus prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos užsienio politikos tikslas, jai stiprinant sąjungas Šiaurės Korėjos ir ekspansionistinės Kinijos išbandymų krečiamame regione.

„Jungtinės Valstijos dar kartą nedviprasmiškai patvirtina savo tvirtus saugumo įsipareigojimus tiek Japonijai, tiek Pietų Korėjai“, sakoma pareiškime.

Jame pažymima, kad JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ketvirtadienį Tokijuje susitiko su savo kolegomis iš Japonijos ir Pietų Korėjos, kad „toliau stiprintų trišalį bendradarbiavimą, be kita ko, koordinuotai reaguojant į [Šiaurės Korėjos] keliamas grėsmes“.

Pareiškime pabrėžiama, kad trišalio aljanso bendradarbiavimo provokacijos nesutrikdys.

„Rusija vėl kelia grėsmę... gyvybėms ir naikina Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Šie Rusijos smūgiai tik padidins G-20 susirūpinimą destabilizuojamu [Vladimiro] Putino karo poveikiu“, – sakė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), pasaulio lyderiams Indonezijos Balio saloje aptarinėjant pasaulinius karo padarinius.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ paragino G-20 vadovus „principingai reaguoti“ į Rusijos antradienio smūgius, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, o visoje Ukrainoje buvo padaryta didelė žala energetikos infrastruktūrai.

„Rusija smogia mirtį nešančiomis raketomis taikiems Ukrainos miestams. Smogiama daugiabučiams, energetikos infrastruktūros objektams. Laukiame G-20 viršūnių susitikimo principingos reakcijos. Stokite žmonių, o ne karo nusikaltėlių pusėn“, – rašė jis.

„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia naujausias Rusijos raketų atakas prieš Ukrainą, per kurias, kaip atrodo, pataikyta į gyvenamuosius pastatus Kyjive ir kitus objektus visoje šalyje“, – sakė J. Sullivanas.

Ukrainos teigimu, maždaug 100 raketų smūgiai buvo nukreipti į šalies energetikos tinklą ir – artėjant žiemai – nutraukė elektros energijos tiekimą daugiau kaip 7 mln. namų ūkių.

Tai įvyko G-20 šalių vadovams aptarinėjant karo poveikį pasaulinei ekonomikai, dėl kurio visame pasaulyje pakilo maisto bei energijos kainos ir vis labiau nuogąstaujama dėl Maskvos grasinimų dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

„Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai bei partneriai toliau teiks Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji galėtų apsiginti, įskaitant oro gynybos sistemas“, – sakė J. Sullivanas.

„Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė jis.